- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-31
- Bylos Nr.
- 1S-184-898/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Nuteistasis
- E. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties, kuria nuteistajam panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas į pataisos namus atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Aukštesnės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. E. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 20 parų arešto bausme. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams (BK 92 straipsnio 1 dalis), ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – dvylikos mėnesių elgesio apribojimas, įpareigojant E. K.: 1) tęsti mokslą arba dirbti, 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., 3) uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, 4) dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse (BK 82 straipsnio 3 punktas, 92 straipsnio 1 dalis).
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimas dėl papildomų pareigų paskyrimo nuteistajam E. K. buvo tenkintas ir E. K. paskirtas papildomas įpareigojimas – gydytis priklausomybės ligas.
3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi Probacijos tarnybos teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam E. K. tenkintas ir E. K. pasiųstas į pataisos namus atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas konstatavo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ vertinimo metodiką yra vidutinė – 67 balų iš 168 galimų, tačiau nuteistasis visiškai nesilaiko pareigos laikytis įstatymų ir nuolat daro teisės pažeidimus būdamas neblaivus. Be to, iš byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų išrašo nustatyta, kad E. K. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad stebint nuteistojo elgesį, matyti, jog jis nepateisino teismo pasitikėjimo, todėl E. K., buvo paskirta papildoma BK 75 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta pareiga – gydytis priklausomybės ligas, tačiau ir po to per kelis mėnesius nuteistasis padarė net penkis administracinius nusižengimus. Teismo teigimu, vien tai, jog nuteistasis nesigydė nuo priklausomybės ligų dėl pateisinamos priežasties, tai nesustabdė jo nuo padarytų administracinių nusižengimų, o pastarojo paaiškinimai, kad jam buvo reikalinga pagalba, kurios negavo, nėra pagrįsti, nes į teismo klausimus nuteistasis atsakė, kad tokios pagalbos niekur pats neieškojo, o jo kontroliuojančio probacijos pareigūnės apie tai neklausė. Apylinkės teismo vertinimu, E. K. nepateisino parodyto daugkartinio pasitikėjimo, atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o tai yra pagrindas bausmės vykdymo atidėjimą panaikinti ir pasiųsti jį atlikti jam paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Skundu nuteistojo E. K. gynėja advokatė E. Latauskienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: atmesti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo bei svarstyti papildomą teismo įpareigojimo ? nuteistajam E. K. dalyvauti elgesio pataisos programoje (-se) nustatymą. Taip pat prašoma skundą dėl skundžiamos nutarties nagrinėti žodinio proceso tvarka.
5. Pareiškėja pažymi, kad teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatoma, jog probacija yra neefektyvi, o bausmės tikslus galima pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę.
6. Skunde nurodo, kad nuteistajam paskirtas papildomas įpareigojimas ? gydytis nuo priklausomybės ligų laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. kovo 4 d. buvo vykdomas be pastabų. Sveikatos priežiūros įstaigoje nuteistasis E. K. lankėsi kas mėnesį, jam buvo diagnozuota ? (duomenys neskelbtini). Taigi nuteistasis beveik vienerius metus pavyzdingai lankėsi priklausomybių ligas gydančioje įstaigoje, gavo atitinkamas sveikatos priežiūros ? narkologų paslaugas. Nuteistajam šios paslaugos turėjo teigiamą įtaką jo pavojingo ir žalingo elgesio pokyčiams, kurių teikimas buvo nutrauktas nuo 2020 m. kovo 16 d. valstybėje paskelbus ekstremalią padėtį.
7. Pažymi, kad papildomas įpareigojimas buvo labai efektyvus ir tikslingas nuteistojo E. K. atžvilgiu, tačiau prieš laiką nutraukus šių paslaugų teikimą, nuteistajam įvyko jo žalingo ir mažiau pavojingo nei nusikalstamo elgesio atkryčiai. Pabrėžia, jog paskelbto karantino metu visos valstybės ir savivaldybės įstaigos neteikė jokių paslaugų ir nevykdė jokių funkcijų tiesiogiai, o buvo perorientuotos teikti jas nuotoliniu būdu. Pagalbos ieškojimas tuo metu buvo iš esmės netikslingas, nes ją teikti specialistai galėjo tik nuotoliniu būdu, tačiau ši paslaugos forma nėra priimtina asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis ar kitais psichikos sveikatos sutrikimais.
