- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-07
- Bylos Nr.
- e2-2104-1175/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02625-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrius Nemeikšis
- Atsakovas
- J. R.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei Mildai Verkulevičienei (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui J. R. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo J. R. 1160,33 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 26,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškinyje nurodyta, kad 2023 m. sausio 12 d. ieškovė ir atsakovas sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 300 2237716 (toliau – Sutartis), kuria buvo apdrausta transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis) valdytojo civilinė atsakomybė. 2023 m. rugpjūčio 8 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo vairuojamas Automobilis atsitrenkė į transporto priemonę „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininku, remiantis 2023 m. rugpjūčio 8 d. eismo įvykio deklaracija, yra pripažintas atsakovas. Ieškovei, kaip Automobilio valdytojo civilinės atsakomybės draudikui, atsirado pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimo procedūras ir išmokėjo iš viso 2320,67 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Draudimo išmoka išmokėta pagal transporto priemonės „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 000001749. Žalos sureguliavimo metu nustatyta, jog eismo įvykio metu Automobilio savininkas (vairuotojas) neturėjo 4 metų vairavimo stažo (eismo įvykio metu atsakovas turėjo 3 metų vairavimo stažą, o Sutarties sudarymo metu stažas tebuvo 2,5 metų), tokiu būdu pažeistas Sutarties 1.5.6. punktas, kur individualiai aptarta sąlyga: „transporto priemonės savininko vairavimo stažas nėra mažesnis nei 4 metai“. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.993 straipsnio 1 dalį, prieš sudarant Sutartį, atsakovas privalėjo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovas sudarydamas draudimo sutartis kiekvieną kartą vertina prisiimamą draudimo riziką, objektyviuosius faktorius: vairavimo patirtį, drausmingumą ir kt., taip pat atitinkamai nustato pagal sutartį mokėtiną draudimo įmoką. Papildomai Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47, 36 punkte nurodyta: „Jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką“. Laikoma, kad rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė ją draudimo sutartyje, kaip turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui (37 punktas). Atsižvelgus į visas aplinkybes bei vadovaujantis teisiniu reguliavimu, ieškovė įgijo teisę reikalauti iki 50 procentų (1160,33 Eur) išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakovo dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo. Ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenziniu reikalavimu, kartu pateikdama šį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Atsakovas šio ieškinio teikimo dieną ieškovei jokia dalimi nėra atlyginęs eismo įvykio metu padarytos žalos. Be kita ko, iš eismo įvykio aplinkybių galima spręsti, kad eismo įvykį lėmė vairuotojo nepatyrimas – Automobilio vairuotojas, neįvertino nei vairuojamo Automobilio greičio, nei atstumo tarp eisme dalyvaujančių transporto priemonių, ir trenkėsi į stovinčią transporto priemonę. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovui tenka Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - Įstatymo) 22 straipsnio 2 dalyje, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 62 punkte bei Sutarties 1.5.7 punkte numatytos neigiamos teisinės pasekmės – grąžinti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Teismo posėdyje ieškovės atstovė papildomai nurodė, kad atsakovo su DB „Lietuvos draudimas“ sudaryta Automobilio draudimo sutartis, kurią atsakovas pateikė į bylą bei kurioje nurodyta, kad atsakovas turi teisę vairuoti draudžiamos kategorijos transporto priemonę įgijo 2018 m. sausio 17 d., nėra susijusi su šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes nėra aišku, iš kur draudimo brokeris gauna duomenis apie draudžiamą asmenį. Jų bendrovėje duomenys įvedami rankiniu būdu, galima tikrintis ir VĮ „Regitroje“. Tikėtina, kad atsakovas, prieš pasirašydamas Sutartį, jos neperskaitė, o vėliau dėl jos sąlygų į ieškovę nebesikreipė. Klausimą pradėjo kelti tik po to, kai buvo paskaičiuotas žalos atlyginimas. Atsakovas turi pareigą domėtis Sutarties sąlygomis. Iš susirašinėjimo su brokeriu turinio, galima daryti išvadą, kad brokeris neišaiškino visų Sutarties sąlygų. Tačiau ieškovės atstovas tame susirašinėjime nedalyvavo, todėl ir apie brokerio atsakomybės klausimą spręsti negali. Nuo Sutarties sudarymo praėjo nemažai laiko, todėl mažai tikėtina, kad draudimo brokeris turės ką patikslinti. Tuo tarpu Vairuotojų registro duomenimis 2023 m. rugsėjo 29 d. atsakovas turėjo 3 metų vairuotojo stažą. Visgi atsakovas turėjo suprasti, kad vairuotojo stažas turėtų būti susijęs su draudžiama transporto rūšimi. