Kauno apygardos teismo nutartis

2013-04-15 · Civilinė byla Nr. 2A-543-324/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-15
Bylos Nr.
2A-543-324/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-10186-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas (pirm.), Virginija Gudynienė (pran.), Žibutė Budžienė
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
T. B.
Kategorijos
  • 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-543-324/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-10186-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: 24.2; 30.6; 30.10; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11009-584/2012 pagal I. B. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui T. B. dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė pripažinti jai teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis, įpareigojant atsakovę sudaryti su ja šio buto pirkimo–pardavimo sutartį.

Nurodė, kad atsakovei priklausančiame ginčo bute ieškovė su šeima apsigyveno 1986 m. liepos 4 d. gyvenamosios patalpos apsikeitimo orderio pagrindu. Tą pačią dieną sutuoktinio L. B. vardu buvo pakeista šio buto nuomos sutartis. 1991 metais, įsigaliojus Butų privatizavimo įstatymui, ieškovė su sutuoktiniu surinko reikiamus dokumentus, sutuoktinio L. B. vardu užpildė pareiškimą, išreiškiantį valią privatizuoti nuomojamą butą, ieškovė pasirašė sutikimą, kad butas būtų privatizuotas L. B. vardu. 1992 m. kovo mėn. šiuos dokumentus pristatė į Inventorizacijos biurą, kuriame jie buvo priimti ir įregistruoti Nr. P-34454. Ieškovė su sutuoktiniu pagal nurodymą taupomojoje kasoje įmokėjo pinigus už visas privatizavimo paslaugas. Praėjus daugiau nei pusmečiui, buvo gauta informacija, kad inventorinė buto byla paruošta ir kartu su kita dokumentacija persiųsta į Butų privatizavimo tarnybą. Ilgai nesulaukę pranešimų, ieškovė su sutuoktiniu nuvyko į nurodytą tarnybą savivaldybėje. Jie buvo informuoti, kad privatizavimo procedūros vykdomos, dėl didelio darbo krūvio darbuotojai nespėja operatyviai vykdyti užduočių, todėl jie turi turėti kantrybės ir laukti iškvietimo. Ieškovė su sutuoktiniu ne kartą lankėsi tarnyboje, tačiau jų lankymasis nepagreitino privatizavimo procedūrų atlikimo. 1998 m. liepos 1 d. nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, buvo teigiama, kad privatizavimo procedūros bus baigtos įsigaliojus įstatymo pratęsimui ar papildomam įstatymui. Po sutuoktinio mirties 2001 metais, ieškovė tik 2004 metais kreipėsi dėl nuomos sutarties pakeitimo jos vardu, teiravosi ir dėl buto privatizavimo, tačiau jai buvo nurodyta, kad, pakeitus nuomos sutartį, ji turėtų kreiptis į kitą tarnybą. Paaiškėjo, kad tik teismo keliu ieškovė gali pabaigti buto privatizavimo procedūras, kadangi dokumentai nėra išlikę. Kadangi valia privatizuoti nuomojamą butą buvo išreikšta laiku ir tinkamai, privatizavimo procedūros buvo pradėtos, butas liko neprivatizuotas ne dėl buto nuomininko ar jo šeimos narių kaltės, ieškovei turi būti pripažinta teisė privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis teismine tvarka. Kito buto ar nekilnojamojo turto ieškovė neturi, buto lengvatinėmis sąlygomis nėra įgijusi. Šiuo metu ieškovė ginčo bute gyvena viena.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino ieškovei teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis, įpareigojo atsakovę sudaryti su ieškove šio buto su rūsiu pirkimo–pardavimo sutartį. Padarė išvadą, kad ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo ar turėjo sužinoti 2004 m. kovo 17 d., t. y. nuo nuomos sutarties perrašymo jos vardu momento. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2011 m. liepos 8 d., todėl sprendė, kad ieškinio senaties termino ji nepraleido ir jos pažeista teisė turi būti ginama. Atsakovės atstovės argumentus, jog ieškovės pateikto pareiškimo kopija nėra patvirtinta, jame nėra atžymų, spaudų, patvirtinančių, jog jis buvo pateiktas Respublikiniam inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurui, priimtas, neįrodyta, kad jis būtų įtrauktas į registruojamų dokumentų žurnalą, atmetė, motyvuodamas, tuo, kad 1992 m. kovo 21 d. pareiškime yra nurodytas pareiškimo priėmimo numeris P-34454, o iš VĮ Registrų centro Kauno filialo informacijos matyti, kad 1992 m. kovo 21 d. buvo paduotas prašymas dėl buto privatizavimo, kuris buvo užregistruotas paminėtu numeriu. Sprendė, kad ieškovės sutuoktinis per įstatyme nustatytą terminą tinkamai išreiškė valią privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, t. y. atliko veiksmus, būtinus įstatymo nustatytai teisei privatizuoti butą įgyvendinti. Tai patvirtina Registrų centro Kauno filialo raštas dėl buto privatizavimo, ieškovės, trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų J. P., A. A. G. parodymai. Konstatavo, kad tarp ieškovės sutuoktinio ir atsakovės susiklostė buto pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, tačiau privatizavimo procesas nebuvo baigtas ne dėl nuo ieškovės sutuoktinio priklausančių aplinkybių – dėl pateiktų dokumentų neišlikimo. Sprendė, kad ieškovė yra palikėjo paveldėtoja, jo mirties dieną gyvenusi ginčo bute, todėl turi teisę paveldėti savo sutuoktinio teisę įgyti butą lengvatine tvarka Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo (2002 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. IX-1188 redakcija) 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Nepagrįstai konstatuota, jog ieškovė ir jos šeimos nariai laiku ir tinkamai kreipėsi dėl ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo. Ketinimą įsigyti nuosavybėn Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnyje numatytas gyvenamąsias patalpas nuomininkai turėjo išreikšti ne vėliau kaip iki 1991 m. gruodžio 31 d. 1991 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. 1-2128 Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnis buvo pakeistas, leidžiant nuomininkams išreikšti valią privatizuoti gyvenamąsias patalpas iki 1992 m. kovo 1 d., 1992 m. spalio 6 d. įstatymu Nr. 1-2934 – iki 1992 m. gruodžio 1 d. Ieškovė nurodo, jog su prašymu dėl buto privatizavimo kreipėsi 1992 m. kovo 21 d., tačiau laikotarpiu nuo 1992 m. kovo 1 d. iki 1992 m. spalio 6 d. pareiškimai negalėjo būti pateikiami, nes nuomininkai, kurie nepateikė atitinkamos formos prašymo įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas iki 1992 m. kovo 1 d., tai galėjo padaryti tik nuo 1992 m. lapkričio 1 d., kuomet įsigaliojo Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimas.

