Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aivos Survilienės, Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir K. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų 10 (dešimt) mėnesių.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. sausio 28 d. iki 2023 m. sausio 29 d. (viena diena).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iš K. S. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 40 Eur.

Taip pat šiuo nuosprendžiu A. N. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, V. S. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį; D. Č. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį; V. Š. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį; I. J. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 37 straipsniu (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jam nutraukta; ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neapskųsta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. Jis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, gabeno ir pardavė narkotinę medžiagą: 2023 m. sausio 28 d. Kretingoje automobilyje „BMW 528“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno 7 folijos lankstinukus, kuriuose buvo 9,354 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ir tą pačią dieną apie 13–14 val. Kretingoje 2 folijos lankstinukus, kuriuose buvo 1,875 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), už 40 Eur pardavė V. S.. Likusius 5 folijos lankstinukus, kuriuose buvo 7,479 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), tą pačią dieną automobiliu „BMW 528“ gabeno į Skuodą, kol apie 20.20 val. Skuode automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, o 23.50 val. automobilio apžiūros metu narkotinė medžiaga surasta ir paimta.

1.2. Be to, K. S. neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų: laikotarpiu nuo nenustatytos dienos iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė įvairių rūšių narkotines medžiagas: labai didelį kiekį – 203,77 g kanapių dervos, 5,603 g kanapių (antžeminių dalių) ir 9,171 g kokaino, kol 2023 m. rugpjūčio 14 d. 16.50 val. kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Be to, jis laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 13 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė narkotinę medžiagą – 11,169 g kanapių dervos, kol 2023 m. rugpjūčio 14 d. apie 12.46 val. kratos metu ją surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo

6. Teisėjų kolegija, atlikusi byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų analizę, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl šios K. S. nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, jos kvalifikavimo yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu. Priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų leistinumo ir vertinimo taisyklių, padarė pagrįstas išvadas, pripažindamas įrodytomis faktines aplinkybes, ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 260 straipsnio 1 dalį. Baudžiamojoje byloje nuteistojo K. S. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, pagrįsta byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visuma (nuteistojo V. S., liudytojų A. B., G. B., J. G., H. K. ir S. S. parodymai, taikytų procesinių prievartos priemonių, kitų procesinių veiksmų (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, apžiūros, objektų tyrimų ir kt.) atlikimo metu užfiksuoti duomenys). Šių įrodymų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutapo tarpusavyje, patvirtino ir papildė viena kitą, sudarė nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl pirmosios instancijos teismas šiais įrodymais vadovavosi pagrįstai, t. y. savo išvadas teismas pagrindė įrodymais, kurių turinys papildo vienas kitą. Nuteistojo K. S. pozicija, jog tikslo platinti narkotines medžiagas neturėjo, jas įgijo kartu su V. S. už abiejų lėšas, pastarajam jų nepardavė, jos buvo skirtos asmeniniam vartojimui, pirmosios instancijos teismo buvo patikrinta ir paneigta, kaip gynybinė, teismo ištirtais įrodymais nustatytais duomenimis. K. S. argumentai dėl netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo paremti tik nuteistojo pozicijos neatitinkančio įrodymų vertinimo kritika.

7. Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis K. S. neteisėtai gabeno narkotines medžiagas – 7 folijos lankstinukus, kuriuose buvo 9,354 g kanapių (antžeminių dalių). 2023 m. sausio 28 d. patikrinimui buvo sustabdytas ir apžiūrėtas automobilis „BMW 528“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo K. S. ir V. S.. Automobilio apžiūros metu, jo salone rastos elektroninės svarstyklės, vairuotojo vietoje po apsaugos nuo saulės skydeliu įrengtoje slėptuvėje – 5 folijos lankstinukai, o keleivio V. S. sėdėjimo vietoje – 2 folijos lankstinukai su augalinės kilmės medžiaga (t. 2, b. l. 110–111, 115–116, 118–126). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje nurodyta, jog automobilyje rastos medžiagos yra narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė 5 folijos lankstinukuose yra 7,479 g, o 2 folijos lankstinukuose – 1,875 g, ant elektroninių svarstyklių rasta narkotinių medžiagų – kokaino ir kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų (t. 2, b. l. 136–141). Bendras narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis, kuriuo neteisėtai disponavo K. S., viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Rekomendacijose dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo (toliau – Rekomendacijos) nurodytą nedidelį šios narkotinės medžiagos kiekį – 5 g, bet nesiekia didelio šios medžiagos kiekio – 500 g (I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais“, 1961 m. Bendrosios konvencijos I sąrašo 19 pozicija). Šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių nuteistasis neginčija.

8. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu nuteistasis K. S., neneigdamas neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis fakto, tvirtino, kad jų neplatino, tokio tikslo neturėjo, dalį šių medžiagų perdavė V. S. po to, kai už bendrai sudėtus jo ir V. S. pinigus jas įgijo (tai reiškia, kad narkotines medžiagas jis su V. S. įgijo kartu) ir kad šios medžiagos buvo skirtos kiekvieno jų asmeniniam vartojimui (t. 10, b. l. 184–185). Vertinant nuteistojo poziciją, teisėjų kolegija atsižvelgia į jo parodymų turinį ir nenuoseklumą viso bylos proceso metu. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 29 d. apklausiamas įtariamuoju K. S. kaltės nepripažino, neigė ką nors žinojęs apie jo valdytoje transporto priemonėje rastus 7 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga, aiškino, kad jie priklausė V. S. (buvusi pavardė M.) (t. 8, b. l. 118–121). Papildomai apklaustas 2024 m. birželio 17 d., jis kaltės nepripažino, nurodė, jog laikosi pirminės apklausos duotų parodymų, nežino, kodėl V. S. parodė, kad narkotinės medžiagos priklausė jam, K. S., ir iš jų 2 folijos lankstinukus šis už 40 Eur pardavė V. S. (t. 8, b. l. 130–134). Ikiteisminio tyrimo metu įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, apklaustas 2024 m. spalio 23 d. K. S. parodė, jog narkotinių medžiagų pardavimo V. S. nepripažįsta, visus parodymus davė ankstesnių apklausos metu ir lieka prie jų (t. 8, b. l. 147–150).

9. Kaip matyti, nuteistojo K. S. pozicija dėl kaltės nebuvo nuosekli – ikiteisminio tyrimo metu jis kaltę neigė, iš esmės jokių detalių parodymų dėl įvykio aplinkybių nedavė, aiškino, kad nusikalstamos veikos nepadarė, o narkotinės medžiagos buvo paties V. S.. Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, po kitų kaltinamųjų (taip pat ir V. S.), liudytojų apklausų, byloje surinktų įrodymų ištyrimo, apklaustas nuteistasis K. S. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad narkotines medžiagas jis įgijo kartu su V. S., kiekvienas savo reikmėms. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į K. S., kaip kaltinamo asmens, procesinę padėtį, įstatyme jam suteikta teisė duoti parodymus, kurie atitinka jo pasirinktą gynybos poziciją. Todėl kaltinamo asmens (įtariamojo ar kaltinamojo) teisė laisvai rinktis gynybos taktiką (duoti parodymus, taip pat ir atsisakyti duoti bet kokius parodymus, sutikti ir atsakyti tik į tam tikrus klausimus, duoti paaiškinimus dėl tiriamų (ištirtų) įrodymų ir pan.) yra neginčijama. Tačiau nuteistojo parodymų kaita nagrinėjamoje byloje sudaro pagrindą jais atitinkamai remtis tiek, kiek juos patvirtina kiti įrodymai, kurių patikimumas ir įrodomoji vertė nekelia abejonių. Šiuo atveju nuteistojo paaiškinimai, esą narkotinės medžiagos V. S. nepardavė, narkotine medžiaga disponavo savo reikmėms, o ne tikslu ją platinti, vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, nes nustatyta bylos faktinių aplinkybių visuma tokie nuteistojo teiginiai paneigti.

10. Nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo kitaip, nei skundžiamame nuosprendyje, vertinti nuteistojo V. S. parodymų. Nekyla abejonių, kad nuteistojo V. S. parodymai, kuriais vadovavosi teismas, yra patikimi ir, nustatydamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas pagrįstai jais rėmėsi.

11. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo V. S. duoti parodymai bylos proceso metu iš dalies keitėsi. V. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo parodęs, kad K. S., atlenkęs automobilyje saulės apsaugą (skydelį), išėmęs lemputę ir iš ertmės išėmęs polietileninį maišelį su folijos lankstinukais, pasiūlė įgyti „žolės“ ir jis už 40 Eur įgijo 2 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga, po ko likusius lankstinukus K. S. padėjo atgal, iš kur buvo paėmęs (t. 7, b. l. 28– 31, 44–47). Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje V. S. nurodė jau kiek kitokias aplinkybes – kad K. S. nusipirko narkotinę medžiagą, V. S. buvo sakęs, kad paimtų ir jam, jis duos pinigų, pinigus davė po to, kai K. S. padavė lankstinukus su narkotine medžiaga. Atsakydamas į teismo užduodamus klausimus, iš pradžių teigė nematęs, kur K. S. slėpė narkotines medžiagas, jam parduotus lankstinukus turėjo rankoje, po to aiškino matęs, kaip juos K. S. išėmė iš už atlenkiamo saulės skydelio, tačiau kur ir kada K. S. pirko narkotines medžiagas – nematė. Tačiau, perskaičius ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus, patvirtino jų teisingumą (t. 10, b. l. 183).

12. Teismas, vertindamas baudžiamojo proceso metu duodamus nevisiškai vienodus parodymus apie tas pačias bylos aplinkybes, turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismas daro, analizuodamas tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių. Todėl to paties asmens skirtingu metu duoti skirtingi parodymai savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai.

13. Nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad bylos proceso metu nuteistasis V. S. nežiūrint į nežymius skirtumus jo parodymuose, patvirtino, kad iš K. S. už 40 Eur nupirko 2 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga po to, kai K. S. neteisėtai įsigytomis narkotinėmis medžiagomis jau disponavo. Šios nuteistojo V. S. nurodytos aplinkybės paneigia K. S. poziciją, kad narkotinės medžiagos buvo įgytos už bendrai jų (V. S. ir K. S.) sudėtus pinigus. Nuteistasis K. S., argumentuodamas savo gynybos poziciją, kad jis narkotines medžiagas su V. S. įgijo kartu (V. S. davė pinigų kanapių įgijimui, o jis, K. S., nupirko), akcentuoja atskirus, selektyviai atrinktus V. S. parodymų fragmentus sau palankia linkme, tačiau nutyli ir nepasisako dėl parodymų pina apimtimi kitų bylos duomenų kontekste. Apeliantas nutyli ir tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu V. S. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą.

14. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su, nuteistojo K. S. manymu, netinkamu nuteistojo V. S. parodymų vertinimu, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu V. S., po to, kai 2024 m. kovo 14 d. davė K. S. nepalankius parodymus, 2024 m. birželio 17 d. buvo sumuštas, padarant nežymų sužalojimą, keršijant dėl jo parodymų, duotų prieš K. S.. Apie tai nurodyta ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje. Šio fakto kontekste neabejotina, kad teisminio proceso metu V. S. duotų parodymų turiniui buvo padarytas poveikis, nulėmęs laikiną jų nenuoseklumą. Tokį vertinimą leidžia daryti paties nuteistojo V. S. procesinis elgesys teisiamajame posėdyje – nuteistajam K. S. palankių parodymų davimas (buvo sakęs, kad paimtų ir jam, jis duos pinigų, nors šių aplinkybių V. S. išsamiau nedetalizavo; skirtingai parodant narkotinės medžiagos jam perdavimo aplinkybes (aiškino tai, kad K. S. laikė rankoje jam parduodamus lankstinukus, tai, kad išėmė iš atlenkiamo saulės skydelio), nors vėliau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą. Šį vertinimą sustiprina 2024 m. spalio 11 d. įtariamojo apklausos protokole užfiksuotas V. S. atsisakymas dalyvauti akistatose, argumentuojant tuo, kad dėl parodymų, kuriuos davė 2024 m. kovo 14 d., jis buvo sumuštas (t. 7, b. l. 44–45); liudytojos E. K. parodymai, kad po to, kai V. S. buvo sumuštas, pastarasis sakė, kad jį sumušė dėl to, kad jis iš pradžių prisiėmė kaltę už K. S. (apklaustas 2023 m. balandžio 7 d. nurodė, kad visos narkotinės medžiagos yra jo (t. 7, b. l. 12–14)), tačiau vėliau pareigūnams pasakė teisybę (apklaustas 2024 m. kovo 14 d. parodė, kad narkotinėmis medžiagomis disponavo K. S., bei kad iš pastarojo nusipirko 2 lankstinukus su narkotine medžiaga; 2024 m. spalio 11 d. (įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą), patvirtino šių parodymų teisingumą (t. 7, b. l. 28–31, 44–45)).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi nurodyti duomenys dėl nuteistojo V. S. apklausų turinio, konteksto duoda pagrindą išvadai, jog V. S. iš esmės laikėsi nuoseklios pozicijos, o atskiros skirtingai V. S. nurodytos aplinkybės paaiškinamos jam padarytu poveikiu. Todėl ikiteisminio tyrimo metu V. S. duoti parodymai, kurių teisingumą jis patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu bei kuriuos atitinka ir kiti byloje surinktais įrodymais nustatyti duomenys, pagrįstai vertinti, kaip nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nuteistojo K. S. kaltę patvirtinantis įrodymas.

16. Šiuo aspektu deklaratyviu pripažintinas ir apeliacinio skundo argumentas kitaip, nei vertino teismas, vertinti V. S. nurodytą aplinkybę, kur K. S. laikė (iš kur paėmė ir kur padėjo) lankstinukus su narkotine medžiaga. Nuteistojo V. S. nurodytos aplinkybės kartu su kitais byloje ištirtais įrodymais jų vertinimo procese pagrįstai buvo pripažintos reikšmingomis teismo vidiniam įsitikinimui susiformuoti.

17. Be aptartų nuteistojo V. S. parodymų, vertinant nuteistojo K. S. gynybos argumentus (dėl neturėjimo tikslo platinti narkotines medžiagas šių medžiagų perdavimo V. S. kontekste), baudžiamojoje byloje K. S. kaltė, padarius aptariamą nusikalstamą veiką buvo grindžiama ir kitais įrodymų šaltiniais nustatytomis aplinkybėmis.

18. Baudžiamojoje byloje apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad liudytojų A. B., G. B. ir J. G. parodymai, jog jie iš K. S. pirko įvairias narkotines medžiagas (kanapes, kokainą, hašišą, amfetaminą), mokėdavo 10-12 Eur už gramą, taip pat liudytojo A. B. parodymai, kad ne kartą vežė kitus asmenis įgyti narkotinių medžiagų iš K. S., K. S. platino narkotines medžiagas, pirkėjams nurodydavo jų buvimo vietą (paslėpdavo įvairiose vietose) (t. 10, b. l. 111, 136), patvirtina, jog K. S. užsiėmė neteisėtu narkotinių medžiagų platinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, ar motyvo, kodėl jie būtų siekę nurodyti neteisingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nenustatė, tokių nenurodoma ir apeliaciniame skunde.