8. Taip pat nurodo, kad nuteistajam prieš 3,5 metus buvo diagnozuota ir kita psichikos sveikatos sutrikimo liga ? (duomenys neskelbtini). Todėl nuteistajam būtina psichikos sveikatos sutrikimų prevencija, siekiant užtikrinti nuteistajam elgesio pokyčių teigiamą adaptaciją įvairiose jo gyvenimo, socialinio bendravimo ir kitose srityje, tokiu atveju, yra tikslinga teisės aktų nustatyta tvarka papildomai įvertinant resocializcijos priemones ir numatant papildomas priemones, skirtas užtikrinti bei sustiprinti nuteistojo elgesio pataisos įgyvendinimą, nustatyti papildomą įpareigojimą nuteistajam dėl dalyvavimo elgesio pataisos programose.
9. Pasak pareiškėjos, nuteistasis E. K. supranta savo ydingo elgesio problemą ir nuo papildomo teismo įpareigojimo ? stengiasi įveikti priklausomybę nuo alkoholio. Šis tikslas nėra pasiekiamas per trumpą laiką, todėl nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog nuteistasis piktybiškai nesilaiko teismo jam skirto įsipareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kraštutinės priemonės galėtų būti taikomos, kai nepadeda nuteistajam nei įspėjimai, nei papildomai skirti įpareigojimai. Šiuo atveju klausimas skirti papildomus įpareigojimus nuteistajam teismo posėdyje nebuvo svarstomas.
10. Be to, nurodo, kad teismas yra neteisus teigdamas, kad nuteistasis dėl savo gyvenimo būdo sąmoningai nededa pastangų keistis, nes nuteistasis 2020 m. birželio mėnesį baigė Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklą ir įgijo Komunalinio ūkio paslaugų darbuotojo kvalifikaciją, visą bausmės atidėjimo vykdymo laikotarpį nuteistasis E. K. turėjo darbo santykius ir tik karantino metu neteko darbo, kas turėjo tiesioginės įtakos dėl tolimesnio jauno asmens gyvenimo tokiomis sąlygomis ir suformavo nesaugumo jausmą. Pažymima, kad siekdamas užsitikrinti sau pajamų gavimą ir kitas socialines garantijas, vykdyti įstatyme numatytas pareigas, nuteistasis pakartotinai įregistravo savo individualią veiklą, tokiu būdu, turės galimybes tęsti darbo santykių užimtumą, kurie sustiprina nuteistojo socialinės integracijos galimybes.
11. Pareiškėjas pažymi, kad yra teigiami gyvenimo pokyčiai ir nuteistojo asmeniniame gyvenime, jo gyvenimo draugė laukiasi, ateityje nuteistasis ir jo gyvenimo draugė numatę sudaryti civilinę santuoką teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl teismas privalo vertinti ir tai, kad nuteistojo elgesio pokyčiai iki karantino buvo iš esmės pavyzdingi, buvo laikomasis visų teismo ir Probacijos įstatymo įpareigojimų ir kitų bausmės vykdymo sąlygų.
12. Pareiškėjos vertinimu, teismas priimdamas sprendimą dėl teikimo tenkinimo, neįsigilino į visas esmines nuteistojo elgesį lemiančias aplinkybes, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl būtinumo vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.
13. 2020 m. liepos 23 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas pareiškėjos prašymas dėl papildomų duomenų prijungimo – Respublikinio priklausomybės ligų centro 2020 m. liepos 10 d. išrašo dėl medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, jog nuteistajam E. K. nuo 2020 m. kovo 16 d. iki birželio 17 d. planinės konsultacijos nebuvo vykdomos, kas buvo vienas iš lemiančių veiksnių, sukėlusių laikiną žalingą nuteistojo elgesį; Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus 2020 m. liepos 16 d. nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuriame matyti, kad nebuvo įrodytos nuteistojo neblaivumo ir smurtavimo prieš savo artimuosius asmenis faktinės aplinkybės.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados
Skundas tenkinamas.
