- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- I2-2629-860/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00754-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- H. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikоs vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Jolitos Rasiukevičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja H. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir MD) Imigracijos skyriaus 2020 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. (15/4-1)17I-51 ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jos prašymą bei išduoti nacionalinę vizą; taip pat priteisti iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad ji kreipėsi į Migracijos departamento Imigracijos skyrių dėl nacionalinės vizos išdavimo, kadangi ketino dirbti tinkuotoja uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Norvegijos kontaktai“. Pastaroji įmonė tarpininkavo jai bendraujant su atsakovu ir siekė, kad ji, gavusi nacionalinę vizą, dirbtų bendrovėje. Migracijos departamentas 2020 m. vasario 13 d. sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjai nacionalinę vizą, nurodydamas, kad pareiškėjos profesija įeina į profesijų grupę, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui, patvirtintame Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui patvirtinimo“. Atsakovas sprendime pažymėjo, kad tinkuotojos profesija priskiriama statybos ekonominės veiklos rūšiai. Tačiau UAB „Norvegijos kontaktai“ yra įtraukta į įmonių sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšį – kitas darbo jėgos teikimas. Tad UAB „Norvegijos kontaktai“ veikla, pagal kurią įmonė įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, t. y. kitas darbo jėgos teikimas, nėra priskirta statybos ekonominės veiklos rūšiai, o pareiškėjos turima tinkuotojos kvalifikacija neatitinka kvalifikacijos toje ekonominės veiklos rūšies srityje, pagal kurią UAB „Norvegijos kontaktai“ yra įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą. Atsakovas padarė išvadą, kad ji negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, kaip atvykstanti dirbti į patvirtintų įmonių sąrašą įtrauktą įmonę, todėl neatitinka teisės aktų reikalavimų, nustatančių, jog nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, turinčiam kvalifikaciją toje ekonominės veiklos rūšies srityje, pagal kurią juridinis asmuo įtrauktas į patvirtintų įmonių sąrašą. Tačiau ji su tokiu atsakovo sprendimu nesutinka; mano, kad atsakovas neįsigilino į esamą situaciją ir teisės aktus taikė tik formaliai, taip pažeidžiant ir proporcingumo principą. Nurodo, kad ji su UAB „Norvegijos kontaktai“ buvo suderinusi darbo sąlygas; ši bendrovė yra statybų įmonė, kuri veikia Lietuvoje daugiau nei 10 metų. Nors viena iš įmonės veiklų yra darbuotojų įdarbinimas, tačiau pagrindinė jos veikla yra statybų veikla. Pastebi, kad pati įmonė tarpininkavo pareiškėjai teikiant prašymą dėl vizos išdavimo. Tokių specialistų kaip ji šiuo metu Lietuvai trūksta; tad atsakovo formalus požiūris į situaciją yra neadekvatus. Mano, kad atsakovas galėjo papildomai išsireikalauti duomenis iš UAB „Norvegijos kontaktai“, kurie patvirtintų, kad įmonė veikia statybų srityje, tačiau tai nebuvo padaryta. Be to, tokia informacija apie įmonę yra pateikiama ir viešoje erdvėje.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2020 m. sausio 28 d. pareiškėja, ketindama dirbti tinkuotoja UAB „Norvegijos kontaktai“, Migracijos departamento Kauno skyriui pateikė prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Vizos išdavimo aprašas), 70.18 papunktį (daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris nurodytas aprašo 70.6, 70.13, 70.15 ar 70.16 papunktyje ir yra pilietis valstybės, įtrauktos į 2018 m. lapkričio 14 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL 2018 L 303, p. 39), II priedą, arba valstybės, kuriai Lietuvos Respublika taiko nacionalinių vizų išdavimo lengvatas vienašališkai arba pagal tarptautinius susitarimus, atvykstantis į juridinį asmenį, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka įtrauktą į Patvirtintų įmonių sąrašą (toliau – ir Patvirtintų įmonių sąrašas), ir turintis kvalifikaciją toje ekonominės veiklos rūšies srityje, pagal kurią juridinis asmuo įtrauktas į Patvirtintų įmonių sąrašą). Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėja neatitinka 2019 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) nustatytų atvykimo sąlygų, nes negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo, t. y. UAB „Norvegijos kontaktai“ veikla, pagal kurią įmonė įtraukta į Patvirtintų įmonių sąrašą (kitas darbo jėgos teikimas), nėra priskirta statybos ekonominės veiklos rūšiai. Todėl atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsisakė išduoti nacionalinę vizą pareiškėjai. Atsakovas paaiškina, kad užsienietis, ketinantis dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, privalo įsigyti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) užsieniečiui išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas dirbti), išskyrus atvejus, nustatytus Įstatymo 58 straipsnyje. Pažymėjo, kad Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui, patvirtintame Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-469, yra numatytos 72 profesijos, įskaitant ir tinkuotojo. Minėtame sąraše profesijos suskirstytos į tris ekonominės veiklos rūšis: pramonė, paslaugos ir statyba; tinkuotojo profesija priskiriama statybos ekonominės veiklos rūšiai. Todėl įmonė, ketinanti įdarbinti užsienietį, turintį profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, turi vykdyti veiklą pagal atitinkamos ekonomikos veiklos rūšį. UAB „Norvegijos kontaktai“ nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2021 m. vasario 13 d. yra įtraukta į Patvirtintų įmonių sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšį, t. y. kitas darbo jėgos teikimas. Tačiau pagal teisės aktus kitas darbo jėgos teikimas yra įdarbinimo veikla, į kurią įeina verslo įmonių aprūpinimo žmogiškaisiais ištekliais veikla. Todėl UAB „Norvegijos kontaktai“ veikla nėra priskirta statybos ekonominės veiklos rūšiai, o pareiškėjos turima tinkuotojos kvalifikacija neatitinka kvalifikacijos toje ekonominės veiklos rūšies srityje, pagal kurią bendrovė yra įtraukta į Patvirtintų įmonių sąrašą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad UAB „Norvegijos kontaktai“ ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią bendrovė yra įtraukta į Patvirtintų įmonių sąrašą, yra kitas darbo jėgos teikimas, kurios kodas – 7830, o ne gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, kurios kodas – 4120. Įvertinęs surinktus duomenis, Migracijos departamentas nusprendė, kad pareiškėja negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, kaip atvykstanti dirbti į Patvirtintų įmonių sąrašą įtrauktą įmonę ir tokiu būdu neatitinka Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.18 papunktyje nustatytų reikalavimų. Atsakovas pažymi, kad UAB „Norvegijos kontaktai“ į Patvirtintų įmonių sąrašą nėra įtraukta pagal veiklą statybų srityje, todėl ta aplinkybė, ar ji faktiškai užsiima ir statybų veikla, visiškai nėra reikšminga nagrinėjamu atveju. Taip pat pažymi, kad MD išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos pateiktus dokumentus ir kitus duomenis, todėl atsakovas mano, kad priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. (15/4-1)17I-51 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo Ukrainos pilietei H. M.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
4. Byloje nustatyta, kad pareiškėja H. M. 2020 m. sausio 28 d. pateikė Migracijos departamento Kauno skyriui prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą (Nr. 51-NKAKM40K).
Atsakovas 2020 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė Ukrainos pilietei H. M. išduoti nacionalinę vizą, vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. kai užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.
5. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu sprendimu, skundžia jį teismui.
6. Nagrinėjamu atveju aktualūs specialūs teisės aktai, reglamentuojantys ginčo santykį, t. y. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Įstatymo 19 straipsnyje reglamentuoti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, taip pat šios vizos panaikinimo ir atšaukimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.
