Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-368-113/2011

Teisėja Nijolė Šimkienė Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00227-2010-9

2011 m. birželio 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-02-28 nuosprendžio, kuriuo L. R. pagal BK 178 str. 2 d. išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti D. L. ir Ž. K., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. R. buvo kaltinamas tuo, kad 2010-06-15, apie 01 val., (duomenys neskelbtini), bendrininkaudamas su Ž. K. ir D. L., kurie 2010-06-15, apie 01 val., (duomenys neskelbtini), nepavykus išlaužti K. S. priklausančio namo durų, tęsdami pradėtą nusikalstamą veiką, išėję į lauką ir išėmę K. S. priklausančio namo lango stiklą bei patekę į K. S. priklausančias patalpas, pavogė svetimą turtą – K. S. priklausantį stalo įrankių komplektą – šešias desertines šakutes ir septynis desertinius šaukštelius bendros 50 Lt vertės ir 10 vnt. degtukų dėžučių bendros 3 Lt vertės, po to su pavogtais daiktais grįždami prie automobilio, kuriame laukė L. R., užsuko į to paties namo kitoje pusėje esantį kiemą, iš kurio Ž. K. pavogė A. K. priklausančią guminę valtį 50 Lt vertės, o D. L., pro nerakintas duris patekęs į A. K. priklausančio namo lauko verandą, iš jos pavogė A. K. priklausančią vejapjovę „Partner“ 800 Lt vertės, tuos daiktus parnešė ir sudėjo į L. R. automobilį, tuomet L. R., veždamas jau į automobilį sudėtus daiktus, suprato, kad jie yra vogti, tačiau toliau tęsė Ž. K. ir D. L. pradėtą vagystę, juos niekieno neverčiamas kartu su D. L. ir Ž. K. parvežė į savo namus, kur ir iškrovė, taip bendrai pagrobė A. K. priklausančių daiktų už 850 Lt ir K. S. priklausančių daiktų už 53 Lt.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašo apeliacinį skundą patenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamo Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-02-28 nuosprendžio dalis dėl L. R. išteisinimo naikintina ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad L. R. 2010-06-15, apie 01 val., (duomenys neskelbtini), bendrininkaudamas su Ž. K. ir D. L., kurie 2010-06-15, apie 01 val., (duomenys neskelbtini), nepavykus išlaužti K. S. priklausančio namo durų, tęsdami pradėtą nusikalstamą veiką, išėję į lauką ir išėmę K. S. priklausančio namo lango stiklą bei patekę į K. S. priklausančias patalpas, pavogė svetimą turtą – K. S. priklausantį stalo įrankių komplektą – šešias desertines šakutes ir septynis desertinius šaukštelius bendros 50 Lt vertės ir 10 vnt. degtukų dėžučių bendros 3 Lt vertės, po to su pavogtais daiktais grįždami prie automobilio, kuriame laukė L. R., užsuko į to paties namo kitoje pusėje esantį kiemą, iš kurio Ž. K. pavogė A. K. priklausančią guminę valtį 50 Lt vertės, o D. L., pro nerakintas duris patekęs į A. K. priklausančio namo lauko verandą, iš jos pavogė A. K. priklausančią vejapjovę „Partner“ 800 Lt vertės, tuos daiktus parnešė ir sudėjo į L. R. automobilį, tuomet L. R., veždamas jau į automobilį sudėtus daiktus, suprato, kad jie yra vogti, tačiau toliau tęsė Ž. K. ir D. L. pradėtą vagystę, juos niekieno neverčiamas kartu su D. L. ir Ž. K. parvežė į savo namus, kur ir iškrovė, taip bendrai pagrobė A. K. priklausančių daiktų už 850 Lt ir K. S. priklausančių daiktų už 53 Lt.

Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas L. R. pagal BK 178 str. 2 d., konstatavo, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog susitarimo tarp L. R. ir kitų nuteistųjų apvogti sodybą nebuvo, L. R. apie vagystę nežinojo ir jos padaryme nedalyvavo, byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad L. R. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokios teismo išvados yra nepagrįstos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje suformuluota išvada dėl L. R. išteisinimo neparemta išsamiu bylos aplinkybių nustatymu – teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas.

