Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,E-biznis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties ir 2024 m. rugsėjo 17 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Didžiosios sėlos“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2VP-17051-1094/2024 pagal civilinėje byloje priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės ,,Didžiosios sėlos“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,E-biznis“ sudaryta taikos sutartis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis tenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

10. Suinteresuotas asmuo kartu su atskiruoju skundu pateikė 2024 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo nurodymą, 2024 m. rugsėjo 17 d. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, atsiskaitymų suvestinę už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 17 d. Nurodo, kad teikiami įrodymai patvirtina, kad skola pagal taikos sutartį sumokėta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų duomenų pateikimo būtinumas iškilo vertinant skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą, todėl teismas juos priima, o jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

11. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad skolininkė pagal taikos sutartį sumokėjo 14 121 Eur, nors mokėtina suma turėjo būti 15 121 Eur, o paskutinis atsiskaitymo terminas 2024 m. liepos 1 d., sprendė, kad prievolė yra įvykdyta iš dalies, todėl pareiškėjos prašymą tenkino. Suinteresuotas asmuo UAB ,,E-biznis“ nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodė, kad teismas nepagrįstai išdavė vykdomąjį raštą nagrinėjamoje byloje, kadangi suinteresuotas asmuo sumokėjo visas taikos sutartimi įsipareigotas sumokėti sumas. Akcentuoja ir tai, kad dėl techninės klaidos nepateikė vieno mokėjimo nurodymo, atlikto 2024 m. rugsėjo 12 d., tačiau pirmosios instancijos papildomai nesiaiškino šių aplinkybių, nors suinteresuotas asmuo buvo aiškiai ir konkrečiai nurodęs, kad skola pilnai padengta.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartimi patvirtinta pareiškėjų UAB ,,E-biznis“ ir UAB ,,Didžiosios Sėlos“ 2023 m. gruodžio 28 d. sudaryta taikos sutartis. Minėtos taikos sutarties 2 punkte įtvirtina, kad Skolininkas (UAB ,,E-biznis“) sutinka ir įsipareigoja 15 121 Eur skolą Kreditoriui (UAB ,,Didžiosios Sėlos“) sumokėti laikantis šiame punkte Šalių nustatyto Skolos mokėjimo grafiko. Skolininkas 15 121 Eur skolą įsipareigoja sumokėti Kreditoriui šia tvarka ir dalimis: 2000,00 Eur sumą iki 2024 m. vasario 1 d.; 2000,00 Eur sumą iki 2024 m. kovo 1 d.; 2000,00 Eur sumą iki 2024 m. balandžio 1 d.; 3000,00 Eur sumą iki 2024 m. gegužės 1 d.; 3000,00 Eur sumą iki 2024 m. birželio 1 d.; 3121,00 Eur sumą iki 2024 m. liepos 1 d.

13. Įstatyme įtvirtinta, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje yra įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima. Teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir pakeistas tik instancine tvarka arba, esant įstatyme nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui, – atnaujinus civilinės bylos procesą (CPK 365–369 straipsniai). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.

14. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, 14 punktas). Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, reikalinga nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog taikos sutarties sąlygos neįvykdytos (nevykdomos) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1387-370/2018, 20 punktas). Taigi, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą yra labai svarbu nustatyti, ar vykdoma ir kokia apimtimi vykdoma taikos sutartis (jos konkrečios sąlygos).

15. Nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygos vykdymo teismas turi nustatyti, ar tinkamai vykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos. Įstatymas neįpareigoja teismo, sprendžiančio dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo, vertinti, dėl kokių aplinkybių taikos sutartis nevykdoma, kadangi jos nelemia teismo procesinio sprendimo (išduoti ar neišduoti vykdomąjį raštą) priėmimo. Sprendimą dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo pagal taikos sutartį ar jos dalį lemia buvimas aplinkybių, pagrindžiančių, kad nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Taigi, esminis dalykas, kurį turi įvertinti teismas, nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą, yra tai, ar taikos sutartis nebuvo vykdoma, kokia yra neįvykdytos prievolės pagal taikos sutartį dalis.