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai. Draudėjas pats renkasi draudimo sutarties sąlygas, nes tik jis žino visas sutarties sudarymo aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovas su pateiktu ieškiniu nesutiko ir pateiktame atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė sąmoningai klaidina teismą, teigdama, kad jis pateikė neteisingą informaciją apie savo vairavimo stažą, tokiu būdu pažeidė Sutarties 1.5.6. punkte numatytą individualiai aptartą sąlygą, jog „transporto priemonės savininko vairavimo stažas nėra mažesnis nei 4 metai“. Sudarant draudimo sutartį su ieškove buvo prašymas nurodyti transporto priemonės savininko vairavimo stažą. Kadangi nuo 2014 metų turi galiojantį Traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo pažymėjimą, nurodė, kad turiu vairavimo stažą didesnį nei 4 metai. Nori pabrėžti, kad sudarant Sutartį reikalavimo nurodyti vairavimo stažą pagal draudžiamos transporto priemonės kategoriją nebuvo. Apie šią aplinkybę buvo informuota ieškovė, kai kreipėsi tiesiogiai dėl žalos atlyginimo, kas matyti ir pateiktame laiške. Tačiau šis jo prieštaravimas buvo ignoruotas ir ieškovė kreipėsi į teismą, kur savo ieškinyje nuslėpė jiems žinomą faktą apie turimą nuo 2014 metų galiojantį Traktoriaus ir Savaeigės mašinos vairuotojo pažymėjimą, o nurodo tik turimą B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, bei pakeičia sąvoką transporto priemonės savininko vairavimo stažas, kuri yra nurodyta Sutartyje į draudžiamos transporto priemonės rūšies vairavimo stažas, kurią nurodo ieškinyje. Šių sąvokų esmė ir turinys yra skirtingi, todėl negalima jų vartoti tos pačios definicijos apibrėžimui. Šių faktų visuma leidžia daryti prielaidą, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai ir neatsakingai tiek jo, tiek teismo atžvilgiu, iškreipdama faktus, siekia sau finansinės naudos. Dėl to, prašo teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas papildomai pateikė susirašinėjimus su kitos bendrovės atstove, kuriuose, kaip teigė atsakovas, matyti, kad jo vairuotojo stažas ištaisytas VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje ir nurodyta, kad jo vairuotojo stažas yra nuo 2018 m. sausio 17 d., o anksčiau buvo nurodyta data 2020 m. liepos 28 d. Sutartį gavo ir perskaitė tik po to, kai susimokėjo už draudimą. Iš draudimo brokerio gavo pasiūlymus su kainomis, pasirinko ieškovę. Prie laiško, kuriame buvo pateikta informacija apie draudimo sutarčių kainas skirtingose draudimo bendrovėse, preliminarių sutarčių projektų nebuvo. Galėjo į Sutarties sąlygas ir neįsigilinti, galbūt kai skaitė buvo pavargęs, ar perskaitė paskubomis. Pabrėžė, kad sudarant Sutartį nebuvo formuluojamas klausimas ar jis turi 4 metų būtent „B“ kategorijos draudimo stažą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonės draudimo sutartyje nurodyto vairavimo stažo, bei su tuo susijusios išmokos išmokėjimo įvykus autoįvykiui bei draudiko teisės reikalauti iš atsakovo 50 procentų draudimo išmokos dėl to, kad eismo įvykio kaltininkas neturėjo sutartimi numatyto vairavimo stažo.
CK 6.993 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Sudarant draudimo sutartis kiekvieną kartą vertinama prisiimama draudimo rizika, objektyvieji faktoriai (vairavimo patirtis, drausmingumas ir kt.). Atitinkamai nustatoma pagal sutartį mokėtina draudimo įmoka. Draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir abipusiškai atskleisti visą informaciją, galinčią turėti įtakos sutarties sudarymui ir jos sąlygų nustatymui. Draudėjo pareiga suteikti draudikui visą nurodytai sutarčiai reikšmingą informaciją gali lemti tiek šio apsisprendimą prisiimti draudimo riziką, tiek draudimo sutarties sąlygas, tarp jų ir draudimo įmokų bei draudimo išmokų dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2013).
