Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-1808-826/2014

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-12-31
Bylos Nr.: 2A-1808-826/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-46-3-00820-2014-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis (pirm.), Albina Pupeikienė, Almantas Padvelskis
Atsakovas: A. L.
Ieškovas: R. L.

Kategorijos

77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-1808-826/2014

Teisėja Daiva Žebelienė Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00820-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.3; 78.2.1; 99.5; 121.14; 121.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. gruodžio 31 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės ir Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-08-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-11-28 sprendimu Nr. 2-1560-760/2012 priteisto išlaikymo dydį nepilnametei dukrai K. L. iš A. L., padidinant išlaikymo sumą iki 300 Lt per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukros pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų administratore uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Argumentavo, jog šalių santuoka minėtu Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-11-28 sprendimu nutraukta bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, nepilnametės dukros K. L. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove ir iš buvusio sutuoktinio priteista dukros išlaikymui po 130 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Atsakovas išlaikymo nemokėjo, todėl ji buvo priversta kreiptis į antstolį. Nuo išlaikymo priteisimo praėjo beveik dveji metai. Per tiek laiko iš esmės pasikeitė ieškovės finansinė padėtis – jos dukra Karolina po patirtos traumos yra neįgali, jai diagnozuota simptominė epilepsija, mergaitė lanko Tauragės vaikų reabilitacijos centro-mokyklos ,,Pušelė“ 6A specialiąją klasę, ugdoma pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą. Nuo 2012-11-28 dukros sveikata labai pablogėjo, jai nustatyta liga progresuoja, nustatytas erozinis ezofagitas, paviršinis gastritas, anksčiau skiri vaistai nebepadeda, paskirti nauji vaistai, dukrą būtina vežioti į gydymo įstaigą Vilniuje, Santariškių klinikų Vaikų skyrių. 2014 metais į Vilnių važiavo 8 kartus, šiai kelionei samdė vairuotoją, nes kelionės metu ji turi prižiūrėti dukrą. Kiekvienos kelionės išlaidos sudaro apie 200 Lt. Per dvejų metų laikotarpį mergaitei nustačius naują susirgimą – erozinį ezofagitą, paviršinį gastritą, jai būtina pirkti specialų maistą. Ieškovė pati yra 50 procentų neįgali, negali susirasti darbo, nes turi prižiūrėti ir slaugyti neįgalią dukrą. Dukrą dienos metu vežioja į Tauragės vaikų reabilitacijos centrą, kuriame būna iki 15.00 val., o kai užeina ligos priepuoliai, iš centro ją pasiima ir anksčiau. Esant tokiai situacijai ieškovė neturi galimybės susirasti darbą. Ieškovės pajamos kas mėnesį sudaro 294,44 Lt dydžio netekto darbingumo (invalidumo) pensija. Dukros pajamos sudaro apie 1 620 Lt iš valstybės gaunamų išmokų dėl dukros negalios. Vien būtiniausiems dukros poreikiams kas mėnesį išleidžia 1 400 Lt. Tai – išlaidos maistui, taip pat ir specialiai dukrai skirtam maistui, vien vaistams kas mėnesį išleidžia apie 400 Lt. Šiuo metu didžiausią išlaidų dalį sudaro mergaitės priežiūros išlaidos, kelionės į gydymo įstaigas, nes liga progresuoja, anksčiau skirti vaistai nepadeda, būtina pirkti naujus, ne visada išgali juos nupirkti, nes neužtenka gaunamų lėšų. Santuokos metu šalys buvo paėmusios kreditą iš AB DNB banko būsto įsigijimui – 79 400 Lt sumą. Po santuokos nutraukimo kreditą bankui priteista mokėti solidariai, tačiau butas, esantis (duomenys neskelbtini), Tauragėje, atiteko ieškovei, todėl atsakovas kredito dalies nemoka, o ieškovė kas mėnesį moka po 300 Lt, šis kreditas paimtas iki 2037 metų. Ieškovės vardu yra registruotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Lauksargių sen., Tauragės r., tačiau iš šio žemės sklypo ji šiuo metu jokių pajamų negauna.