Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, dalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. G. ir M. L., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centrui dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

10. Iš byloje esančio gimimo įrašo kopijų (b. l. 48, 50) matyti, kad E. L. (buvusi – G.) gimė (duomenys neskelbtini), motina - atsakovė J. G., tėvas – atsakovas M. L.. A. M. L. pripažinus tėvystę, (duomenys neskelbtini) E. G. pavardė buvo pakeista į „L.“ (b. l. 14). (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos nustatymo E. G.“ nuo (duomenys neskelbtini) E. L. nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre. Nuo (duomenys neskelbtini) E. L. laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirtas Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centras (b. l. 12).

11. Iš byloje esančių dokumentų ir šalių paaiškinimų matyti, kad (duomenys neskelbtini) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės, jog (duomenys neskelbtini) J. G. pagimdė moteriškos lyties naujagimį. Rašte prašoma įvertinti gyvenimo sąlygas naujagimiui, ar gali gimdyvė su naujagimiu vykti į namus ir savarankiškai jį auginti. Rašte nurodoma, jog gimdyvė keletą kartų gydėsi Psichiatrijos klinikoje, paskutinė stacionarinio gydymo Psichiatrijos klinikoje data (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodoma, jog iš medicinos personalo sužinota, jog gimdyvei trūksta socialinių įgūdžių, taip pat trūksta suvokimo kaip auginti naujagimį. (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, jog J. G. yra registruota (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro pacientų registre, nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), paskutinis apsilankymas pas gydytoją psichiatrą (duomenys neskelbtini), vizito metu skirtas medikamentinis gydymas 2 mėnesių laikotarpiui. (duomenys neskelbtini) VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, kurioje nurodė, jog J. G. pati savarankiškai savo naujagime pasirūpinti negali, tam reikiamų įgūdžių ir žinių neturi. Rašte nurodoma, jog kelis kartus laikydama naujagimę moteris buvo per stipriai, pavojingai suspaudusi, mergytė negalėjo laisvai kvėpuoti, pati moteris tą suprato tik kelis kartus apie tai pasakius šalia esančiam personalui. Naujagimę moteris lanko, prižiūrint ir padedant personalui bando maitinti, tačiau supratimo, ar vaikas valgo, kiek valgo ir kaip pamaitinti iš krūties/buteliuko visiškai neturi. Suvokimas apie naujagimės priežiūrą ir poreikius yra minimalus, nors kas kartą atėjus užduoda tuos pačius klausimus ir gauna atsakymus. Rašte nurodoma, jog norą ir minimalias pastangas rūpintis naujagime moteris rodo, tačiau labai abejojama, kad J. G. galėtų užtikrinti fiziologinius naujagimės poreikius, savarankiškai ja rūpintis bei užtikrinti saugumą.

12. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021-04-22 atliko vaiko E. L. situacijos vertinimą, kurio metu buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir vaikas pagal laikino apgyvendinimo aktą perduotas seneliams E. G. ir E. G.. Vaiko situacijos vertinimo metu nustatyta, jog vaiko motina turi sveikatos problemų, dėl kurių negali rūpinti naujagime, užtikrinti jos fiziologinius poreikius, sudaryti saugias gyvenimo sąlygas. 2021-04-27 skyrius kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti mažametę E. L. iš motinos J. G.. Vaikui tėvystė, tuo metu, nebuvo nustatyta. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) leido paimti mažametę E. L. iš vaiko motinos J. G. (b. l. 45-47). Mažametės E. L. seneliai E. G. ir E. G. 2021-05-03 raštu atsisakė globoti anūkę, ir mergaitė nuo 2021-05-11 buvo perduota bei laikinai apgyvendinta Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre, pas budinčią globotoją. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) J. G. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialistės paslaugos Šiaulių miesto bei rajono savivaldybėse.

