- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-11-24
- Bylos Nr.
- Ik-3166-95/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02320-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Liuda Arlauskienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- S. T.
- Atsakovas
- Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai
- Advokatai
- Arūnas Ivancius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, atsakovės atstovams Juozui Sinkevičiui ir Tomui Čaplinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. T. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. T. (toliau – pareiškėjas) su skundu (b. l. 1-3 )kreipėsi į teismą panaikinti 2010-07-01 Vyriausios tarnybinės etikos komisijos (toliau – Komisija, atsakovė) sprendimą Nr. KS-50 „Dėl S. T.“ (toliau – Sprendimas).
Skunde nurodė, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Komisija 2009-03-26 nusprendė pradėti tyrimą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojo S. T. veiklos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms. Ištyrusi pareiškėjo veiklą, nusprendė tyrimą dėl pareiškėjo veiklos atitikties Įstatymo nuostatoms tęsti iki bus suformuota visa komisija. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 str. nustatyta, kad Komisija, atlikusi tyrimą, priima vieną iš šio straipsnio 1 d. 1-10 p. numatytą sprendimą. Taigi, Komisija 2009-07-09 tyrimą dėl pareiškėjo veiklos atitikties Įstatymo nuostatoms jau buvo atlikusi, todėl turėjo priimti atitinkamą sprendimą. Pareiškėjas mano, kad Komisija pažeidė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 26 str. 1 d. nustatytus tyrimo terminus, nepriėmė sprendimo taip kaip reglamentuojama Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 str., todėl dėl šių pažeidimų skundžiamas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėjo, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 str. 1 d. nustatyta, kad pranešimams pateikti nustatomas trejų metų terminas nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo. Teismų praktikoje šis terminas vertinamas kaip patraukimo atsakomybėn už Įstatymo pažeidimus senaties terminas, ir suėjus šiam terminui Komisija negali priimti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 str. 1 d. 1 p. nustatyto sprendimo. Akcentavo, kad Sprendime kaip pagrindas taikyti pareiškėjui atsakomybę nurodyti teismo posėdžiai, kuriuose jis pagal įgaliojimą atstovavo savo sutuoktinę Klaipėdos apygardos administraciniams teisme, todėl, anot pareiškėjo, akivaizdu, kad Sprendimas yra priimtas pažeidžiant Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 str. 1 d. nuostatas. Be kita ko, pabrėžė, kad pareiškėjui nebuvo pranešta ir apie Komisijos posėdžio, kuriame bus svarstoma jo veika, vietą ir laiką. Tokiais veiksmais buvo pažeistos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 28 str. 3 d. nuostatos. Taip pat buvo pažeisti pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo, nešališkumo, skaidrumo, viešumo ir atskaitomybės principais. Pareiškėjas Komisijai buvo pateikęs prašymą išreikalauti informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos. Tačiau šis prašymas atlikdama tyrimą, nesilaikė teisėtumo, nešališkumo, skaidrumo bei viešumo principų. Tvirtino, kad nei Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenustatė, kad pareiškėjas, pagal įgaliojimą atstovavęs savo sutuoktinei Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, būtų pažeidęs kokius nors įstatymus, nėra nustatyta, kad administracines bylas nagrinėjęs teismas kokiu nors neteisėtu būdu buvo pareiškėjo veikiamas, todėl Komisija, konstatuodama, kad pareiškėjo veiksmais buvo pažeisti įstatymo reikalavimai, viršijo savo kompetenciją bei pažeidė ABTĮ 6 str. ir 7 str. Įstatymas išskiria asmens, dirbančio valstybės tarnyboje artimus giminaičius (2 str. 5 d.), o atskirais atvejais nustato pareigas sutuoktinio atžvilgiu, tokias kaip deklaruoti sutuoktinio duomenis, turtą, pajamas ir pan., todėl sutuoktinis nepriskirtinas prie bendros privačių grupių ar asmenų sąvokos. Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos teisinius santykius kaip bendrą gyvenimo pagrindą (CK 3.28 str.), atitinkamai įgydami įstatymais nustatytas teises bei pareigas, įskaitant ir atstovauti sutuoktinį (CK 3.32 str.), tvarkyti turtą (CK 3.94 str. 1 d.) ir kt. Analogiškai sutuoktinio atstovavimą reglamentuoja ir CPK 56 str. 1 d. 4 p., nustatantis, kad atstovu pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo sutuoktiniui. CK 1.3 str. 2 d. nustato, kad esant Kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimams, taikomos šio Kodekso normos, todėl sutuoktinio atstovavimas teismuose reglamentuotas būtent CK ir CPK normomis. CPK 56 str. 3 d. nustatyta, kad neleisti atstovauti pagal pavedimą teismas gali tik tada, kai atstovas negali būti įgaliotojo atstovu. Kadangi, nei Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenustatė, kad pareiškėjas savo sutuoktinei negalėjo būti atstovu Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, todėl ir Komisija neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo veiksmais buvo pažeisti įstatymų reikalavimai.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).
Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo parnešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Be to, teismo posėdyje jo interesus atstovavo jo atstovas (b. l. 152).
Šalies argumentai
Atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo Sauliaus Trečekausko skundą atmesti kaip nepagrįstą,
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 17-18) nurodė, kad įrodymai bei argumentais, kuriais remiantis pareiškėjas buvo pripažintas pažeidusiu Įstatymo nustatytus teisės atstovauti apribojimus, išdėstyti Komisijos Sprendime. Įstatymo 12 str. nustatydamas valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims tam tikrus atstovavimo apribojimus, sutuoktiniams atstovauti išimčių nenumato. Pastebėjo, kad pareiškėjas, būdamas finansų ministerijos, o vėliau mokesčių inspekcijos aukštu pareigūnu, teisme atstovavo sutuoktinei, kuri bylinėjosi dėl privatizuoto hidrotechninio deviacijos įrenginio įregistravimo, dėl saugomoje teritorijoje – Pajūrio regioniniame parke, Karklės kaime, esančiame sklype kaimo turizmo sodybos statybos. Jeigu pareiškėjas laikė, kad teisminiai ginčai lietė ir jo interesus, tai atkreipė dėmesį, kad Įstatymas pareiškėjui draudė naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti. Kaip valstybės politikai, pareigūnei ir valstybės tarnautojai vykdo Įstatymo reikalavimus, prižiūri Komisija. Todėl atlikusi tyrimą ir įvertinusi Įstatymo draudžiamą pareiškėjo elgesį, savo įgalinimų Komisija neviršijo. Valdžios galias riboja Konstitucija ir įstatymai. Pareiškėjui, kaip valstybės pareigūnui buvo taikomi visi Įstatymo nustatyti apribojimai, todėl jis negali remtis CK ir CPK normomis, siekdamas pateisinti atstovavimą teisme sutuoktinei. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 26 str. tyrimui atlikti ir sprendimo priėmimui numato trijų mėnesių procesinį terminą, kuris gali būti pratęstas. Tačiau šis įstatymas nenustato termino pažeidimo pasekmių. Tokias pasekmes gali reglamentuoti materialiniai senaties terminai, kurių taip pat nenustato ir interesų konfliktus reguliuojantis įstatymas. Tvirtino, kad Komisijos sprendimą laikyti neteisėtu ir nepagrįstu dėl procesinio termino pažeidimo, teisinio pagrindo nėra. Sprendimo priėmimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, t. y. Seimo vykdomos naujos sudėties Komisijos formavimo. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 str., nustatantis pranešimų padavimo terminus, yra procesinis, o padarytos klaidos taikant šį straipsnį nėra teisminė praktika. Be to, šis straipsnis suteikia diskreciją pradėti tyrimą Komisijos sprendimu. Ginčo atveju tai ir buvo padaryta. Todėl šio straipsnio nuostatos nepažeistos. Pranešimas apie Komisijos posėdžio vietą bei laiką pareiškėjui 2010-06-22 buvo išsiųstas jo deklaruotos gyvenamosios vietos bei paties paaiškinime Komisijai nurodytu adresu. Tuo pačiu adresu Komisija išsiuntė pareiškėjui ir Sprendimo nuorašą, kurį pareiškėjas gavo. Žinodamas apie atliekamą tyrimą, apie savo gyvenamosios vietos pakeitimą pareiškėjas Komisijai nepranešė. Tokioms aplinkybėms esant, svarstydama atlikto tyrimo medžiagą ir priimdama sprendimą, Komisija Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 28 str. 3 d. nuostatų nepažeidė.
