- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- 2-12032-752/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07609-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- K. A.
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui K. A. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. A. 2016-04-18 su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: nutraukti jos ir atsakovo K. A. santuoką, sudarytą 2015 m. rugpjūčio 21 d. Kauno miesto CM skyriuje, santuokos įrašo Nr. 1511, dėl atsakovo kaltės; padalinti santuokos metu įgytą turtą, priteisiant atsakovui automobilį OPEL, SINTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); nutraukus santuoką, ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – L.; priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-5).
Ieškovė nurodė ieškinyje ir jos atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad iki santuokos sudarymo šalys draugavo apie 6 metus. Jau draugystės metu kildavo nesutarimų, tačiau ieškovė buvo įsitikinusi, kad viskas pasikeis po santuokos sudarymo, kad su laiku atsakovas taps atsakingesnis. Po santuokos sudarymo šalys kurį laiką sugyveno gražiai, atsakovas dirbo virėju, ieškovė dirbo ir tuo pat metu studijavo Kauno kolegijos dieniniame skyriuje. Jie išsinuomavo 3 kambarių butą, kuriame kartu gyveno. Tarpusavyje susitarė, kad atsakovas mokės už buto nuomą, o ieškovė rūpinsis maistu. Tačiau sudarius santuoką, prasidėjo pirmieji nesutarimai, atsakovas vienas išvyko į kelionę, kuri buvo padovanota abiems sutuoktiniams, kaltindamas ieškovę, kad ši nesugeba prisiderinti prie atostogų grafiko. Būdamas namuose, atsakovas ieškojo priekabių, kaimynų ir svetimų žmonių akivaizdoje įžeidinėdavo ieškovę sakydamas, kad ji per stora, netikusi, per mažai uždirba, nemoka bendrauti. Šeima jautė nuolatinį pinigų stygių, nes atsakovas keitė darbus, o dėl savo konfliktiško būdo ir nuolatinių ginčų su darbdaviais niekur negalėjo ilgai padirbti. Atsakovas nustojo rūpintis šeima, nepadėjo ieškovei namų ruošos darbuose, visą naštą ir šeimos rūpesčius palikdamas ieškovei. Nuo 2015 m. gruodžio pabaigos atsakovas neturėjo darbo, dėl savo konfliktiško būdo 2015 m. gruodžio 23 d. naktį buvo sulaikytas policijos pareigūnų, dėl viešosios tvarkos pažeidinėjimų. Nors ieškovė dėjo visas pastangas išsaugoti šeimą, atsakovas visiškai nesiderindavo prie ieškovės, šalims susipykus išeidavo iš namų, grįždavo kada tik norėdavo, dažnai vėlai naktį. 2016 m. sausio pabaigoje atsakovas pasakė ieškovei, kad jis išvyksta užsidirbti į Vokietiją, kad jau yra susitaręs dėl darbo ir turi kur gyventi. Atsakovas dėl išvykimo su ieškove nesitarė, o tiesiog pranešė, kad išvyksta. Vėliau paaiškėjo, kad atsakovas yra Olandijoje. Ryšys tarp šalių visiškai nutrūko, nuo 2016 vasario 11 d. atsakovas nebepalaikė ryšių su ieškove, ieškovei nėra žinoma kur atsakovas yra ir ką jis veikia. Ieškovė labai pergyveno dėl tokio atsakovo elgesio, jautėsi palikta sutuoktinio, nes šalys vos buvo sudariusios santuoką. Dėl nuolatinės įtampos ir streso pablogėjo ieškovės sveikata, ji kreipėsi pagalbos į psichologus, kurie ieškovei paskyrė terapijos seansus. Po tokio atsakovo elgesio ieškovė nemato su juo bendros ateities, kadangi atsakovas paliko šeimą ir nesistengė jos išsaugoti. Ieškovė yra įsitikinusi, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, dėl jo nepastovumo ir neatsakingumo, nesirūpinimo šeima ir atsakomybės jausmo prieš šeimą nebuvimo. Kadangi atsakovas pažeidė esminius principus, numatytus Civilinio Kodekso 3.27 straipsnyje būti lojaliu, gerbti kitą sutuoktinį ir remti moraliai ir materialiai, prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.
Ieškovė ir jos atstovė taip pat nurodė, kad šalys vaikų nesusilaukė. Santuokoje gyveno ne pilnai metus, jokių apyvokos daiktų ir jokio dalintino turto santuokos metu neįgijo, išskyrus transporto priemonę Opel Sintra, valst. (duomenys neskelbtini);, kurią po santuokos nutraukimo ieškovė prašė priteisti atsakovui. Piniginės kompensacijos už atsakovui tenkančią turto dalį ieškovė priteisti neprašė. Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalavo, po santuokos nutraukimo prašė palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę - L..
