- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-26
- Bylos Nr.
- 2-86-522/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00020-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- Širvintų rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Gitana Gudaitė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti darbo sutarties nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 129 straipsnį su ieškovu neteisėtu ir panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-938 ir grąžinti ieškovą į darbą; priteisti iš atsakovo ieškovui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2010 m. vasario 26 d. dirbo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistu. 2015 m. rugpjūčio 6 d. ieškovui buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, o 2015 m. gruodžio 10 d. ieškovas buvo atleistas iš darbo. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nurodoma, kad ieškovo darbo sutartis nutraukiama, nes po Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūrinių pertvarkymų yra naikinama ieškovo pareigybė. Ieškovo pareigybės panaikinimas nėra realus, darbo sutarties nutraukimas pagal DK 129 str. 2 d. atliktas pažeidžiant Darbo kodekso nuostatas, todėl atleidimas iš darbo neteisėtas. 2015 m. rugpjūčio 4 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta, kad didžiausias leistinas valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų pagal darbo sutartis skaičius yra 122 (anksčiau buvo 125) bei patvirtinta nauja Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūra. Naujai patvirtintoje struktūroje esminių pakeitimų nenumatyta. Nei šiame savivaldybės tarybos sprendime, nei jokiame kitame sprendime nėra patvirtintas savivaldybės vykdomų funkcijų keitimas, mažinimas ar atsisakymas. Tvirtinant naują savivaldybės administracijos struktūrą buvo patvirtinti tik nauji skyrių pavadinimai, sumažintas skyrių skaičius atsirado 4 poskyriai. Nieko nepasisakyta dėl šių skyrių vykdytinų funkcijų, jų perskirstymo. Joks pareigybių sąrašas kartu su nauja savivaldybės administracijos struktūra nebuvo patvirtintas. Tarybos sprendimu patvirtinta tik lentelėje sudėliota struktūra, tačiau nieko nepasisakyta dėl to, kaip bus perskirstytos pareigybės, kiek konkrečiai darbuotojų planuojama palikti dirbti, o kiek atleisti, kaip bus vykdoma darbuotojų atranka. Tik priėmus tarybos sprendimą dėl naujos struktūros buvo peržiūrimos administracijos darbuotojų funkcijos ir pareigybės. Ieškovas buvo įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą, nors joks konkretus sprendimas dėl funkcijų perskirstymo nebuvo priimtas ar patvirtintas, atsakovas neturėjo jokios informacijos, ar ieškovo pareigybė realiai turi būti naikinama. Ieškovas daugiau nei 5 metus dirbo Žemės ūkio skyriaus specialistu. Atsakovo struktūroje Žemės ūkio skyrius išliko, tik buvo pervadintas į Žemės ūkio ir turto valdymo skyrių. Iš esmės visos funkcijos, kurias vykdė buvusio Žemės ūkio skyriaus darbuotojai, išliko. Tiesiog dalis funkcijų buvo perskirstytos kitiems skyriams. Žemės ūkio skyriaus specialistai vykdė funkcijas, kurios savivaldybei yra deleguotos įgyvendinant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą. Šioms funkcijoms vykdyti finansavimas iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos yra skirtas ir 2016 m., taigi savivaldybei ir toliau yra deleguojamos lygiai tokios pačios funkcijos kaip ir iki šiol, t. y. funkcijos, kurias vykdė ieškovas. Tos pačios funkcijos, kurias vykdė ieškovas, nebuvo panaikintos, išliko ir toliau, taip pat ir poreikis asmens, kuris tas funkcijas vykdytų. Ieškovo vykdytas funkcijas šiuo metu atlieka kiti, naujai į darbą priimti darbuotojai. Naujas pareigybių sąrašas buvo patvirtintas, o esamos pareigybės panaikintos tik 2015 m. gruodžio 11 d., tai yra jau atleidus ieškovą. Atsakovas neįrodė svarbių priežasčių buvimą nutraukiant darbo sutartį. Nors skyrius, kuriame dirbo ieškovas buvo panaikintas, tačiau naujas skyrius perėmė visas buvusio skyriaus funkcijas. Iš naujame skyriuje patvirtintų pareigybių tik dviems buvo priskirtos papildomos funkcijos, t y. savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas ir naudojimas. Vietoje 5 atleistų specialistų, naujame skyriuje patvirtinta tik viena pareigybė ieškovo funkcijoms vykdyti ir ji pakeista į valstybės tarnautojo pareigybę, tačiau atsakovas į kitus skyrius priėmė darbuotojus pagal darbo sutartis, kurie vykdo ieškovo funkcijas. Atsakovas nevykdė savo kaip darbdavio pareigos siūlyti ieškovui laisvas darbo vietas. Per visą įspėjimo laikotarpį ieškovui nebuvo siūlomas joks kitas darbas, ieškovas neturėjo jokios informacijos apie esančias laisvas darbo vietas po patvirtintų struktūrinių pertvarkymų. Laisvos pareigybės buvo paskelbtos jau po darbuotojų atleidimo, todėl atsakovas neturėjo galimybės tinkamai įvertinti, ar ieškovas atitinka kurios nors pareigybės iš 122 reikalavimus, kad galėtų tinkamai spręsti dėl jo perkėlimo į kitas pareigas. Be to, laisvos darbo vietos turėjo būti siūlomos visos atsakovo struktūros mastu, o netik skyriaus, kuriame dirbo ieškovas. Nė