Teismo posėdyje atsakovės atstovai patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – atsakovė, VTEK, Komisija) 2010-07-01 sprendimo Nr. KS-50 „Dėl S. T.“ (toliau – Sprendimas), kuriuo buvo nuspręsta, kad pareiškėjas, dirbdamas valstybinėje tarnyboje (finansų ministro patarėju, vėliau – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko pavaduotoju), 2005-10-26 ir 2005-11-04, 2006-02-15, 2006-02-15, 2006-03-29 ir 2006-04-10 bei 2008-04-22 ir 2008-04-30 ir pagal įgaliojimą atstovavęs savo sutuoktinei Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 str. 2 d. nuostatas (b. l. 7-9, 144-146).
Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o nagrinėjamos bylos ginčo objektas – Komisijos kompetencijos ribos.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Komisijos Tarnybinės etikos normų pažeidimų tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė, remdamasi tuo, kad Komisijoje 2008-09-24 buvo gautas Mokesčių inspekcijos viršininko prašymas įvertinti dienraščio „Lietuvos žinios“ 2008-09-09 ir 2008-09-10 numeriuose publikuotą straipsnį „Kam tarnauja VMI“, kuriose, be kitos informacijos, buvo nurodyta, kad Mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Saulius Trečekauskas atstovauja savo sutuoktinei Aurelijai Trečekauskienei teismuose, bei susipažinusi su Klaipėdos apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo dokumentais, Komisijai pateikė 2009-03-16 Pažymą, kurioje ji pasiūlė pradėti tyrimą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojo S. T. veiksmų atitikties Įstatymo nuostatoms (b. l. 98-99).
Komisija, įvertinusi turimą medžiagą dėl galimai padaryto pareiškėjo Įstatymo pažeidimo, 2009-03-26 posėdyje nutarė pradėti tyrimą dėl pareiškėjo veikos atitikties Įstatymo nuostatoms (b. l. 10, 19, 20-24, 31-55-97, 100).
Komisijos 2009-07-09 posėdžio (pasitarimo) protokolas Nr. IN-40-(1.3) tvirtina, kad ji nutarė tyrimą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojo S. T. veikos atitikties Įstatymo nuostatoms tęsti iki bus suformuota visa Komisija (b. l. 11, 136).
Kaip matyti iš 2009-07-24 Komisijos posėdžio (pasitarimo) protokolo Nr. IN-43-(1.3), tyrimas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojo S. T. veiksmų atitikties Įstatymo nuostatoms buvo sustabdytas iki bus suformuota visa Komisija (b. l. 138).
Bylos medžiagos duomenimis, tyrimas dėl buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojo S. T. veiksmų atitikties Įstatymo nuostatoms buvo atnaujintas 2010-06-03 (b. l. 139).