Nevertinta, kad ieškovė ir jos šeimos nariai nepateikė įrodymų, jog jų valia privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas buvo tinkamai išreikšta galiojant Butų privatizavimo įstatymui (iki 1998 m. liepos 1 d.) jame nustatyta tvarka. Ieškovė nurodo, kad dokumentus pateikė Inventorizacijos biurui, tačiau prašymo duomenis tikrino 3-ios butų ūkio tarnybos darbuotoja. Dėl to abejotina, ar pareiškimas buvo pateiktas Butų privatizavimo įstatyme nurodytoms institucijoms. Toje pačioje grafoje yra nurodoma tik duomenis tikrinusio darbuotojo pavardė ir institucija, tačiau nėra įstaigos antspaudo, žymos apie dokumento gavimą atitinkamoje privatizavimą vykdžiusioje institucijoje.

Konstatuojant, jog ieškovė tinkamai ir laiku išreiškė savo valią dėl buto privatizavimo, nepagrįstai remtasi tik ieškovės pateiktu pareiškimo nuorašu, kuris negali būti laikomas tinkamu įrodymu šioje byloje (nuorašas užpildytas ant visiems tuo metu pasiekiamo blanko, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškimas gautas ir patvirtintas privatizavimą vykdžiusios institucijos darbuotojo), ir VĮ Registrų centro Kauno filialo 2011 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (3.1.6.)S-1269, kuriame pateikta informacija nėra grindžiama įrodymais (neargumentuota, kuo remiantis nustatyta, kad VĮ Registrų centre registruotas prašymas Nr. P-34454 atitinka L. B. prašymą, neįrodytas duomenų persiuntimo faktas Kauno miesto savivaldybės Privatizavimo tarnybai). Vertinant šiuos procesinius dokumentus nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo kriterijų.

