Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-08-23 · Civilinė byla Nr. 2-964/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-23
Bylos Nr.
2-964/2012
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00234-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Rasa Gudžiūnienė, Alvydas Poškus
Ieškovas
J. G.
Civilinė byla Nr. 2-964/2012Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00234-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 101 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. G. ir jo atstovo advokato A. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo J. G. ir jo atstovo advokato A. D. prašymas dėl baudų panaikinimo Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-548- 622/2011.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Sprendžiamas klausimas dėl baudos, paskirtos CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu, panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi paskyrė ieškovui J. G. ir jo atstovui advokatui A. D. kiekvienam po 5 000 Lt dydžio piniginę baudą. Nurodė, kad 2011 m. spalio 4 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovas J. G. ir jo atstovas advokatas A. D. pareiškė bylą nagrinėjančiam teisėjui nušalinimą CPK 66 straipsnyje nurodytu pagrindu (jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių teisėjo šališkumu). Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2011 m. spalio 7 d. nutartimi padarė išvadą, jog nėra įstatymo numatyto pagrindo nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją ir pareiškimo dėl nušalinimo netenkino. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ir jo atstovo veiksmus reiškiant nušalinimą vertino kaip piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad nei viena pareiškime dėl nušalinimo įvardinta aplinkybė nėra pagrįsta, dėl pareikšto nušalinimo reikėjo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas pažymėjo, jog ieškovas ir jo atstovas teismo posėdyje jau turėjo rašytinį pareiškimą dėl nušalinimo, tačiau jį pateikė ne posėdžio pradžioje, o prieš skelbiant baigiamąsias kalbas.

Šalies argumentai

Ieškovas ir jo atstovas pateikė prašymą dėl baudų panaikinimo (t. 2 b.l. 102). Nurodė, kad, jų manymu, byloje turėjo būti apklausti visi byloje ginčijamuose sandoriuose dalyvavę asmenys, todėl teismas nepagrįstai, be to, ir nemotyvuotai atmetė jų prašymus pripažinti šių asmenų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Tokia pozicija buvo naudinga atsakovams, kurie vengė atvykti į teismo posėdžius ir duoti paaiškinimus. Prašymas pripažinti atsakovų dalyvavimą būtinu buvo reiškiamas kelis kartus, nušalinimas buvo pareikštas dėl to, kad teisėjas nemotyvuotai atmetė prašymus. Nušalinimo pareiškimas, neturint konkretaus tikslo vilkinti bylos nagrinėjimą, negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, juo labiau, kai bylą inicijavo ieškovas, jis ir yra suinteresuotas skubesniu bylos išnagrinėjimu. Be to, neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo paskirta bauda.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 25 d. nutartimi (toliau- skundžiama nutartis) prašymas buvo atmestas. Teismas nurodė, kad CPK 42 straipsnio 5 dalis nustato, kad šalys joms priklausančiomis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. Nušalinimą ieškovas ir jo atstovas reiškė dėl to, kad buvo atmestas jų prašymas pripažinti atsakovų ir trečiųjų asmenų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Tokio pobūdžio prašymo atmetimas nesudaro pagrindo teigti, kad teismas yra šališkas. Priešingu atveju bet kokio procesinio prašymo išsprendimas leistų kuriai nors šaliai reikšti nušalinimą, nes esant priešingiems šalių interesams sprendimas visada yra palankus vienai šaliai ir nepalankus kitai. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė nušalinimą atmetė ir konstatavo, kad nušalinimui nėra įstatymų numatyto pagrindo. Klausimas dėl atsakovų ir trečiųjų asmenų dalyvavimo pripažinimo būtinu buvo išspręstas anksčiau, tačiau nušalinimas buvo pareikštas ne iš karto, o tik 2011 m. spalio 4 d. vykusiame teismo posėdyje prieš skelbiant baigiamąsias kalbas, todėl dėl nepagrįsto nušalinimo pareiškimo reikėjo atidėti bylos nagrinėjimą.

