Alytaus apylinkės teismo nutartis

2017-06-19 · Civilinė byla Nr. 2VP-873-314/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-19
Bylos Nr.
2VP-873-314/2017
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00730-2009-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Šeštokas
Kategorijos
  • 3.2.7.1Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
Civilinė byla Nr. 2VP-873-314/2017Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00730-2009-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; (S) 3.2.7.2; 3.5.1; 3.5.12
DRUSKININKŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. birželio 19 d.Druskininkai
Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjas Antanas Šeštokas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Janės Jakimavičienės prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Litesko“, veikianti per filialą „Druskininkų šiluma“, Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja antstolė Janė Jakimavičienė kreipėsi į teismą su prašymu vykdymo procese vykdant Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. teismo įsakymą Nr. L2‑1074‑314/2009 dėl 195,45 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo, mirusį skolininką R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pakeisti nauja skolininke Lietuvos Respublika, įmonės kodas 111105555.

Prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – PK) 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

CPK 48 straipsnyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai materialinių subjektinių teisių perėmimas yra negalimas. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Vykdymo procese procesinį teisių perėmimą reglamentuoja CPK 596 straipsnis, pagal kurio teisės normas vienas iš skolininko pakeitimo atvejų yra fizinio asmens mirtis. Tačiau tam, kad vykdymo procese būtų galima pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, neužtenka įrodyti vien tik palikimo priėmimo fakto, o būtina įrodyti, kad kreditorius pareiškė įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Speciali tvarka kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnyje. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų turi laikytis ir palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, kadangi priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams, nes nėra tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013.). Taigi, palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditoriaus turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Aiškindamas CK 5.62 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Taigi, CK 5.62 straipsnyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolės Janės Jakimavičienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0052/12/04416 pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. teismo įsakymą Nr. L2-1074-314/2009 dėl 674,85 Lt (195,45 Eur) skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko R. J. išieškotojos UAB „Litesko“, veikiančios per filialą „Druskininkų šiluma“, naudai. Skolininkas R. J. (duomenys neskelbtini) mirė. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2014 m. birželio 25 d. Po skolininko mirties palikimą 2017 m. kovo 13 d. priėmė Lietuvos Respublika.

Kaip jau minėta, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai yra pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad viešajame registre būtų išviešintas palikėjo turto areštas kreditorės UAB „Litesko“, veikiančios per filialą „Druskininkų šiluma“, reikalavimo įvykdymo užtikrinimui pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-1074-314/2009 ar, kad kreditorė kitokiu būdu būtų pareiškusi reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skolininko turtui 2010 m. vasario 10 d. įregistruotas areštas užtikrinant kitos kreditorės – A. J., reikalavimą. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog mirusysis skolininkas turėjo kitą įsiskolinimą, kuris buvo priverstinai išieškomas ir šio išieškojimo pagrindu yra taikytas areštas palikėjo turtui, negali būti laikoma kreditorės UAB „Litesko“, veikiančios per filialą „Druskininkų šiluma“, reikalavimo pareiškimu ir nesudaro pagrindo laikyti palikimą priėmusį įpėdinį tinkamai informuotu apie palikėjo skolą šiai kreditorei. Atsižvelgiant į tai, kad po skolininko mirties antstolis ar išieškotoja per tris mėnesius nepareiškė apie savo reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui (Lietuvos Respublikai), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei (Lietuvos Respublikai) per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo R. J. kreditorę UAB „Litesko“, veikiančią per filialą „Druskininkų šiluma“, ir jos reikalavimą pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2‑1074‑314/2009.

Atsižvelgiant į tai, kad kreditorė pretenzijų dėl reikalavimo patenkinimo per 3 mėnesius po skolininko R. J. mirties nepateikė, pats reikalavimas neišviešintas, t. y. iki priimant palikimą įpėdinis apie jį nežinojo, neperėmė materialiųjų civilinių subjektinių teisių ir pareigų pagal šį reikalavimą, todėl negalimas atitinkamų procesinių teisių ir pareigų perėmimas, ir antstolės Janės Jakimavičienės prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 335 ir 596 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos antstolės Janės Jakimavičienės prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Antanas Šeštokas