Kauno apygardos teismo sprendimas

Ieškovė dokumentinio proceso tvarka ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. M. ūkininko ūkio 377,60 Lt skolos, 2,57 Lt palūkanų ir 39,46 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsakovui priklausančio kombaino laikymą (teritorijos nuomą) ieškovei priklausančioje stovėjimo aikštelėje.

Atsakovė D. M. apeliaciniu skundu (b. l. 105–110) prašo Kauno apylinkės teismo 2013-02-19 galutinį sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes. Šioje byloje nagrinėjamas esminis klausimas – ar buvo sudarytas žodinis susitarimas tarp ieškovės ir D. M.. Ieškovė, nurodydama aplinkybes, kuriomis atsakovė neva buvo informuota apie pareigą mokėti nuomos mokestį, nėra nuosekli. Atsiliepime į prieštaravimus ieškovė nurodo, kad atsakovas buvo informuotas apie pareigą mokėti už kombaino stovėjimą perdavimo–priėmimo akto pasirašymo metu (2012-06-20), tačiau 2013-01-31 teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad akto pasirašymo metu atsakovė nebuvo atvykusi, taigi ir negalėjo būti informuota. Ieškovės atstovas, aiškindamas D. M. informavimo apie pareigos mokėti už kombaino stovėjimo aplinkybes, 2013-01-31 posėdžio metu nurodė, kad ieškovės atstovas teigia ne kartą skambinęs D. M. pats ir įmonės administratorė taip pat jai skambino (protokolo 7 lapas), tačiau to paties posėdžio protokolo 9 lape užfiksuotas atstovo teiginys, kad su D. M. kalbėjo administracijos darbuotojai. Tačiau šios aplinkybės neatitinka tikrovės, nes su D. M. joks darbuotojas nėra telefonu kalbėjęs. Ieškovė, siekdama įrodyti esminį faktą šiame ginče, kad žodinė sutartis buvo sudaryta ir, kad atsakovė buvo informuota apie pareigą mokėti nuomos mokestį, kaip įrodymus galėjo pateikti telefoninių pokalbių išklotines ar kitus įrodymus, liudijančius tokių pokalbių buvimo faktą, tačiau to nepadarė. Dėl to ieškovės atstovo nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas žodinės sutarties sudarymas, yra neįrodytas. Teismas į šias aplinkybes nekreipė dėmesio ir jų nevertino, tačiau nepagrįstai nusprendė, kad žodinė sutartis buvo sudaryta. Sutartis gali būti laikoma sudaryta tada, kai asmuo, gavęs ofertą, ją akceptuoja arba savo sutikimą išreiškia kitais veiksmais. Tačiau šioje byloje nėra įrodyta, kad atsakovė iš viso gavo tokį pasiūlymą. Taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė priėmė ofertą. Byloje nėra jokių duomenų, kokiu būdu D. M. išreiškė savo sutikimą. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad sutikimas buvo išreikštas veiksmais, yra visiškai nepagrįstos, nes atsakovė pati jokių veiksmų neatliko, o priešingų įrodymų, pagrindžiančių atsakovės sutikimą mokėti nuomos mokestį, nepateikta.