15. Skundu nuteistojo E. K. gynėja advokatė E. Latauskienė prašo skundą dėl skundžiamos nutarties nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnio 6 dalis numato teismo pareigą rengti teismo posėdį, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo E. K. gynėja advokatė E. Latauskienė prašo palengvinti nuteistojo padėtį ? atmesti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, todėl spręsti ar rengti teismo posėdį, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas, palikta teismo diskrecijai. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo gynėjos advokatės E. Latauskienės skundas surašytas panakamai aiškiai ir išsamiai, be kita ko, teismui skundo nagrinėjimui pateikta papildoma medžiaga, todėl skundą nagrinėti teismo žodiniame posėdyje nėra tikslinga.
16. Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, visuma (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas). Analogiškai probacija suprantama ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2010 m. sausio 20 d. priimtoje rekomendacijoje CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“, kurioje nustatyta, kad probacija – bausmių ir priemonių, nustatytų įstatymuose ir taikomų teisės pažeidėjui, realizacija visuomenėje. Ji apima veiklas ir intervencijas, kurias sudaro priežiūra, vadovavimas ir pagalba, kuriomis siekiama socialinės teisės pažeidėjo integracijos, taip pat visuomenės saugumo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 358 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas remiantis BK 75 ar 92 straipsniu, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia arba bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu.
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad nuteistojo E. K. atžvilgiu klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo buvo sprendžiamas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi Nr. T-1262-1035/2018 dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau teismas konstatavęs pažeidimą nusprendė patikėti nuteistuoju bei teikimo netenkino. 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi buvo nutarta paskirti nuteistajam E. K. papildomą pareigą – gydytis priklausomybės ligas, tačiau ir paskyrus papildomą pareigą nuteistasis padarė administracinius nusižengimus. Be to, teismas, vadovaudamasis byloje esančiu įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų išrašu nustatė, kad 2020 m. gegužės 10 d. E. K. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Taigi skundžiama nutartimi apylinkės teismas nustatė, kad nuteistasis E. K. bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė administracinius nusižengimus bei jo atžvilgiu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, kas sudarė pagrindą tenkinti probacijos tarnybos teikimą.
18. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis nuteistojo E. K. gynėjos advokatės E. Latauskienės pateiktu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus 2020 m. liepos 16 d. nutarimu bei skundo nagrinėjimui aktualiu įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašu Vilniaus miesto apylinkės teisme nurodytas E. K. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nutrauktas ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių E. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Todėl konstatuotina, kad E. K. bausmės vykdymo atidėjo laikotarpiu galimo nusikaltimo nepadarė.
19. Remiantis teismui pateikta E. K. asmens byla nustatyta, kad nuteistojo elgesį Vilniaus probacijos skyrius kontroliuoja nuo 2018 m. gruodžio 21 d. 2019 m. vasario 25 d. E. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 485 straipsnio 1 dalį už tai, kad viešoje vietoje būdamas neblaivus, svirduliavo į šalis, nerišliai kalbėjo, savo veiksmais įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomenės dorovę. Pažymėtina, kad nuteistasis E. K. 2019 m. vasario 27 d. atvykęs į probacijos tarnybą ? Vilniaus regiono skyrių prisipažino, kad turi alkoholio vartojimo problemų ir išreiškė norą spręsti savo problemas, sutiko, kad jam būtų paskirtas papildomas įpareigojimas – gydytis priklausomybės ligas. Probacijos tarnybos teikimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi E. K. buvo paskirtas papildomas įpareigojimas – gydytis priklausomybės ligas.