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad po šalių santuokos nutraukimo ieškovei liko visas santuokos metu įgytas turtas, t. y. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, 2,2800 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Lauksargių sen., Tauragės r. Atsakovas iš bendro turto už jam įsigyti įneštas lėšas jokių kompensacijų nereikalavo, buvo sutarta, kad 79 400 Lt paskolą AB DNB bankui mokės ieškovė. Santuoka buvo nutraukta po to, kai dėl ieškovės kaltės eismo įvykio metu buvo stipriai sužalota pati ieškovė, dukra ir jis, atsakovas. Po sužalojimo atsakovas neteko 85 procentų darbingumo. Dėl didelio nedarbingumo ir psichikos ligos negali dirbti ir gauti papildomų pajamų šeimai. Atsakovą visiškai išlaiko jo tėvai. Dukros sveikata buvo sutrikdyta 2010 m. gruodžio mėn. pradžioje patyrus sunkią galvos traumą, po kurios jai atlikta daug operacijų, diagnozuota epilepsija, todėl jau santuokos nutraukimo metu mergaitei buvo būtinas gydymas ir išlaidos specialiems poreikiams tenkinti, tačiau šalys sutarė dukros išlaikymui skirti 130 Lt. Skiriant tokią sumą buvo atsižvelgta į šalių turtinę padėtį, sveikatos būklę, nedarbingumą. Dar iki santuokos nutraukimo atsakovui buvo mokama 728,86 Lt netekto darbingumo pensija, kuri mokama ir šiuo metu. Iš šių pinigų atsakovas moka dukros išlaikymui kas mėnesį po 130 Lt. Atsakovas gyvena visiškai slaugomas ir prižiūrimas tėvų, jokio turto ir kitų gaunamų pajamų neturi. Jo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo nepasikeitė, gauti papildomų pajamų ar kitaip pagerinti savo turtinę padėtį jis galimybių neturi ir yra priklausomas nuo tėvų. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas ir žemės sklypas, be to, ieškovė turi galimybę nors kelias valandas per dieną dirbti ir gauti papildomų pajamų, tačiau tokia galimybe nesinaudoja. Ieškovė nurodydama, kad vaistams kas mėnesį išleidžia 400 Lt sumą, vaistų sąrašo neprideda, todėl neaišku, ar jie kompensuojami, be to, ieškovės nurodyta 1 400 Lt suma per mėnesį dukrai išlaikyti nepagrįsta įrodymais. Teigė, kad dukros poreikiai po santuokos nutraukimo nepasikeitė, todėl nėra poreikio išlaikymo sumą didinti. Vien faktas, kad vaikas auga, nėra priežastis didinti išlaikymo sumą, be to, būtina atsižvelgti ir į atsakovo turtinę padėtį.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-08-27 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė išlaikymo dydį, išieškomą Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-11-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1560-760/2011, ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai K. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo valstybei 25,20 Lt žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas remdamasis bylos medžiaga, šalių (jų atstovų) paaiškinimais nustatė, kad šalių nepilnametė dukra K. L. neįgali tapo po 2010 m. gruodžio mėn. patirtos sunkios galvos traumos, po kurios jai atlikta daugybė operacijų, diagnozuota epilepsija, nustatyti ryškūs biopsichosocialinių funkcijų sutrikimai. 2014-07-21 iki 2014-07-24 dukra hospitalizuota VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų traumatologijos skyriuje Vaikų neurochirurgijos poskyryje, diagnozė – CNS sužalojimo padariniai, simptominė epilepsija, III laipsnio erozinis ezofagitas, paviršinis gastritas (b. l. 12, 17, 67). Nepilnametės neįgalios dukros būtiniems poreikiams: maistui, sveikatai, specialiam ugdymui, būsto išlaidoms, reikalinga maždaug 1 400 Lt suma per mėnesį. Atsakovas dukrai moka tik po 130 Lt priteisto išlaikymo. Ieškovė nedirba, jos mėnesio pajamas sudaro 294,44 Lt invalidumo (netekto darbingumo) pensija bei 1 592,92 Lt dukros neįgalumo pašalpa (b. l. 20). Pagal 2007-12-18 privačios žemės panaudos sutartį, 