2. Teismas taip pat netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su įgaliojimo išdavimu D. M. ir jo panaudojimu. Įgaliojimas buvo pateiktas ieškovei tik dėl to, kad ieškovė be jokio pagrindo kėlė neteisėtus reikalavimus, varžančius atsakovės nuosavybės teisės įgyvendinimą. Atsakovė D. M. varžytynėse sumokėjo visą kombaino kainą ir jai perėjo kombaino nuosavybė. Ieškovei šis dokumentas buvo pateiktas, tačiau ieškovė neteisėtai kombainą sulaikė, reikalaudama „žinių iš banko“, vėliau keldama reikalavimus dėl perdavimo akto pasirašymo. Matydama, kad ieškovė neteisėtai reikalauja atlikti jokių teisinių pasekmių nesukeliančius veiksmus, bei siekdama kuo greičiau pradėti valdyti ir naudoti savo įsigytą turtą, atsakovė išdavė savo sūnui jokių teisinių pasekmių nesukeliantį įgaliojimą, kuris ieškovės buvo priimtas kaip tinkamas. Teismas įgaliojimo galiojimo klausimo iš viso nesvarstė, atsakovų argumentų visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Ūkininkas civilinės teisės prasme yra laikomas verslininku, kuris, siekdamas užsiimti žemės ūkio veikla specialiųjų teisės normų tvarka privalo įregistruoti savo ūkį, tačiau ūkio registracija ūkininko nepadaro juridiniu asmeniu. Jis lieka fiziniu asmeniu, kuriam santykiuose su juridiniais asmenimis gali atstovauti atstovas tik turėdamas notarine tvarka išduotą įgaliojimą. Notarinės formos nesilaikymas įgaliojimą, kaip ir bet kokį kitą sandorį, daro niekiniu. Ieškovė žodinės sutarties sudarymą grindžia niekiniu įgaliojimu, kuris neva suteikė teisę atstovui tokį susitarimą padaryti atsakovės vardu.

3. Teismas netinkamai įvertino ir išduoto įgaliojimo turinį, tai yra išduotų įgalinimų ribas, kuriose „įgaliotam“ atstovui buvo suteikta teisė sudaryti susitarimus tik dėl kombaino transportavimo ir jokių kitų. Įgaliojime nesant nustatytų papildomų teisių, teismas negalėjo konstatuoti niekinio įgaliojimo turinio ryšio su D. M. atliktais veiksmais, t. y. suteikti jiems sandorio galią.

4. Teismas taip pat nepagrįstai pasisakė dėl to, ar įgaliojimą atsakovė ginčijo ar ne, kadangi niekinio sandorio nebūtina nuginčyti, jis negalioja nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu.

5. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, skaičiavimų ar kitų duomenų, kokios išlaidos, kurios susidarė kombainui stovint aikštelėje, turėtų būti atlygintos. Stovėjimo aikštelė yra atvira, jokių ženklų, vartų ar apsaugos, kontroliuojančios eismą, aikštelėje taip pat nėra, ji panaši į daugelį stovėjimo aikštelių šalia greitkelių, todėl neįsivaizduojama, kad už stovėjimą joje gali būti imamas mokestis ir kad tas mokestis yra kažkokių išlaidų atlyginimas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atstovas, neva sudarydamas žodinę sutartį su ieškove, neturėjo tam reikiamų įgalinimų, todėl atsakovei šis neva sudarytas žodinis sandoris galėjo sukelti teisines pasekmes tik tokiu atveju, jei atsakovė šį sandorį būtų patvirtinusi. Tačiau šioje byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie kokius nors atsakovės veiksmus, kuriais būtų buvęs patvirtintas „sudarytas“ sandoris.

6. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad žodinio sandorio sudarymo faktą patvirtina kiti veiksmai po sandorio sudarymo – PVM sąskaitos faktūros pasirašymas, pinigų įmokėjimas, o teismas šias aplinkybes taip pat netinkamai vertino. Pirma, šiuos veiksmus atliko neįgaliotas asmuo, o atsakovė jokiais savo veiksmais nepatvirtino neįgalinto atstovo atliktų veiksmų. Antra, šie veiksmai buvo atlikti ne neįgalinto atstovo iniciatyva, o prievarta – kelio užblokavimu, konfliktu ieškovės biure (buveinėje), kuriuos buvus ieškovės atstovas pats papasakojo ir patvirtino teismo posėdžio metu. Teismas netinkamai vertino minėtas aplinkybes, nes šios abi aplinkybės paneigia, kad atsakovo ar net ir neįgalinto atstovo veiksmai patvirtino neva buvus laisva valia sudarytą „žodinį susitarimą“.