Nepagrįsta išvada, kad ginčo buto privatizavimas neatliktas dėl privatizavimo procedūras vykdančių institucijų darbuotojų kaltės, nes šie ieškovės teiginiai nepagrįsti įrodymais. Ieškovė neįrodė, kad jos teisė privatizuoti gyvenamąsias patalpas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu buvo pažeista ir ji tos teisės negalėjo realizuoti dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių.

Neatsižvelgta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriaus 2011 m. liepos 21 d. raštas Nr. 66-3-412, kuriame nurodyta, jog Privatizavimo skyriuje nėra L. B., I. B., T. B. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu pateikto prašymo bei kitų dokumentų dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), privatizavimo, laikomas oficialiu dokumentu, turinčiu didesnę įrodomąją galią.

Šalies argumentai

Nepagrįstas motyvas, kad ieškovė ar jos šeimos nariai turėjo pateikti prašymą dėl ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo, o kitus veiksmus turėjo atlikti atsakovė. Nuosavybės teisei į gyvenamąją patalpą privatizavimo pagrindu atsirasti atitinkamus veiksmus tinkamai turi atlikti ne tik savivaldybės institucija, bet ir reikalavimo teisę turintis asmuo, t. y. buto nuomininkas bei jo šeimos nariai turi laikytis pareigos gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose elgtis rūpestingai ir atsakingai. Vien asmens kreipimasis dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo nereiškia, kad jis atliko visus privalomus veiksmus ir toliau neturėjo įstatyminės pareigos dalyvauti gyvenamosios patalpos privatizavimo eigoje.

Nusprendžiant, kad ieškovė ir jos šeimos nariai atliko visus būtinus veiksmus ir įgijo subjektinę teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), netinkamai vertinti byloje pateikti įrodymai, vadovautasi tik ieškovės žodiniais paaiškinimais ir liudytojų parodymais, neatsižvelgiant į tai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia šiuos žodinius parodymus.

Nepagrįstai spręsta, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties termino, netinkamai pritaikytos ieškinio senatį reglamentuojančios teisės aktų normos. Ieškovė nesiekė ginti tariamai pažeistų teisių per nustatytą ieškinio senaties terminą, o turėjo tai daryti, jei manė, kad savivaldybės institucijos neveikimu atsisako sudaryti su ja gyvenamosios patalpos pirkimo–pardavimo sutartį ar kad savivaldybės institucijų darbuotojų veiksmai pažeidžia jos ar jos šeimos narių teises. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir jos šeimos nariai dėl buto privatizavimo su pareiškimu kreipėsi 1992 m. kovo 21 d., o ieškinį dėl savo pažeistų teisių pateikė tik 2011 m., t.y. praleidusi ne tik 1964 metų CK numatytą 3 metų senaties terminą, bet ir 10 metų bendrąjį senaties pagal 2000 metų CK. Jei senaties eigos pradžios terminas ieškovei apginti jos pažeistas teises būtų skaičiuojamas nuo 1998 m. liepos 1 d., t. y. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pabaigos, tokiu atveju ieškinio senaties terminas baigėsi 2008 m. liepos 1 d. I. B. neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog iki 2011 m. liepos mėn. ji ar jos šeimos nariai būtų kokiu nors būdu gynę savo pažeistas teises arba atlikę kokius nors veiksmus dėl pateikto prašymo nevykdymo, todėl laikytina, jog ieškovės pateikto ieškinio senaties terminas yra praleistas. Teismas neįvertino aplinkybių, kada ieškovė, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, tokioje situacijoje turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą.

