Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-06-05 · Administracinė byla Nr. I-2297-968/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-05
Bylos Nr.
I-2297-968/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
L. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2297-968/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00915-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas L. P. su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad jo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K neatitiko teisės aktų reikalavimų.

2. Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017-08-02 iki 2017-11-16 ir nuo 2018-01-29 iki 2018-03-15 buvo laikomas Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, jis buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas laisvas gyvenamasis plotas, neįskaitant kamerose esančių lovų, stalo ir sanitarinio mazgo. Kamerose esantis sanitarinis mazgas atskirtas nuo kameros apie 1,5 m sienele, kuri dengia tik mažą dalį kameros, tačiau įėjimo į kamerą neuždengia. Dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, per duryse esantį langelį, pareiškėjas buvo stebimas prižiūrėtojų bei kitų, prie kameros ateinančių asmenų. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis. Dėl nurodytų aplinkybių, pareiškėjas teigia patyręs dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumenkinimą.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 11–18) prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Pažymėjo, kad nuo 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus, nustatytus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Lukiškių TI-K visose kamerose įrengtos taburetės, stalai, lentynos maisto produktams laikyti. Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka reikalavimus. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m aukščio. Sanitarinio mazgo patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m.), kurioje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, tai atitinka sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintą Lietuvos higienos normą 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“. Kamerų apšvietimas įrengtas pagal Departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 punkto reikalavimus. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.

4. Byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 6 dalies nuostatas yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl bylos šalys į teismo posėdį nekviečiamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos už teisės aktų reikalavimus neatitinkančias jo laikymo sąlygas Lukiškių TI-K.

6. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

7. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

8. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas: 2017-08-07 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo laikomas kameroje Nr. 104 (plotas 7,38) vienas; 2017-08-08–2017-08-27 perkeltas į kamerą Nr. 371 (plotas 7,18 kv. m.), kurioje buvo laikomas vienas; 2017-08-28 išvyko į Marijampolės apskrities areštinę ir į Lukiškių TI-K atvyko 2017-08-31; 2017-08-31 buvo laikomas kameroje Nr. 120 (plotas 7,38 kv. m.), kurioje buvo laikomas vienas; 2017-09-01–2017-09-05 buvo perkeltas į kamerą Nr. 285 (plotas 7,08 kv. m.), kurioje buvo laikomas vienas; 2017-09-06 perkeltas į kamerą Nr. 284 (plotas 7,15 kv. m.) , kurioje buvo laikomas vienas; 2017-09-07–2017-09-13 buvo laikomas kameroje Nr. 293 (plotas 8,20 kv. m.), kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2017-09-14–2017-09-17 perkeltas į kamerą Nr. 262 (plotas 7,86 kv. m.), kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2017-09-18–2017-09-19 perkeltas į kamerą Nr. 288 (plotas 7,68 kv. m.), kurioje buvo laikomi du asmenys; 2017-09-20–2017-09-26 perkeltas į kamerą Nr. 151 (plotas 7,48 kv. m.), kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2017-09-27–2017-10-03 perkeltas į kamerą Nr. 287 (plotas 7,70 kv. m.), kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2017-10-04 buvo laikomas kameroje Nr. 357 (plotas 6,52 kv. m.) vienas; 2017-10-05–2017-10-09 buvo laikomas kameroje Nr. 257 vienas; 2017-10-10–2017-10-25 buvo perkeltas į kamerą Nr. 358 (plotas 7,77 kv. m.), kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2017-10-26–2017-11-01 buvo perkeltas į kamerą Nr. 288 (plotas 7,68 kv. m.), kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2017-11-02 perkeltas į kamerą Nr. 356 (plotas 8,31 kv. m.), kurioje buvo laikomi 2 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 115 (plotas 7,45 kv. m.), kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2017-11-03 perkeltas į kamerą Nr. 217 (plotas 6,90 kv. m.), kurioje buvo laikomas vienas, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 115 (plotas 7,45 kv. m.), kurioje buvo laikomas vienas; 2017-11-04–2017-11-09 buvo perkeltas į kamerą Nr. 223 (plotas 6,83 kv. m.), kurioje buvo laikomas vienas; 2017-11-10–2017-11-14 perkeltas į kamerą Nr. 280 (plotas 7,82 kv. m.), kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2017-11-15 išvyko į Marijampolės apskrities areštinę ir į Lukiškių TI-K atvyko 2018-01-29; 2018-01-29 buvo uždarytas į kamerą Nr. 122 (plotas 7,38 kv. m.), kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2018-01-30 perkeltas į kamerą Nr. 136 (plotas 7,94 kv. m.) kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2018-01-31–2018-02-08 perkeltas į kamerą Nr. 166 (plotas 7,94 kv. m.), kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2018-02-09 išvyko į Marijampolės apskrities areštinę ir į Lukiškių TI-K atvyko 2018-02-14; 2018-02-14 buvo uždarytas į kamerą Nr. 123 (plotas 7,42 kv. m.), kurioje buvo laikomas vienas; 2018-02-15–2018-02-20 perkeltas į kamerą Nr. 168 (plotas 7,94 kv. m.), kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2018-02-21 išvyko į Marijampolės apskrities areštinę ir į Lukiškių TI-K atvyko 2018-02-26; 2018-02-26 buvo uždarytas į kamerą Nr. 119 (plotas 7,31 kv. m.), kurioje buvo laikomas vienas; 2018-02-27 perkeltas į kamerą Nr. 331 (plotas 7,21 kv. m.), kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2018-02-28–2018-03-11 buvo laikomas kameroje Nr. 362 (plotas 7,28 kv. m.), kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2018-03-12–2018-03-16 buvo laikomas kameroje Nr. 343 (plotas 8,08 kv. m.), kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2018-03-17–2018-03-18 buvo laikomas kameroje Nr. 384 (plotas 7,35 kv. m.), kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2018-03-19–2018-03-25 perkeltas į kamerą Nr. 293 (plotas 8,20 kv. m.), kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2018-03-26 išvyko į Marijampolės apskrities areštinę. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 143 dienas.