III. Atskirojo skundo esmė

Ieškovas ir jo atstovas (toliau- apeliantai) prašo panaikinti jiems 2012 m. sausio 25 d. nutartimi paskirtas baudas. Mano, kad jie pagrįstai reiškė prašymą pripažinti byloje ginčo turtą įgijusių bei perleidusių asmenų dalyvavimą būtinu, nes būtent jie geriausiai būtų galėję paaiškinti sandorių sudarymo aplinkybes ir priežastis. Juo labiau, kai kitos šalies atstovai negalėjo atsakyti į daugumą klausimų, susijusių su turto perleidimo aplinkybėmis. Nevienkartinis teisėjo atsisakymas tenkinti prašymus dėl asmenų dalyvavimo pripažinimo būtinu, nemotyvuojant atsisakymo priežasčių, kėlė abejonių dėl jo nešališkumo. Teismas privalo išklausyti ir įsiklausyti į proceso dalyvių pareiškimus ir prašymus, jie turi būti atsakingai svarstomi ir (ne)tenkinami motyvuotai. Priešingu atveju teisėjo veiksmai gali būti vertinami kaip šališki ir kelti abejones dėl jo objektyvumo. Būtent ieškovas buvo suinteresuotas nevilkinti bylos nagrinėjimo, taigi, sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos nagrinėjimą iš apeliantų pusės nebuvo, dėl apeliantų kaltės bylos nagrinėjimas nebuvo atidedamas. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės palankus apeliantui, tačiau dėl to, kad teismas ignoravo prašymus apklausti bylos dalyvius dalis reikalavimų nebuvo patenkinta, toje dalyje apeliantas buvo priverstas skųsti sprendimą. Taip pat nurodo, kad nesupranta, už ką buvo paskirtos būtent tokio dydžio, t.y. didelės baudos, kai žala niekam nepadaryta, be to, teisėjas atidėjo dalies žyminio mokesčio mokėjimą apeliantui, taip pripažindamas blogą jo turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nustatyta, kad 2011 m. spalio 4 d. teismo posėdyje nagrinėjančiam bylą teisėjui buvo pareikštas nušalinimas. Nušalinimas buvo reiškiamas tuo pagrindu, kad teisėjas nemotyvuotai atmetė apeliantų prašymus pripažinti atsakovų ir trečiųjų asmenų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2011 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškimo dėl nušalinimo netenkino, o bylą nagrinėjantis teisėjas 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi paskyrė apeliantams kiekvienam po 5 000 Lt dydžio piniginę baudą.

CPK 69 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise, bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija išsprendžia nušalinimo klausimą ir pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį priima nutartį dėl baudos šiam asmeniui skyrimo. Teisę skirti baudą piktnaudžiaujančiam nušalinimo teise asmeniui turi ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie sprendžia teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą. Pagal CPK 95 straipsnį dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti paskirta iki dvidešimt tūkstančių litų bauda.

Apeliacinio nagrinėjimo dalykas yra tai, ar pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantams baudas, teisingai aiškino ir taikė minėtas CPK nuostatas.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog sprendžiant klausimą, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, turi reikšmės ir yra vertinami ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt. Bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad procesine teise piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, o sprendžiant klausimą dėl CPK 95 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimo, turi būti atsižvelgiama į konkrečią bylos situaciją bei įvertinama visų šiam klausimui išspręsti įtaką turinčių aplinkybių svarba. Teismas, spręsdamas pareikšto nušalinimo klausimus, privalo ne tik tiksliai laikytis CPK nustatytos nušalinimo išsprendimo tvarkos, bet ir aiškintis, ar byloje dalyvaujantys asmenys nepiktnaudžiauja savo procesine teise reikšti nušalinimus, pavyzdžiui, ar, reikšdami aiškiai nepagrįstus nušalinimus, jie nesiekia vilkinti proceso. Pagal formuojamą teismų praktiką, piktnaudžiauti procesu galima naudojant nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos. Nustačius, kad šia teise piktnaudžiaujama, teismas turi tokiems byloje dalyvaujantiems asmenims taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodytą sankciją. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007, 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007).