13. Iš (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro (duomenys neskelbtini) rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad J. G. nuo 2021-08-04 pas gydytoją psichiatrę lankosi reguliariai, vartoja vaistus, dabartinė jos sveikatos būklė stabili, elgesys adekvatus, reikalingas tolimesnis palaikomasis medikamentinis gydymas (b. l. 15). Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad E. L. motina J. G. su Globos centro koordinatoriumi susisiekė 2021-05-31 iki šiol aktyviai domisi dukters sveikata, savijauta, pasiekimais. J. G. prašymu, jai siunčiamos E. nuotraukos. Į organizuojamus susitikimus su vaiku E. L. J. G. atvyksta laiku, o jei negali atvykti, praneša. Susitikimai planuojami 2-3 kartus per mėnesį Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre, tačiau dėl suprastėjusios globotinės E. L. ar jos motinos J. G. sveikatos būklės keletas suplanuotų susitikimų neįvyko. Mergaitės tėvas M. L. su dukra E. L. pirmą kartą susitiko 2022-01-06. Į šį susitikimą M. L. atvyko kartu su J. G.. Nuo 2022-01-06 buvo suplanuoti 3 susitikimai, į kuriuos tėvai negalėjo atvykti dėl užsikrėtimo Covid-19 liga bei suprastėjusios J. G. sveikatos būklės. Susitikimų su dukra metu J. G. džiaugiasi galimybe pabūti su dukra, ją myluoja, nešioja, kalbina, stebimas šiltas bendravimas. Mergaitės tėvas M. L. pirmojo susitikimo metu buvo nedrąsus, stebėjo, kaip J. bendrauja su dukra, pats kalbino, meiliai žiūrėjo į dukrą. Vaikų globos namų specialistų nuomone, susitikimų su tėvais metu E. L. jaučiasi gerai, deja, nėra stebimas vaiko prieraišumas prie mamos, tėčio ar kitų asmenų, nepažįstamų žmonių mergaitė taip pat nebijo (b. l. 17, 33).

14. Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2022-03-25 rašto matyti, kad J. G. dėl pablogėjusios būsenos nuo (duomenys neskelbtini) gydoma stacionare, diagnozė: (duomenys neskelbtini), skiriamas medikamentinis gydymas, pagal esamą psichinę būseną mažamečiu vaiku rūpintis negali (b. l. 20, 30, 32). Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2022-03-25 rašto matyti, kad M. L. yra Psichiatrijos klinikos pacientų registre, diagnozė: (duomenys neskelbtini), 2020-12-21-2020-12-28 (duomenys neskelbtini), vartojant alkoholį (b. l. 20). Iš VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (duomenys neskelbtini) medicininio pažymėjimo matyti, kad M. L. konstatuotas (duomenys neskelbtini) vidutinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, nuo 2012 m. pas psichiatrus nesilanko bet ambulatorinėje kortelėje yra duomenys, kad nuo 2011 m. Šiaulių rajono apylinkės teismo pripažintas neveiksniu (b. l. 22). Iš Šiaulių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. L. pripažintas neveiksniu (b. l. 49). Iš Šiaulių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad neveiksniam M. L. nustatyta globa, jo globėju ir turto administratoriumi paskirtas tėvas P. L. (b. l. 69-70). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas Šiaulių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir M. L. pripažintas neveiksniu asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus šiose srityse: turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); bei asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). Sprendime pažymėta, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad suinteresuoto asmens P. L. paskyrimas M. L. globėju ir turto administratoriumi neatitiktų globotinio interesų, todėl M. L. nustatyta globa lieka nepakeista, jo globėju ir turto administratoriumi paliekant jo tėvą P. L..

