Telšių apylinkės teismo nutartis

nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą dalyvaujant pareiškėjų E. R. ir E. Ž. atstovei advokatei Virginijai Vainorienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. R. ir E. Ž. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Turto bankas“ dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė advokatė Virginija Vainorienė palaikė prašyme išdėstytus reikalavimus. Paaiškino, kad pareiškėjos dėl teisinių žinių stokos buvo įsitikinusios, kad į notarą dėl palikimo priėmimo turi kreiptis ne per trijų mėnesių terminą, o šiam terminui suėjus. Būtent todėl į notarų biurą jos kreipėsi po (duomenys neskelbtini), t. y. gruodžio mėnesio pabaigoje. Sužinojusius, kad terminas praleistas, nedelsdamos kreipėsi į advokatę ir sudarė atstovavimo sutartis. Pareiškimas teismui buvo pateiktas tik kovo mėnesį dėl to, kad viena iš pareiškėjų sirgo ir užtruko dokumentų surinkimas. Mano, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir prašo jį atnaujinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų, pareiškėjų atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėjas R. R., kuris yra pareiškėjų E. R. ir E. Ž. tėvas. R. R. ir jo sutuoktinės T. R. santuoka buvo nutraukta dar 2006 m. kovo 9 d., todėl pareiškėjos yra vienintelės pirmos eilės įpėdinės. Byloje pridėti dokumentai patvirtina, kad palikėjas R. R. buvo įgijęs nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl po jo mirties liko palikimas. Pareiškėjos E. R. ir E. Ž. 2021 m. gruodžio pabaigoje kreipėsi į notarę prašydamos išduoti joms paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kadangi pareiškėjos praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. 2022 m. kovo 24 d. duomenimis už R. R. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas, 2022 m. kovo 1 d. įsiskolinimo nebuvo. Iki 2022 m. balandžio 13 d. VĮ Registrų centras Testamentų registre R. R. palikimo priėmimo faktų neužregistruota.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios, aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą pažymėtina tai, kad pareiškėjoms terminas palikimui po jų tėvo R. R. mirties priimti pasibaigė (duomenys neskelbtini)

Bylos duomenimis nustatyta, jog pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo tai, kad pareiškėjos neturėjo teisinių žinių apie palikimo priėmimo tvarką ir terminus, jos sąžiningai klydo, manydamos, jog į notarų biurą turi kreiptis ne per trijų mėnesių terminą, o šiam terminui suėjus, todėl į notarų biurą kreipėsi suėjus šiam terminui, t. y. po (duomenys neskelbtini) Sužinojusios, jog yra praleistas terminas palikimui priimti, pareiškėjos nedelsdamos, t. y. 2022 m. sausio 14 d. kreipėsi į advokatę dėl teisinės pagalbos ir kreipėsi teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdamos į notarą, pareiškėjos elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidžios ir rūpestingos. Pareiškėjų nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės, galėjo lemti, kad pareiškėjos laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą, o jų elgesys rodo, jog jos turėjo valią priimti palikimą, juolab, kad terminas palikimui priimti praleistas nežymiai.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pareiškimo patenkinimui neprieštaravo, todėl laikytina, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad suinteresuotas asmuo pareiškimui neprieštarauja, pareiškėjų E. Ž. ir E. R. prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po jų tėvo R. R. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjoms E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jų tėvo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.