20. Sutiktina su pareiškėjos skundo argumentu, jog nuteistajam paskirtas papildomas įpareigojimas ? gydytis nuo priklausomybės ligų laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. kovo 4 d. buvo vykdomas be priekaištų. Nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, todėl priklausomybių ligas gydančioje įstaigoje teikiamos sveikatos priežiūros ? narkologų paslaugos turėjo teigiamą įtaką nuteistojo elgesio pokyčiams. Tačiau iš teismui pateikto Respublikinio priklausomybės ligų centro 2020 m. liepos 10 d. išrašo matyti, jog nuteistajam E. K. nuo 2020 m. kovo 16 d. iki birželio 17 d. planinės konsultacijos nebuvo vykdomos. Todėl nuo 2020 m. kovo 16 d. nutraukus nuteistajam teikiamas sveikatos priežiūros ? narkologų paslaugas, E. K. elgesys pakito neigiama linkme: iš administracinių nusižengimų registro išrašų matyti, kad E. K. per minėtą laikotarpį (past. – nuo 2020 m. kovo 22 d. iki 2020 m. gegužės 25 d.) padarė penkis administracinius nusižengimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. būdamas pradedančiuoju vairuotoju, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus; būdamas neblaivus viešoje vietoje, elgėsi chuliganiškai ir kt. Taigi akivaizdu, kad minėtos aplinkybės iliustruoja taikomo įpareigojimo ? gydytis nuo priklausomybės ligų efektyvumą ir tolesnio jo taikymo tikslingumą nuteistojo atžvilgiu.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo teiginiu, kad bausmės vykdymo atidėjimo metu pakanka padaryti bent vieną administracinį nusižengimą, o nuteistasis vos per du mėnesius padarė net penkis, tačiau akivaidzu, jog tokiam nuteistojo E. K. elgesiui turėjo įtakos ir nutrauktos nuteistajam teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Toks nuteistojo E. K. elgesys, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam konstatuotas (duomenys neskelbtini) ir kita psichikos sveikatos sutrikimo liga ? (duomenys neskelbtini), negali sąlygoti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.
22. Apylinkės teismo sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, priešingai nei teigiama nutartyje, neužtikrins bausmės paskirties įgyvendinimo ir iš esmės garantuos tik vieno iš bausmės tikslų – nubaudimo, realizavimą. Teismų praktikoje numatyta, kad bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-268-942/2017; 2K-64-303/2018).
23. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog probacijos vykdymas grindžiamas probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros principu ? probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Probacijos metu turi būti vadovaujamasi ir pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo principais – probuojamajam turi būti taikomos proporcingos ir veiksmingos priemonės, neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti. Susipažinus su bylos medžiaga bei įvertinus nuteistojo padarytus probacijos sąlygų pažeidimus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju patenkinus Probacijos tarnybos teikimą būtų pažeisti minėti principai.
24. Apygardos teismo įsitikinimu, būtina įvertinti tai, kad nuteistasis vykdo teismo paskirtą papildomą teismo įpareigojimą ? stengiasi įveikti priklausomybę nuo alkoholio, 2020 m. birželio mėnesį baigė Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklą ir įgijo Komunalinio ūkio paslaugų darbuotojo kvalifikaciją, pakartotinai įregistravo individualią veiklą, be to, teigiamai vertintini ir pokyčiai nuteistojo asmeniniame gyvenime.
25. Atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nors nuteistasis E. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė administracinius nusižengimus, kas sudaro formalų pagrindą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad probacijos pabaiga numatyta – 2021 m. birželio 14 d., bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, tokios griežtos priemonės (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas) taikymas būtų pernelyg skubotas, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis naikinama, suteikiant E. K. galimybę savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, ir priimtinas naujas sprendimas – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo netenkinti.
26. Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad jeigu probojamasis vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis.
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis E. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė administracinius nusižengimus, kuriems būdingas chuliganiškas elgesys (past. ? viešoje vietoje, vartojo necenzūrinius žodžius, su alkūne sudaužė namo langą, būdamas neblaivus viešoje vietoje, elgėsi chuliganiškai). Teismo nuomone, probuojamasis ne itin suvokia laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo instituto prasmės, jo sąlygų reikšmės, teismo jam išreikšto pasitikėjimo svarbos. Dėl šios priežasties, teismas, sprendžia, kad nuteistajam E. K. skirtinas įpareigojimas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punkte: 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose. Pažymėtina taip pat ir tai, kad nuteistajam nesilaikant visų skirtų įpareigojimų, ir po šios nutarties priėmimo toliau darant administracinius nusižengimus ar naujas nusikalstamas veikas, klausimas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo bus svarstomas iš naujo. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad teismo rodomas pasitikėjimas nuteistuoju ir siekis sudaryti sąlygas atlikti bausmę ne pataisos namuose, nėra beribiai. Nuteistajam ir toliau nedarant išvadų dėl savo elgesio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas turės būti neišvengiamai panaikintas, ir nuteistasis tokiu atveju privalės atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Tenkinti nuteistojo E. K. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo E. K. panaikinimo.
Paskirti E. K. papildomą įpareigojimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punkte – 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.