vienam atleistam darbuotojui nebuvo siūloma darbo vieta kitame skyriuje, nors kitiems darbuotojams toks pasiūlymas buvo pateiktas. Ieškovui įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą buvo visiškai neinformatyvus, neatitiko DK numatytos prasmės, nes nebuvo suteikta jokios konkrečios informacijos, kaip bus vykdomi struktūriniai pertvarkymai, kodėl naikinama jo pareigybė, kokios kuriamos naujos pareigybės, kaip bus siūlomos laisvos darbo vietos, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atrenkami darbuotojai į laisvas darbo vietas, kurie darbuotojai turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti. Visi darbuotojai, kurie gavo analogiškus įspėjimus buvo įsitikinę, kad su jais bus tęsiami darbo santykiai, nes jokia informacija apie tam tikrų pareigybių realų panaikinimą viešai nebuvo skelbiama. Ieškovui nesuteikus tinkamos ir išsamios informacijos apie atliekamų struktūrinių pertvarkymų mastą, jo galimybės pasirengti galimam atleidimui, susipažinimas su laisvomis darbo vietomis buvo apribotas, taip pažeidžiant jo teises. Darbo birža apie grupinį darbuotojų atleidimą informuota nebuvo, taip pat darbuotojai nebuvo informuoti apie planuojamą grupinį atleidimą. Atsakovas kaip darbdavys visiškai ignoravo savo pareigą informuoti darbuotojus apie priimtą sprendimą, kuris turi esminę įtaką darbo organizavimui savivaldybėje ir darbuotojų padėčiai. Darbuotojai neturėjo jokios informacijos apie tai, kokios yra savivaldybės tarybos priimto sprendimo priežastys, kokie planuojami pokyčiai, kaip pareigybės bus perskirstytos patvirtinus naują struktūrą, kurie darbuotojai bus atleisti ir kokiais kriterijais vadovaujantis bus paliekami dirbti. Informavimo procedūros buvo pažeistos, nes atsakovas nebūtų sugebėjęs pateikti jokios konkrečios informacijos darbuotojams, nes struktūros pertvarkymai vyko nesilaikant jokios tvarkos. Atsakovas neturėjo teisės nutraukti darbo sutartį su ieškovu, nes jokių konsultacijų su darbuotojų atstovais nebuvo.
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovo pareigybės panaikinimas nebuvo fiktyvus, o pareigybė realiai panaikinta kompetentingo organo - savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, todėl egzistavo DK 129 str. 2 d pagrindas atleisti ieškovą iš darbo ne dėl jo kaltės. Širvintų rajono savivaldybės taryba 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu, savivaldybės administracijos direktorius buvo įpareigotas atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su sprendimo įgyvendinimu. Iš esmės pakeitus atsakovo struktūrą, atsirado poreikis peržiūrėti administracijoje dirbančių valstybės tarnautojų ir darbuotojų vykdomas funkcijas, pareigybių aprašymus bei performuoti pareigybes taip, kad būtų optimizuotas savivaldybės administracijoje dirbančių darbuotojų ir valstybės tarnautojų darbo krūvis, išvengta funkcijų dubliavimo. Atsižvelgiant į tai, dalis administracijos darbuotojų ir valstybės tarnautojų administracijos direktoriaus buvo atleista. Vadovaujantis LR vietos savivaldos įstatymo 30 str. 1 d., savivaldybės administracijos direktorius turi teisę organizuoti Savivaldybės administracijos darbą, o Savivaldybės tarybos pritarimas steigiant naujas ar panaikinant esamas pareigybes bei skiriant ir atleidžiant darbuotojus, nėra reikalingas. Šios teisės administracijos direktoriui numatytos ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos nuostatuose. Savivaldybės taryba tvirtina tik maksimalų pareigybių skaičių, kurio administracijos direktorius negali viršyti, tačiau jis gali savo nuožiūra spręsti dėl mažesnio pareigybių savivaldybės administracijoje skaičiaus. Būtent savivaldybės administracijos direktorius turi teisę savarankiškai nustatyti, kiek konkrečiai įstaigoje bus valstybės tarnautojų, kiek darbuotojų pareigybių ir patvirtinti jų sąrašą. Ieškovo darbo vieta buvo panaikinta dėl struktūrinių pertvarkymų Širvintų rajono savivaldybės administracijoje. Pirmiausia, savivaldybės administracijos struktūrinių pertvarkymų realumą patvirtina akivaizdžiai sumažėjęs administracijoje dirbančių asmenų skaičius. Taip pat buvo sumažintas administracijos struktūrinių padalinių ir pareigybių skaičius, sukurti nauji skyriai, o naujai įsteigtos tik kelios pareigybės. Skyrių vidinė struktūra visiškai performuota, o darbuotojų skaičius akivaizdžiai sumažėjo. Žemės ūkio skyrius, kuriame pagal darbo sutartį iki atleidimo ieškovas dirbo skyriaus specialistu, savivaldybės tarybos sprendimu buvo panaikintas ir įsteigtas žemės ūkio ir turto valdymo skyrius, kuriam paskirtos platesnės funkcijos. Savivaldybės tarybos sprendimu buvo įsteigtas iš esmės naujas administracijos padalinys, todėl šių skyrių tapatinimas nėra galimas. Naujam skyriui priskirtas ir tokių funkcijų vykdymas kaip savivaldybei priklausančio turto valdymas, naudojimas disponavimas, savivaldybės kompetencijai priskirtų licencijų ir leidimų išdavimas. Naujame struktūriniame padalinyje funkcijos padalintos taip, kad jas vykdo mažesnis valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičius. Be to, naujoje struktūroje