Komisija, išnagrinėjusi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko pranešimą ir papildomai gautą informaciją dėl buvusio Mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo S. T. veikos atitikties Įstatymo nuostatoms, 2010-07-01 priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas, dirbdamas valstybinėje tarnyboje (finansų ministro patarėju, vėliau – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko pavaduotoju), 2005-10-26 ir 2005-11-04, 2006-02-15, 2006-02-15, 2006-03-29 ir 2006-04-10 bei 2008-04-22 ir 2008-04-30 ir pagal įgaliojimą atstovavęs savo sutuoktinei Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, pažeidė Įstatymo 12 str. 2 d. nuostatas (b. l. 7-9, 144-146).
Be kita ko, byloje nustatyta ir tai, kad S. T. (pareiškėjas) iš valstybės tarnybos buvo atleistas 2009-03-18 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. P-160 „Dėl S. T. atleidimo iš pareigų“, kuriuo jo atleidimo data perkelta į 2009-07-21 (b. l. 116).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas (toliau – Įstatymas) ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas.
Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, Komisija, vadovaudamasi Įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 str. 1 d. 1 p., priėjo prie išvados, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 12 str. 2 d. nuostatas.
Pagal minimą teisės normą, asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesų valstybės ar savivaldybių institucijose, išskyrus atvejus, aki jie veikia kaip įstatyminiai atstovai. Skundų ir pareiškimų nagrinėjimas, tyrimas ir svarstymas nelaikomas atstovavimu privačioms grupėms ar asmenims. Remiantis įstatymo 22 str. 1 d. 1 p., kaip asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, vykdo šio įstatymo nuostatas, kontroliuoja VTEK.
Pareiškėjas mano, kad Komisija, priimdama Sprendimą, pažeidė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 str. 1 d. ir 26 str. 1 d. nustatytus tyrimo terminus, nepriėmė sprendimo taip, kaip reglamentuojama 29 str., todėl tokiais veiksmais pažeidė ir 28 str. 3 d. nuostatas.
Pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 str. 1 d., pranešimams pateikti nustatomas trejų metų terminas nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo. To paties įstatymo 2 d. nustatyta, kad pranešimai, pateikti praėjus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, gali būti tiriami šiais atvejais, kai yra: 1) gautas Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko ar Ministro Pirmininko prašymas atlikti tyrimą; 2) gautas Seimo komiteto ar komisijos arba 1/5 Seimo narių siūlymas atlikti tyrimą; 3) gautas Generalinės prokuratūros ar Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymas atlikti tyrimą; 4) priimtas VTEK motyvuotas sprendimas atlikti tyrimą. Pranešimas turi būti ištirtas ir pareiškėjui atsakyta per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos (minimo įstatymo 26 str. 1 d.). Asmuo, kurio veika tiriama, turi teisę susipažinti su VTEK gautais dokumentais, teikti jai paaiškinimus. Asmeniui pranešama apie VTEK posėdžio, kuriame bus svarstoma jo veika, vietą ir laiką. Asmuo turi teisę dalyvauti VTEK posėdyje, kuriame bus svarstomas jo pranešimas (aptariamo įstatymo 28 str. 3 d.). Šio įstatymo 29 str. reglamentuojama, kad VTEK, atlikusi tyrimą, priima motyvuotą sprendimą: pripažinti, kad asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas; pripažinti, kad asmuo pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas; kreiptis į teismą dėl administracinės nuobaudos pažeidėjui skyrimo; siūlyti valstybės ar savivaldybės institucijos vadovui (ar kolegialiai institucijai) skirti pažeidėjui tarnybinę (drausminę) nuobaudą; pripažinti, kad asmuo nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatų; pripažinti, kad asmuo nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatų; sustabdyti tyrimą; nutraukti tyrimą; perduoti tyrimo metu surinktus duomenis ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui arba kitai įgaliotai institucijai; pateikti rekomendaciją. Sprendimas sustabdyti tyrimą priimamas: iki bus atlikti kitų įgaliotų institucijų ar įstaigų veiksmai, susiję su skundžiamo asmens veika; jei asmuo, kurio pranešimas ar skundžiami veiksmai tiriami, serga arba yra išvykęs, o jam nedalyvaujant neįmanoma priimti sprendimo. Sprendimas nutraukti tyrimą priimamas: kai yra šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės; kai nėra pakankamai duomenų, reikalingų asmens veikos teisiniam įvertinimui. Paaiškėjus šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytiems duomenims, VTEK gali tyrimą atnaujinti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d., teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
Taigi, teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šioje byloje taikytinų teisės normų turinį, yra pažymėjęs, kad Komisija yra nepriklausoma kolegiali viešojo administravimo, kontrolės (priežiūros) institucija, kurios veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Įstatymo vykdymo kontrolės klausimai yra reguliuojami įstatymo šeštajame skirsnyje, pavadintame „Įstatymo vykdymo kontrolė“. Įstatymo 22 str., sprendžiant pagal jo pavadinimą, turėtų reguliuoti teisinius santykius, susijusius su institucijomis ir pareigūnais, kuriems pavedama kontroliuoti įstatymo vykdymą. Įstatymo 22 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad „kaip asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, vykdo šio įstatymo nuostatas, kontroliuoja Vyriausioji tarnybinės etikos komisija“. Šiame įstatymo straipsnyje nėra tokių nuostatų, kurios aiškiai ir nedviprasmiškai įgalintų Komisiją kontroliuoti, kaip šio įstatymo reikalavimų laikosi asmenys, nebedirbantys valstybinėje tarnyboje. Įstatymo 23 str. yra specialiai skirtas Komisijos statusui reglamentuoti. Šiame straipsnyje nėra nuostatų, kurios aiškiai ir nedviprasmiškai įgalintų Komisiją tirti ir įvertinti (priimant atitinkamą sprendimą) asmenų, nebedirbančių valstybinėje tarnyboje, veiksmus ar neveikimą, atliktus tuo metu, kai jie dar dirbo valstybinėje tarnyboje. Įstatymo 23 str. 6 d. 6 p., kuriame numatyta, kad Komisija gali pati atlikti tyrimą, jeigu yra gauta pagrįsta informacija, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, nesilaiko šio įstatymo reikalavimų, taip pat negali būti aiškinamas, kaip aiškiai ir nedviprasmiškai suteikiantis jai teisę tirti ir sprendimu pripažinti, kad asmuo, kuris jau nebedirba valstybinėje tarnyboje, pažeidė šio įstatymo reikalavimus veiksmais ar neveikimu, kurie buvo atlikti, kai jis dar dirbo valstybinėje tarnyboje. Šioje teisės normoje aiškiai nurodomi tik asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, ir galimybė atlikti tyrimą susieta su pagrįstos informacijos ne apie bet kokių asmenų, bet apie asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, galimai padarytus (daromus) Įstatymo pažeidimus gavimu. Be to, Komisijos pateikiamas įvertinimas (sprendimo priėmimas) paprastai gali paliesti (teisinių pasekmių sukėlimo jiems prasme) tik dirbančius valstybinėje tarnyboje asmenis (Įstatymo 15 str., 23 str. 8 d.), Įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas visų pirma orientuotas į asmenis, dirbančius valstybinėje tarnyboje. Todėl negali būti daroma vienareikšmė išvada, kad Komisija yra įgalinta tirti ir įvertinti (priimant atitinkamą sprendimą) asmens, kuris nebedirba valstybinėje tarnyboje, veiksmus ar neveikimą, atliktus tuo metu, kai jis dar buvo asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje. Komisijos veikla, tiriant ir įvertinant asmenų, nebedirbančių valstybinėje tarnyboje, veiklą, gali padėti tinkamai įgyvendinti Įstatymo 1 str. apibrėžtus tikslus. Tačiau, tai negali būti daroma neteisėtomis priemonėmis, neturint tam aiškiai ir nedviprasmiškai suteiktų įgalinimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-02-01 nutartis administracinėje byloje nr. A-756-55/2008).
Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą savo nutarimuose yra pažymėjęs, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka (lex retro non agit), nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Taigi, teisės aktai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Įstatymas atgal negalioja (lex retro non agit) – tai svarbus teisės principas, susijęs su teisės aktų galiojimu. Teisės aktų galia visada yra nukreipta į ateitį. Neleidžiama iš teisinių santykių dalyvių reikalauti laikytis elgesio taisyklių, kurios neegzistavo jam darant veiką, kadangi nebuvo įmanoma žinoti būsimų reikalavimų. Kaip ne kartą yra pažymėjęs savo nutarimuose Konstitucinis Teismas, teisės subjektas turi būti tikras, kad jo veiksmai, padaryti vadovaujantis teisės aktais, galiojusiais juos darant, bus laikomi teisėtais. Priešingu atveju, pats įstatymas netektų autoriteto ir tai trukdytų nustatyti stabilią teisinę tvarką. Konstitucinis Teismas 1994-04-21 nutarime yra pripažinęs, kad retroaktyvaus (atgal galiojančio) įstatymo priėmimas neigiamai paveiktų asmens teises. Jis įsibrautų į galiojusio įstatymo reguliavimo sritį ir pakeistų galiojusio įstatymo nustatytas asmens teises ir pareigas. Todėl atsirastų teisinių padarinių, kurie galėtų būti palankūs vienai teisinio santykio šaliai, bet kitai nepalankūs.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, nustačiusi, kad pareiškėjas iš valstybės tarnybos atleistas 2009-07-21, o atsakovės Sprendimas priimtas 2010-07-01, t. y. beveik po vienerių metų, tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų pradėtas 2009-03-26, 2009-07-09 nuspręsta tyrimą tęsti kai bus sudaryta visa Komisija (nors teisės aktai tokio termino pratęsimo pagrindo nenumato), tyrimas 2009-07-24 sustabdytas, o 2010-06-03 vėl pratęstas, taip pat, kad Komisijai buvo žinoma, jog pareiškėjas jau nebedirba valstybės tarnyboje, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja ir daro išvadą, kad Komisija tyrimą atliko pažeisdama Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 26 str. nuostatas. Komisija tyrė ir priėmė Sprendimą bei vertino pareiškėjo veiksmus, atliktus tuo metu, kai jis dar dirbo valstybinėje tarnyboje, nors Sprendimo priėmimo metu jis jau nebebuvo asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje. Kadangi, kaip jau minėta, negali būti daroma vienareikšmė išvada, kad Komisija yra įgalinta tirti ir įvertinti asmens, kuris nebedirba valstybinėje tarnyboje, veiksmus ar neveikimą, atliktus tuo metu, kai jis dar buvo asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, o visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Komisija neturėjo reikiamų įgalinimų priimti Sprendimą. Be kita ko, Komisija, atsižvelgdama į teisės aktų galiojimo laike bendrąsias nuostatas, nagrinėjamu atveju neturėjo jokio juridinio pagrindo stabdyti ir tęsti tyrimą. Teisėjų kolegijos nuomone, Komisija viršijo jai įstatymo leidėjo suteiktą įstatyminę kompetenciją, t. y. veikė ultra vires. Todėl toks Komisijos Sprendimas yra besąlygiškai neteisėtas bei nepagrįstas ir, vadovaujantis ABTĮ 89 str. 1 d. 2 p., naikintinas. Pareiškėjo skundas tenkintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).
Patenkinus pareiškėjo skundą nurodytais motyvais, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų pareiškėjo skunde ir jo atstovo teismo posėdyje išdėstytų argumentų, nes jie nagrinėjamos bylos kontekste pripažintini teisiškai nereikšmingais.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 2 p., 127 str. ir 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjo S. T. skundą patenkinti.
Panaikinti 2010-07-01 Vyriausios tarnybinės etikos komisijos sprendimą Nr. KS-50 „Dėl S. T“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.