Aprašo 70.18 papunktyje nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris nurodytas Aprašo 70.6, 70.13, 70.15 ar 70.16 papunktyje ir yra pilietis valstybės, įtrauktos į 2018 m. lapkričio 14 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL 2018 L 303, p. 39), II priedą, arba valstybės, kuriai Lietuvos Respublika taiko nacionalinių vizų išdavimo lengvatas vienašališkai arba pagal tarptautinius susitarimus, atvykstantis į juridinį asmenį, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka įtrauktą į Patvirtintų įmonių sąrašą, ir turintis kvalifikaciją toje ekonominės veiklos rūšies srityje, pagal kurią juridinis asmuo įtrauktas į Patvirtintų įmonių sąrašą.
7. Bylos duomenimis Ukrainos pilietė H. M., minėta, pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti jai daugkartinę nacionalinę vizą. Prašyme nurodė, kad Lietuvos Respublikoje ketina dirbti UAB „Norvegijos kontaktai“, kartu pridėdama 2020 m. sausio 23 d. su minėta bendrove sudarytą darbo sutartį Nr. 20/994, iš kurios matyti, kad pareiškėja planuoja įsidarbinti UAB „Norvegijos kontaktai“ tinkuotoja. Kartu su prašymu buvo pateiktas liudijimas, patvirtinantis, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. sausio 3 d. mokėsi mokymo kursų centre ir įgijo tinkuotojos profesiją (pakėlė profesinę kvalifikaciją); taip pat Kelionių draudimo liudijimas. Be to, prie prašymo buvo pridėtas ir UAB „Norvegijos kontaktai“ 2020 m. sausio 28 d. tarpininkavimo raštas dėl nacionalinės vizos išdavimo, iš kurio matyti, kad pareiškėja siekė įsidarbinti tinkuotoja įmonėje, įtrauktoje į Patvirtintų įmonių sąrašą.
8. Pažymėtina, kad užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį privalo įsigyti Užimtumo tarnybos užsieniečiui išduotą Leidimą dirbti, išskyrus atvejus, nustatytus Įstatymo 58 straipsnyje. Šio straipsnio 11 punktas nustato, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.
Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui patvirtinimo“ patvirtintas Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui. Šiame sąraše yra numatytos 72 profesijos, tame tarpe ir pareiškėjos turima profesija – tinkuotojas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ginčo dėl pareiškėjos turimos profesijos ir jos trūkumo Lietuvoje nėra.
9. Minėtame sąraše profesijos suskirstytos į tris ekonominės veiklos rūšis – pramonė, paslaugos ir statyba. Profesija tinkuotojas priskiriama statybos ekonominės veiklos rūšiai. Tad įmonė, ketinanti įdarbinti užsienietį (nagrinėjamu atveju pareiškėją), turintį tinkuotojo profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, turi vykdyti veiklą pagal atitinkamos ekonominės veiklos rūšį.
10. Byloje nustatyta, kad UAB „Norvegijos kontaktai“, kurioje pareiškėja ketina dirbti, 2021 m. vasario 13 d., t. y. ginčijamo sprendimo priėmimo metu, buvo įtraukta į Patvirtintų įmonių sąrašą tik pagal vieną ekonominės veiklos rūšį, t. y. kitas darbo jėgos teikimas, kurios kodas – 7830.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad UAB „Norvegijos kontaktai“ veikla, pagal kurią įmonė ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo įtraukta į Patvirtintų įmonių sąrašą, t. y. kitas darbo jėgos teikimas, nėra priskirta statybos ekonominės veiklos rūšiai, o pareiškėjos turima kvalifikacija – tinkuotoja – tuo metu neatitiko kvalifikacijos toje ekonominės veiklos srityje, pagal kurią įmonė buvo įtraukta į Patvirtintų įmonių sąrašą.
11. Pareiškėja teismui pateikė UAB „Norvegijos kontaktai“ 2020 m. vasario 25 d. raštą „Dėl įmonės veiklos rūšių“, kuriame bendrovės direktorius nurodo, jog įmonė vykdo veiklą pagal dvi pagrindines ekonomines veiklos rūšis, t. y. kitas darbo jėgos teikimas (kodas 7830) ir gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba (kodas 4120).
