- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-341-252/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-01169-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- N. S.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A - 341 - 252 - 2014
Vaidas Vasiliauskas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01169-2013-0
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-28-844-2014 pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovei N. S. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė S. K. prašė priteisti iš atsakovės N. S. 1 000 Lt skolos, 173,83 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2009-11-05, 2009-12-28, 2010-03-02, 2010-03-02, 2010-03-16 paskolos raštelius atsakovė N. S. pasiskolino iš jos 3 900 Lt. Iki šiol N. S. grąžino tik 2 900 Lt. 1 000 Lt paskola, kurią gaunant N. S. surašė 2010-03-16 raštelį, jai negrąžinta. Atsakovė yra ieškovės kaimynė, kuri pinigus iš jos skolinasi jau ne pirmą kartą, tačiau visada grąžindavo. Kada pinigus skolindavo ar juos gaudavo, jokių parašų nei viena, nei kita nereikalaudavo, nes viena kita pasitikėdavo.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovė teismui pateikė: 2010-03-16 raštelį, kuriame nurodyta, jog N. S. vieno mėnesio laikotarpiui iš S. K. pasiskolino 1 000 Lt; 2010-03-02 raštelį dėl 300 Lt paskolos vieno mėnesio laikotarpiui; 2012-12-28 raštelį dėl 1 600 Lt paskolos šešių mėnesių laikotarpiui; 2009-11-05 raštelį dėl 1 000 Lt paskolos vieno mėnesio laikotarpiui. Iš pateikto N. S. raštelio nustatė, kad raštelyje užfiksuota, jog N. S. 2013-06-30 atidavė S. K. 1 000 Lt, kuriuos iš jos skolinosi 2010-03-16. 1 000 Lt atidavė kaip paskutinę sumą. Su šio raštelio turiniu bei jame užfiksuotais duomenimis sutiko tiek ieškovė, tiek atsakovė. Teismo vertinimu, tokie įrodymai leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovė grąžino ieškovei 1 000 Lt, kuriuos iš jos skolinosi 2010-03-16. Teismas atkreipė dėmesį, kad šį raštelį pasirašydama S. K. nėra nurodžiusi, pagal kokį paskolos raštelį N. S. jai grąžino 1 000 Lt. Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, jog S. K. teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos reikalavimų teisėtumą ir kuriais remiantis jos reikalavimus būtų galima tenkinti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad iš pateiktų 2009-11-05, 2009-12-28, 2010-03-02, 2010-03-16 paskolos raštelių teismas analizavo tik paskutiniojo 2010-03-16 paskolos raštelio turinį ir tik skolos pagal paskutinį 2010-03-16 paskolos raštelį grąžinimo aplinkybes. Kitų pateiktų paskolos raštelių tūrinio ir skolos grąžinimo aplinkybių nenagrinėjo ir nenustatė, kas įtakojo neteisėto sprendimo priėmimą. O būtent – ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 000 Lt skolą. Taigi jos reikalavimų pagrindas buvo ne vienas 2010-03-16 paskolos raštelis, o visi pateikti skolos rašteliai 3 900 Lt sumai. Teismui manant, kad 2013-06-30 ieškovei buvo grąžinta 1 000 Lt būtent pagal 2010-03-16 paskolos raštelį, teismas turėjo išsiaiškinti kitos 2 900 Lt paskolos grąžinimo aplinkybes. Priešingai nei sprendė teismas, įrodinėti šioje byloje 3 900 Lt sumos grąžinimą turėjo ne ieškovė, o atsakovė. Teismo sprendime visiškai neatsižvelgta į tai, kad atsakovė, pasiskolinusi 3 900 Lt sumą, pateikė tik 1 000 Lt grąžinimą patvirtinantį įrodymą, o nepateikė įrodymų apie 3 900 Lt grąžinimą. Teigia, jog prierašą „Paskutinė suma“ padarė ne ji, o atsakovė, todėl jis neturi jokios įrodomosios reikšmės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino įrodymus, padarydamas išvadą, jog iš pateikto N. S. raštelio matyti, kad raštelyje užfiksuota, jog N. S. 2013-06-30 atidavė S. K. 1 000 Lt, kuriuos iš jos skolinosi 2010-03-16; 1 000 Lt atidavė kaip paskutinę sumą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovės ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo atmetė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
CK 6.870 str. 1 d. nustatyta, jog paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Teismas pažymi, jog teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-200/2013). Teismo vertinimu, priešingai apeliantės teiginiui, šios įrodinėjimo prezumpcijos pirmosios instancijos teismas nepažeidė. Iš teismo sprendimo aiškiai matyti, jog teismas įvertino tiek ieškovės pateiktus įrodymus dėl skolos suteikimo, tiek atsakovės įrodymus dėl skolos grąžinimo.