Tuo tarpu Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimu Nr. N-47, 36 punkte nurodyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Laikoma, kad rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė ją draudimo sutartyje, kaip turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui (37 punktas). Neigiamos draudėjo pareigų nevykdymo teisinės pasekmės įvirtintos Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Taisyklių 62 punkte numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį. Taisyklių 62.1 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, draudėjo grąžinti iki 50 proc. išmokėtos draudimo, jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos. Taisyklių 62.2 punktas nustato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, draudėjo grąžinti iki 50 proc. išmokėtos draudimo, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.
Byloje nustatyta, kad 2023 m. sausio 12 d. ieškovė ir atsakovas sudarė Sutartį, kuria buvo apdrausta Automobilio valdytojo civilinė atsakomybė. Sutarties 1.5.6 punkte individualia sąlyga susitarta, kad „transporto priemonės savininko vairavimo stažas nėra mažesnis nei 4 metai“. Akivaizdu, šiuo punktu šalys susitarė dėl draudimo rizikų. 2023 m. rugpjūčio 8 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo vairuojamas Automobilis atsitrenkė į transporto priemonę „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o eismo įvykio kaltininku yra pripažintas atsakovas. Ieškovė atliko žalos sureguliavimo procedūras ir išmokėjo iš viso 2320,67 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 50 procentų išmokėtos nukentėjusiajam sumos, kadangi jis nesilaikė Sutarties 1.5.6 punkte nustatytos sąlygos, nes atsakovas, kaip Automobilio savininkas ir vairuotojas neturėjo 4 metų vairavimo stažo, t. y. Sutarties sudarymo metu atsakovo B kategorijos transporto priemonių vairavimo stažas siekė tik 2,5 metų, o eismo įvykio metu - 3 metus.
Pagal kasacinio teismo praktiką, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika. Taip pat įstatymas įpareigoja įvertinti ir visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką: jeigu sutarties šalių turėtų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2013; 2016 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).
Esančių duomenų, sutartinius ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų kontekste, teismas vertina tai, kad Sutartis sudaryta dėl konkrečios transporto priemonės – Automobilio, kuriam vairuoti reikalinga B kategorijos vairuotojo pažymėjimas, o ne dėl kelių transporto priemonių, kurioms vairuoti reikalingos būtų kitos vairavimo kategorijos. Iš to seka, kad Sutarties 1.5.6. punkte esanti sąlyga, jog „transporto priemonės savininko vairavimo stažas nėra mažesnis nei 4 metai“ yra susieta būtent su B kategorijos apdraustu Automobiliu. Dėl to, protingas, rūpestingas ir apdairus asmuo, sudarydamas transporto priemonės draudimo sutartį, kuriai vairuoti reikalinga B kategorija, turi suvokti, kad draudimo rizika tiesiogiai yra susijusi su tuo, kokią vairavimo patirtį turės būtent draudžiamos transporto priemonės valdytojas (vairuotojas), turintis atitinkamos tam automobiliui vairuoti, kategorijos vairavimo stažą. Toks sutarties aiškinimas atitinka tiek analogiškų nusistovėjusių draudiminių teisinių santykių praktiką, tiek ir teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-481-368/2019, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-453-587/2022, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-316-569/2022 ir kt.). Akcentuotina ir tai, kad Sutartį sudaręs atsakovas savo parašu ir apmokėjimu patvirtino, kad suderino Sutartį ir sutiko su Sutarties sąlygomis. Sutartis iki draudžiamojo įvykio buvo galiojanti ir nenuginčyta, atsakovas iki draudžiamo įvykio jokių pretenzijų dėl ginčijamo Sutarties 1.5.6. punkto sąlygos nekėlė. Taip pat pažymėtina, kad tokių sąlygų kaip Sutarties 1.5.6. punktas išskyrimas pačioje Sutartyje ir turėjo atkreipti atsakovo dėmesį, sudarant Sutartį, dėl ko jis šias sąlygas turėjo aiškintis, žinodamas savo paties turimo vairavimo stažo ypatumus, atsižvelgiant į kategorijas. Kaip matyti dėl vairuotojo (atsakovo) nepatyrimo, kuris yra draudžiamas brangiau, ir įvyko 2023 m. rugpjūčio 8 d. eismo įvykis (eismo įvykio kaltininku, remiantis 2023 m. rugpjūčio 8 d. eismo įvykio deklaracija, pripažintas atsakovas), o būtent draudžiamo automobilio vairuotojo patirtį ir turi atskleisti atsakovas, o ne ieškovė, kuri negali žinoti tokių aplinkybių.