jokių naujų pareigybių, kurių paskirtis ir funkcijos būtų tokios pačios kaip ieškovo nebuvo sukurta. Ieškovas iš darbo atleistas laikantis visų galiojančių teisės aktų reikalavimų. Ieškovui apie atleidimą pranešta laikantis įstatymo nustatytų įspėjimo terminų, direktoriaus įsakymu ieškovui pavesta išmokėti 4 mėnesių išeitinę išmoką. Ieškovo atleidimo iš darbo dieną nebuvo laisvų darbo vietų, kurios ieškovui galėjo būti pasiūlytos. Žemės ūkio ir turto valdymo skyriuje apskritai neliko darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, todėl ieškovą perkelti į kitas pareigas objektyviai nebuvo galimybės. Laisvos valstybės tarnautojų pareigybės tokiu atveju neturi būti siūlomos, atsižvelgiant į valstybės tarnautojų statusą, jiems keliamus griežtesnius nei darbuotojams reikalavimus, priskiriamą didesnę atsakomybę. Ieškovui prieš kitus administracijos darbuotojus neturint jokių pirmenybės teisių, galimybės perkelti jį į kitas pareigas atsakovas neturėjo. Ieškovas, įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą, turėjo būti aktyvus ir domėtis savo galimybėmis likti dirbti pas atsakovą. Ieškovui 2015 m. rugpjūčio 6 d. įteikto įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą turinys atitiko DK reikalavimus, t. y. jis informuotas apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, darbo sutarties nutraukimo priežastį, laiką, atsiskaitymo tvarką. Ieškovui buvo sudarytos pirminės prielaidos suprasti jo užimamos pareigybės naikinimo pagrindus ir priežastis. Prieš savivaldybei 2015 m. rugpjūčio 4 d. priimant sprendimą dėl naujos savivaldybės administracijos struktūros, apie šį siūlymą bei jo priežastis buvo skelbiama savivaldybės internetiniame puslapyje, savivaldybės tarybos sprendimas buvo skelbiamas ir viešai. Apie pareigybės panaikinimą ieškovas buvo informuotas nedelsiant, kai tik buvo pradėti struktūriniai pertvarkymai, taigi buvo sudarytos realios galimybės savivaldybės administracijos darbuotojams sužinoti apie vykstančius struktūrinius pasikeitimus bei gauti visą juos dominančią informaciją. Gauti kitą dominančią informaciją ieškovui nebuvo trukdoma. Struktūriniai pertvarkymai su darbuotojais buvo aptariami įprastų administracijos darbuotojų susirinkimų metu. Net pripažinus atleidimą iš darbo pagal DK 129 str. neteisėtu, reikalavimas grąžinti ieškovą į darbą negalėtų būti tenkintas, kadangi ieškovo pareigybė neegzistuoja, gražinimas į pareigas yra objektyviai neįmanomas. Tenkinus tokį ieškovo reikalavimą jis būtų grąžinamas ne į tas pačias pareigas , bet ieškovui turėtų būti sukurta nauja darbo vieta. Atsakovas objektyviai to negalėtų padaryti, nes būtų viršytas nustatytas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičius. Be to, poreikio ieškovo darbui nėra, nes visos funkcijos yra vykdomos nesteigiant atskirų žemės ūkio specialistų pareigybių. Kitaip būtų paneigta atsakovo teisė spręsti dėl administracijos vidinės struktūros projektavimo, pareigybių steigimo ir naikinimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas nuo 2010 m. vasario 26 d. dirbo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistu (1 t. b.l. 9-11). Širvintų rajono savivaldybės taryba 2015 m. rugpjūčio 4 d sprendimu Nr. 1-103 nustatė didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių bei patvirtino naują Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūrą (1 t. b.l. 14-17). 2015 m. rugpjūčio 6 d. ieškovui buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą (1 t. b.l. 12). Įspėjime nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 10 d. dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialisto pareigybės panaikinimo numatoma nutraukti ieškovo darbo sutartį. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 10-938 ieškovas buvo atleistas iš darbo (1 t. b.l. 13). Ieškovas atleidimą iš darbo neteisėtumą iš esmės grindžia šias argumentais: 1) darbovietės struktūriniai pertvarkymai nebuvo realūs, jie buvo fiktyvūs; 2) įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo neatitiko DK 130 straipsnio 2 dalies reikalavimų; 3) darbdavys per visą įspėjimo laikotarpį nesiūlė kito darbo, neinformavo apie esančias laisvas darbo vietas; 4) darbdavys nesikonsultavo su darbuotojų atstovais, tuo pažeidė būtinąjį DK 130¹ straipsnio 4 dalies reikalavimą.
Dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų kaip svarbios priežasties nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 1 dalį.
Pagal DK 129 straipsnio 1 dalį darbdavys savo iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, gali nutraukti darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima jo sutikimu perkelti į kitą darbą. Taigi darbuotojo atleidimui darbdavio iniciatyva būtinos trys sąlygos: svarbių priežasčių egzistavimas; išankstinis teisės aktų reikalavimus atitinkantis darbuotojo įspėjimas apie tokį sutarties nutraukimą; galimybės darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą nebuvimas. Darbuotojui užginčijus teismine tvarka darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 straipsnį, darbdavys privalo įrodyti šių faktų buvimą.