2,28 ha žemės sklypas, esantis Griežpelkių II kaime, Lauksargių sen., Tauragės r. (po šalių santuokos nutraukimo nuosavybės teise priteistas ieškovei), panaudos sutarties pagrindu perleistas iki 2022-12-31 naudotis Z. L. (b. l. 59–60). Jokių pajamų iš šios panaudos sutarties ieškovė neturi. Ieškovei ir atsakovui AB DNB bankas 2007-04-02 pagal kreditavimo sutartį Nr. K-1600-2007-33 suteikė 79 400 Lt dydžio kreditą, kurio grąžinimo terminas – 2037-02-26 (b. l. 61). Šalys nutraukdamos santuoką sutarė, kad skolą bankui mokės ieškovė (b. l. 8). Pagal kreditavimo sutartį ieškovė kas mėnesį moka po 300 Lt kredito dengimui (b. l. 26–30). Iš viso ieškovės mėnesio pajamas sudaro 1 887,36 Lt. Teismas sprendė, kad ieškovės pajamos yra minimalios, iš jų mokamas kreditas bankui bei išlaikoma neįgali dukra. Įvertino tai, kad ieškovė gyvena su neįgalia dukra, ją prižiūri ir visiškai išlaiko, mėnesio pajamos kiekvienai iš jų sudaro 943,68 Lt. Ieškovė nedirba, kitų gaunamų pajamų neturi. Atsakovas yra neįgalus, jo gaunamos pajamos sudaro 728,86 Lt. Atsakovas gyvena pas tėvus, yra visiškai jų išlaikomas. Atsakovo argumentus, kad priteisto išlaikymo po 130 Lt periodinėmis išmokomis, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, nedarbingumą, visiškai pakanka neįgaliai dukrai išlaikyti, teismas vertino kaip nepagrįstus. Teismas argumentavo, kad po teismo sprendimu priteisto išlaikymo K. L. šiek tiek pakito vaiko gydymo išlaidos. Padarė išvadą, kad nors nuo 2014 m. slaugos tikslinė kompensacija padidėjo 180 Lt, tačiau pakito ir neįgalios mergaitės gydymo išlaidos. Vien per 2014 m. laikotarpį šalių dukra gydymo įstaigoje VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų traumatologijos skyriuje lankėsi 8 kartus, kiekvienos kelionės išlaidos sudaro apie 200 Lt; per dvejų metų laikotarpį mergaitei nustatytas naujas susirgimas – erozinis ezofagitas, paviršinis gastritas (b. l. 67). Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., CK 3.192 str. 1 d., 2005-06-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 54 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus apibendrinimo apžvalga, motyvavo, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. konstatuoti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, į tai, kad vaiko išlaikymui išlaidos padidėjo dėl gydymo išlaidų padidėjimo (išlaidos kurui pas gydytojus), bei į tai, kad atsakovas neįgalus, jo neįgalumo lygis sudaro 85 procentų, ieškovė taip pat neįgali, jos neįgalumo lygis sudaro 50 procentų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.), sprendė, kad nėra galimybės iš atsakovo išieškoti vaikui po 300 Lt, nes tokiu atveju atsakovui pragyvenimui liktų tik 428,86 Lt lėšų. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas iš atsakovo priteistą išlaikymą nusprendė padidinti iki 200 Lt. Nurodė, kad padidintas išlaikymas priteistinas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė ieškovę (CK 3.190 str.). Sprendė, kad priteista išlaikymui suma atitinka vidutinius vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį, užtikrins bent būtinus vaiko poreikius (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Atsakovas, teikdamas prašomą išlaikymą – po 300 Lt per mėnesį, negalėtų patenkinti būtinų savo poreikių, nes ir pats yra neįgalus, dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovas turi realią galimybę mokėti po 300 Lt kas mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui iki jos pilnametystės. Bylinėjimosi išlaidas valstybei priteisė iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str., 99 str.). Atsižvelgęs į atsakovo sunkią materialinę padėtį: jo gaunamas nedideles pajamas (b. l. 47–49), sveikatos būklę – darbingumo lygis 15 proc. (b. l. 46), sprendė, jog iš atsakovo valstybei nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, jos padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 5 d.).

