Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-11-08 · Civilinė byla Nr. 2-11009-584/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-08
Bylos Nr.
2-11009-584/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Jasaitienė
Ieškovas
I. B.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
T. B.
Advokatai
Vida Tarutienė
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-11009-584/2012Procesinio sprendimo kategorija 116.1;30.6;50.11.2. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 8 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, sekretoriaujant V.Milkeraitienei, dalyvaujant ieškovei I. B., jos atstovei advokatei Vidai Tarutienei, atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei J. R., trečiajam asmeniui T. B.

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei su trečiuoju asmeniu T. B. dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas pripažinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė I. B. pateikė ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, kuriame reiškia reikalavimą pripažinti jai teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pagal LR butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis, įpareigojant atsakovę sudaryti su ja šio buto pirkimo-pardavimo sutartį.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė. Ankstesnis šio buto nuomininkas , jos vyras L. B., mirė, po jo mirties nuomos sutartis buvo perrašyta ieškovės vardu. Pažymėjo, kad ieškovės vyras, laiku, tebegaliojant Butų privatizavimo įstatymui, 1992 m. kovo 21 d. pareiškimu kreipėsi į atsakovę prašydamas privatizuoti ginčo butą. Pareiškimą pagal tuo metu galiojusią tvarką padavė tuometiniam inventorizacijos biurui, kur pareiškimas buvo priimtas ir jam suteiktas registracijos numeris P-34454, buvo parengta inventorinė byla, todėl privatizavimo procedūros turėjo būti tęsiamos. Teisiniai santykiai dėl ieškovo nuomojamo buto privatizavimo atsirado galiojant Butų privatizavimo įstatymui, nes šio įstatymo galiojimo metu ieškovės sutuoktinis išreiškė atsakovei savo valią dėl ginčo buto privatizavimo. Tai patvirtina ieškovės pateiktas pareiškimo nuorašas, Registrų centro raštas. Ieškovės sutuoktinis įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas galiojant Butų privatizavimo įstatymui, tačiau negalėjo įgyvendinti šios teisės dėl užtrukusios procedūros. Nesutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovė apie savo teisės pažeidimą žinojo galiojant Butų privatizavimo įstatymui. Ieškovės vyras ir ji pati nuo pat prašymo privatizuoti butą pateikimo nuolat domėjosi savo reikalais, tačiau atsakovo darbuotojai nuolat aiškino, kad dokumentai buto privatizavimui dar neparuošti, nurodė laukti pranešimo. Tik tuomet, kai buto nuomos sutartis buvo perrašyta ieškovė vardu, jai gavus atsakovės privatizavimo skyriaus 2011-05-17 raštą Nr.66-6-385 ieškovė sužinojo, kad butas nebus privatizuotas ir nurodyta kreiptis į teismą, todėl ieškinio senatis skaičiuotina nuo 2011-05-17. Butų privatizavimo klausimus sprendė skirtingos atsakovės tarnybos, perduodant ne visi dokumentai išlikdavo.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Paaiškino, kad nėra duomenų, kad ieškovės sutuoktinis pateikė visus buto privatizavimui reikiamus dokumentus. Ieškovė neįrodė, kad jos sutuoktinis norėjo ir stengėsi privatizuoti nuomojamą butą, byloje nepateikti įrodymai, kad jis tinkamai kreipėsi dėl buvo privatizavimo nustatytais terminais, o privatizavimo procedūra buvo nebaigta dėl savivaldybės kaltės. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės šeima tinkamai rūpinosi savo subjektinių teisių įgyvendinimu. Nepripažįsta, kad prašymas privatizuoti butą buvo pateiktas tinkamai, nes dokumentai turėjo būti perduoti Kauno miesto savivaldybei ir ten saugomi.. Prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Tretysis asmuo T. B. ieškinį palaikė ,nurodė ,kad detalių dėl buto privatizavimo neprisimena, pats pasiūlė ieškovei dėl buto privatizavimo kreiptis į savivaldybę ir į advokatą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad 1986m. liepos 4d. apsikeitimo orderio Nr.1124p pagrindu ieškovės 3-jų asmenų šeima apsigyveno 21,42 kv. m gyvenamojo ploto bute, esančiame (duomenys neskelbtini) pagrindinis buto nuomininkas buvo L. B. ( b.l. 8-10). 2001m. sausio 16d. L. B. mirė (b.l. 11). Po jo mirties nuomos sutartis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004m. spalio 15d. įsakymu Nr. A-2591 pakeista ieškovės I. B. vardu ( b.l. 13-17). Butas priklauso Kauno miesto savivaldybei ( b.l.34). Valstybės įmonės registrų centras Kauno filialo duomenimis I. B. Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi ir neturėjo ( b.l. 23).Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriaus 2011-07-21 rašte Nr. 66-3-412 nurodyta, kad Privatizavimo skyriuje L. B., I. B., T. B. Butų privatizavimo įstatymo laikotarpiu pateikto prašymo ir kitų dokumentų dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), privatizavimo, nėra ( b.l. 38 ). Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo duomenimis, L. B., Vytauto pareiškimas dėl nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), užregistruotas pareiškimų registravimo žurnale Nr. P-34454, buto techninės apskaitos byla buvo paruošta. Privatizavimas neužbaigtas. Dokumentai neišlikę, nes jų ilgalaikis saugojimas nenumatytas, dokumentai pagal tuo metu galiojusią tvarką perduoti Kauno miesto savivaldybei ( b.l.19,47). Po L. B. mirties dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo bylos užvestos nėra(bl.l.99,113).

Asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė. Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu. Vienas iš jų yra Butų privatizavimo įstatymas. Nustatant ieškovės teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, būtina nustatyti visas šiame įstatyme nustatytas tokio privatizavimo sąlygas: ar asmenys-šiuo atveju L. B. ir ieškovė yra subjektai, kuriems įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); ar ginčo butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); ar L. B., kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp L. B. bei atsakovės, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1. 5, 10, 11 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š., M. Š. v. Vilniaus miesto savivaldybė bylos Nr. 3K-3-554/2005; ir kt.).

Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį .Ieškinio senatis- tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam reikalavimui būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senatis praleista, įmanoma tik tiksliai nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų - turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010)

Atsakovės prašymas taikyti ieškinio senatį yra atmestinas. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Ieškovė nurodė, kad sutinka su senaties termino pradžios skaičiavimo data - nuo 2004m. kovo 17 dienos , kai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004m. kovo 17d. įsakymu Nr.A-649 nuomos sutartis pakeista ieškovės vardu (b.l.13-16). Apsvarsčius išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo ar turėjo sužinoti 2004m. kovo 17 dieną -nuo nuomos sutarties perrašymo jos vardu momento, ieškovė ieškinį teismui pateikė 2011-07-08 dieną, todėl ieškinio senaties termino nepraleido ir jos pažeista teisė turi būti ginama.

Pagal tuo metu galiojusį Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnį, butą turėjo teisę privatizuoti asmenys, kurie buvo perkamo buto nuomininkai arba jų šeimos nariai. Iš nagrinėjamos bylos konteksto matyti, kad ieškovės sutuoktiniui, buvusiam buto nuomininkui, LR Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka 1992-03-21 pateikus tinkamą prašymą privatizuoti jo nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo visos sąlygos, reikalingos butui privatizuoti pagal LR Butų privatizavimo įstatymą. Ieškovės šeimos nuomojama valstybiniam butų fondui priklausanti gyvenamoji patalpa galėjo būti privatizavimo objektas, ieškovės sutuoktinis buvo tinkamas subjektas, bute kartu su savo šeimos nariais gyveno nuo 1986-07-04. Po buto nuomininko, pareiškusio privatizuoti butą L. B. mirties, ginčo buto nuomos sutartis buvo pakeista ieškovės I. B. vardu (b.l.13-14).