DK 129 straipsnio 2 dalyje, be kitų svarbių priežasčių, kurioms esant galimas darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, nurodyti ir darbovietės struktūriniai pertvarkymai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ne bet koks įmonės struktūrinis pertvarkymas gali būti vertinamas kaip svarbi priežastis nutraukti neterminuotą darbo sutartį. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; struktūriniai pertvarkymai turi būti įforminti atitinkamo darbdavio valdymo organo sprendimu ir jis turi būti realiai vykdomas. Struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir kaip ji pakito; taip pat būtina nustatyti, ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2012).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylą nagrinėjantis teismas neturi vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o yra įgaliotas nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu; ar jie yra realūs ir nėra fiktyvūs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2012).
Byloje nustatyta, kad Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 1-103 buvo sumažintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius nuo 125 iki 122 ir patvirtinta atsakovo struktūra (1 t., b.l. 14-18). Tuo pačiu sprendimu Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius buvo įpareigotas atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su sprendimo įgyvendinimu. 2015 m. gruodžio 11 d. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 10-1022 buvo patvirtintos naujos pareigybės bei pareigybių aprašymai (1 t. b.l. 87-94). Šių subjektų kompetencija yra nustatyta Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 3, 6 p., 30 str. 1 d., Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1–2 d., taip pat Širvintų rajono savivaldybės administracijos nuostatų 21.3, 21.6, 25, 29 p., todėl visi savivaldybės administracijoje atlikti struktūros pakeitimai įvykdyti kompetentingų subjektų. Iš paminėtų teisės normų nustatyta, kad savivaldybės taryba tik tvirtina struktūrą bei maksimalų leistiną pareigybių skaičių. Tuo tarpu savivaldybės administracijos direktorius, kaip įstaigos vadovas, pagal savo kompetenciją nustato valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių, pareigybes, ir tvirtina jų sąrašą. Nagrinėjamos bylos atveju pareigybes tvirtino savivaldybės administracijos direktorė, todėl įstatymų reikalavimai nepažeisti.
Ieškovo teigimu, atsakovo įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo, neatitiko DK 130 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi įspėjimas nebuvo informatyvus, ieškovui nebuvo suteikta jokios informacijos, kaip bus vykdomi struktūriniai pertvarkymai, kodėl naikinama jo pareigybė, kokios kuriamos naujos pareigybės.
DK 130 straipsnis numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. DK 130 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą turinys. Įspėjime turi būti nurodyta atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas (DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įspėjimo paskirtis yra informuoti darbuotoją dėl jo tolesnės padėties darbovietėje ir yra svarbi darbuotojų teisių užtikrinimo priemonė tiek ginant darbuotojo interesus jam dirbant, tiek sprendžiant ginčą dėl jo atleidimo iš darbo pagrįstumo ir teisėtumo. Įspėjimo tikslas atleidžiant darbuotoją dėl įmonėje vykdomų struktūrinių pertvarkymų yra suteikti jam informacijos apie tai, kokio masto, kokių padalinių ir nuo kada atliekami pertvarkymai bei kita darbuotojo teisėms įgyvendinti ir prireikus ginti nuo pažeidimų reikalinga informacija. Pagal ją darbuotojas turi turėti galimybę sužinoti, patikrinti ir įsitikinti, kad pertvarkymai yra realiai vykdomi ir yra tikroji jo atleidimo iš darbo prielaida. Įspėjime turi būti žinios, kokio masto ir kokias struktūras bei kitus darbuotojus apima pertvarkymai. Iš šių duomenų darbuotojas turi turėti galimybę spręsti ir įsitikinti, kad pirmiau nurodyta atleidimo iš darbo prielaida yra pagrindas atleisti iš darbo būtent jį, o ne kitus darbuotojus, su kuriais vykdomas pertvarkymas yra susijęs. Ši informacija reikalinga darbuotojui įgyvendinant jo teises dėl galimybių būti perkeltam į kitą darbą, naudotis pirmumo teise atleidžiant iš darbo, tikintis gauti atsilaisvinančias ar naujai sukuriamas pertvarkymo metu darbo vietas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai darbuotojas įspėjamas apie atleidimą iš darbo dėl vykdomų struktūrinių pertvarkymų, įspėjime turi būti detaliai nurodyta, nuo kada, kokio masto, kurių struktūrinių padalinių (ar jų dalių), kurių darbuotojų darbo organizavimą ar kitokio pobūdžio (jį konkrečiai nurodant) pertvarkymai bus atliekami.