15. Iš (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos gydytojo kabineto (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. L., gim. (duomenys neskelbtini), stebėta vaikų kardiologo dėl (duomenys neskelbtini), neurologo dėl (duomenys neskelbtini), 2022-01-19 operuota, atlikta (duomenys neskelbtini), nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-19). Iš (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos gydytojo kabineto (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gydėsi (duomenys neskelbtini) dėl psichologinės raidos sutrikimų ir valgymo sutrikimų, diagnozė: (duomenys neskelbtini) psichologinės raidos sutrikimai, (duomenys neskelbtini) valgymo sutrikimai, (duomenys neskelbtini) specifiniai raidos sutrikimai. Pastoviai sekama vaikų neurologo, vaikų chirurgo dėl įgimtos (duomenys neskelbtini), oftalmologo dėl žvairumo – (duomenys neskelbtini). Sunkiai geria skysčius, sutrikusi judesių raida (nesėdi, nesivarto), nekalba. Poreikius reiškia žviegimu. Stebima savistimuliacija: supasi atlošta galva, kandžioja rankas, peša plaukus. Gauna reabilitacinį gydymą, medikamentinio gydymo nereikia, turi neįgalumą. Mergaitei reikalinga ypatinga priežiūra, pastovios gydytojų specialistų konsultacijos (b. l. 151).

16. Pagal NDNT informacinės sistemos-duomenų bazės išrašą matyti, jog J. G. nuo 2019-12-18 iki 2047-07-05 nustatytas 35 % darbingumo lygis, įtakojanti diagnozė: (duomenys neskelbtini), t. y., nuo 2014 m. J. G. darbingumo lygis sumažėjo nuo 50 % iki 35 % (b. l. 51), M. L. - nuo 2012-01-09 iki 2049-08-08 nustatytas 30 % darbingumo lygis, įtakojanti diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 52). Iš Sodros duomenų bazės matyti, kad J. G. gaunama netekto darbingumo pensija 324,84 Eur ir vienišo asmens išmoka 32,00 Eur (b. l. 53-54), M. L. šalpos neįgalumo pensija 261,00 Eur ir vienišo asmens išmoka 203,78 Eur (b. l. 55-57). Iš VSDFV išrašo matyti, kad J. G. gauna per mėnesį 341,19 Eur išmoką, o M. L. – 367,99 Eur (b. l. 71-76, 77-86). Nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto jie neturi (b. l. 87-90). Kitų nepilnamečių vaikų taip pat atsakovai neturi (b. l. 117-118).

17. Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini), informavo, jog dirbant su J. G. ir M. L. šeima siekta išklausyti ir išgirsti, išsiaiškinti lūkesčius, poreikius bei išsiaiškinti, kaip mažametės E. L. tėvai, artimieji, mato šeimos situaciją, kokie būdai, jų nuomone, padėtų vaikui augti šeimoje. Socialinė darbuotoja Z. B. darbui su šeima pateikė informaciją dėl J. G. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktoje informacijoje nurodyta, jog pagalba J. G. šeimai teikiama siekiant bendro tikslo - susigrąžinti vaiką į šeimą. Atkreiptas dėmesys, kad J. G. sveikata buvo pagerėjusi, ji vartojo psichiatro paskirtus vaistus. Tačiau po persirgtos Covid-19 ligos J. G. sveikata pablogėjusi. Socialinės darbuotojos teigimu, viena iš užduočių pagalbos plane buvo suteikti vaikui tėvo pavardę. Situaciją apsunkino tai, kad M. L. yra neveiksnus, todėl užtruko suruošti dokumentus. Abu tėvai yra neįgalūs, gauna netekto darbingumo pensijas - J. G. gauna 324 Eur, M. L. gauna 261 Eur. Prie dukros išlaikymo tėvai neprisideda (b. l. 27-29).