Tuo tarpu pats atsakovas teismui dėstė viena kitai prieštaraujančias pozicijas, nurodydamas, kad iki draudžiamo įvykio nebuvo susipažinęs su Sutarties tekstu, nors Sutartį pasirašė, tačiau kartu teigiant, kad Sutarties 1.5.6. punkto sąlyga jam yra neaiški. Šioje vietoje pažymėtina, kad jeigu atsakovui buvo neaiški minėta Sutarties sąlyga ir jos turinys, tačiau informacijos dėl jos draudikui ar draudimo tarpininkui apie savo turimo vairavimo patirtį neakcentavo ir nepasitikslino, todėl nėra pagrindo nagrinėjamu atveju spręsti, kad atsakovas Sutarties sudarymo metu buvo suklaidintas neaiškaus Sutarties teksto, juolab kai jis pats su Sutarties tekstu nebuvo savalaikiai susipažinęs iki draudžiamojo įvykio, remiantis paties atsakovo paaiškinimais teisme. Dėl to, tokie atsakovo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti, atsakovui remiantis jais tik formaliais pagrindais. Juolab byloje nenustatyta, kad ieškovė, kaip draudikas, ar draudimo tarpininkas būtų veikęs aplaidžiai ar klaidinant atsakovą, kadangi pats atsakovas detaliai neatskleidė faktinio draudžiamo automobilio valdytojo bei jo vairuotojo stažo ypatumų.
Teismo vertinimu, pagrįstu byloje pateiktų įrodymų visuma, atsakovui kyla pareiga grąžinti ieškovei 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos pagal Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatas, Taisyklių 62 punkto reikalavimus bei Sutarties 1.5.7 punktą. Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 62.1 punktą atsakingas draudikas turi teisę reikalauti draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo, jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos. Taigi, teisės aktai nustato draudikui teisę susigrąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos, jei draudėjas neįvykdo pareigos suteikti draudikui informaciją, aktualią sutarties sudarymo metu, ir vėliau nepraneša apie draudimo rizikos padidėjimą. Kaip minėta, iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas ir jo interesais veikusi sutuoktinė nepateikė ieškovei išsamių duomenų apie atsakovo įgytas transporto priemonių vairavimo kategorijas ir vairavimo stažą, šios informacijos draudikui neakcentavo ir nepasitikslino dėl neatsargumo (CK 6.993 straipsnio 1 dalis, 5-7 dalys) tiek sudarant Sutartį, tiek ir po jos sudarymo. Tuo tarpu ir kiti atsakovo pateikti argumentai ir duomenys apie galimą draudimo tarpininko netinkamą funkcijų atlikimą, nereikalaujant detalių duomenų apie jo turimą vairavimo patirtį, nepaneigia prieš tai išdėstytų išvadų ir atsakovo pareigos pačiam domėtis ir tikslinti galimai neaiškias Sutarties sąlygas, o atsakovo susirašinėjimas dėl draudimo sutarties sudarymo su kita draudimo įmone, kuri šiuo metu draudžia Automobilio valdytojo civilinę atsakomybę – nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėms ir teisiniais motyvais, konstatuojama, jog ieškovės reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl yra visiškai tenkintinas, t. y. ieškovei iš atsakovo priteistina 50 proc. dalis išmokėtos draudimo išmokos – 1160,33 Eur sumą.
Dėl reikalavimo priteisti metines procesines palūkanas
Kreditoriaus patiriamiems nuostoliams kompensuoti priskiriamos taip pat ir palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, t. y. nuo piniginių lėšų sumos, kurios kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Šių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Procesinės palūkanos, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skaičiuotinos nuo priteistos sumos ir jos nelaikomos „dvigubomis“ palūkanomis, kurių taikymas bendra tvarka yra draudžiamas pagal CK 6.37 straipsnio 4 dalį.
Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėms ir teisiniais motyvais, konstatuojama, jog teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas yra ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1160,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. vasario 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis.
Už ieškinį ieškovė sumokėjo 26,00 Eur žyminį mokestį, kuris, tenkinus ieškovės ieškinį, priteistinas iš atsakovo ieškovei.
Valstybė byloje patyrė 15,86 Eur išlaidų susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija 8,00 Eur sumą, todėl priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1160,33 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt eurų 33 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. vasario 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 26,00 Eur (dvidešimt šešis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, naudai.
Priteisti iš atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 1886 59752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.