Kaip jau buvo minėta aukščiau, 2015 m. rugpjūčio 6 d. ieškovui įteiktame įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą buvo nurodyta, kad dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialisto pareigybės panaikinimo 2015 m. gruodžio 10 d. numatoma nutraukti ieškovo darbo sutartį. Ieškovas informuotas, kad jam bus siūlomos laisvos darbo vietos įspėjimo laikotarpiu bei, kad atleidimo dieną su ieškovu bus visiškai atsiskaityta. Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovui įteiktas įspėjimas buvo neinformatyvus ir neatitiko paminėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Įspėjime turėjo būti aiškiai nurodoma, nuo kada, kokio masto, kurių struktūrinių padalinių, kurių darbuotojų darbo organizavimą bei kitus darbuotojus apima atsakovo struktūriniai pertvarkymai. Iš ieškovui įteikto įspėjimo turinio negalima nuspręsti ir įsitikinti tuo, kad nurodyta atleidimo iš darbo priežastis yra pagrindas atleisti būtent jį, o ne kitus darbuotojus. Galima teigti, kad susiklostė netgi priešinga situacija, nes ieškovas neįsitikino tuo, kad nurodyta atleidimo iš darbo priežastis yra pagrindas atleisti būtent jį, o, atvirkščiai, pagrįstai tikėjosi, kad atleistas bus kitas darbuotojas. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog analogiškus įspėjimus dėl pareigybių panaikinimo gavo visi savivaldybės administracijos darbuotojai, išskyrus vadovybę. Turint omenyje tai, kad Širvintų rajono savivaldybės taryba 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu sumažino maksimalų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir valstybės tarnautojų skaičių tik trimis, t. y. nuo 125 iki 122, manytina, kiekvienas įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo gavęs darbuotojas, galėjo pagrįstai tikėtis, kad atleistas bus kitas darbuotojas, o ne jis. Ieškovas manė, kad jis nebus atleistas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo vykdytos funkcijos yra valstybės deleguotos savivaldybei ir jos toliau yra deleguojamos bei joms skirtas finansavimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas negalėjo sužinoti, kokio masto, kurių struktūrinių padalinių, kurių darbuotojų darbo organizavimą apims struktūriniai pertvarkymai, kadangi naujos pareigybės buvo patvirtintos tik 2015 m. gruodžio 11 d., t. y. jau po ieškovo atleidimo. Taigi atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus apie tinkamą darbuotojo įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo, teismas pripažįsta, kad atsakovo įspėjimo tekstas, kuriame nurodytas abstraktus vykdomų struktūrinių pertvarkymų faktas, neatitiko DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto, reikalavimų.
Dėl darbdavio pareigos siūlyti atleidžiamam darbuotojui kitą darbą vykdymo
DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo jo sutikimu perkelti į kitą darbą. Ši nuostata reiškia, jog darbdavys privalo per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, t. y. iki pat atleidimo iš darbo dienos, ieškoti galimybės darbuotoją perkelti į kitą darbą. Vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai pažymima, kad ši darbdavio pareiga galioja visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, įskaitant atleidimo dieną. Darbdaviui nustatyta pareiga pasiūlyti kitą darbą apima ne tik tą struktūrinį padalinį, kuriame darbuotojas dirbo iki struktūrinio pertvarkymo, bet visą darbdavio organizacinę struktūra.
Byloje nėra ginčo, kad ieškovui atsakovas jokio kito jo kvalifikaciją atitinkančio darbo nesiūlė. Nors atsakovas teigė, kad visu laikotarpiu nuo įspėjimo įteikimo iki atleidimo ieškovui nebuvo galimybės pasiūlyti kitą darbą, šią aplinkybę patvirtinantys įrodymai bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas daro priešingą išvadą, kad atsakovas visgi turėjo galimybę pasiūlyti ieškovui kitas pareigas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas dirbo Žemės ūkio skyriaus specialistu. Pagrindinės ieškovo funkcijos buvo tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimas, atitinkamų paraiškų priėmimas ir tvarkymas ir kt. Šias funkcijas ieškovas vykdė Širvintų ir Musninkų seniūnijose. Pasikeitus struktūrai, šis skyrius buvo panaikintas ir įsteigtas naujas Žemės ūkio ir turto valdymo skyrius. Iš naujai patvirtintų Žemės ūkio ir turto valdymo skyrių pareigybių nustatyta, kad konkrečiai, analogiška ieškovo pareigybė šiame skyriuje neišliko.
Iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 10-920 (1 t. b.l. 53) matyti, kad naujai įsteigtame Žemės ūkio ir turto valdymo skyriuje buvo įsteigtos 7 valstybės tarnautojų pareigybės. Taip pat iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 10-1022, kuriuo patvirtintas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašas (1 t. b.l. 87-92) matyti, kad naujai įsteigtame Žemės ūkio ir turto valdymo skyriuje 2015 m. gruodžio 11 d., tai yra jau po ieškovo atleidimo iš darbo, buvo viena laisva Žemės ūkio ir turto valdymo vyriausiojo specialisto pareigybė. Atsakovo teigimu ši pareigybė ieškovui negalėjo būti siūloma, atsižvelgiant į tai, kad minėta pareigybė buvo valstybės tarnautojo. Kaip nepagrįsti vertintini atsakovo argumentai, kad Žemės ūkio skyrius buvo reorganizuotas į kitą skyrių ir jame neliko ne valstybės tarnautojų pareigybių, o į valstybės tarnautojo pareigas asmens pagal darbo sutartį perkelti be konkurso negalima. Teismo manymu, atsižvelgus į tai, kad ieškovas turėjo aukštąjį universitetinį magistro laipsniui prilyginamą išsilavinimą, nuolat kėlė savo kvalifikaciją, nuobaudų neturėjo, atsakovui įvykdžius savo pareigą ir jį tinkamai ir laiku informavus apie pareigybių pasikeitimus, jis būtų galėjęs pasiruošti naujai pareigybei, išsilaikyti bendrųjų gebėjimų testą būtiną visiems valstybės tarnautojams ir įgyti valstybės tarnautojo statusą. Juo labiau turint omenyje tai, kad visi savivaldybės administracijos darbuotojai buvo įspėti apie darbo sutarties nutraukimą 2015 m. rugpjūčio 6 d., o atleisti 2015 m. gruodžio 7 d., todėl keturių mėnesių terminas laikytinas pakankamu pasiruošti naujoms pareigybėms.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovo atstovė, savivaldybės darbuotojas M. S. 2016 m. sausio 21 d. buvo priimtas dirbti pagal sutartį į Investicijų skyrių, nors iš 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 10-1022 matyti, kad Investicijų skyriuje taip pat kaip ir ieškovo skyriuje nebuvo numatyta darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybių, o buvo patvirtintos 6 valstybės tarnautojų pareigybės. Taigi darytina išvada, kad atsakovas laisvai keičia patvirtintą pareigybių sąrašą ir priima naujus žmones jam patogiu būdu.