Pažymėtina, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011). Nagrinėjamu atveju iš pateikto N. S. raštelio turinio (b. l. 24, 25, 26) matyti, kad N. S. 2013-06-30 atidavė S. K. 1 000 Lt, kuriuos iš jos skolinosi 2010-03-16. Nurodyta, jog tai paskutinė suma. Nors apeliantė skunde teigia, jog įrašas „paskutinė suma“ padarytas ne jos, tačiau tokių įrašų tikrumą šiame raštelyje abi šalys patvirtino teismo posėdžio metu. Taigi šis paskolos raštelio turinys aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuoja pinigų grąžinimo faktą. Iš dalies sutiktina su apeliante, jog tai dar neįrodo, kad pinigai grąžinti už 2010-03-16 paskolą, tačiau tam paneigiančių aplinkybių ieškovė nepateikė. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų L. S. ir R. I. paaiškinimai taip pat leidžia spręsti, jog labiau tikėtina, kad atsakovė su ieškove yra pilnai atsiskaičiusi.
Nepagrįstai apeliantė nurodo, kad iš pateiktų 2009-11-05, 2009-12-28, 2010-03-02 ir 2010-03-16 paskolos raštelių teismas analizavo tik paskutiniojo 2010-03-16 paskolos raštelio turinį ir tik skolos pagal paskutinį 2010-03-16 paskolos raštelį grąžinimo aplinkybes. Kaip matyti, teismas sprendime pasisakė dėl kiekvieno paskolos raštelio, nustatė, kad N. S. skola S. K. buvo 3 900 Lt, su kuo šalys sutiko. Taip pat teismas pagrįstai nustatė, jog įrodymų, kad S. K. yra grąžinta 2 900 Lt suma, S. K. teismui nepateikė, kaip ir nepateikė įrodymų, kad N. S. jai dar negrąžino ir jos minimų 1 000 Lt. Šiuo atveju S. K. ieškinyje aiškiai nurodė, jog 1 000 Lt paskola, kurią gaunant N. S. surašė 2010-03-16 raštelį, jai negrąžinta būtent pagal 2010-03-16 paskolos raštelį. Tokias aplinkybes apeliantė patvirtino ir teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, apeliantės teiginys, kad teismas netinkamai nustatė ieškinio pagrindą ir dalyką, yra nepagrįstas. Tuo tarpu apeliaciniame skunde S. K. nurodo, jog atsakovė jau yra skolinga 1 000 Lt pagal visus paskolos raštelius. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantė, visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bylos rašytinių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais. Todėl teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotų įrodinėjimo taisyklių (CPK 176–179 str., 185 str., 189 str.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino ieškovės pateiktų teisinių argumentų.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismo išvada priimant skundžiamą procesinį sprendimą pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas. Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 236 str. 1 d. 1 p.). Atsakovei už antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr.(1.2)-SPI-0653 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 40 Lt (b. l. 84). Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės priteistina 40 Lt išlaidų valstybei už atsakovei suteiktą teisinę pagalbą (CPK 96 str., 99 str.) bei 18,20 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 40,00 Lt už antrinę teisinę pagalbą bei 18,20 Lt (aštuoniolika litų ir 20 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.