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b.l. 55). 2016 m. rugsėjo 30 d. gautas atsakovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsakovas nurodė, kad prašo jį išskirti. Dėl santuokos iširimo priežasčių ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų nepasisakė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2015 m. rugpjūčio 21 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 1511. Tai patvirtina byloje pateiktas santuokos liudijimas.
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.
Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, dėl jo neprognozuojamo charakterio, nepastovumo ir neatsakingumo, nesirūpinimo šeima ir atsakomybės jausmo prieš šeimą nebuvimo. Teigė, kad ieškovė dėjo visas pastangas išsaugoti šeimą, tačiau atsakovas visiškai prie jos nesiderino, ją įžeidinėdavo ir žemindavo. Be to, 2016 m. sausio pabaigoje nesitaręs su ieškove išvyko į užsienį ir nutraukė visus ryšius su ieškove. Ieškovė jautėsi palikta sutuoktinio, dėl to labai pergyveno, nes buvo neseniai sudariusi santuoką. Dėl nuolatinės įtampos ir streso pablogėjo ieškovės sveikata, jai prireikė psichologo pagalbos.
Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė psichologės M. R. pažymą dėl suteiktų konsultacijų, iš kurios matyti, kad ieškovė kreipėsi pagalbos dėl patiriamų sunkumų asmeniniame gyvenime, įtemptų santykių su atsakovu. Jai buvo suteiktos keturios psichologo konsultacijos (b.l. 21). Išrašas iš Gyventojų registro patvirtina, kad atsakovas 2016-01-18 deklaravo savo išvykimą į užsienį (Vokietiją) (b.l. 39).
Atsakovas savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimo pripažinti jį kaltu dėl santuokos iširimo teismui nepareiškė.
CK 3.61 str. įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodytas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo (CPK 185 str.). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai, dalyvauti nepageidavo, todėl vertintina, kad ieškinyje nurodytų aplinkybių atsakovas neginčijo. Todėl įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes apie kito sutuoktinio elgesį, darytina išvada, kad atsakovas, nesirūpindamas šeima, neremdamas sutuoktinės moraliai ir materialiai, jos nepalaikydamas ir ją palikęs, buvo nelojalus ir pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas.
Šios nustatytos aplinkybės ir tai, kad atsakovas išvykęs į užsienį nutraukė visus ryšius su ieškove, šalys bendro ūkio neveda, suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra iširusi ir nėra galimybių ją išsaugoti. Todėl santuoka nutrauktina, pripažįstant, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.62 str.).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė po santuokos nutraukimo prašė jai palikti iki santuokos turėtą pavardę – L.. Atsakovas savarankiško reikalavimo nereiškė, prieštaravimų dėl ieškovės prašymo nepateikė. Todėl, ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina iki santuokos sudarymo turėta pavardė– L., atsakovui prigimtinė – A..
Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.
Ieškovė nurodė, kad yra darbinga, sau išlaikymo po santuokos nutraukimo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (Civilinio kodekso 3.72 straipsnio 4 dalis).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas.
Nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje, šalys registruotino nekilnojamojo turto neįgijo (b.l. 8, 10-11). Pagal byloje pateiktą VĮ „Regitra“ išrašą atsakovo K. A. vardu registruota transporto priemonė Opel Sintra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); (b.l. 14, 16). Ieškovė po santuokos nutraukimo prašė santuokoje įgytą automobilį priteisti atsakovui, neišmokant jai piniginės kompensacijos. Atsakovas savarankiško reikalavimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nereiškė. Nesant kitokio reikalavimo, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir atsakovui K. A. priteistinas automobilis Opel Sintra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);, neišmokant ieškovei piniginės kompensacijos už atsakovui tenkantį turtą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovė, pateikdamas ieškinį, šioje byloje sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio (b.l. 6). Apie turėtas atstovavimo išlaidas duomenų nepateikė. Todėl tenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistina 41 Eur žyminio mokesčio (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).
Valstybė byloje patyrė šias išlaidas 3,32 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos valstybei priteistinos ir atsakovo (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovui išaiškintina, kad šią sumą jis turi sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752), į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės V. A. (iki santuokos sudarymo L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini);, (duomenys neskelbtini); ir atsakovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini);, santuoką, sudarytą 2015 m. rugpjūčio 21 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1511, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui V. A. palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – „L.“, atsakovui K. A. – „A.“.
Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti atsakovui K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį Opel Sintra, valst. (duomenys neskelbtini); (VIN kodas (duomenys neskelbtini);).
Priteisti ieškovei V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) ieškovės sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 3,32 Eur (tris eurus, 32 ct) išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.