Pažymėtina ir tai, kad buvusio Žemės ūkio skyriaus specialistai vykdė funkcijas, kurios savivaldybei deleguotos įgyvendinant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 3D-171 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“. Kaip jau buvo minėta ieškovui buvo pavesta vykdyti šias funkcijas Širvintų ir Musninkų seniūnijoje. Šioms funkcijoms vykdyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija skiria lėšas pagal atliktų darbų apimtis specialistų išlaikymui rajone. Finansavimas yra skirtas ir 2016 m., taigi savivaldybei ir toliau yra deleguojamos lygiai tokios pačios funkcijos kaip ir iki šiol. Tačiau ieškovo vykdytos funkcijos buvo perkeltos į Investicijų skyrių, Ūkio ir plėtros skyriui, Viešosios tvarkos ir aplinkos skyrių ir seniūnijų specialistams. Iš byloje pateiktų Investicijų skyriaus vyresniųjų specialistų, Viešosios tvarkos ir aplinkos skyriaus vyresniojo specialisto, Ūkio plėtros skyriaus vyresniojo specialisto, Jauniūnų seniūnijos specialisto, Gelvonų seniūnijos specialisto pareigybių matyti, kad daugiau kaip pusė šių pareigybių funkcijų sutampa su ieškovo vykdytomis funkcijomis. Šios pareigybės ieškovo atleidimo metu buvo laisvos ir jos jam nebuvo pasiūlytos.
Svarbia aplinkybe pripažintina tai, kad aukščiau minėtas pareigas užėmė iki reorganizacijos nedirbę asmenys, kurie buvo priimti į Širvintų rajono savivaldybės administraciją po ieškovo atleidimo. Pavyzdžiui, M. S. buvo priimtas 2016 m. sausio 21 d., R. M. – 2016 m. sausio 28 d., J. Š. – 2016 m. vasario 22 d., D. R. – 2016 m. vasario 22 d., P. C. – 2016 m. balandžio 4 d., I. Ž. – 2016 m. balandžio 4 d. (4 t. b.l. 60-91).
Žemesnės instancijos teismas
Iš atsakovo interneto svetainėje viešai pateiktos informacijos matyti, kad žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimą Kernavės ir Musninkų seniūnijose vykdo R. M. (4 t. b.l. 50), tai yra ji atlieka būtent tas funkcijas, kurias anksčiau atliko ieškovas. Pažymėtina, kad R. M. į darbą yra priimta 2016 m. sausio 28 d. pagal darbo sutartį Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vyresniąja specialiste. Tačiau iš 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 10-1022 matyti, kad Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriuje vėlgi nebuvo numatyta darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybių, o buvo patvirtintos 4 valstybės tarnautojų pareigybės. Darytina išvada, kad 2015 m. gruodžio 11 d., tai yra jau po ieškovo atleidimo iš darbo, šiame skyriuje buvo laisvų pareigybių, kurios vėliau buvo pakeistos iš valstybės tarnautojų į dirbančių pagal darbo sutartis, ir nors galėjo, tačiau kažkodėl ieškovui nebuvo pasiūlytos. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir tai, kad R. M. Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme įtvirtinta, kad ši pareigybė reikalinga nagrinėti gyventojų skundus, vykdyti patikrinimus, prižiūrėti, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Turint omenyje tai, kad ieškovas yra įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, teisininko kvalifikaciją, teismui lieka neaišku, kodėl šios pareigos negalėjo būti pasiūlytos ieškovui. Ieškovas yra teisininkas, taip pat turintis daugiau nei 5 metų patirtį žemės ūkio tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimas, todėl manytina, kad jis tikrai galėjo eiti šiuo metu naujai priimtos darbuotojos R. M. pareigas.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas nenorėjo ieškovo perkelti į kitas pareigas, kadangi atsakovas laisvai keičia patvirtintą pareigybių sąrašą ir priima naujus žmones, iki tol nedirbusius savivaldybėje, dirbti jo struktūroje ir vykdyti anksčiau atleistų asmenų funkcijas. Teismo vertinimu, svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovas po darbuotojų atleidimo jau priėmė 17 naujų darbuotojų iki tol nedirbusių pas atsakovą, kad net šeši naujai priimti darbuotojai vykdo žemės ūkio funkcijas, ieškovo išsilavinimas (aukštasis universitetinis) atitinka visų reikalavimus, t. y. visa tai rodo, kad pas atsakovą buvo laisvų darbo vietų, tačiau jos nebuvo siūlomos atleidžiamam darbuotojui.
Pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog įspėjimai apie pareigybės panaikinimą pareiškėjams buvo įteikti iš karto po tarybos sprendimo priėmimo, t. y. 2015 m. rugpjūčio 6 d., tačiau naujas pareigybių sąrašas ir skyrių bei atskirų pareigybių aprašymai patvirtinti bei jų funkcijos nustatytos tik 2015 m. gruodžio 7 ir 11 d. Todėl akivaizdu, kad tik po tarybos sprendimo dėl naujos struktūros priėmimo buvo peržiūrimos administracijos darbuotojų funkcijos ir pareigybės, o ieškovas buvo įspėtas, kad jo pareigybė bus naikinama, nors joks konkretus sprendimas dėl funkcijų perskirstymo nebuvo priimtas ar patvirtintas. Atsakovas įspėjo ieškovą, dar nežinodamas, kokios funkcijos dubliuojasi, kokios yra galimai perteklinės ir kurias pareigybes iš tikrųjų reikėtų panaikinti. Taigi, atsakovas neturėjo galimybės ir pasiūlyti kitas pareigas.