7. Teismas neteisingai, pažeisdamas CPK 98 straipsnio reikalavimus, priteisė ieškovei 1 700 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba. Teismo priteistų išlaidų dydis neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovę byloje atstovavo advokatė 2012-12-04 sudarytos atstovavimo sutarties pagrindu. Ieškovė teismui pateikė 2012-12-04 sąskaitą, patvirtinančią, kad ieškovė sumokėjo advokatei 500 Lt už atstovavimą civilinėje byloje. Tačiau teismas priteisė ir 1 200 Lt sumą, kurią ieškovė sumokėjo advokatei pagal 2012-11-12 sąskaitą Nr. 178/2012. Ieškovė, pateikdama teismui duomenis apie apmokėjimą už teisines paslaugas, nurodė, jog sumokėjo 600 Lt už ieškinio parengimą ir 600 Lt už prieštaravimų parengimą byloje, tačiau byloje atstovavimo sutarties parengti ieškovei ieškinį nėra. Ieškovės ieškinys teismui yra parengtas 2012-09-18. Teismui, priimant preliminarų sprendimą dėl ieškovės pareikšto ieškinio, duomenų apie ieškovės patirtas išlaidas dėl ieškinio parengimo nebuvo pateikta. Byloje esanti atstovavimo sutartis patvirtina, kad advokatui įgalinimai atstovauti ieškovei suteikti nuo 2012-12-04, todėl teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 600 Lt už 2012-09-18 ieškinio parengimą. Taip pat nepagrįstai teismas tenkino ir ieškovės reikalavimą priteisti 600 Lt už „prieštaravimų parengimą“, kadangi tokio procesinio dokumento ieškovė iš viso teismui neteikė. Ieškovė teismui yra pateikusi 2012-11-09 atsiliepimą į atsakovo pateiktus prieštaravimus, tačiau atstovavimo sutartis, patvirtinanti tokius advokato įgalinimus, byloje taip pat nepateikta.

Šalies argumentai

1. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovė, nurodydama aplinkybes, kuriomis atsakovė neva buvo informuota apie pareigą mokėti nuomos mokestį, nėra nuosekli. Tiek D. M., tiek jos ūkininko ūkis, kas iš esmės yra vienas ir tas pats asmuo, tiek D. M. įgaliotas asmuo jos sūnus D. M., buvo informuoti apie tai, jog 1 para kombaino stovėjimo UAB „Kodera“ teritorijoje kainuoja 20 Lt + PVM, ką ieškovė visą laiką nuosekliai nurodė procesiniuose dokumentuose, teigiant, kad „ieškovė žodžiu informavo atsakovą“. Ginčo atveju apeliantė yra nesąžininga, bandydama klaidinti teismą ir daranti esminį skirtumą tarp jos pačios ir jos ūkio. Esminė aplinkybė yra ta, jog minėta informacija atsakovams buvo suteikta, atsakovai sutiko su tokia kaina ir tam neprieštaravo, iš dalies už kombaino stovėjimą ieškovei apmokėjo.

