Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-10-13 · Civilinė byla Nr. e2-7367-1079/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-13
Bylos Nr.
e2-7367-1079/2020
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00374-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Ieškovas
O. B.
Atsakovas
D. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-7367-1079/2020Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00374-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.29.1; 3.2.6.5; 3.4.1.11.4.3.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 13 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. B. ieškinį atsakovui D. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas O. B. 2020 m. balandžio 30 d. kreipėsi į teismą ieškiniu, dokumentinio proceso tvarka, prašydamas iš atsakovo D. L. priteisti 6650,00 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2019 m. vasario 2 d. paskolino atsakovui D. L. 6650 Eur. Atsakovas pats surašė ir pasirašė paskolos raštelį, įsipareigodamas grąžinti paskolintą sumą iki 2020 m. sausio 2 d. Nesulaukęs skolos grąžinimo per įsipareigotą terminą, nusiuntė atsakovui pranešimą apie negrąžintą skolą ir pasiūlymą skolą grąžinti. Supranta, kad atsakovas jo laišką su pasiūlymu gavo, tačiau pasakė, kad pinigų neturi, o jis galintis kreiptis į teismą

Teismas nustatęs, kad ieškovo reikalavimai yra grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, ieškovo prašymu, bylą išnagrinėjo dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. preliminariu sprendimu ieškovo O. B. ieškinys buvo patenkintas visiškai ir atsakovas D. L. įpareigotas grąžinti ieškovui 6650 Eur, taip pat iš atsakovo ieškovui priteistos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 6650 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo į valstybės biudžetą priteista 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 112,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

2020 m. birželio 3 d. teisme gauti atsakovo prieštaravimai, kuriame prašoma panaikinti 2020 m. gegužės 7 d. priimtą preliminarų sprendimą. Prieštaravimus motyvavo tuo, kad skolos raštelis surašytas neteisėtomis aplinkybėmis, darant psichologinį spaudimą ir pažeidžiant jo laisvą valią, apsisprendimą.

Ieškovas atsiliepimo į prieštaravimus nepateikė.

Šalies argumentai

Ieškovas ir jo atstovė į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant dėl Raseinių rajone labai išplitusio Covid-19 viruso ir rekomendacijų nevykti į kitus šalies administracinius vienetus.

Atsakovas D. L. į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nėra žinomos. Apie teismo posėdžio datą ir laiką atsakovui pranešta tinkamai, asmeniškai įteikiant teismo šaukimą ir papildomus dokumentus, prašymų atidėti bylos negauta, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. 2019 m. vasario 2 d. skolos raštelio, 2020 m. sausio 14 d. raginimo grąžinti paskolą, pašto siuntos įteikimo patvirtinimo, ieškovo sudarytos vartojimo kredito sutarties su UAB „Mokilizingas“ nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2019 m. vasario 2 d. pasirašė skolos raštelį, kuriuo atsakovas iš ieškovo pasiskolino 6650,00 Eur ir įsipareigojo juos grąžinti iki 2020 m. sausio 2 d. Atsakovas skolos laiku negrąžino, todėl ieškovas 2020 m. sausio 14 d. išsiuntė jam pranešimą, ragindamas iki 2020 m. sausio 30 d. grąžinti skolą. Atsakovas į raginimą nereagavo, savo įsipareigojimų nevykdė ir liko skolingas ieškovui 6650,00 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas, pateikdamas prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, nurodė, kad skolos raštelis surašytas neteisėtomis aplinkybėmis, darant psichologinį spaudimą ir pažeidžiant jo laisvą valią, apsisprendimą. Teismas tokį atsakovo argumentą laiko visiškai nepagrįstu, nes kaip matyti iš paskolos raštelio turinio, raštelį savo ranka surašė pats atsakovas, jame nurodė, kad pinigus gavo, tai patvirtino savo vardu, pavarde ir parašu. Atsakovas nepateikė teismui jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių jo prieštaravimuose nurodytas aplinkybes, neginčija pinigų gavimo fakto. CPK 178 straipsnyje nustatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės (CK 1.93 straipsnio 5 dalis).