18. (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre vyko atvejo vadybos posėdis, Pagalbos plano peržiūra. Atvejo vadybos posėdyje J. G. nedalyvavo, nes gydosi, o M. L. negalėjo atvykti, nes nebuvo autobuso. Specialistų manymu, pagalbos plano įsipareigojimus J. G. ir M. L. vykdė iš dalies. J. G. išklausė pozityvios tėvystės mokymus, M. L. - ne. Tėvai mergaitę lanko retai, su vaiko globėja bendrauja tik susitikimų globos centre metu, savarankiškai vaiko poreikių neaptaria, prie vaiko išlaikymo neprisideda. Atvejo vadybos posėdyje buvo aptarta šeimos situacija ir galimybė savarankiškai rūpintis vaiku. Nuspręsta, kad vaiko tėvai savarankiškai vaiku nepasirūpintų, kadangi vaiko mama pati turi sveikatos problemų, kurios reikalauja gydymo, vaiko tėvas taip pat nėra pajėgus savarankiškai spręsti kilusias problemas, M. L. neturi sąlygų auginti dukros, pats yra globojamas, jis teismo sprendimu (duomenys neskelbtini) pripažintas neveiksniu, abu tėvai nesuvokia vaiko sveikatos problemų rimtumo, sudėtingumo, vaiko maitinimo problemų, ugdymo poreikių. Atvejo vadybos posėdžio metu nuspręsta kreiptis į teismą dėl vaiko E. L. atskyrimo nuo motinos (b. l. 31, 33-37, 38-44).

19. (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centre vyko atvejo vadybos posėdis, Pagalbos plano peržiūra. Atvejo vadybos posėdyje J. G. ir M. L. pasiūlyta lankytis VšĮ Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biure, dalyvauti projekte „Integracija į darbo rinką turintiems psichikos negalią“, tačiau jie atsisakė. J. G. pasakė, jog darbą susiras patys, tačiau nebuvo pastebėta, jog jie būtų suinteresuoti ieškoti darbo. Socialiniai darbuotojai mano, jog jiems būtina lankyti grupinius užsiėmimus, skatinančius darbinius ir socialinius įgūdžius. Dėl turimų sveikatos problem ir socialinių bei buitinių įgūdžių trūkumo J. G. ir M. L. nesuvokia vaiko realios sveikatos būklės, todėl negebėtų savarankiškai pasirūpinti vaiko fizine ir emocine sveikata. Specialistų paklausus, ar juos tenkina tokia situacija, kai aplanko mergaitę centre, nereikia keltis naktį, vežti pas gydytojus, J. G. atsakė, jog tenkina, tik norėtų dažniau matytis su dukra (b. l. 121-128, 129-132). Iš (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro (duomenys neskelbtini) rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad J. G. pas gydytoją psichiatrę lankosi reguliariai, vartoja paskirtus vaistus, dabartinė jos sveikatos būklė stabili, psichozės simptomų šiuo metu nestebima, reikalingas tolimesnis palaikomasis medikamentinis gydymas (b. l. 152).

Dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo motinos

20. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos Šeimos teisė XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios apribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.179 straipsnis, 3.180 straipsnis). Abi šios priemonės yra skirtos vaiko teisių ir interesų apsaugai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Tėvų valdžios apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaikams nevykdymo, pavyzdžiui, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpina vaikais, piktnaudžiauja tėvų valdžia ir kt. Taigi vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų iš esmės atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, neriboja vaiko teisių ir pareigų, susijusių su tėvais, t.y. jos lieka be ribojimų tokios, kokios nustatytos įstatyme.

21. CK 3.179 straipsnyje nustatyta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnis). CK 3.179 straipsnio 1 dalis, nustatanti vaikų ir tėvų atskyrimą, nenurodo apibrėžto sąrašo aplinkybių, kurioms esant vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, o numato tik bendrą principą, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė J. G. kartu negyvena su savo nepilnamete dukra E. L. ne dėl jos kaltės, o dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių- atsakovės ligos, negalėjimo ir nesugebėjimo pasirūpinti ne tik vaiku, bet ir pačia savimi, dėl socialinių įgūdžių stokos bei negalėjimo vaikui užtikrinti tinkamą specialų gydymą ir ugdymą.