CPK 65, 66 straipsniai nustato pagrindus, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti arba jam gali būti pareikštas nušalinimas. Nagrinėjamu atveju esminis klausimas yra tai, ar, skiriant baudą, buvo tinkamai įvertinta, kad ieškovas piktnaudžiavo procesine nušalinimo teise ir kad toks piktnaudžiavimas, veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, buvo sąmoningas. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje, kuria atmestas prašymas dėl baudos panaikinimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad klausimas dėl asmenų pripažinimo dalyvavimo byloje būtinu jau buvo išspręstas anksčiau, tačiau nušalinimas pareikštas ne iš karto, o tik 2011 m. spalio 4 d. posėdyje prieš baigiamąsias kalbas. Iš tikrųjų iš šio posėdžio protokolo matyti, kad šiame posėdyje apeliantai taip pat pareiškė prašymą dėl asmenų dalyvavimo pripažinimo teismo posėdyje būtinu (prieš tai toks prašymas buvo pareikštas ir atmestas 2011 m. birželio 27 d. teismo posėdyje) (t. 2 b.l. 63, 73). Tačiau iš 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria apeliantams paskirtos baudos, turinio matyti, kad baudos paskirtos ne už tai, kad prašymai dėl asmenų dalyvavimo pripažinimo būtinu buvo reiškiami pakartotinai, o būtent dėl nušalinimo pareiškimo.

Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2011 m. spalio 7 d. nutartyje, atmesdama prašymą dėl nušalinimo, pagrįstai nurodė, kad asmuo, nesutikdamas su teismo procesiniais sprendimais, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti juos aukštesnės instancijos teismui, o jei tam tikrų procesinių sprendimų apskųsti instancine tvarka negalima, visus su tuo susijusius motyvus jis turi teisę išdėstyti apeliaciniame skunde dėl priimto galutinio sprendimo. Tai, kad teisėjo byloje atlikti procesiniai veiksmai ir sprendimai yra nepalankūs vienai šaliai, negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumas ar suinteresuotumas bylos baigtimi ir būti pagrindu teisėjo nušalinimui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ir ieškovo atstovui kaip kvalifikuotam teisininkui taip pat žinoma (arba turi būti žinoma), kad teisminėje praktikoje vienoks ar kitoks dalyvaujančių byloje asmenų prašymų išsprendimas per se negali būti pagrindu teisėjo nušalinimui ir nėra toleruotinas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad, sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės mėn. 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-63/2012; 2012 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-54/2012; 2012 m. balandžio mėn. 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-49/2012). Todėl esant duomenims, leidžiantiems daryti išvadą, kad tokiu pagrindu pareikštu nušalinimu siekiama veikti prieš greitesnį bylos išnagrinėjimą, baudos paskyrimas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis galėtų būti pripažintas pagrįstu. Tačiau, kita vertus, šiuo atveju, kaip matyti iš nušalinimo pareiškimo, jį yra pasirašęs ne ieškovo atstovas, o pats ieškovas (t. 2 b.l. 68), kuriam paminėtos teisminės praktikos nuostatos galimai ir nežinomos. Byloje pareikšti reikalavimai dėl paskolos grąžinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, t. y. byla pakankamai sudėtinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra duomenų, kad ieškovas, pareiškęs tokius reikalavimus ir, siekdamas juos įrodyti, prašęs pripažinti atitinkamų asmenų dalyvavimą būtinu, ar jo atstovas būtų dėl kokių nors priežasčių suinteresuoti vilkinti bylos nagrinėjimą apskritai ir būtent tuo tikslu pasinaudojo teisėjo nušalinimo institutu konkrečiai. Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė, nagrinėdama teisėjo nušalinimo klausimą, apeliantų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nekonstatavo ir nuobaudų netaikė. Nušalinimas buvo pareikštas vieną kartą. Nors tai nagrinėjamu atveju sąlygojo bylos atidėjimą, tačiau, kita vertus, tokio pobūdžio prašymas, esant galimybėms, gali būti išnagrinėtas operatyviai ir neatidedant bylos. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad, nors pareikštas teisėjui nušalinimas pagrįstai atmestas, daryti išvadą, jog pasinaudojimas įstatymo numatyta procesine nušalinimo teise buvo pareikštas ja piktnaudžiaujant, t.y. siekiant bylos nagrinėjimo užvilkinimo, pakankamo pagrindo nėra.

Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 95 straipsnio nuostatas, dėl ko skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - apeliantams paskirtos baudos naikintinos (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336-338 straipsniais,

nutarė:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi paskirtas po 5 000 Lt baudas J. G. ir jo atstovui A. D. .

Teisėjai Danutė GasiūnienėRasa GudžiūnienėAlvydas Poškus