2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad „žodinės sutarties sudarymas yra neįrodytas, ir kad teismas nepagrįstai sprendė, jog žodinė sutartis buvo sudaryta, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė priėmė ofertą, kad byloje nėra jokių duomenų kokiu būdu D. M. išreiškė savo sutikimą. Ieškovė ir atsakovas, atstovaujamas D. M. pagal 2012-06-05 D. M. įgaliojimą, pasirašė Transporto priemonės perdavimo–priėmimo aktą. Tačiau kombaino perdavimo dieną atsakovas iš UAB „Kodera“ teritorijos nepasiėmė, todėl ieškovė žodžiu informavimo atsakovą, kad 1 para kombaino stovėjimo UAB „Kodera“ teritorijoje kainuoja 20 Lt + PVM. Atsakovas tam neprieštaravo ir su tokiomis kombaino stovėjimo saugojamoje ieškovės teritorijoje sąlygomis sutiko, ką patvirtina atsakovo veiksmai, kuomet jis iš dalies apmokėjo išrašytą 2012-07-18 PVM sąskaitą faktūrą Nr. GED 5023897, kurią ieškovė išrašė atsakovui kombaino pasiėmimo iš UAB „Kodera“ teritorijos dieną. Dalinis sąskaitos apmokėjimas neginčytinai patvirtina, kad atsakovas ir ieškovė susitarė dėl mokesčio už kombaino stovėjimą, nes sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad sąskaita faktūra išrašyta už teritorijos nuomą. Todėl tvirtinti, kad tarp šalių jokio susitarimo dėl kombaino stovėjimo nebuvo, kai tuo tarpu savo veiksmais, kuriais buvo aiškiai išreikšta atsakovo valia, atsakovas tokį susitarimą patvirtino, yra neprotinga. Byloje ištirti įrodymai neginčytinai patvirtina, kad ieškovė su atsakovu, atstovaujamu D. M., susitarė dėl teritorijos nuomos laikyti kombainui, kuris buvo perduotas atsakovės ūkininko ūkiui. Tai patvirtina 2012-07-18 išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. GED 5023897, 677,60 Lt sumai, šią sąskaitą pasirašė atsakovo įgaliotas asmuo D. M., ir tą pačią dieną ją iš dalies apmokėjo, ką patvirtina kasos pajamų orderis. Nurodytas aplinkybes apklausiamas teismo posėdžio metu patvirtino ir įgaliotas asmuo D. M..

3. Visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su įgaliojimo išdavimu D. M. ir jo panaudojimu, kadangi neva įgaliojimą atsakovas pateikė ieškovei tik dėl to, kad ieškovė be jokio pagrindo kėlė neteisėtus reikalavimus, varžančius atsakovės nuosavybės teisės įgyvendinimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (LAT 2007-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje S Nr. 3K-3-20/2009). Taigi pagal įstatymą ir formuojamą teismų praktiką apeliantei tenka pareiga įrodyti savo argumentų, susijusių su įgaliojimo pateikimo motyvais, pagrįstumą, tačiau apeliantė šioms aplinkybėms patvirtinti nepateikia jokių įrodymų, išskyrus savo pamąstymus ir pasvarstymus, dėl ko šie argumentai nepagrįsti. Priešingai šioje byloje apeliacinio skundo motyvams, atsakovės atstovo duoti parodymai teisme apie tai, kad ji sąmoningai išrašė neteisėtą ir negaliojantį įgaliojimą, tik patvirtina nesąžiningą, piktybišką ar net nusikalstamą veiką.

4. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas priimdamas sprendimą įgaliojimo klausimo iš viso nesvarstė ir atsakovų argumentų iš viso nevertino ir dėl jų nepasisakė, kad teismas aiškino netinkamai materialinės teisės normas, nes ūkininkas civilinės teisės prasme yra laikomas ūkininku. Ūkininkas yra fizinis asmuo, kuris verčiasi žemės ūkio veikla ir jo ūkis įregistruotas ūkininkų ūkių registre. Ūkininko ūkis yra ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių bei prievolių visuma (LR Ūkininko ūkio įstatymo 2 str. 1, 3 d. d.). D. M. kaip D. M. ūkininko ūkio atstovo teisės šiuo atveju suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikė, nes iš įgaliojimo turinio yra akivaizdus pagrindas spręsti, kad D. M. buvo paskirtas UAB „Kodera“ atstovauti sprendžiant kombaino atsiėmimo reikalus, suteikiant teisę sudaryti susitarimus dėl kombaino transportavimo, jo ruošimo transportavimui, pasirašyti su tuo susijusius dokumentus, pasirašyti bei pakeisti prašymus, sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus. Šio įgaliojimo pagrindu D. M. atliko veiksmus, susijusius su kombaino perdavimu D. M., t. y. pasirašė šio kombaino perdavimo–priėmimo aktą, tarėsi dėl jo remonto su UAB „Kodera“ darbuotoju V. B., ką patvirtino liudytojas. Šios aplinkybės patvirtina, kad D. M. vykdė D. M. jam suteiktus įgaliojimus, susijusius su nupirkto kombaino perėmimu, laikymu pas ieškovę, jo pargabenimu, remontu, atsiskaitymu už kombaino laikymą ieškovės teritorijoje, kas sukūrė D. M. ūkininko ūkiui pareigą atlyginti ieškovės turėtas išlaidas, susijusias su kombaino laikymo ieškovės teritorijoje. D. M. neginčijo D. M. išduoto įgalinimo veikti jos ūkio vardu ir jo pagrindu sudarytų sandorių, pasirašytų dokumentų, todėl darytina pagrįsta išvada, kad įgaliojimas buvo tinkamas, išduotas konkrečiam pavedimui, kurį įgaliotas asmuo ir atliko. Priešingų įrodymų byloje nėra, dėl ko skundo argumentai atmestini.