22. Šalių atstovų paaiškinimais, teiktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad mažametės E. L. tėvai yra neįgalūs. Mergaitės motinai J. G., kaip patvirtina medicininiai duomenys, diagnozuotas šizofreninis sutrikimas, mišrus tipas. Yra skiriamas medikamentinis gydymas, kuris yra būtinas ir gydantis ambulatoriškai. Nurodyta, kad pagal esamą psichinę būseną mažamečiu vaiku rūpintis negali. Mergaitės tėvui M. L. konstatuotas vidutinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, nuo 2012 m. pas psichiatrus jis nesilanko, vaistų nevartoja, teismo sprendimu pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse. Jis mažamečiu vaiku pasirūpinti negali, jam vaiko šiuo metu perduoti taip pat negalima. J. G. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytas 35 % darbingumo lygis, įtakojanti diagnozė: (duomenys neskelbtini), t. y., nuo 2014 m. J. G. darbingumo lygis sumažėjo nuo 50 % iki 35 % (b. l. 51). M. L. - nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytas 30 % darbingumo lygis, įtakojanti diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 52).

23. Nors atsakovė J. G. prašo kuo greičiau perduoti jai vaiką, tačiau ir pati teismo posėdžio metu išreiškė abejones, ar galės tinkamai pasirūpinti savo mažamečiu vaiku, nes mano, jog nuo vaiko paėmimo praėjo aštuoni mėnesiai ir abejoja, ar jie buvo pakankami jai reikiamiems įgūdžiams įgyti. J. G. anksčiau vaistus vartojo nereguliariai, tai patvirtino ji pati ir jos motina liudytoja E. G., nurodydama, jog J. G. anksčiau vaistus vartojo nereguliariai, jos sveikatos būklė dažnai paūmėdavo, dabar ji vaistus vartoja reguliariai, jos prichinė sveikatos būklė stabilizuojasi. Būdama nėščia ji buvo neadekvati, nėštumas ir vaiko gimimas ne kartą paveikė jos psichinę sveikatos būklę, todėl dėl pablogėjusios sveikatos ne kartą gydėsi VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare. Iš medicininių duomenų matyti, kad J. G. paskutinį kartą VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje dėl pablogėjusios būsenos nuo (duomenys neskelbtini) buvo gydoma stacionare, diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 20, 30, 32). Liudytoja E. G. taip pat parodė, jog visaip būdavo su J. G. sveikata, nežinodavo, kada bus paūmėjimas, mano, kad vaiką grąžinus jos psichinė sveikata pajautrėtų, dėl ko galimai vėl atsidurtų ligoninėje, o vaiku nebūtų kam pasirūpinti, nes vaiko tėvas neveiksnus. Mano, jog dukrai dar anksti grąžinti vaiką, ji nesugebėtų savarankiškai vaiku pasirūpinti, be to, ji vartoja vaistus, dėl kurių poveikio jai būtų sunku atsikelti naktį prie vaiko. Ji nesutiko tapti anūkės globėja, nes yra po širdies operacijos. Liudytojas E. G. patvrtino nurodytas aplinkybes, parodė, jog dukra tikrai savarankiškai negalėtų pasirūpinti vaiku, nebnt kartu su M., o viena – tikrai ne, jis anūkės globėju būti nesutiko. Minėtas aplinkybes patvirtino ir ieškovo bei trečiojo asmens atstovės, nurodydamos, jog atsakovė savarankiškai viena pati vaiku pasirūpinti negalėtų, nes jai konstatuotas centrinės nervų sistemos susirgimas, ji turi sveikatos problemų, dėl kurių turi nuolat gydytis ir save prižiūrėti, nustatytas darbingumo lygis, kuris yra sumažėjęs, vaikas turi didelių sveikatos problemų, o ji dėl savo psichinės sveikatos būklės negali tinkamai pasirūpinti vaiku, negali adekvačiai įvertinti mergaitės sveikatos būklės, identifikuoti jos poreikių, ji trirtina, jog mergaitė „išaugs“, tačiau taip nebus, nesupranta, kada mergaitė yra pavalgiusi, ko ji nori. Nei vienas iš tėvų nedirba, jų pajamos labai mažos, todėl apribotos galimybės išlaikyti vaiką, kuriam reikalinga skirti daugiau, nei daugumai tokio amžiaus vaikų. Nors jau kuris laikas ji lanko mergaitę, tačiau įgūdžių, kaip auginti ir prižiūrėti vaiką, rūpintis juo, neturi, nes nesugeba jų įgyti – ji nuolat užduoda tuos pačius klausimus, gauna atsakymus, bet ir vėl neprisimena, vėl užduoda, sako, jog jeigu reikės, paklaus socialinės darbuotojos, tačiau ji ne visada bus šalia motinos, auginančios vaiką.