Šalies argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-08-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidino išlaikymo šalių vaikui dydį. Argumentuoja, kad nutraukiant šalių santuoką atsakovas nereikalavo iš ieškovės jokių kompensacijų dėl ieškovei po santuokos nutraukimo likusio viso šalių santuokos metu įgyto turto – buto, adresu Ateities takas 26-5, Tauragė, bei 2,28 ha žemės sklypo, esančio Griežpelkių II k., Lauksargių sen., Tauragės r. sav., be to, sutarė, jog kreditą bankui mokės ieškovė, ir sutarė, jog atsakovas kiekvieną mėnesį mokės po 130 Lt dukros išlaikymui. Jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto po santuokos nutraukimo atsakovas neįgijo, išskyrus 728,86 Lt dydžio netekto nedarbingumo pensiją, kitų pajamų negauna. Taigi, atsakovo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo pablogėjo, o sveikatos būklė (85 procentų netekto darbingumo lygis) nepasikeitė, jis gyvena su tėvais, dėl netekto darbingumo ir psichikos ligos dirbti negali, yra visiškai priklausomas nuo savo tėvų. Atsakovui pačiam reikalinga nuolatinė priežiūra, vaistai, taip pat yra vežiojamas į gydymo įstaigas įvairioms procedūroms, o pensinio amžiaus tėvai neturi galimybių jo išlaikyti. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teigia, kad nepagrįstas teismo teiginys, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Argumentuoja, kad ieškovės turtinė padėtis po santuokos nutraukimo pagėrėjo, t. y. jai atiteko minėtas butas ir žemės sklypas, jos mėnesio pajamos yra 1 887,36 Lt, iš jų 294,44 Lt invalidumo (netekto darbingumo) pensija ir 1 592,92 Lt dukros neįgalumo pašalpa. Be to, teismas prie minėtų ieškovės pajamų nesumavo ir atsakovo mokamo 130 Lt išlaikymo, taigi iš viso ieškovės mėnesio pajamos yra 2 017,36 Lt. Dukra lanko Tauragės vaikų reabilitacijos centro-mokyklos „Pušelė“ specialiąją lavinimo klasę, ten dukrai valstybė kompensuoja maitinimą, taigi ieškovė, turėdama 50 procentų nedarbingumą (neįgalumą), turi galimybę nors kelias valandas per dieną dirbti ir gauti papildomų pajamų, tačiau šia galimybe nesinaudoja. Dukrai yra skirta socialinė parama, kurios dydis atitinka jos neįgalumo lygį bei nustatytą specialųjį nuolatinės slaugos arba priežiūros (pagalbos) poreikį, jai 180 Lt buvo padidinta slaugos tikslinė kompensacija. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir sveikatos būklę, neįvertino aplinkybės, jog vaikui yra skiriama socialinė parama, netinkamai įvertino ieškovės turtinę padėtį, jos galimybes įsidarbinti ir gauti papildomų pajamų, netinkamai taikė CK 3.192 str. 2 d., nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-08-27 sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su apeliacinio skundo motyvais ir pažymi, kad ginčo atveju spręsdamas dėl išlaikymo dydžio vaikui pakeitimo teismas analizavo ir tinkamai įvertino nepilnamečio šalių vaiko padidėjusius poreikius dėl papildomų bei tų pačių ligų paūmėjimo ir progresavimo bei atsakovo turtinę padėtį. Teismas tinkamai taikė CK 3.192 str. normą. Šiuo metu pagrindinis dukros poreikis – išgyventi. Po 2010 m. įvykusio eismo įvykio metu dukros patirtos sunkios galvos traumos dažnėja dukros priepuoliai, apalpimai, vėmimai, todėl nebėra galimybės lankyti specialiąją mokyklą „Pušelė“. Tauragės medikai nebegali padėti dukrai (neturi reikiamos medicininės įrangos, žinių ar įgūdžių), todėl dukrą dėl minėtų sutrikimų gabena į Vilniuje esančią Santariškių kliniką. Vykti viešuoju transportu į klinikas neįmanoma, nes dukrą kelionės metu reikia laikyti, kad ji neužspringtų, stebėti, kad dėl epilepsijos priepuolio ji nesusižalotų, be to, dukra nelaiko šlapimo, išmatų, taigi visada yra su sauskelnėmis. Vien per mėnesį nuo skundžiamo teismo sprendimo priėmimo į klinikas Vilniuje vyko penkis kartus (to įrodymus pateikia su atsiliepimu). Nuolat konsultuojasi su neurologais, perka (keičia) vis naujus vaistus, stengiasi kiek įmanoma palengvinti dukters kančias. Dukrai sutrikusi motorika, suvokimas, afazija, be ieškovės priežiūros dukra negali būti net miegodama. Visų šių aplinkybių nutraukiant šalių santuoką nebuvo. Absurdišku vertina apelianto argumentą, jog ieškovė turi galimybę dirbti ir gauti papildomų pajamų. Nesutinka, jog ieškovės turtinė padėtis po santuokos nutraukimo pagerėjo, nes ji dar nėra šalių santuokoje įsigyto buto savininkė, nes ji toliau moka kreditą už jį bankui. Mano, kad priteista suma bent iš dalies patenkins medicininius dukters poreikius. Be to, augant vaikui didėjo ir jo poreikiai, o esant papildomų sveikatos sutrikimų yra būtinos ir papildomos išlaidos, ypač negalią turintiems vaikams. Teismo sprendimą laiko motyvuotu ir pagristu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinį skundą atsakovas iš esmės grindžia motyvais, kad pirmosios instancijos teismo priteistas (padidintas) išlaikymo dydis yra neadekvatus šalių neįgalaus vaiko poreikiams ir šalių turtinei padėčiai.