5. Visiškai nepagrįsti argumentai, kad teismas šioje byloje netinkamai įvertino išduoto įgaliojimo turinį, tai yra išduotų įgalinimų ribas, kuriose įgaliotam atstovui buvo suteikta teisė sudaryti susitarimus tik dėl kombaino transportavimo ir jokių kitų. Priešingai skundo argumentams, iš 2012-06-05 įgaliojimo matyti, kad atsakovas įgaliojo D. M. atstovauti atsakovo interesus atsiimant javų kombainą, įgaliojimas suteikė teisę sudaryti susitarimus dėl kombaino transportavimo, kombainą ruošti transportavimui, gauti ir pateikti prašymus, pažymas ar kitus dokumentus, pasirašyti bei pateikti prašymus, sąskaitas faktūras bei kitus dokumentus. D. M., kuris ir šio įgaliojimo pagrindu pasirašė kombaino priėmimo–perdavimo aktą, turėjo teisę sudaryti susitarimus, susijusius su kombaino transportavimu, turėjo teisę sudaryti ir pasirašyti kitus dokumentus – tokius kaip susitarimą dėl aikštelės nuomos, susitarti žodžiu dėl nuomos, tuo atveju, jei kombaino transportavimas nebūtų įmanomas.

6. Apeliantas argumentuoja, kad žodinio sandorio sudarymo faktą kiti veiksmai galėtų patvirtinti tik tuo atveju, jei šiuos veiksmus būtų atlikęs tinkamai įgaliotas asmuo, taip pat nurodo, kad dalinis sąskaitos faktūros apmokėjimas įvyko dėl to, kadangi neįgalinto atstovo atžvilgiu ieškovė panaudojo prievartą – užblokavo kelią, sukėlė konfliktą ieškovės biure. Ieškovė pažymi, kad ji niekuomet jokio smurto nenaudojo, o tuo atveju, jeigu apeliantė mano, kad smurtas buvo naudojamas, ji turėjo visas galimybes kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl smurto jos atžvilgiu, tačiau šia teise nepasinaudojo.

7. Teismo priteista 1 700 Lt bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta ir netgi ženkliai mažesnė už Rekomendacijose nurodytas maksimalias sumas. Šiuo atveju tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad atsakovai vengė vykdyti sutartinius įsipareigojimus, ko pasėkoje ieškovė kreipėsi į teisininkus. Ieškovės atstovė ruošė ir siuntė atsakovams pretenzijas, ruošė ieškinį, atsiliepimą į prieštaravimus, atstovavo ieškovę teisme. Vadovaujantis Rekomendacijomis vien už ieškinio parengimą maksimali galima suma yra 2 400 Lt. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nebuvo pateiktos reikalingos atstovavimo sutartys, kadangi su kiekvienu procesiniu dokumentu naujos atstovavimo sutartys teismui nėra teikiamos, jeigu atstovas atstovauja savo klientą teisme pilna apimtimi.