24. Pažymėtina, kad E. L. turi rimtų sveikatos problemų: pagal kardiologo konsultaciją - (duomenys neskelbtini); 2022 m. sausio mėn. atlikta operacija; mišrūs specifiniai raidos sutrikimai; konverguojantis lydimasis žvairumas; motorinė raida neatitinka amžiaus. Jai reikalinga nuolatinė gydytojų stebėsena, reguliarus lankymasis pas gydytojus, reabilitacija, mankštos, vaiko motina nesugebės savarankiškai ir nuolat vaiką vežti pas gydytojus, pasirūpinti, kad vaikas gautų visapusišką ir tinkamą sveikatos apsaugą ir priežiūrą, nes ir pati turi sveikatos problemų, dėl kurių net gali to nesuvokti. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą, vaiko motina to suteikti vaikui negalės. Aukščiau pateikti duomenys patvirtina, kad mama dėl objektyvių aplinkybių negali tinkamai pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jos poreikių, mergaitei dėl sveikatos problemų reikalinga ypatinga priežiūra, pastovios specialistų ir gydytojų konsultacijos, o atsakovė pati nesuvokia realios esamos situacijos rimtumo. Vaiką paėmus iš šeimos, per tą laikotarpį buvo vertinama šeima, ar gali savarankiškai prižiūrėti vaiką. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog mažametė mergaitė negali augti su tėvais. Nors vaiko motina J. G. domisi vaiko sveikata, duomenimis iš gydymo įstaigų, klauso socialinių darbuotojų patarimų, vykdo įsipareigojimus, abu tėvai domisi vaiku, jį lanko, tačiau dėl ligos ji nesugeba suvokti mergaitės situacijos rimtumo, negali adekvačiai įvertinti vaiko poreikių. Tėvai privalo identifikuoti vaiko poreikius ir juos tenkinti, o mergaitės tėvai to negali, nesugeba identifikuoti mergaitės poreikių ir ja pasirūpinti, bet negali ne dėl kaltės, o dėl objektyvių priežasčių – ligos. Atsakovė, nepilnametės E. L. motina, ne dėl jos kaltės, o dėl objektyvių priežasčių - atsakovės negalios, negalėjimo ir nesugebėjimo pasirūpinti vaiku ir savimi bei užtikrinti vaikui tinkamą gydymą bei ugdymą,- negali pasirūpinti šiuo metu didelių sveikatos sutrikimų turinčia mažamete dukra, dėl ko neapibrėžtą laikotarpį negali vykdyti savo pareigų auklėti ir išlaikyti vaiką bei juo rūpintis, todėl dėl minėtų aplinkybių, negalint gyventi su motina, nepilnametė E. L. atskirtina nuo motinos J. G., neapribojant jos motinos teisių (CK 3.179 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko globos nustatymo

25. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Be to, CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. A. M. L. teismo sprendimu pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse ir jam nėra būtinybės apriboti tėvo valdžią mažamečio vaiko atžvilgiu (CK 3.257 straipsnio 5 punktas), tačiau vaikui turi būti nustatyta globa ir skirtas globėjas.

26. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl laikinosios globos nustatymo E. G.“ nuo (duomenys neskelbtini) E. L. nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre. Nuo (duomenys neskelbtini) E. L. laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirtas Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centras (b. l. 12). Ieškovas prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo, tam neprieštarauja atsakovai ir jų atstovai, trečiasis asmuo, todėl nepilnamečio vaiko E. L. gyvenamoji vieta nustatytina dabartinėje vaiko buvimo vietoje pas laikinąjį globėją Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

27. CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą ir iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaiko interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

28. Atsižvelgtina į tai, kad M. L. teismo sprendimu pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse ir jam nėra būtinybės apriboti tėvo valdžią mažamečio vaiko atžvilgiu (CK 3.257 straipsnio 5 punktas), tačiau jam išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pagal NDNT informacinės sistemos-duomenų bazės išrašą matyti, jog J. G. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytas 35 % darbingumo lygis, įtakojanti diagnozė: (duomenys neskelbtini), t. y., nuo 2014 m. J. G. darbingumo lygis sumažėjo nuo 50 % iki 35 % (b. l. 51), M. L. - nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytas 30 % darbingumo lygis, įtakojanti diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 52). Iš Sodros duomenų bazės matyti, kad J. G. gaunama netekto darbingumo pensija 324,84 Eur ir vienišo asmens išmoka 32,00 Eur (b. l. 53-54), M. L. šalpos neįgalumo pensija 261,00 Eur ir vienišo asmens išmoka 203,78 Eur (b. l. 55-57). Iš VSDFV išrašo matyti, kad J. G. gauna per mėnesį 341,19 Eur išmoką, o M. L. – 367,99 Eur (b. l. 71-76, 77-86, ). Nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto jie neturi (b. l. 87-90). Kitų nepilnamečių vaikų taip pat atsakovai neturi (b. l. 117-118).

30. Pažymėtina, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, sunki turtinė padėtis negali būti pagrindinis kriterijus sprendžiant išlaikymo teikimo klausimą, nes, pripažįstant šį argumentą pagrįstu, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir vienas iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų, numatytų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (LR Konstitucijos 38, 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Be to aplinkybė, kad atsakovai gauna mažas pajamas, nėra pagrindas atleisti ar sumažinti jų, kaip tėvų, pareigą teikti tinkamą išlaikymą savo vaikui, nes atsakovai patys renkasi tokį gyvenimo būdą ir už tai yra atsakingi. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Tačiau atsakovų galimybės dirbti ir uždirbti yra apribotos jų neįgalumu, todėl būtina į tai atsižvelgti.

31. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgus į vaiko interesus, į ieškovo prašomo priteisti išlaikymo dydį, į tai, kad atsakovų turtinė padėtis apylygė, abu atsakovai yra vidutinio amžiaus, tačiau turintys psichikos sutrikimų, jiems konstatuotas neįgalumas ir nustatytas mažas darbingumo lygis, į tai, kad su išlaikymo dydžiu jie sutinka, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui E. L. po 50,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 18 d., iki vaiko pilnametystės. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), o išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centras (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

32. Sprendimas dalyje dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis). Teismo iniciatyva pradėtina byla dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo (CPK 496¹ straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovų J. G. ir M. L. valstybei turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas paduodant ieškinį (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas): žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bei valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovai su ieškiniu sutiko iš dalies, atsakovams suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 92-93, 95-96), į tai, kad prioritetas teiktinas atsakovų turtinės pareigos vaikui, o ne valstybės atžvilgiu vykdymui, bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) valstybei iš atsakovų nepriteistinos, taip pat bylinėjimosi išlaidos (advokatų teisinės pagalbos išlaidos) valstybei pagal pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymas iš atsakovų taip pat nepriteistinos, bylnėjimosi išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 282 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu, 400-407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atskirti nepilnametę E. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuo jos motinos J. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre, į. k. 191015237, iki kol įsiteisės teismo sprendimas dėl globos vaikui nustatymo.

Priteisti iš atsakovų J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų, 00 euro centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš kiekvieno nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022-05-18) iki vaiko pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

P. Š. miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centrą, į. k. 191015237, nepilnamečiui vaikui E. L., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir išlaikymo vykdyti skubiai.

Priimti atskirą nutartį, kuria pradėti nuolatinės globos nustatymo procesą.

Sprendimo patvirtintą kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.