Atsakovės atstovės argumentai byloje dėl to ,kad ieškovės pateikto pareiškimo kopiją nėra patvirtinta, jame nėra atžymų, spaudų patvirtinančių, jog jis buvo pateiktas Respublikiniam inventorizavimo ,projektavimo ir paslaugų biurui ir atitinkamai priimtas bei ,kad jis būtų įtrauktas į registruojamų dokumentų žurnalą neįrodyta, yra atmestini(CPK 178 str.), kadangi 1992m. kovo21d. pareiškime yra nurodytas pareiškimo priėmimo numeris P-34454, o iš VĮ Registrų centro Kauno filialo informacijos matyti, kad 1992-03-21 paduotas prašymas dėl buto privatizavimo, kuris buvo užregistruotas paminėtu numeriu .Netikėti VĮ Registrų centro Kauno filialo rašte nurodoma informacija teismas neturi pagrindo .

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendintos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006, kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra pabrėžęs gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinę svarbą, jų pagrindu atsiradusių teisinių santykių sudėtingumą ir specifiką. Teismo pareiga sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo - aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet turint galvoje butų privatizavimą numačiusių įstatymų pagrindinį tikslą - suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008, 2009m. spalio6d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381, 2009m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009, 2010m. kovo 1d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010).

Darytina išvada, kad ieškovės sutuoktinis , per įstatyme nustatytą terminą, nuo prašymo padavimo Respublikiniam inventorizavimo ,projektavimo ir paslaugų biurui momento, 1992m. kovo 21 dienos, tinkamai išreiškė valią privatizuoti butą pagal LR Butų privatizavimo įstatymą, t. y. atliko veiksmus, būtinus įstatymo nustatytai teisei privatizuoti butą įgyvendinti. Tai patvirtina Registrų centro Kauno filialo raštas dėl buto privatizavimo (b.l.19,47), ieškovės, trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų J. P., A. A. G. parodymai. Tuo pagrindu tarp ieškovės sutuoktinio ir atsakovės susiklostė buto pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, tačiau privatizavimo procesas nebuvo baigtas ne dėl nuo ieškovės sutuoktinio priklausančių aplinkybių –dėl pateiktų dokumentų neišlikimo.

Ieškovė I. B. yra buvusio buto nuomininko L. B. šeimos narė, todėl savo teisę privatizuoti nuomojamas patalpas pradėjo realizuoti per savo sutuoktinį, pastarajam 1992-03-21 pareiškus valią ir pateikus pareiškimą dėl buto privatizavimo (b.l.18,19,47). Ieškovė I. B. yra palikėjo paveldėtoja, jo mirties dieną gyvenusi ginčo bute, todėl turi teisę paveldėti savo sutuoktinio teisę įgyti butą lengvatine tvarka Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo (2002 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. IX-1188 redakcija) 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje nr. 2A-761-173/2009). Ieškovė Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų pagal LR privatizavimo 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 neturi ir neturėjo (b.l.23). Trečiasis asmuo T. B. su ieškiniu sutinka ,pretenzijų dėl ginčo buto nekelia. Esant nustatytoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms ,ieškovei pripažintina teisė privatizuoti savivaldybės numojamas gyvenamąsias patalpas su rūsiu , esančias (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą ir atsakovė įpareigotina sudaryti su ieškove šio buto su rūsiu pirkimo – pardavimo sutartį.

Ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos už advokatės teisinę pagalbą 1500 litų bei žyminis mokestis( CPK 88 str. 1d.6p., 98 str. 1,2d.) .

Iš atsakovės priteistinos 27,28 Lt pašto išlaidos, susijusios teismo procesinių dokumentų įteikimu valstybei ( CPK 88 str. 1d. 3p.).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti .

Pripažinti I. B., a.k(duomenys neskelbtini) teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas su rūsiu esančias (duomenys neskelbtini) (u.nr. (duomenys neskelbtini)), pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove šio buto su rūsiu pirkimo – pardavimo sutartį.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į/k 111106319, a/s LT 444010042500010078 AB DnB bankas , ieškovės I. B., a/k (duomenys neskelbtini) naudai 1637 Lt (Vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt septynis litus ) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į/k 111106319, a/s LT 444010042500010078, 27,28Lt (dvidešimt septynis litus 28 ct ) pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, o mokesčio kvitas pristatytas į teismo baigtų bylų raštinę (kab. Nr. 115).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

TeisėjaDiana Jasaitienė