8.1. Departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². SVĮ įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. k. be kita ko) reiškia, kad, vykdant suėmimą ir bausmę, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

8.2. Pareiškėjas teigia, kad dalį kameros ploto užėmė baldai ir sanitarinis mazgas. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose kamerose įrengtos sanitarinio mazgo patalpos išmatavimai yra apie 0,56 m². LVAT suformuotoje praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad pagal Įsakymo 1.3.1 punkto nuostatas skaičiuojant asmeniui tenkantį plotą, kameros inventorius (baldai, sanitarinis mazgas ir pan.) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra įskaitomas į kameros plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, kameros bendras plotas (pagal techninius duomenis) dalijamas iš joje esančių asmenų skaičiaus (žr., pvz., LVAT 2017-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017). Tačiau naujausioje EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas (mažiau nei 3 m² asmeniui tenkančio ploto daugiavietėje kameroje) prilygo kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr. LVAT 2017-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017, 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017). Atsižvelgiant į tai, skaičiuojant minimalų pareiškėjui tekusį plotą gyvenamojoje kameroje būtina įvertinti ir kameros plotą, tenkantį sanitariniam mazgui. Pagal Lukiškių pateiktus duomenis (pareiškėjo laikymą konkrečiose kamerose laikotarpius ir kartu laikomų asmenų kiekį), atėmus iš bendro kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ploto sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui tenkantis plotas nacionalinėje teisėje nustatytos minimalios 3,6 m² ribos neatitiko iš viso 24 paras. Pareiškėjo teiginys, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 343, 337, 283 ir 287, atmestini kaip nepagrįsti, nes neįrodyti.

9. Pareiškėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, juo naudojantis nebuvo užtikrinamas privatumas. Atsiliepime Lukiškių TI-K nurodo, kad teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas atskirti sanitarinį mazgą nuo likusio kameros ploto, sanitarinis mazgas atitvertas 1,5 m aukščio pertvara; pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu laikosi teisės aktų reikalavimų, vadovaujasi mandagumo ir etikos principais.

9.1. Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Šioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimai.

