Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su A. B. pateiktu nušalinimo pareiškimu Klaipėdos apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-503-XX/2018, pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal minėto pareiškėjo skundą dėl notarės veiksmų, nagrinėjimo.

Pareiškėjo įsitikinimu, Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas, vykdydamas administracinės veiklos priežiūrą, jau pasisakė dėl pareiškėjo paduoto atskirojo skundo pagrįstumo ir skundžiamų teisėjo veiksmų. Kadangi Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas gali daryti įtaką civilinės bylos baigčiai, civilinė byla turi būti perduota nagrinėti kitam apygardos teismui.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017).

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. B. nušalinimo pareiškimą iš esmės grindžia nepasitikėjimu Klaipėdos apygardos teismo pirmininko elgesiu, tačiau nenurodo konkrečių teisėjų veiksmų, kurie patvirtintų pagrįstas prielaidas abejoti, jog civilinė byla Klaipėdos apygardos teisme negali būti išnagrinėta nešališkai. Pažymėtina, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-503-XX/2018 nėra paskirta nagrinėti konkrečiam teisėjui. Pateiktame nušalinimo pareiškime pareiškėjas nenurodo nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindų. Tokių pagrindų nepatvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-503-XX/2018 medžiaga, Klaipėdos apygardos teismo teisėjų veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar kiltų abejonių dėl teisėjų šališkumo, nenustatyta, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytinos jo subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo objektyviam stebėtojui abejoti visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų šališkumu.

Susipažinusi su Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2018 m. sausio 30 d. raštu dėl skundo Nr. 11-76, Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog priešingai, nei nurodė pareiškėjas, apygardos teismo pirmininkas, vykdydamas administracinės veiklos priežiūrą, nenagrinėjo ir neišreiškė nuomonės dėl pareiškėjo atskirojo skundo, kuris bus nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-503-XX/2018. Kaip matyti iš pateikto rašto, Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas pareiškėjui išaiškino, jog pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas bus įvertinti išnagrinėjus atskirąjį skundą CPK nustatyta tvarka, o atsakydamas į raštą tyrė ir vertino pareiškėjo nurodytus pažeidimus, galinčius būti administracinės veiklos priežiūros objektu.

Siekdama pašalinti pareiškėjo keliamas abejones, kurios kaip matyti iš bylos medžiagos, taip pat paremtos tik pareiškėjo subjektyvia nuomone, dėl galimos Klaipėdos apygardos teismo pirmininko įtakos nagrinėjamai bylai, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo.

Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausioms abejonėms dėl teisėjo suinteresuotumo ir šališkumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusišalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju, teisėjai nagrinėjantys bylą turi patys nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negali kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2S-503-XX/2018 gali būti išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

A. B. nušalinimo pareiškimo Klaipėdos apygardos teismui nuo civilinės bylos Nr. 2S-503-XX/2018 nagrinėjimo netenkinti.