Nepagrįstai nevertinta, kad ieškovė veikė aplaidžiai ir nerūpestingai, norėdama įgyvendinti teisę į buto privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis. Pažeidžiant proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principus, nepagrįstai didžioji atsakomybės dalis dėl tariamai pradėtos, bet nebaigtos ginčo buto privatizavimo procedūros perkelta atsakovei, nors tuo metu galioję teisės aktai numatė ieškovės aktyvią pareigą atlikti veiksmus, būtinus teisei privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis įgyvendinti.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad pateiktas rašytinis įrodymas iš VĮ Registrų centro patvirtina, kad 1992 m. kovo mėn. pareiškimas buvo pateiktas ir įregistruotas. Ieškovė valią privatizuoti nuomojamą butą išreiškė laiku ir tinkamai, privatizavimo procedūros pradėtos ir neužbaigtos ne dėl jos kaltės, todėl ji nėra priskirtina tai nuomininkų kategorijai, kurie nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė ir neišreiškė savo valios privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Ieškovės pateikti įrodymai nėra nuginčyti. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriaus 2011 m. liepos 21 d raštas Nr. 66-3-412, kuriame nurodoma, kad Privatizavimo skyriuje nėra L. B., I. B., T. B. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu pateikto prašymo ir kitų dokumentų dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), privatizavimo negalėjo būti teismo vertinamas kaip įrodymas, kad nuomininkas tinkamai neišreiškė valios privatizuoti butą Butų įstatymo galiojimo metu, nes jame tik nurodoma, kad Privatizavimo skyriuje nėra tokių dokumentų, o tokio skyriaus 1991 metais savivaldybėje net nebuvo. Butų privatizavimo procedūras vykdė Butų privatizavimo tarnyba, kurios šiuo metu nėra, o apeliantė nėra pateikusi rašytinių įrodymų apie dokumentų perdavimą iš vieno skyriaus į kitą. Ieškinio senatis negali būti taikoma, nes tik 2011 metų vasarą ieškovė sužinojo apie savo teisių pažeidimą, kai gavo atsakymą iš savivaldybės Privatizavimo skyriaus. Net laikant, kad apie teisių pažeidimą ji privalėjo sužinoti 2004 metais, kai buvo pakeista nuomos sutartis jos vardu, ieškinio senaties terminas nėra suėjęs.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl ieškovės teisės lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis).

Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnis. Šios normos pirmosios dalies antrasis punktas numato, kad savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, taikant Butų privatizavimo ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus užbaigti butų privatizavimą ir sistemiškai aiškinant pastarojo įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies antrojo punkto nuostatą darytina išvada, jog ši norma ne­lei­džia pra­dė­ti bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo pro­ce­dū­ros, kar­tu ir tęs­ti bu­tų par­da­vi­mą leng­va­ti­ne tvar­ka, nu­sto­jus ga­lio­ti Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mui. Šios tei­sės nor­mos pa­skir­tis - sie­ki­mas su­da­ry­ti ga­li­my­bę Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo pa­grin­du pra­dė­tas ir ne­baig­tas bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo pro­ce­dū­ras už­baig­ti, šiam įsta­ty­mui nu­sto­jus ga­lio­ti. Pa­gal Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies 2 punk­tą, nu­sto­jus ga­lio­ti Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mui, teis­mi­ne tvar­ka ga­li­ma ap­gin­ti tik pas­ta­ro­jo įsta­ty­mo pa­grin­du ir jo ga­lio­ji­mo me­tu įgy­tas as­me­nų sub­jek­ti­nes tei­ses, ku­rios bu­vo pa­žeis­tos. Ši tei­sės nor­ma tai­ky­ti­na to­kiais at­ve­jais, kai nu­sto­jus ga­lio­ti Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mui, gin­čas dėl įgy­tos tei­sės pri­va­ti­zuo­ti bu­tą pa­žei­di­mo teis­me iš­spręs­tas ir pri­im­to teis­mo spren­di­mo pa­grin­du gin­čo bu­tas tu­ri bū­ti pri­va­ti­zuo­tas (par­duo­tas), ar­ba kai nu­sto­jus ga­lio­ti Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mui, gin­čas dėl įgy­tos tei­sės pri­va­ti­zuo­ti bu­tą pa­žei­di­mo teis­me dar ne­iš­spręs­tas ir jį iš­spren­dus pri­im­to teis­mo spren­di­mo pa­grin­du gin­čo bu­tą rei­kė­tų par­duo­ti (žr. Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo 2002 m. sau­sio 16 d. nu­tar­tį, pri­im­tą civilinėje byloje pagal A. T. ieškinį Vilniaus m. savivaldybei by­los Nr. 3K–3–98; Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo 2002 m. sau­sio 30 d. nu­tar­tį, pri­im­tą civilinėje byloje pagal L. M. ieškinį Vilniaus m. savivaldybei by­los Nr. 3K–3–188; 2002 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje nr. 3K-3-394/2002 pagal J. L. ieškinį Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnijai).