9.2. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje Makarov prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015-03-10 sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktus).

9.3. LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Pagal LVAT formuojamą praktiką tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

9.4. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018-04-04 rašte Nr. 24-2657 (b. l. 26–27) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2016 metų kamerose Nr. 252–257; Nr. 386–395; Nr. 406–417 ir Nr. 418–426 sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose kamerose sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m pertvara, įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Susiejus minėtus duomenis su duomenimis apie pareiškėjo laikymą konkrečiose kamerose, matyti, kad pareiškėjas 138 dienas, buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas nebuvo pilnai izoliuotas nuo likusio kameros ploto ir įrengtas kaip atskira kabina. Darytina išvada, kad šiuo laikotarpiu Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo privatumo minėtu laikotarpiu, o šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimas pripažintinas pagrįstu.

10. Pareiškėjas neturtinę žalą prašo priteisti ir todėl, kad kamerose buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis. Iš teismui pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – VSC) 2017-01-09 patikrinimo akto Nr. PA.10-21 (16.16.8.10.12) (b. l. 28–35, 36–43) matyti, kad kameroje Nr. 104, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017-08-07, išmatuota bendra dirbtinė apšvieta 240 lx, natūralus apšvietimas, oro temperatūra 19,2 °C, santykinė oro drėgmė 57,3 proc., sudaryta galimybė išvėdinti kamerą per langą, bendro naudojimo patalpa ir inventorius buvo švarus. Kamerą Nr. 104 tvarko asmenys, atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas, patikrinimo metu kamera buvo vizualiai švari. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. VSC 2017-04-20 patikrinimo akte Nr. PA. 10-553 (16.16.8.10.12) (b. l. 45–48) matyti, kad kameroje Nr. 371, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017-08-08 iki 2017-08-27, iš vandens čiaupų paėmus šalto ir karšto vandens mėginius tarša legionelių bakterijomis nenustatyta. Dušai valomi ir dezinfekuojami dienos pabaigoje po naudojimosi dušais. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. VSC 2017-04-23 patikrinimo akte Nr. PA. 10-1035 (16.16.8.10.12) (b. l. 49–52) nustatyta, kad kameroje Nr. 371 atlikus oro mėginių dulkių (kietųjų dalelių) koncentracijos tyrimą nustatyta, kad dulkių (kietųjų dalelių) koncentracija buvo <0,13 mg/m³ ir neviršijo leistinos 0,5 mg/m³ vertės. Buitinių atliekų talpa nebuvo perpildyta. Vizualiai nenustatyta ir musių bei kitų kenkėjų. Prašymai atlikti aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbus nebuvo gauti. Patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 371 laikomi asmenys vedami maudytis į 22-o posto dušą, kuriame išmatuota oro temperatūra buvo 24,8 °C, kameroje išmatuota oro temperatūra buvo 21,6 °C, santykinė oro drėgmė 58,6 proc. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. VSC 2017-04-03 patikrinimo akte Nr. PA. 10-398 (16.17.7.10.12) (b. l. 53–54) nustatyta, kad kameroje Nr. 120, kurioje buvo pareiškėjas 2017-08-31, išmatuota oro temperatūra buvo 19 °C. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. VSC 2017-04-06 patikrinimo akte Nr. PA. 10-437 (16.16.8.10.12) (b. l. 57–58) nurodyta, kad kameroje Nr. 120, kurioje pareiškėjas buvo 2017-08-31 ir kameroje Nr. 166, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2018-01-31 iki 2018-02-08, kameros yra vėdinamos per langus, oro temperatūra buvo nuo 18,4 °C iki 22,7 °C, santykinė oro drėgmė buvo nuo 36,6 proc. iki 49,8 proc. Patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 120 dalyje lango įskilęs stiklas, tačiau Lukiškių TI-K 2017-04-20 pateiktame rašte Nr. 9-4696 (b. l. 55–56) nurodyta, kad kameroje Nr. 120 buvo pakeistas sudužęs stiklas. Kameroje Nr. 166 langų stiklai buvo vizualiai nešvarūs, tačiau pagal VSC 2017-05-03 patikrinimo aktą Nr. PA. 10-638 (16.16.8.10.12) (b. l. 59–62), pažeidimai buvo pašalinti. VSC 2017-05-17 patikrinimo akte Nr. PA. 10-7111 (16.16.8.10.12) (b. l. 63–66) nustatyta, kad kameroje Nr. 120 grindų paviršius buvo nelygus (trūko dalies plytelės), tačiau iš Lukiškių TI-K 2017-06-06 rašto Nr. 9-6557 matyti, kad buvo pakeista suskilusi plytelė. Kamerose Nr. 115, 166, 285, kuriose buvo pareiškėjas 2017-11-02, nuo 2018-01-31 iki 2018-02-08 ir nuo 2017-09-01 iki 2017-09-05, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. VSC 2017-01-18 patikrinimo akte Nr. PA. 10-45 (16.16.8.10.12) (b. l. 70–81) nurodyta, kad kameroje Nr. 285 sienų, lubų paviršiai buvo nelygūs (nuo sienų ir lubų vietomis nubyrėję dažai), pelėsių požymių nenustatyta, vizualiai buvo švaru, kamera vėdinama per langą, išmatuota oro temperatūra buvo 18 °C, santykinė oro drėgmė 56 proc., patalynė vizualiai buvo geros būklės, nariuotakojų buvimo požymių nenustatyta. VSC 2017-03-09 patikrinimo akte Nr. PA. 10-226 (16.16.8.10.12) (b. l. 82–83) nurodyta, kad kameroje Nr. 285 išmatuota bendra dirbtinė apšvieta buvo 400 lx. VSC 2017-03-28 patikrinimo akte Nr. PA. 10-338 (16.17.7.10.12) (b. l. 84–91) nurodyta, kad kameroje Nr. 123, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2018-02-14 ir kameroje Nr. 285, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017-09-01 iki 2017-09-05 bendra dirbtinė apšvieta buvo nuo 239 lx iki 257 lx, kamerose buvo natūralus apšvietimas, oro temperatūra buvo nuo 20,9 °C iki 21,4 °C, santykinė oro drėgmė nuo 38,4 proc. iki 47,9 proc., oro judėjimo greitis buvo nuo 0,07 m/s iki 0,11 m/s. Kamerose sudaryta galimybė išvėdinti kameras per atidaromus langus. Nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų buvimo požymių vizualiai nenustatyta. Kameroje Nr. 285 palangės, langų stiklai buvo vizualiai nešvarūs, tačiau pagal VSC 2017-04-28 patikrinimo aktą Nr. PA. 10-621 (16.16.8.10.12) (b. l. 92–93), Lietuvos higienos normos 134:2015 pažeidimas buvo pašalintas. Kameroje Nr. 123 langų stiklai ir palangės buvo vizualiai švarūs. VSC 2017-07-17 patikrinimo akte Nr. PA. 10-1167 (16.16.8.10.12) (b. l. 94–95) nustatyta, kad kameroje Nr. 285 palangės, langų stiklai buvo vizualiai švarūs, pelėsio buvimo požymių nenustatyta, nustatyta dulkių (kietųjų dalelių) koncentracija ore buvo <0,08 mg/m³. Iš VSC 2017-07-17 patikrinimo akto Nr. PA. 10-1172 (16.16.8.10.12) (b. l. 96–97) matyti, kad kameroje Nr. 284, kurioje buvo pareiškėjas 2017-09-06 pelėsio požymių ant lubų ir sienų vizualiai nenustatyta. VSC 2017-06-30 patikrinimo akte Nr. PA. 10-1082 (16.16.8.10.12) (b. l. 98–99)b nustatyta, kad buvo atliekamas patikrinimas kamerose kuriose buvo pareiškėjas: Nr. 287 nuo 2017-09-27 iki 2017-10-03, kameroje Nr. 288 nuo 2017-09-18 iki 2017-09-19, kameroje Nr. 293 nuo 2017-09-07 iki 2017-09-13, kameroje Nr. 343 nuo 2018-03-12 iki 2018-03-16. Santykinė oro drėgmė kamerose: Nr. 287 buvo 45,8 proc., Nr. 288 – 44,6 proc., Nr. 293 – 52,7 proc., Nr. 343 – 48,3 proc. Bendra dirbtinė apšvieta kamerose: Nr. 