Šalių pasirašytame skolos raštelyje nurodyta pinigų suma viršija 3000 Eur, todėl tokia paskolos sutartis, kaip sandoris, turėtų būti patvirtinta notaro (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, konstatuoja, kad yra pagrindas ex officio (pagal pareigas) pripažinti šalių pasirašytą skolos raštelį dėl 6650,00 Eur sumos skolinimo iš ieškovo akivaizdžiai negaliojančiu, kadangi jis nepatvirtintas notaro (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.93 straipsnio 3 dalis, 6.871 straipsnio 3, 4 dalys). Pripažinus šalių pasirašytą skolos raštelį negaliojančiu ir nustačius, kad pinigai, nurodyti paskolos raštelyje – 6650,00 Eur ieškovo atsakovui buvo iš tikrųjų perduoti, byloje turi būti išspręstas klausimas dėl restitucijos taikymo pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį.

CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 31 punktas; 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 21 punktas).

Sprendžiant restitucijos taikymo klausimą, reikšminga tai, ar ieškovas buvo perdavęs atsakovui pripažintame negaliojančiu skolos raštelyje nurodytą sumą. Teismas, vertindamas skolos raštelio turinį, vadovaujasi skolos raštelyje esančiomis gramatinėmis išraiškos formomis, kurios yra patvirtintos abiejų šalių parašais. D. L., pats surašydamas ir pasirašydamas 2019 m. vasario 2 d. skolos raštelį, jame aiškiai nurodė, kad pinigus pasiskolina iki 2020 m. sausio 2 d. Teismo nuomone, atsakovo panaudota žodžio „pasiskolinti“ gramatinė konstrukcija reiškia faktinį pinigų paėmimą iš ieškovo. Konkretaus termino nurodymas, iki kada atsakovas pinigus pasiskolina, reiškia, kad atsakovas ketina juos grąžinti iki skolos raštelyje nurodytos datos. Be to, skolos raštelyje atsakovas nurodė „Gavau pinigus“ ir abi šalys – tiek atsakovas, tiek ieškovas tai patvirtindamos skolos raštelį pasirašė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas turėjo galimybę suteikti atsakovui 6650 Eur paskolą, nes tą pačią dieną (2019 m. vasario 2 d.) buvo sudaręs vartojimo kredito sutartį su UAB „Mokilizingas“ 7150 Eur sumai. Iš viso to, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas buvo perdavęs, o atsakovas buvo priėmęs iš ieškovo paskolos raštelyje nurodytą pinigų sumą – 6650,00 Eur.

Teismas, pripažinęs atsakovo pasirašytą skolos raštelį negaliojančiu bei nustatęs, kad ieškovas perdavė atsakovui, o šis priėmė iš ieškovo 6650,00 Eur sumą, vadovaudamasis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, taiko restituciją, įpareigodamas atsakovą grąžinti ieškovui 6650,00 Eur.

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo grąžintinos ieškovui sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 430 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Vadovaujantis 2020 m. vasario 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-20-T-484-2147 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, ieškovui šioje civilinėje byloje teikta antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Preliminarų sprendimą palikus nepakeistą ir ieškovo reikalavimus patenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Žyminis mokestis šioje byloje sudaro 75,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktai, 7 dalis), todėl ieškinį patenkinus žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo D. L. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. liepos 21 d. patikslintą pažymą Nr. (12.35)PT-2691 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 246,18 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 246,18 Eur antrinės teisės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 430 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Pripažinti akivaizdžiai negaliojančiu 2019 m. vasario 2 d. atsakovo D. L. ir ieškovo O. B. pasirašytą skolos raštelį dėl 6650,00 Eur (šešių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) Eur skolinimosi iš ieškovo O. B..

Taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti ieškovui O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 6650,00 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct).

Priteisti iš atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo grąžintinos ieškovui sumos (6650,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 246,18 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus 18 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Sigita Rozgaitė