Tačiau ši aplinkybė, t. y. ar įmonė faktiškai dar užsiima ir statybų veikla, atsižvelgiant į tai, kad minėta bendrovė į Patvirtintų įmonių sąrašą ginčijamo sprendimo priėmimo metu nebuvo įtraukta pagal statybų sritį (kodas 4120), iš esmės yra nereikšminga vertinant priimto MD sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad UAB „Norvegijos kontaktai“ ginčijamo sprendimo priėmimo metu (2020-02-13) buvo įtraukta į Patvirtintų įmonių sąrašą tik pagal vieną ekonominės veiklos rūšį – kitas darbo jėgos teikimas, kuri nėra priskirta statybos ekonominės veiklos rūšiai, pripažįsta, jog atsakovas tuo metu padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja negalėjo pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, kaip atvykstantis dirbti į Patvirtintų įmonių sąrašą įtrauktą įmonę ir tokiu būdu neatitiko Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.18 papunktyje nustatytų reikalavimų.
Tai leistų padaryti išvadą, kad atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2020-02-13 atsisakydamas pareiškėjai išduoti nacionalinę visą iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
13. Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad Migracijos departamentas, pagal UAB „Norvegijos kontaktai“ 2020 m. kovo 2 d. prašymą, 2020 m. kovo 31 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-8) 17U-19 „Dėl veiklos rūšies, pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė „Norvegijos kontaktai“ prašo būti įtraukta į Patvirtintų įmonių sąrašą, įrašymo patvirtintų įmonių sąraše“, kuriuo minėta įmonė nuo 2020 m. kovo 31 d. yra įtraukta į Patvirtintų įmonių sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšį – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba (kodas - 4120).
Taigi, šiuo metu (nuo 2020-03-31) situacija yra pasikeitusi iš esmės lyginant su ta, kuri buvo ginčijamo sprendimo priėmimo metu (2020-02-13).
Atsakovas šių aplinkybių priimdamas ginčijamą sprendimą nevertino, nes jų dar nebuvo. Tačiau šiuo metu – teisminio nagrinėjimo metu - jos objektyviai egzistuoja ir jos yra reikšmingos; atsakovo ginčijamas sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.
14. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad susidariusioje situacijoje palikus ginčijamą sprendimą galioti, - teismo sprendimas iš esmės būtų formalus, neatitiktų teisingumo aktui keliamų reikalavimų. Tad teisėjų kolegijos nuomone, minėtos teisminio nagrinėjimo metu atsiradusios svarbios aplinkybės turi būti įvertintos kitų aplinkybių kontekste naujos administracinės procedūros metu.
Nagrinėjamu atveju, nesant galimybės vertinti minėtų aplinkybių pačiam administraciniam teismui, nes tai reikštų (naujos) administracinės procedūros atlikimą už kompetentingą viešojo administravimo subjektą, konstatuotina, kad yra pagrindas naikinti atsakovo priimtą sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas).
Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti atsakovą, išnagrinėjus jos prašymą iš naujo, išduoti nacionalinę vizą. Tačiau toks pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi tokio pobūdžio sprendimas teismo negali būti priimtas, nes tai reikštų, jog teismas iš esmės ėmėsi viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtų veiksmų. Tad nagrinėjamu atveju yra pagrindas įpareigoti atsakovą ne išduoti pareiškėjai nacionalinę vizą (kaip reikalauja pareiškėja), bet tik išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo.
Taigi, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.
15. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė, leidžianti teismui nukrypti nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, tačiau atsakovo veiksmuose nėra jokių neteisėtų veiksmų, tad esamoje situacijoje pareiškėjai bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo iš viso nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132-133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos H. M. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. (15/4-1)17I-51 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo Ukrainos pilietei H. M.“ ir įpareigoti atsakovą pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.