Sprendžiant, ar ieš­ko­vė tu­rė­jo tei­sę pri­va­ti­zuo­ti gin­čo gyvenamąsias patalpas pa­gal Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mą, nustatytinos vi­sos šia­me įsta­ty­me nu­sta­ty­tos to­kio pri­va­ti­za­vi­mo są­ly­gos, o bū­tent: a) ieš­ko­vė yra sub­jek­tas, ku­riam įsta­ty­mo su­teik­ta tei­sė pri­va­ti­zuo­ti bu­tą (Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo 4 straips­nis); b) gin­čo bu­tas yra gy­ve­na­mo­ji pa­tal­pa, ga­lin­ti bū­ti pri­va­ti­za­vi­mo ob­jek­tas (Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo 2 ir 3 straips­niai); c) ieš­ko­vė, kaip sub­jek­tas, ku­riam įsta­ty­mas su­tei­kė tei­sę pri­va­ti­zuo­ti bu­tą, šia tei­se pa­si­nau­do­jo, at­lik­da­ma veiks­mus, bū­ti­nus šiai tei­sei įgy­ti, ir tarp ieš­ko­vo ir at­sa­ko­vo, kaip bu­to pri­va­ti­za­vi­mo (pir­ki­mo–­par­da­vi­mo) sub­jek­tų, su­si­klos­tė san­ty­kiai dėl gin­čo bu­to pri­va­ti­za­vi­mo (Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo 1, 5, 10, 11 ir ki­ti straips­niai).

Dėl pirmų dviejų buto privatizavimo sąlygų ginčo nėra.

Nesutiktina su apeliante, kad ketinimą įsigyti nuosavybėn Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnyje numatytas gyvenamąsias patalpas nuomininkai turėjo išreikšti ne vėliau kaip iki 1991 m. gruodžio 31 d., o laikotarpiu nuo 1992 m. kovo 1 d. iki 1992 m. spalio 6 d. pareiškimai negalėjo būti pateikiami, nes nuomininkai, kurie nepateikė atitinkamos formos prašymo įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas iki 1992 m. kovo 1 d., tai galėjo padaryti tik nuo 1992 m. lapkričio 1 d., kuomet įsigaliojo Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimas.

Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose. buvo įtvirtinta 1991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme. Šiame įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sąlygos ir tvarka. Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse išvardytose gyvenamosiose patalpose (Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Šio įstatymo paskirtį nustatantis 1 straipsnis įtvirtino valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1991 m. gruodžio 31 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. 1992 m. spalio 6 d. įstatymu Nr. I-2934 Dėl Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymo 1 ir 7 straipsnių dalinio pakeitimo įstatymų leidėjas nutarė iš dalies pakeisti šiuos Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo straipsnius ir 1 straipsnyje vietoj žodžių "iki 1992 m. kovo 1 d." įrašyti žodžius "iki 1992 m. gruodžio 1 d.". Taigi, nors Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnyje nurodytą terminą nustatančią normą pakeitęs įstatymas buvo priimtas po pirminėje įstatymo redakcijoje numatyto termino pasibaigimo, juo nebuvo įtvirtinta, jog pageidavimas įsigyti nuosavybėn nuomojamas patalpas gal būti išreikštas tik nuo 1992 m. spalio 6 d. įstatymo Nr. I-2934 įsigaliojimo, o 1991 m. gruodžio 31 d. – 1992 m. spalio 6 d. laikotarpiu pateikti prašymai yra niekiniai (t.y. buvo pakeistas tik pirminėje įstatymo redakcijoje nustatytas prašymų pateikimo galutinis terminas).