19. Byloje buvo įvertinti ir kiti objektyvūs duomenys, kurie ne tik patvirtino liudytojų nurodytas aplinkybes, bet ir jas papildė. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti K. S. pokalbiai su kitais asmenimis, kurie byloje nėra ginčijami. Šių pokalbių turinys detaliai išdėstytas ir išanalizuotas skundžiamame nuosprendyje, todėl šiame procesiniame sprendime jie aptariami apibendrintai, išskiriant tik reikšmingą jų dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vykdant elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos turinio kontrolę, buvo nustatyti K. S. kontaktai su įvairiais žmonėmis, kurių pokalbių turinys rodo, kad į K. S. buvo kreipiamasi dėl draudžiamų medžiagų įgijimo, jas įvardijant „krapais“, „bumbuliukais“, „hašium“, „gaidžium“, „lievu“, „brangiu“, „geru“, „juodu“, „plastilinu“ ir kt. (teiraujamasi K. S.: „aš norėjau smyli“, „a turit ko nors kitko negu krapų“, „krapų reik“, „reik dar hašiaus pasiimt iš tavis“, „a tu beturi plastili“, „parūkyt padarysi?“, „a tu beturi ko nors?“, „ar tu beturi kuo nors rūkoma?“, „reik dar hašiaus pasiimt iš tavis“, „lievo“, „vieno to paimk, vieną tą“; „parūkyti pasiimt ir paduosiu šaibas tau“, ir kt.; K. S. klausia kiekio, nurodo, ką turi, kainas: „tik tą gerą“; „kaip krapų y“, „tie gabaliukai įdomesni tokie, tie miltele <...> kur po dešim“; „kiek tau rek“; „tau penkiolika kamuoliukų“, „devyniasdešimt eurų“ ir pan.; taip pat pirkėjams K. S. nurodydavo slėptuvių vietas („<...> tada praeisi po dešine, iškart už tų krūmų bus pinki vazoniką <...> daba ek biški į priekį ir į dešinį <...> tin bus <...> tokių tarpų, praėjimų, užkart žiūrėk po dešine prie pat chatos panašiau bus tie vazuonika“; <...> pinkis sumetiau vos ne į vieną krūmą, pakelk tu tus vazonelius <...> matysi po apačia y tas maišelis <...> toks paprastas maišelis plastmasinis“ ir kt.) (t. 1, b. l. 138–174). Slapta užfiksuoti K. S. pokalbiai, jų turinys, kontekstas (teiraujamasi K. S., ar pastarasis turi draudžiamų medžiagų, kalbantis dėl jų rūšies, bendravimas yra konspiratyvus (tiesiogiai neįvardinant konkrečios medžiagos („krapai“, „gaidys“, „lievas“ ir pan.)), kalbama apie kiekį, kainą, vietą), sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl šioje byloje nagrinėtų nusikaltimo padarymo aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad užfiksuotas K. S. bendravimo turinys patvirtina liudytojų nurodytas aplinkybes apie tai, kad K. S. vertėsi neteisėtu uždraustų medžiagų platinimu, kaip nurodyta liudytojų A. B. ir G. B. – „krapai“ reiškia kanapes, „grybai“, „amnezija“, „afganas“ – narkotinės medžiagas, „gaidys“ arba „lievas“ – amfetaminas, „plastilinas“ – hašišas, „prabangiu“ vadino kokainą ir pan.; taip pat, kad, norint įgyti narkotinių medžiagų, susisiekdavo su K. S. pasiteirauti, ar turi, o K. S. paprastai atsakydavo, taip arba ne ir kiek, nurodydavo vietas, kur perduodavo narkotines medžiagas. Apelianto argumentai, kad jis pats vartojo narkotines medžiagas, likęs likutis nesudaro didelio kiekio, faktinių aplinkybių vertinimo nekeičia ir nepaneigia kitais tinkamais bei pakankamais įrodymais teismo nustatytų aplinkybių.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojo proceso metu ištirtais įrodymais nustatytos aplinkybės sudaro tarpusavyje nuoseklią grandinę, atitinkančią teismo nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių visumą. Be to, dalis faktinių aplinkybių, kurios yra svarbios, kaip sustiprinančios teismo vidinį įsitikinimą bendrame šios bylos duomenų kontekste – identifikuojant K. S., kaip asmenį, kuris neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, turint tikslą parduoti, ir jos dalį pardavė V. S. – nustatytos ir kitos K. S. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas įvairių rūšių labai didelio narkotinių medžiagų kiekio laikymas), atveju. Todėl aptartais įrodymais užfiksuotų šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma paneigia paties nuteistojo nurodytas aplinkybes. Pagrindo kitokiam vertinimui neduoda ir nuteistojo K. S. akcentuojamas pas jį likęs narkotinės medžiagos kiekis, kaip skirtas asmeniniam vartojimui, po to, kai dalį jų išplatino V. S., ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo atlikto nuteistojo veiksmų teisinio vertinimo (nustatytų nusikalstamos veikos požymių) nepaneigia.

21. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistojo kaltę dėl veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, tinkamai įvertino visas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nenustatyta pagrindų šią K. S. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Dėl paskirtos bausmės

22. Nuteistasis K. S. apeliaciniame skunde nurodo ir argumentus dėl neteisingai jam paskirtų bausmių bei subendrintos bausmės, juos siedamas su skundo prašymu jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal kitą BK straipsnį bei netinkamu bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių įvertinimu. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo paskirti švelnesnę bausmę.

23. Teisėjų kolegijai ankstesniuose šios nutarties punktuose pasisakius dėl apelianto argumentų, susijusių su jo nusikalstamų veiksmų perkvalifikavimu, nepagrįstumo, šiuo aspektu nėra pagrindo nuteistajam švelninti bausmę. Nėra pagrindo ir išvadai, jog nuteistajam paskirtos bausmės bei subendrinta bausmė neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties ar kad nebuvo tinkamai atsižvelgta į aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės rūšies parinkimui ir jos dydžio nustatymui, visumą.

24. Teismas bausmę skiria BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Todėl, parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2–3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį. Kartu pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020 ir kt.). Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teismas įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones, kurios geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvačios padarytai veikai.

25. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmes, ne tik laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, bet ir pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Paminėtina, kad BK 260 straipsnyje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios minimali ir viršutinė ribos skiriasi priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos sunkumo. Šio straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė, o 3 dalies sankcijoje – laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmė. Byloje nustatyta, kad K. S., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai gabeno narkotinę medžiagą, kurios dalį išplatino (pardavė) V. S. (BK 260 straipsnio 1 dalis), taip pat jis neteisėtai laikė labai didelį narkotinių medžiagų kiekį (BK 260 straipsnio 3 dalis). Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 56 straipsniu, 61 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), K. S. už nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje (neteisėtą narkotinių medžiagų gabenimą, turint tikslą platinti, ir pardavimą) ir BK 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtą labai didelio narkotinių medžiagų kiekio laikymą) padarymą, pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, artimas sankcijos numatytam minimaliam jos dydžiui (atitinkamai laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams ir 10 metų). Šios bausmės BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu – prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų 10 (dešimčiai) mėnesių.

