Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarkai išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. V., J. N., T. J., A. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina M. J. Pareiškėja pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarui nepateikė. Po motinos mirties liko nekilnojamasis turtas – žemės sklypai, priklausantys M. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat kilnojamasis turtas – apie 5 000–6 000 Lt santaupų. Po mamos mirties pareiškėja visą šį nekilnojamąjį bei likusį mamos kilnojamąjį turtą – santaupas, iš karto užvaldė, santaupas panaudojo laidotuvėms, kapavietės sutvarkymui, miškų ūkio paskirties mišką naudoja savo reikmėms, o žemės ūkio paskirties žemės sklypus perdavė naudoti ūkininkui, kad žemė būtų dirbama. Šiuos veiksmus pareiškėja atliko iš karto po motinos mirties, kadangi tėvas P. J. mirus mamai buvo silpnos sveikatos ir jis turtu rūpintis nepradėjo, netrukus, t. y. (duomenys neskelbtini) mirė ir pareiškėjos tėvas. Taip pareiškėja priėmė palikimą pagal įstatymą pradėdama faktiškai valdyti turtą. Prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą. Šį faktą prašo nustatyti tam, kad galėtų paveldėti atsiradusį palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra mirusios M. J. dukra. Pareiškėja bei kiti įpėdiniai pagal įstatymą po M. J. mirties pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo nepateikė. Pareiškėja, kaip mirusios motinos įpėdinė pagal įstatymą, per įstatymo nustatytą terminą – tris mėnesius, priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.

(duomenys neskelbtini) susituokė P. J. ir M. J. (t. 1, b. l. 10). D. P. (iki santuokos – J.) yra P. J. ir M. J. dukra (t. 1, b. l. 13–14). M. J. mirė (duomenys neskelbtini), P. J. – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 8–9). M. J. ir P. J. vaikai – V. J. mirė (duomenys neskelbtini), R. J. – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 11–12). Iš liudijimo, testamentų registro išrašo matyti, kad mirus M. J. paveldėjimo byla neužvesta, testamento nėra, palikimas nepriimtas (t. 1, b. l. 15). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad M. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso aštuoni žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), du iš jų – miškų ūkio paskirties, šeši – žemės ūkio paskirties (t. 1, b. l. 16–27). Liudytoja A. S. patvirtino, kad D. P. yra jos pusseserė iš motinos pusės, jos artimai bendrauja, žino, kad kai (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama M. J., visu turtu pradėjo rūpintis D. P. Ji iš karto užvaldė M. J. santaupas, kurių buvo apie 5 000–6 000 Lt, taip pat pradėjo rūpintis M. J. turėtais žemės sklypais. D. P. tėvas buvo silpnos sveikatos, ji rūpinosi ir juo. Liudytojas A. K. patvirtino, kad yra ūkininkas, jis, D. P. prašymu, prižiūri, tvarko ir rūpinasi žemės sklypais, kurie priklausė M. J. Miškų ūkio paskirties žemės sklypuose malkaujama, o žemės ūkio paskirties sklypai dirbami.

Teismas konstatuoja:

M. J. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), todėl taikytinos šio kodekso normos.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11–5.14 straipsniai). Byloje nustatyta, kad M. J. nebuvo sudariusi testamento, taigi pareiškėja ir suinteresuoti asmenys, būdami palikėjos vaikai (D. V., J. N.) yra pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o paveldintys atstovavimo teise vaikaičiai (T. J. ir A. J.) paveldi kartu su pirmosios eilės įpėdiniais (CK 5.12 straipsnis).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi M. J. mirties momentu). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis gyvena paveldimame name, juo naudojasi, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis. Kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, įpėdinis, kuris nėra raštu išreiškęs savo valios palikimą priimti, turi įrodyti, kad jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti, o šiuos veiksmus atliko per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu: jeigu pateikti įrodymai protingo žmogaus požiūriu leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Aptartame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjos atstovo paaiškinimais, liudytojų A. S. ir A. K. parodymais nustatyta, kad po M. J. mirties pareiškėja užvaldė motinos santaupas, jomis naudojosi, disponavo savo nuožiūra, pasirūpino, kad būtų užtikrinta tinkama žemės sklypų priežiūra. Visų šių faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad aptariamu atveju pareiškėja aktyviais veiksmais iš karto po motinos mirties užvaldė visą likusį jos turtą ir jį valdė kaip turto savininkė, taip išreikšdama siekį paveldėti palikimą.

Nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų pripažinti, kad nustatyti aktyvūs pareiškėjos veiksmai, nukreipti į palikėjos turtą iš karto po jos mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nes prašomas nustatyti juridinis faktas yra visiškai įrodytas aukščiau aptartais įrodymais (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir tai leidžia spręsti, kad D. P. palikimą priėmė (2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjai prašomo fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, nes pareiškėja įgis galimybę paveldėti palikimą. Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti reikiamų dokumentų negali, šis faktas nustatytinas teismine tvarka.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 31,36 Eur, jos priteistinos iš pareiškėjos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), po motinos M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.

Priteisti iš D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 31,36 Eur (trisdešimt vieną eurą 36 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5662. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.