16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skolininkė pagal taikos sutartį sumokėjo 14 121 Eur, nors mokėtina suma turėjo būti 15 121 Eur, paskutinis atsiskaitymo terminas 2024 m. liepos 1 d., todėl vertino, kad prievolė yra įvykdyta iš dalies ir tenkino pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 17 d. papildoma nutartimi išdavė pareiškėjai UAB ,,Didžiosios sėlos“ vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-4195-1094/2024 dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,E-biznis“ neįvykdytų taikos sutarties sąlygų dalyje dėl skolos grąžinimo: ,, 1. Šia taikos sutartimi skolininkas sutinka ir įsipareigoja 15 121 Eur skolą kreditoriui sumokėti laikantis šiame punkte šalių nustatyto skolos mokėjimo grafiko. Skolininkas 15 121 Eur skolą įsipareigoja sumokėti Kreditoriui šia tvarka ir dalimis: 2000,00 Eur sumą iki 2024 m. vasario 1 d.; 2000,00 Eur sumą iki 2024 m. kovo 1 d.; 2000,00 Eur sumą iki 2024 m. balandžio 1 d.; 3000,00 Eur sumą iki 2024 m. gegužės 1 d.; 3000,00 Eur sumą iki 2024 m. birželio 1 d.; 3121,00 Eur sumą iki 2024 m. liepos 1 d. Tačiau, kaip matyti pareiškėja UAB „Didžiosios sėlos“ pateiktame prašyme dėl vykdomojo išdavimo nurodė, kad skolininkė UAB „E-biznis“ pažeidė taikos sutartyje numatytus savo įsipareigojimus: vietoje 3000,00 Eur įmokos iki 2024 m. gegužės 1 d. sumokėjo tik 2000,00 Eur; taip pat skolininkas neatliko 3000,00 Eur įmokos iki 2024 m. birželio 1 d. bei neatliko 3121,00 Eur įmokos iki 2024 m. liepos 1 d. Akcentavo, kad 2023 m. gruodžio 28 d. taikos sutarties 4 punktas numato, kad pažeidus taikos sutarties 2 punkte numatytą skolos mokėjimo grafiką, t. y. laiku ir tinkamai neatlikus bent vienos mokėjimo grafike nustatytos įmokos, skolininkas įsipareigoja kreditoriui sumokėti vienkartinę 200,00 Eur dydžio baudą už laiku ir tinkamai neatliktą mokėjimą. Taip pat, skolininkui pažeidus taikos sutarties 2 punkte numatytą skolos mokėjimo grafiką, t. y. laiku ir tinkamai neatlikus bent vienos mokėjimo grafike nustatytos įmokos, skolos mokėjimo grafikas netenka galios ir Kreditorius įgyja teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, jog būtų išduotas vykdomasis dokumentas dėl priverstinio taikos sutarties vykdymo dėl visos nesumokėtos skolos pagal taikos sutarties 1-2 punktus, 6 procentų dydžio metinių palūkanų (skaičiuojamų nuo 15 121,00 Eur sumos už laikotarpį nuo teismo nutarties patvirtinti šią taikos sutartį priėmimo dienos iki taikos sutarties visiško įvykdymo) ir šiame punkte numatytos baudos išieškojimo iš skolininko. Todėl prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl priverstinio 7 121,00 Eur skolos, 200,00 Eur taikos sutartyje numatytos baudos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų (skaičiuojamų nuo 15 121,00 Eur sumos už laikotarpį nuo teismo nutarties patvirtinti šią taikos sutartį priėmimo dienos iki taikos sutarties visiško įvykdymo) išieškojimo.

17. Pabrėžtina, jog kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas turi išsiaiškinti aplinkybes, kokia dalimi taikos sutartis neįvykdyta (CPK 646 straipsnio 3 dalis) ir dėl neįvykdytos dalies suinteresuoto asmens prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Susiklosčius tokiai situacijai, kai taikos sutartimi buvo nustatytas įsipareigojimų įvykdymo terminas pagal nustatytą grafiką bei papildomai įtvirtinant šio grafiko nesilaikymo pasekmes, teismas turėjo išsiaiškinti, ar dalis vykdytinos taikos sutarties buvo tinkamai vykdoma t. y. nepažeidžiant taikos sutartyje nustatytų sąlygų ir atsižvelgti į taikos sutarties 4 punkte aptartas netinkamo vykdymo pasekmes ir tada spręsti, kokia dalimi taikos sutartis neįvykdyta ir (ar) netinkamai įvykdyta. Šiuo atveju matyti, kad teismas šių aplinkybių, dėl kreditorės prašyme nurodytos įsiskolinimo sumos, netyrė, kreditorės prašymą patenkino formaliai, nesiaiškino, nenurodė ar skolininkas tinkamai ir laiku vykdė skolos mokėjimą pagal grafiką, todėl šiuo atveju manytina, kad nebuvo tinkamai nustatyta neįvykdytos taikos sutarties dalis bei taikos sutartyje nustatytų punktų laikymasis.

18. Remdamasi išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas nenustatė bylai esmingai reikšmingų aplinkybių, neištyrė pateiktų įrodymų, netinkamai taikė civilinio proceso teisės nuostatas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimo tvarką, dėl to galėjo būti priimtas neteisingas procesinis sprendimas.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymo pagrįstumo klausimą, nesivadovavo CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodytomis taisyklėmis. Kadangi dėl šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytų argumentų, skundžiamos nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta, nutartis naikintina ir klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Apeliaciniam teismui nusprendus klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. papildomą nutartį panaikinti ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Didžiosios sėlos“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.