Nesudaro pagrindo priešingai išvadai ir atsakovo argumentas, jog Žemės ūkio skyriaus specialistai buvo atleisti, nes jų mažas darbo krūvis. Žemės ūkio skyriaus specialisto funkcijos nėra vien deklaravimas, o jis vykdo ir kitas funkcijas ištisus metus. Tai patvirtina ir ieškovo pateiktas pareigybės aprašymas. Antra, net jeigu buvo sprendžiama, kad darbo krūvis yra per mažas ir jis turi būti didinamas, turėjo būti sprendžiama kurio darbuotojo funkcijas išdalinti kitiems darbuotojams, kad krūvį padidinti ir atsižvelgus į pirmenybę likti darbe, jos neturintis asmuo galėjo būti atleistas. O šiuo atveju buvo atleisti beveik visi skyriaus darbuotojai, o jų funkcijoms atlikti priimti nauji žmonės.
Atsakovas nurodo, kad ieškovas, įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą dėl struktūrinių pertvarkymų, turėjo būti aktyvus ir domėtis savo galimybėmis likti dirbti pas atsakovę. Tačiau pažymėtina, kad darbuotojams nebuvo žinomos galimybės likti užimamose pareigybėse, taip pat nebuvo žinoma, kurias pareigybes iš tikrųjų nuspręsta naikinti, kiek ir kokių naujų pareigybių ketinama įsteigti, todėl akivaizdu, jog ieškovas neturėjo galimybių atsakovui teikti prašymų dėl pretendavimo į vienas ar kitas pareigybes.
Dėl informacijos keitimosi su darbuotojais ir darbo biržos informavimo.
Pagal DK 47 str. 3 d., prieš priimdamas sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis. Informavimas turi apimti planuojamų atleidimų priežastis, bendrą ir atleidžiamų darbuotojų skaičių pagal jų kategorijas, laikotarpį, per kurį bus nutraukiamos darbo sutartys, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, darbo sutarčių nutraukimo sąlygas ir kitą svarbią informaciją. Konsultacijomis turi būti siekiama išvengti grupės darbuotojų atleidimų ar sumažinti jų skaičių arba sušvelninti šių atleidimų padarinius. Prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti (DK 47 str. 4 d.). Kai įmonėje nėra darbuotojų atstovų, šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais apie priimamų sprendimų vykdymo datą, priežastis, teisinius, ekonominius ir socialinius padarinius bei dėl darbuotojų numatytas priemones darbdavys privalo darbuotojus informuoti iš anksto tiesiogiai arba visuotiniame darbuotojų susirinkime (DK 47 str. 10 d.).
Be to, DK 130¹ straipsnyje nustatyta, kad apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą darbdavys privalo raštu pranešti teritorinei darbo biržai Vyriausybės nustatyta tvarka pasibaigus konsultacijoms su darbuotojų atstovais ir ne vėliau kaip prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą. Šis reikalavimas turi būti vykdomas, jei per trisdešimt kalendorinių dienų numatoma atleisti ne mažiau kaip dešimt procentų darbuotojų įmonėse, kuriose dirba nuo šimto iki dviejų šimtų devyniasdešimt devynių darbuotojų (DK 130¹ str. 1 d. 2 p.).
Šiuo atveju savivaldybėje dirbo 125 darbuotojai, o buvo atleisti 24 darbuotojai, todėl atleidimas laikytinas grupiniu. Atstovas nurodė, kad apie struktūrinius pertvarkymus darbuotojai buvo informuoti paskelbiant informaciją savivaldybės administracijos interneto tinklalapyje ir įprastų administracijos darbuotojų susirinkimų metų, o ieškovui nebuvo trukdoma gauti visą dominančią informaciją. Toks darbuotojų informavimas negali būti pripažįstamas tinkamu DK 47 straipsnio prasme. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad tokios konsultacijos turi būti išankstinės, t. y. įvykti iki įspėjimų darbuotojams įteikimo. Šia nuostata siekiama išvengti numatomų pertvarkymų neigiamų pasekmių arba jas sušvelninti. Darbuotojai būtų buvę tinkamai informuoti, jeigu su jais būtų surengtos konsultacijos, kurios yra būtinos atleidžiant grupę asmenų ir jų metu būtų aiškiai nustatyta, kuriuos darbuotojus numatoma atleisti, būtų buvusi gauta informacija reikalinga darbuotojui įgyvendinant jo teises dėl galimybių būti perkeltam į kitą darbą, naudotis pirmumo teise atleidžiant iš darbo, tikintis gauti atsilaisvinančias ar naujai sukuriamas pertvarkymo metu darbo vietas. Ieškovo atleidimo iš darbo metu tokios konsultacijos nebuvo rengiamos. Įprastiniai darbiniai susirinkimai neįrodo, kad su darbuotojais buvo konsultuojamasi. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kokie klausimai minėtuose susirinkimuose buvo aptariami, nepateikti susirinkimų protokolai. Tai, kad su darbuotojais nebuvo konsultuojamasi iš dalies patvirtina ir tai, kad naujos pareigybės buvo patvirtintos tik 2015 m. gruodžio 11 d., t. y. iki atleidimo nebuvo žinoma kokios bus patvirtintos naujos pareigybės. Be to, teritorinei darbo biržai nebuvo pranešta apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą (1 t. b.l. 27). Šių aplinkybių atsakovas neginčija. DK 130¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis negali būti nutraukiama pažeidus pareigą pranešti teritorinei darbo biržai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą ar pareigą konsultuotis su darbuotojų atstovais. Byloje nustatyta, kad jokios konsultacijos su darbuotojais nebuvo rengiamos ir nebuvo pranešta darbo biržai apie grupės darbuotojų atleidimą, todėl darbo sutartis su ieškovu negalėjo būti nutraukta.