Nors išteisintasis L. R. kaltu neprisipažino ir parodė nežinojęs, kad Ž. K. ir D. L. veža vogti, jam niekas to nesakęs, jis vagystėje nedalyvavęs, tačiau kolegija, išanalizavusi visumą surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių nuoseklią eigą bei tarpusavio ryšį, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad L. R. dalyvavo BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padaryme. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas L. R. parodė, kad po to, kai Ž. K. ir D. L. grįžo su daiktais, sudėjo juos į automobilį, atsibudęs V. V. paklausė, iš kur tie daiktai, D. L. atsakė, kad jie vogti, tik tada jis, L. R., ir suprato, kad buvo padaryta vagystė, grįžęs namo, nuėjo miegoti, jokių daiktų neėmė ir nekrovė, Ž. K. ir D. L. iškrovė daiktus (t. 2, b. l. 153). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat parodė, kad Ž. K. ir D. L. grįžus, sudėjus visus daiktus į automobilį, jiems patiems susėdus ir pradėjus važiuoti, V. V. paklausė, iš kur tie daiktai, iš D. L. pasakymo jis ir V. V. supratę, kad šie daiktai yra vogti, kad veža vogtus daiktus, parvažiavus namo, daiktus iškrovė vaikinai jo sodybos teritorijoje (t. 2, b. l. 61-62, 68-69). Iš L. R. parodymų matyti, kad jis laikosi versijos, jog apie vagystę sužinojo tik tada, kai daiktai buvo sudėti į jo automobilį ir vežami. Tokią išteisintojo versiją patvirtino nuteistieji Ž. K. ir D. L., apklausti tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Ž. K. ir D. L. pripažinti kaltais ir nuteisti už šią vagystę, dėl jų nuosprendis neskundžiamas. Viso to, kas išdėstyta, pakanka, padaryti išvadą, kad L. R. veikė kaip vagystės bendrininkas. Jis, atitikdamas bendrininkavimo subjekto požymius, konkliudentiniais veiksmais (žinodamas, kad veža vogtus daiktus ir vis tiek juos veždamas bei pargabendamas į savo namų teritoriją), išreiškė pritarimą Ž. K. ir D. L. nusikalstamiems veiksmams, įsitraukė į daromą nusikaltimą, veikė bendrai su minėtais asmenimis, nukreipė savo tyčią ir pastangas kartu su jais užvaldyti pagrobtą turtą, jie visi kartu, sujungę savo tyčias ir bendras pastangas, šį turtą užvaldė, įgydami galimybę neteisėtai jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti pagal savo valią. Būtent įvykio situacija ir aptarti L. R. veiksmai įrodo jo suvokimą apie bendrai su Ž. K. ir D. L. atliekamus veiksmus. Tik L. R. atliktų veiksmų dėka nusikalstamas sumanymas buvo įgyvendintas, vagystė buvo baigta (vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas pagrobia turtą ir įgyja galimybę jam viešpatauti, taip šiuo atveju ir įvyko, pargabentą pagrobtą turtą iškrovus L. R. namų teritorijoje), jis savo veiksmais kartu su Ž. K. ir D. L. vykdė bendro nusikaltimo objektyviąją pusę. Todėl L. R. laikytinas bendravykdžiu darant BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą. Remdamasis aptartų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog L. R. kaltė padarius šį nusikaltimą yra neginčijamai įrodyta.

Teisėjų kolegija, skirdama L. R. bausmę už padarytą nusikaltimą, vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 str. įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą taisyklėmis. Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad L. R. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei (BK 11 str. 4 d.). Iš L. R. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis yra jauno amžiaus, šį nusikaltimą padarė vos sulaukęs pilnametystės, mokosi, nors mokymo įstaigos ir gyvenamosios vietos seniūnijos yra charakterizuojamas gana teigiamai (t. 2, b. l. 138-139), tačiau anksčiau yra du kartus teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, jam abu kartus buvo atidėtas bausmės vykdymas, L. R. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas. Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, L. R. pagal BK 178 str. 2 d. skirtina mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė, po to, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. (nusikaltimas padarytas bausmės vykdymo atidėjimo metu), šią bausmę subendrinus su Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-02-10 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, skirtina galutinė subendrinta bausmė, nurodant ją atlikti pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., 331 str.,

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-02-28 nuosprendžio dalį dėl L. R. išteisinimo panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

L. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-02-10 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėti nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę L. R. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010-06-16 iki 2010-07-17.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.