Pasisakant dėl apeliantės argumentų ieškovės valios privatizuoti butą išreiškimo tinkamumo klausimu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo netikėti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2011 m. balandžio 11d. rašte nr. (3.1.6)S-1269 nurodoma informacija, jog 1992m. kovo 21d. buvo gautas pareiškimas, pareiškimų registracijos žurnale užregistruotas numeriu P-34454 (b.l. 19,47). Nurodomai institucijai pateikus prašymo originalą, pas ieškovę jo ir negali būti. Iš minimo rašto matyti, kad gauti dokumentai buvo perduoti Kauno m. savivaldybei, paruošta buto techninės apskaitos byla. Tai, kad prašymo duomenis patikrino butų ūkio tarnybos darbuotoja, tik papildomai patvirtina ieškovės valios privatizuoti butą išreiškimą. Butų ūkio tarnybos antspaudo ir žymos apie dokumento gavimą uždėjimas priklausė ne nuo ieškovės, o nuo pareiškimą tikrinusio darbuotojo veiksmų. Nustačius tokias aplinkybes, yra pagrindas vadovautis kasacinio teismo suformuota įrodymų pakankamumo taisykle. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P., byla Nr. 3K-3-378/2009). Laikantis šios nuostatos ir vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada apie ieškovės išreikštą valią dėl buto privatizavimo atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 185, 263 straipsniai).

Atmestinas apeliantės argumentas, ginčijantis pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė ar jos šeimos nariai turėjo pateikti prašymą dėl ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo, o kitus veiksmus turėjo atlikti atsakovė.

Pagal 1991 m. liepos 31 d. LR Vyriausybės nutarimu nr. 309 patvirtintas Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisykles, piliečiui, pateikusiam rašytinį prašymą pirkti savivaldybei priklausantį namą, butą, pagal miestų, rajonų valdybų, įmonių, įstaigų, organizacijų užsakymą valstybiniai inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurai turėjo inventorizuoti parduodamus gyvenamuosius namus, butus ir nustatyti nusidėvėjimo dydį (5,6 punktai). Perkamo buto įkainavimas turėjo būti paskutinis butą valdančios žinybos atliktinas veiksmas buto privatizavimo procese. Jos vadovui nustačius pirkti pageidauto buto kainą, tarnyba ar komisija su buto įkainojimo aktu turėjo supažindinti pirkėją (10 punktas). Pastarojo veiksmo atlikimas, kaip ir buto privatizavimui VĮ Registrų centras paduotų dokumentų išlikimas, nuo ieškovės nepriklausė, todėl atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai apie savivaldybės privatizavimo skyriuje neužregistruotą ieškovės prašymą dėl buto privatizavimo nepaneigia ieškovės pateiktų priešingų rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų. Tuo vadovaujantis sutiktina su apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo išvada, jog buto privatizavimo procedūrą ieškovė pradėjo ir jos nebaigė ne dėl savo kaltės.

Apeliantė teisingai nurodo, kad tuo atveju, jei ieškovė būtų elgusis kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, savo teisių pažeidimą būtų suvokusi, Butų privatizavimo įstatymui netekus galios (1998 m. liepos 1 d.), tačiau pažeistos teisės suvokimą konkrečiu atveju apsprendė kitos aplinkybės. Ieškovė, jos sutuoktiniui atlikus visus nuo jo priklausančius teisės aktuose nurodytus veiksmus butui privatizuoti, turėjo pagrįstą lūkestį, jog pirkimo pardavimo sutartis bus sudaryta. Šis lūkestis nebuvo realizuotas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo prašymą pateikusio asmens kaltės, t.y. dėl pateiktų dokumentų neišlikimo. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004m. kovo 17d. įsakymas Nr.A-649 dėl nuomos sutarties pakeitimo ieškovės vardu buvo vienintelis ieškovei akivaizdus teisių pažeidimą (teisės privatizuoti butą paneigimą) patvirtinantis faktas, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo nuo pastarojo momento. Ieškinį pareiškusi 2011 m. liepos 8 d., ieškovė nepraleido bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

Tenkindamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė sprendime nurodytą kasacinio teismo praktiką, formuojančią vienodą teismų praktiką, nagrinėjant civilines bylas dėl teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą pasibaigus jo galiojimui (CPK 4 straipsnis), todėl teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus atitinkantis sprendimas nekeistinas ( CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.). Iš atsakovės ieškovei priteistinos advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme ( b.l. 151; CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 3 dalis). Įvertinus tai, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas nebuvo susijęs su naujomis aplinkybėmis, į atsiliepimo apimtį ir advokatės darbo sąnaudas, ieškovei iš atsakovės priteistina ne 600Lt, o 200 Lt (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (į.k.111106319) ieškovei I. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 200 (du šimtus) Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Žibutė BudžienėEvaldas BurzdikasVirginija Gudynienė