Dėl ieškovo grąžinimo į darbą.
Apibendrinant tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovo darbo sutartis nutraukta neteisėtai, kadangi įspėjimas dėl darbo sutarčių nutraukimo, neatitiko DK 130 straipsnio 2 dalies reikalavimų, atsakovas per visą įspėjimo laikotarpį nesiūlė ieškovui kito darbo, neinformavo apie esančias laisvas darbo vietas, neišnaudojo visų galimybių perkelti ieškovą į kitus darbus, tinkamai neinformavo darbuotojų apie vykdomus struktūrinius pertvarkymus, nesikonsultavo su darbuotojais, neinformavo darbo biržos apie planuojamą grupės darbuotojų atleidimą, todėl ieškovo atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu. Aplinkybė, kad atsakovo struktūros pertvarkymas yra teisėtas, realus ir nefiktyvus, nepašalina atsakovo kaip darbdavio pareigos užtikrinti įstatymų reikalavimų laikymąsi atleidžiant ieškovą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovo atleidimo dieną buvo pareigybių, kurios jam galėjo būti siūlomos, atsakovo struktūroje yra darbo vietų, kurias galėjo ir gali užimti ieškovas. Byloje nenustatyta jokių ypatingų (išskirtinių) aplinkybių, kurios leistų pripažinti, kad minėti pažeidimai gali būti vertinami kaip atleidimo procedūros pažeidimai, savaime nesudarantys pagrindo ieškovo atleidimą pripažinti neteisėtu.
Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, individualus norminis aktas, priimtas dėl jo atleidimo iš darbo, naikintinas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo darbo vieta ir funkcijos yra išlikę, ieškovas grąžintinas į darbą.
Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog šiuo metu nėra darbo vietos, į kurią gali būti grąžinamas ieškovas. Iš Vietos savivaldos įstatymo 30 str. matyti, kad pareigybių keitimas, sukūrimas yra savivaldybės administracijos direktorės diskrecijos teisė, todėl manytina, jog galima ieškovą grąžinti į darbą. Juolab, kad ir šiuo metu yra laisvų darbo vietų. Teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad iš 122 valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, yra užimtos 108 pareigybės, vadinasi yra laisvos 14 pareigybių.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio ir procesinių palūkanų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal DK 300 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Minėta įstatymo nuostata siekiama darbuotojui kompensuoti jo turėtus praradimus.
Ieškovas iš darbo buvo atleistas 2015 m. gruodžio 7 d. Iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos pažymos matyti, kad jo vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 414,12 Eur (1 t. b.l. 97). Grąžinus ieškovą į darbą, jam priteisiamas vidutinis mėnesio darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pažymėtina, kad ieškovui buvo išmokėta 4 mėnesių išeitinė išmoka, todėl iš priteisiamo vidutinio mėnesio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos išskaitoma ieškovui išmokėta išeitinė išmoka.
Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė nuo reikalavimo priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (LR CPK 140 str. 1 d.). Minėto reikalavimo atsisakymas neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Reikalavimo atsisakymo pasekmės ieškovui yra žinomos. Esant šioms aplinkybėms, yra visos sąlygos priimti reikalavimo dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo atsisakymą (CPK 42 str. 1 ir 2 d., 140 str. 1 d.). Priėmus reikalavimo dėl 5 procentų procesinių palūkanų atsisakymą, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 4 p.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir teismo sprendimo nevykdymo teisinių padarinių, yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis, kuris yra speciali darbo teisės norma. Kartu taikant tiek DK 300 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 300 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl jo dalį, apskaičiuotą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, turėtų kompensuoti atsakovas. Atsakovas yra valstybės biudžetinė įstaiga, todėl šios išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (Nauja redakcija nuo 2015-03-20, Nr. 1R-77) (toliau – Rekomendacijos). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas patyrė 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovo atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jos darbo ir laiko sąnaudas, į bylos pobūdį, sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad šis bylinėjimosi išlaidų dydis nėra per didelis ir neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad vieno iš reikalavimų ieškovas atsisakė bei į atsakovo atstovavimo išlaidų dydį šioje byloje, ieškovui priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 1050 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 ir 307 straipsniais,
nusprendė:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti ieškovo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 straipsnį neteisėtu. Panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-938 ir grąžinti ieškovą G. K. į Širvintų rajono savivaldybės specialisto ar lygiavertes pareigas.
Šioje dalyje sprendimą vykdyti skubiai.
Įpareigoti Širvintų rajono savivaldybės administraciją sumokėti ieškovui G. K. vidutinį darbo užmokestį po 414,12 Eur už kiekvieną mėnesį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo ieškovo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išskaitant jam išmokėtą 4 mėnesių išeitinę išmoką.
Priimti ieškovo G. K. ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Priteisti ieškovui G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188722373) 1050 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.