287 – 450 lx, Nr. 288 – 230 lx, Nr. 293 – 300 lx, Nr. 343 – 220 lx. VSC 2017-09-20 patikrinimo akte Nr. PA. 10-1472 (16.16.8.10.12) (b. l. 104–105), nustatyta, kad kameroje Nr. 115, kurioje buvo pareiškėjas 2017-11-02, išmatuota santykinė oro drėgmė – 51,2 proc., vizualiai buvo nešvarus palangės paviršius, ant lubų ir sienos virš sanitarinio mazgo buvo vizualiai matomų pelėsių požymių, kurie pagal VSC 2017-10-04 patikrinimo aktą Nr. PA. 10-1540 (16.16.8.10.12) (b. l. 106–107) ir VSC 2017-11-03 patikrinimo aktą Nr. PA. 10-1761 (16.16.8.10.12) (b. l. 108–109) buvo pašalinti. VSC 2017-12-05 patikrinimo akte Nr. PA. 10-1980 (16.16.8.10.12) (b. l. 100–111) nustatyta, kad kameroje Nr. 115 išmatuota oro temperatūra buvo 19 °C. Kameroje Nr. 223, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2017-11-04 iki 2017-11-09, išmatuota santykinė oro drėgmė buvo 50 proc., vizualiai matomų pelėsių požymių nenustatyta. Iš VSC 2018-04-12 pateikto rašto matyti, kad pareiškėjas nuo 2017-08-02 iki 2017-11-16 yra gavęs penkis pareiškėjo skundus, tačiau nuo 2018-01-29 iki 2018-03-15 pareiškėjas dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K nesikreipė (b. l. 130–155). Gavus penkis pareiškėjo skundus, VSC atliko patikrinimus kamerose Nr. 115 ir Nr. 223, tačiau kiti atlikti patikrinimai kamerose, kuriose nebuvo laikomas pareiškėjas (b. l. 131–155). VSC 2017-12-05 patikrinimo akte Nr. PA. 10-1980 (16.16.8.10.12) (b. l. 151–152) nustatyta, kad kameroje Nr. 115 buvo švaru, langas atsidarė ir užsidarė, išmatuota oro temperatūra buvo 19 °C. Kameroje Nr. 223 santykinė oro drėgmė buvo 50 proc., vizualiai matomų pelėsių požymių ant sienų ir lubų nenustatyta.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 122–129). Pagal šią sutartį buvo sutarta, kad bus nuolat vykdoma patalpų priežiūra (išsiaiškinant vabzdžių buvimą ir atliekant jų naikinimo darbus). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K ėmėsi būtinų priemonių parazitams išvengti, todėl Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.

12. Teismo vertinimu, skunde pareiškėjo nurodyti neatitikimai, susiję su bendra kamerų būkle ir tvarka, yra abstraktūs ir nekonkretizuoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sąlygų atmestini.

13. Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis (b. l. 20), pareiškėjas su skundais dėl jo laikymo sąlygų atitikimo sveikatos saugos ir higienos reikalavimams į administraciją nesikreipė, VSC patikrinimo aktuose dėl kamerų, kuriose artimu tikrinamam laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų nustatyta nebuvo. Teismo vertinimu, skunde pareiškėjo nurodyti neatitikimai, susiję su bendra kamerų būkle ir tvarka, yra abstraktūs ir nekonkretizuoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sąlygų atmestini.

14. Apibendrinant pareiškėjo skunde išsakytus nusiskundimus ir įvertinus jo kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į minimalų asmeniui tenkantį 3,6 kv. m. kameros plotą buvo pažeista 24 paras, o teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu – 138 paras.

15. Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija, pažeminimu, galimybių sumenkinimu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

16. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjo teisės į minimalų asmeniui tenkantį kameros plotą, privatumą, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 930 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 930 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 930 Eur (devyni šimtai trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas