Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Iksados“ gamybinio ir techninio centro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria buvo nutraukta civilinės bylos dalis pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Iksados“ gamybinio ir techninio centro ieškinį atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo įvykdyti 2020 m. gegužės 29 d. sutartį Nr. 35-152 ir atsisakyta priimti ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutraukė ieškovės pradinio ieškinio pagrindu inicijuotą civilinės bylos dalį ir atsisakė priimti ieškovės pateiktą patikslintą ieškinį, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

12. Teisės į veiksmingą teisminę gynybą principas civiliniame procese atsispindi CPK 5 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Iš tokio teisinio reglamentavimo matyti, kad CPK 5 straipsnyje yra nustatytos dvi prielaidos tam, kad atsirastų asmens subjektinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai besikreipiančio asmens suinteresuotumas ir jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020). Asmens, kuris neturi teisinio suinteresuotumo dėl ginčo baigties, reikalavimai negali būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Priklausomai nuo susiklosčiusių aplinkybių, tokį reikalavimą gali būti atsisakoma nagrinėti (atsisakoma priimti ieškinį, byla nutraukiama) arba šis reikalavimas gali būti atmestas kaip pareikštas asmens, kuris neturi teisinio intereso dėl ginčo dalyko.

13. Kasacinis teismas, plėtodamas praktiką šiuo aspektu, 2020 m. gruodžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020, išaiškino, kad CPK 5 straipsnyje nustatyta teisė į teisminę gynybą yra sietina tiek su materialinio teisinio, tiek su procesinio teisinio pobūdžio aplinkybėmis (procesine teise pareikšti ieškinį ir teise į pareikšto reikalavimo patenkinimą, priklausančia nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų), o teismo procesiniai veiksmai nustačius, kad ieškovas negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu pagal CPK 5 straipsnį, priklauso nuo to, su kokiomis aplinkybėmis (materialinio teisinio ar procesinio teisinio pobūdžio) konkrečiu atveju sietinas ieškovo teisinio intereso nebuvimas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad CPK 293 straipsnyje išvardinti bylos nutraukimo pagrindai reiškia procesinio pobūdžio kliūtis tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės. Tačiau atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų įstatymas draudžia. Šie motyvai yra svarbūs teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Todėl kasacinis teismas išaiškino, kad tuo atveju, jei ieškovo teisinio suinteresuotumo neturėjimas (išnykimas) konkrečiu atveju sietinas su materialinio teisinio pobūdžio motyvais, t. y. ieškovas neįrodo, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, arba ieškovo teisės pažeidimas išnyksta iki teismo sprendimo priėmimo, teismas turi nagrinėti bylą iš esmės ir ieškinį atmesti.

14. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad kitokia situacija susiklosto, jei egzistuoja procesinio pobūdžio aplinkybės, su kuriomis sietinas ieškovo teisinio intereso nebuvimas, pavyzdžiui, nustatoma, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas pagal savo pobūdį negali sukelti ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių. Teismas nurodė, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką. Kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.

15. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys 2020 m. gegužės 27 d. sudarė sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo pristatyti ir perduoti atsakovui vieną gaisrinį nešiojamą vandens siurblį „Tohatsu“, o atsakovas įsipareigojo priimti pristatytą prekę ir atsiskaityti už ją sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Byloje yra pateiktas atsakovo 2020 m. rugsėjo 8 d. prekių kokybės patikrinimo aktas, iš kurio matyti, kad ieškovė, vykdydama minėtą sutartį, pristatė atsakovui joje nurodytą siurblį. Šiame akte taip pat yra užfiksuota, kad atsakovas, patikrinęs prekės kokybę ir privalomuosius dokumentuos, nustatė, jog prekei nėra pateiktas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro išduotas atitikties sertifikatas gaisriniam siurbliui. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas konstatavo, kad šiuo atveju nėra įvykdytas sutarties 2 priedo 6 punktas, kuriame reglamentuota, jog siurblys turi atitikti privalomuosius saugos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. lV-535 „Dėl gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos, priemonių ir įrenginių, gaisrų gesinimo medžiagų, gaisrinės saugos ženklų privalomųjų saugos reikalavimų patvirtinimo“. Taigi, atsakovas nepriėmė ieškovės teikiamos prekės.

16. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad tarp šalių kilo ginčas, dėl kurios iš jų kaltės sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta. Ieškovė, manydama, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, kreipėsi į teismą, siekdama, kad atsakovas būtų įpareigotas įvykdyti sutartį – ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovą priimti sutartyje nurodytą gaisrinį nešiojamą vandens siurblį. Ieškinyje ieškovė, be kita ko, nurodė, kad ji pateikė atsakovui gamintojo deklaraciją apie prekės atitiktį Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytiems standartams, o pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičiančią Direktyvą 95/16/EB, ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 28 „Dėl techninio reglamento „Mašinų sauga“ patvirtinimo“, gamintojui negali būti keliama jokių reikalavimų pateikti papildomus dokumentus dėl prekės atitikties darniajam standartui pastarajam pateikus atitikties deklaracijas, kad jo gaminys atitinka standarte nustatytus reikalavimus. Savo ruožtu atsakovas, kuris vertina, kad tai ieškovė tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, pateikė byloje priešieškinį ir prašė priteisti jam iš ieškovės 0,02 proc. delspinigius nuo nepristatytų prekių vertės už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Atsakovas nurodė, kad ieškovė turėjo pristatyti sutartyje nurodytą prekę iki 2020 m. rugsėjo 29 d., tačiau šio savo įsipareigojimo iki šiol neįvykdė.

17. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs šalių ginčą, 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu tiek ieškinį, tiek ir priešieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 27 d. nutartimi tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Vadinasi, šiuo atveju ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovui vykdyti sutartį – priimti ieškovės teikiamą prekę, ir atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės netesybas turėtų būti nagrinėjami iš naujo. Tačiau byloje yra pateikti duomenys, kad per laikotarpį, kai byla buvo nagrinėjama teisme, faktinė ginčo situacija pasikeitė. Atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui 2021 m. birželio 21 d. prekių priėmimo–perdavimo aktą, kuriame šalys patvirtino, kad ieškovė perdavė atsakovui sutartyje išdėstytus reikalavimus atitinkančią prekę ir šalys neturi jokių pretenzijų. Atsižvelgdamas į šią naujai paaiškėjusią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi nustatė šalims terminą galutinai suformuluoti savo reikalavimus.

18. Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad, nepaisant to, jog šalys pasirašė prekių priėmimo–perdavimo aktą, šalių ginčas nėra išspręstas, nes ieškinyje iškelta problema, sudaranti nagrinėjamos bylos esmę, nebuvo išspręsta – teismas nepateikė savo vertinimo dėl šalių ginčui išspręsti aktualios Europos Sąjungos teisės aiškinimo. Todėl ieškovė nurodė, kad ji nekeičia savo ieškinio pagrindo, bet keičia ieškinio dalyką ir prašo teismo pripažinti, kad 2020 m. gegužės 29 d. sutarties specialiųjų sąlygų 2 priedo 6 punktu atsakovas patvirtino, jog gaisrinio nešiojamojo vandens siurblio „Tohatsu“ gamintojos „Tohatsu Corporation“ 2018 m. kovo 19 d. išduota gaisrinio siurblio atitikties deklaracija patvirtina minėto siurblio atitiktį privalomiems saugos reikalavimams, nustatytiems Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1V-535 „Dėl gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos, priemonių ir įrenginių, gaisrų gesinimo medžiagų, gaisrinės saugos ženklų privalomųjų saugos reikalavimų patvirtinimo“. Patikslintame ieškinyje ieškovė nebeprašo teismo įpareigoti atsakovą įvykdyti sutartį, taip pat ji nereiškia jokių kitų reikalavimų, kurių pagrindu atsakovui galėtų kilti pareiga atlikti kokius nors veiksmus ieškovės naudai ar susilaikyti nuo kokių nors veiksmų ir pan.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiektas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Šiuo atveju, įvertinus ieškovės pateikto patikslinto ieškinio turinį, jos reiškiamo patikslinto reikalavimo formuluotę, matyti, kad, teikdama šį ieškinį, ieškovė nesiekia jokių realių materialių teisinių padarinių, susijusių su ginčo dalyku – teismui patenkinus ieškovės reikalavimus ir pripažinus jos nurodytas aplinkybes, ieškovės teisių ir pareigų apimtis savaime nepakis. Pati ieškovė atskirajame skunde grįsdama savo teisinį suinteresuotumą reikšti patikslintame ieškinyje išdėstytą reikalavimą, nurodė, kad, pirma, teismo šioje byloje pateiktas teisės normų aiškinimas sudarys pagrindą atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimus, antra, byloje pateikti išaiškinimai galėtų užkirsti kelią ateityje kilti tapatiems ginčams. Tokiu būdu ieškovė iš esmės pripažino, kad, formuluodama patikslintą reikalavimą, ji nesiekia kokių nors materialių teisinių padarinių (jos teisių ar pareigų pasikeitimo), bet tik nori pasiekti tam tikrų procesinių padarinių (atsikirsti į atsakovo priešieškinio reikalavimus ir suformuluoti praktiką dėl ginčui aktualių teisės normų taikymo). Tokie ieškovės tikslai nėra suderinami su teisės į teisminę gynybą principo esme ir tikslu.