26. Bylos duomenimis, nuteistasis K. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baigtus nusikaltimus, atitinkamai priskiriamus sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5 dalis, 6 dalis). Parinkdamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo K. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis. Nustatyta, kad K. S. neteisėtas elgesys stebimas nuo 2018 m., kai nuteistasis dar buvo nepilnametis. Jis anksčiau buvo teistas tris kartus, iš jų – du kartus už neteisėtą disponavimą uždraustomis medžiagomis (BK 259 straipsnio 1 dalis), naujas nusikalstamas veikas K. S. padarė, neišnykus teistumui. Jis buvo ne kartą baustas už administracinius nusižengimus, tame tarpe – ir už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Byloje buvo įvertinta ir nuteistojo šeiminė padėtis, darbinė veikla. Nustatyta, kad K. S. buvo vedęs, tačiau, jo paties aiškinimu, su sutuoktine nebegyvena, turi mažametį vaiką, gyvenantį kartu su motina. Jo darbinė veikla yra daugiau epizodinė (laikotarpiais nuo 2020 m. birželio 4 d. iki 2020 m. birželio 5 d. dirbo Latvijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. iki 2023 m. lapkričio 17 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2024 m. liepos 30 d. iki 2024 m. rugpjūčio 27 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“), nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, nebuvo įregistravęs individualios veiklos pagal pažymą ar įgijęs verslo liudijimo; nuo 2024 m. vasario 12 d. iki 2024 m. kovo 8 d. registravosi Užimtumo tarnyboje, darbo paieška buvo nutraukta paties pageidavimu, duomenų apie priklausomybės ligų gydymą nėra. Šie nuteistąjį charakterizuojantys duomenys leidžia įžvelgti, kad nuteistojo padarytos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, priskirtinos byloje nagrinėjamu laikotarpiu jo sąmoningai pasirinktam gyvenimo būdui (K. S. neteisėtai disponavo keletu rūšių ir įvairiais kiekiais draudžiamų medžiagų, vienos iš jų labai dideliu kiekiu; byloje nustatyti neteisėto jų gabenimo, platinimo, laikymo veiksmai; K. S. anksčiau buvo nuteistas už neteisėtą disponavimą uždraustomis medžiagomis).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje išdėstyti bausmių skyrimo motyvai patvirtina, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę K. S., tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skiriant bausmes ir nustatant jų dydį bei skiriant subendrintą bausmę, įvertintos visos šio klausimo sprendimui reikšmingos aplinkybės. Skundžiamu nuosprendžiu K. S. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nei rūšimi, nei dydžiu, o taip pat subendrinta bausmė nėra per griežtos. Nuteistajam paskirtos bausmės ir subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuotos. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos išvadai, jog jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios savo dydžiu atitinka tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, yra aiškiai per griežtos, todėl neteisingos. Nenustatyta ir jokių reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą svarstyti dėl K. S. paskirtų bausmių rūšies ar dydžio pakeitimo. Nagrinėjamoje byloje jokių sąlygų taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra. Aplinkybė, kad nuteistasis turi mažametį vaiką, reikšminga, tačiau pirmiau aptartų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo bausmių švelninimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad neigiamų paskirtos laisvės atėmimo bausmės padarinių atsiradimas kaltininkui nėra išskirtinio pobūdžio aplinkybė, dėl kurios paskirtoji bausmė turėtų būti švelninama, kol ji atitiks pastarojo lūkesčius būti iš esmės nebaudžiamam. Neigiami bausmės padariniai nagrinėjamoje situacijoje yra natūralūs ir būtini, siekiant paveikti nuteistąjį ir apsaugoti visuomenę nuo vis pasikartojančio jo nusikalstamo elgesio. Tai, kad nuteistajam paskirta bausmė sukels neigiamas pasekmes, kurias pajus ir jo artimieji, yra tiesioginis K. S. neteisėto elgesio rezultatas.

28. Pažymėtina, kad teismo skiriama bausmė turi pakankamai atliepti ir padaryto nusikaltimo sunkumą, įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą. Nagrinėjamu atveju K. S. padarė pavojingus nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, todėl jam taikomos rimtos ir efektyvios sankcijos, užtikrinančios BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam paskirtos švelnesnio pobūdžio bausmės minėtų tikslų nepasiekė, K. S. nusikalstamos veikos sunkėja. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teisingumo principas reiškia, jog kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją.

29. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis – tikrinti pirmosios instancijos nuosprendžių pagrįstumą ir keisti paskirtąsias bausmes tais atvejais, kai buvo paskirtos aiškiai neteisingos ir akivaizdžiai neproporcingos bausmės. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Baudžiamojoje byloje buvo tinkamai nustatyta pusiausvyra tarp tikslo kaltininką nubausti ir kitų bausmės paskirčių, tame tarpe siekio užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. S. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir teisingai paskyrė bausmes bei galutinę subendrintą bausmę. Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kaip to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

30. 2025 m. lapkričio 14 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. lapkričio 13 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 425 Eur už K. S. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.

31. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.).

32. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartimi nuteistajam K. S. buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja.

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliacinis procesas buvo pradėtas nuteistojo iniciatyva, jo apeliacinis skundas atmestas. Tačiau teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia ir į tai, jog gynėja nuteistajam buvo paskirta nepriklausomai nuo jo valios, nuteistajam paskirta reali ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, be to, atsižvelgia ir į nuteistojo turtinę padėtį – bylos duomenimis, nuteistasis K. S. nedirba. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo K. S. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. S. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti iš nuteistojo K. S. teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.