CK 3.201 str. 1 d. įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008; 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Reikalaujant keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Dėl šalių turtinės padėties (ne) pasikeitimo

Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje, yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2, 3 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str.). Tėvų turtinė padėtis vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikui teikti pakankamo dydžio išlaikymą.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį iki ir po šalių santuokos nutraukimo, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytus argumentus, remdamasis įsiteisėjusiu Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-11-28 sprendimu, kuriuo inter alia patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, daro išvadą, kad apelianto turtinė padėtis po santuokos nutraukimo iš esmės nepablogėjo, nes jis, nors ir neįgijo turto ir kitų pajamų, išskyrus netekto darbingumo pensiją, negauna, šiuo metu gyvena kartu su tėvais. Be to, apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė bei su apeliaciniu skundu nepateikė ir neprašė priimti įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus, jog ir jis patiria konkrečias išlaidas kelionėms į gydymo įstaigas. Tuo tarpu nepilnamečio vaiko motinos turtinė padėtis po santuokos nutraukimo realiai nepagerėjo, nes, nors jai ir atiteko santuokoje įgytas 2 kambarių 50,50 kv. m bendro ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, bei jos santuokoje asmeninės nuosavybės teise įgytas 2,28 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Lauksargių sen., Tauragės r. sav. (žr. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1.1 p., 2.4 p., pridėtos civilinės bylos Nr. 2-1560-760/2012, l. 108–111), tačiau už butą ji toliau įsipareigojo mokėti ir moka (250–300 Lt dydžio) įmokas bankui, 2007-04-02 kreditavimo sutartimi suteikusiam šalims (solidariems bendraskoliams) 79 400 Lt kreditą buto įsigijimui (kredito likutis 2012-08-21 sudarė net 65 427,33 Lt, 2013-04-08 – 63 652,91 Lt) (b. l. 61, pridėtos civilinės bylos Nr. 2-1560-760/2012 l. 53–55), o minėtas žemės sklypas panaudos sutartimi (neatlygintiniu sandoriu) iki 2022-12-31 perduotas valdyti ir naudotis pil. Z. L. (žr. pridėtos civilinės bylos Nr. 2-1560-760/2012 l. 8).