20. Kaip minėta pirmiau (žr. šios nutarties 14 punktą), asmeniui pareiškus teisme materialiųjų teisinių pasekmių nesukeliančius reikalavimus, gali atsirasti dvejopo pobūdžio padariniai – jam gali būti nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką, kuriuo būtų apgintos jo materialiosios teisės, jeigu, atsižvelgiant į susiklosčiusią procesinę situaciją, tokia galimybė egzistuoja, arba teismas turi atsisakyti nagrinėti tokius realių padarinių nesukeliančius reikalavimus ir atitinkamai atsisakyti priimti ieškinį arba, jeigu ieškinys jau buvo priimtas, nutraukti bylą. Teismo pareiga nustatyti ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumus šiuo atveju yra susijusiu daugiau su situacijomis, kai iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, siekia konkrečių materialių teisinių padarinių, tačiau jo reikalavimai yra suformuluoti netinkamai ir juos patenkinus tokių padarinių ieškovui neatsiras. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek ieškovės pateiktame patikslintame ieškinyje, tiek ir jos atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, matyti, kad, formuluodama patikslinto ieškinio reikalavimą, ieškovė nesiekia apginti jokių savo galimai pažeistų materialių teisių, bet, kaip minėta, siekia kitokių tikslų. Todėl šiuo atveju teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovės pateiktą patikslintą ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė, kad, patenkinus ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytą reikalavimą, ieškovei nekiltų jokių materialių teisinių padarinių. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį. Tačiau teismas nutartyje nurodė netinkamą savo sprendimo teisinį pagrindą – teismas rėmėsi CPK 141 straipsnio 3 dalimi, kurioje reglamentuota, kad teismas gali atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo, jeigu tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškovui buvo paskirtas terminas visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą, ir šis galėjo remtis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Vis dėlto pažymėtina, kad vien tik ta aplinkybė, jog teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nurodė netinkamą tokio sprendimo teisinį pagrindą, nedaro negaliojančiu iš esmės teisėto ir pagrįsto teismo procesinio sprendimo.

22. Atsisakęs priimti ieškovės pateiktą patikslintą ieškinį, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 punkte išdėstytu pagrindu, skundžiama nutartimi taip pat nutraukė ir bylos dalį, pradėtą pagal ieškovės pradinį ieškinį. Grįsdamas tokį sprendimą, teismas nurodė, kad, šalims pasirašius prekių priėmimo–perdavimo aktą, buvo patenkinti ieškovės pradiniu ieškiniu pareikšti reikalavimai, todėl nebeliko ginčo dalyko ir byla negali būti nagrinėjama teisme civilinio proceso tvarka. Tačiau toks pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja jau minėtoje kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020 pateiktiems išaiškinimams, kad CPK 293 straipsnyje išvardinti bylos nutraukimo pagrindai yra taikomi nustačius procesines kliūtis tęsti bylos nagrinėjimą ir nėra aktualūs tuo atveju, jei ieškovo teisinis suinteresuotumas ginčo baigtimi išnyko dėl materialinių teisinių motyvų. Pagal kasacinio teismo praktikoje pateikiamus išaiškinimus, tai, kad asmuo neturi (prarado) suinteresuotumą ginčo baigtimi, gali sudaryti teismui pagrindą atmesti jo reikalavimus, o ne bylą nutraukti.

23. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas ieškovės pradinio ieškinio pagrindu inicijuotą bylą, skundžiamoje nutartyje nenustatė jokių procesinio pobūdžio aplinkybių, kliudančių išnagrinėti šią bylos dalį ir sudarančių pagrindą ją nutraukti remiantis CPK 293 straipsniu. Nors aplinkybė, kad ieškovės reikalavimai galimai yra įvykdyti iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos, galėtų sudaryti pagrindą ieškovei atsisakyti tokių savo reikalavimų, iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad, teismui atsisakius priimti ieškovės patikslintą ieškinį, ieškovė nebepalaiko savo pradiniame ieškinyje išdėstytų reikalavimų ir jų atsisako. Todėl, ieškovei neatsisakius savo reikalavimų, šių reikalavimų pagrindu inicijuota civilinė byla turėtų būti išnagrinėta iš esmės, o tuo atveju, jeigu ją išnagrinėjus pasitvirtintų, kad ieškovės reikalavimai jau yra įvykdyti ir ieškovė neturi suinteresuotumo dėl ginčo baigties, jos reikalavimai turėtų būti atmesti.

24. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškovės patikslintą ieškinį, nes šiame ieškinyje ieškovės suformuluotas reikalavimas nesukurs jai jokių materialių teisinių padarinių ir jis nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi nutraukė civilinės bylos dalį, pradėtą pagal ieškovės byloje pateiktą pradinį ieškinį. Dėl šios priežasties ši nutarties dalis naikinama ir pradinio ieškovės ieškinio pagrindu pradėta bylos dalis grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarties dalį, kuria buvo nutraukta civilinės bylos dalis pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Iksados“ gamybinio ir techninio centro ieškinį atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo įvykdyti 2020 m. gegužės 29 d. sutartį Nr. 35-152 ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.