Apibendrinusi išdėstytas aplinkybės, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo bei ieškovės turtinę padėtį. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi aplinkybes įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Dėl nepilnamečio neįgalaus šalių vaiko poreikių padidėjimo ir tėvų pareigos užtikrinti būtinas sąlygas vaikui gyventi.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta ir įrodyta, be to, apelianto pirmosios instancijos teisme neginčyta ir šiuo metu neginčijama aplinkybė, jog šalių dukros sveikatos būklė yra iš esmės pablogėjusi ir blogėja (2014-03-24 vaiko radiologinio tyrimo išvada – išreikšti galvos smegenų potrauminiai pakitimai – visose srityse (supratentorialiai) matomi įvairaus laipsnio glioziniai / cerebromaliaciniai pakitimai; vidinė hidrocefalija; 2014-07-21 iki 2014-07-24 vaikas hospitalizuotas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų traumatologijos skyriuje Vaikų neurochirurgijos poskyryje, diagnozė – CNS sužalojimo padariniai; per dvejų metų laikotarpį vaikui nustatyti nauji susirgimai ir kt. (b. l. 12, 13–14, 17, 62–63, 67) (CPK 185 str.).

Ieškovės pateiktų duomenų apie dukros išlaikymui (gydymui, kelionėms į klinikas Vilniaus mieste, pragyvenimo poreikiams ir kt.) reikalingų lėšų dydį atsakovas byloje nepaneigė (b. l. 25, 26–30, 64–66). Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pobūdį, priima ir vertina kaip pagrindžiančius sunkią (ir vis blogėjančią) šalių dukros sveikatą, taip pat kelionių į klinikas ir vaistų pirkimui turėtas išlaidas ieškovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus dokumentus – 2014-09-30 epikrizę (b. l. 95–96), išrašus iš medicininių dokumentų (b. l. 97, 98, 99, 100–101, 102), degalų, vaistų pirkimo kvitus (b. l. 103–105) (CPK 314 str.).

Kiti apelianto argumentai, atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu ir visą laiką po santuokos nutraukimo (jau daugiau kaip 2 metus) neįgaliu ir sunkiai sergančiu šalių vaiku rūpinasi, prižiūri ir jo poreikius tenkina ieškovė, o atsakovas per šį laikotarpį tik objektyviai nedidele 130 Lt pinigų suma prisidėjo prie dukros išlaikymo, kaip teisiškai nereikšmingi papildomai neanalizuotini.

Taigi, esant išdėstytoms ir įvertintoms ginčo situacijos aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas vertino vaiko interesų naudai, t. y. vertino, kad atsakovo turtinė padėtis (iš dalies) leidžia priteisti (nuo 130 Lt išlaikymo padidinti iki 200 Lt) vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Apelianto apeliacinis skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovei 2014-09-25 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1424-14 yra suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (b. l. 93–94). Išlaidos už jai suteiktą teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas) sudaro 600 Lt (b. l. 108). Atsižvelgiant į atsakovo sunkią materialinę padėtį (nedideles pajamas (b. l. 47–49), sveikatos būklę (nustatytas darbingumo lygis – 15 procentų, b. l. 46), iš atsakovo valstybei nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Marius DobrovolskisKolegijos teisėjai Albina PupeikienėAlmantas Padvelskis