Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8521-1000/2020 pagal pareiškėjo R. G. skundą dėl antstolio veiksmų, antstoliui Andriui Bespalovui, išieškotojai UAB „Žvalguva“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. 2YT-8521-1000/2020 buvo nagrinėjamas pareiškėjo R. G. (toliau – ir pareiškėjas, ir apeliantas) skundas dėl antstolio Andriaus Bespalovo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde pareiškėjas prašė panaikinti antstolio A. Bespalovo 2020 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymą „Dėl varžytynių“, kuriuo nustatyta pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo su žemės sklypu ir priklausiniais kaina, įpareigoti antstolį perkainoti turtą, paskiriant turto vertės nustatymo ekspertizę, sustabdyti išieškojimą vykdymo procese minėtoje vykdomojoje byloje, kurioje buvo priimtas patvarkymas, įskaitant paskelbtų varžytynių sustabdymą ar atšaukimą.

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2020 m. lapkričio 16 d. gautas pareiškėjo R. G. atskirasis skundas dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8521-1000/2020, kurį Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020m. lapkričio 16d. nutartimi atsisakė priimti. Apeliantas atskiruoju skundu skundžia šią Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020m. lapkričio 16d. nutartį, prašydamas ją panaikinti ir atskirąjį skundą priimti. Taip pat apeliantas apeliacinės instancijos teismo prašo priėmus jo atskirąjį skundą spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, praleidus įstatyme numatytą terminą tokiam skundui pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad atskirojo skundo dėl 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties padavimo termino jis nepraleido, nes nutartis jam buvo įteikta tik nutartį atsiėmus asmeniškai teisme, t. y. 2020 m. lapkričio 6 d., taip pat mano, kad nutarties išsiuntimas elektroniniu paštu negali būti laikomas teisėtu ir patvirtinančiu nutarties įteikimą.

12. Byloje nustatyta, kad civilinė byla Nr. 2YT-8521-1000/2020 buvo nagrinėjama pagal pareiškėjo R. G. skundą dėl antstolio Andriaus Bespalovo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

13. Bylos dėl antstolių veiksmų nagrinėjamos pagal ypatingosios teisenos taisykles(CPK 442 straipsnio 1 dalies 6 punktas) rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, kurioje numatyta, kad, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Nagrinėjamu atveju apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pirmosios instancijos teismas specialiame interneto tinklalapyje paskelbė 2020 m. rugsėjo 4 d. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui buvo žinoma apie bylos nagrinėjimą, tokių aplinkybių pareiškėjas neginčija ir neįrodinėja, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie teisminį procesą.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, o pareiškėjas šių aplinkybių atskirajame skunde neginčija, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, apeliantui buvo siųsta registruotu paštu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kuri sutampa su adresu, nurodytu paties pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 25 d. skunde antstoliui, tačiau grįžo neįteikta, nes pareiškėjas neatsiėmė siuntos pašte. Nutartis taip pat siųsta pareiškėjo darbovietei, siųsti dokumentai negrįžo neįteikti, tačiau nepateikta ir įteikimo pažyma. 2020 m. spalio 15 d. teisme buvo gautas pareiškėjo elektroninis laiškas, kuriame prašoma pareiškėjui skirtus dokumentus siųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), todėl teismas tą pačią dieną šiuo elektoriniu paštu išsiuntė pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį. Nors pareiškėjas apie nutarties gavimą elektroniniu paštu nepatvirtino, tačiau gautas sistemos pranešimas, kad laiškas pristatytas. Pats pareiškėjas atskirajame skunde neteigia, jog nutartis elektroniniu paštu jam nebuvo atsiųsta, tačiau jis mano, kad toks įteikimo būdas nėra numatytas įstatyme.

15. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį, atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka priimta laikantis rašytinio proceso, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

16. Tam, kad asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. Dėl šios priežasties CPK I dalies 11 skyriaus antrajame skirsnyje yra įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo tvarka, ji yra imperatyvi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-687/2019).

17. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. CPK 175¹ straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.

18. Naudojimosi EPP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P- 141-(1.1), tačiau kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pareiškėjas nėra LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo, t. y. nėra paslaugų gavėjas, nėra EPP vartotojas, jis taip pat nėra vienas iš CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nurodytų asmenų, kurie privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Dėl šios priežasties, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, nepavykus įteikti nutarties pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (CPK 117 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu), kuris sutapo ir su paties pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų nurodytu adresu, iš esmės ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad procesiniai dokumentai apeliantui būtų įteikti. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, teismas teismų informacinėje sistemoje LITEKO gavo duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie pareiškėjo darbovietę, 2020 m. spalio 15 d. išsiuntė su įteikimo pažyma procesinius dokumentus (duomenys neskelbtini), tačiau tą pačią dieną, gavus paties pareiškėjo elektroninį laišką, kuriame jis prašė siųsti procesinius dokumentus jo nurodytu elektroniniu paštu, teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį išsiuntė elektroniniu paštu pareiškėjui, o sistema patvirtino, kad pranešimas pristatytas. Nors apeliantas teigia, kad toks įteikimo būdas nenumatytas įstatyme, akivaizdu, kad pareiškėjas buvo informuotas ir jau 2020 m. spalio 15 d. žinojo apie teismo priimtą nutartį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog nors procesinių dokumentų įteikimas elektroniniu paštu neįtvirtintas CPK ir lydimaisiais teisės aktais, tačiau, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, toks įteikimo būdas gali būti laikomas nepažeidžiančiu byloje dalyvaujančių asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-179-611/2017). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esant neginčijamai nustatytai faktinei aplinkybei, kad pareiškėjas pats teismo prašė procesinius dokumentus atsiųsti jam jo nurodytu elektroniniu paštu, negalima vertinti, kad toks nutarties įteikimo būdas pažeidė pareiškėjo teises.

19. Nagrinėjamu atveju reikšmingas ne tik nutarties įteikimo faktas ar būdas, bet ir apelianto sužinojimo apie skundžiamą nutartį momentas, kuris šiuo atveju yra nustatytas ir neginčytinas, nes apeliantas atskirajame neginčija fakto, kad nutartį elektroniniu paštu gavo. Vien tai, kad šiuo konkrečiu atveju teismas neįteikė pareiškėjui nutarties CPK numatytu būdu, o įteikė paties pareiškėjo nurodytu būdu, nepaneigia aplinkybės, kad apeliantui apie priimtą nutartį tapo žinoma 2020 m. spalio 15 d. ir leidžia konstatuoti, kad terminas atskirajam skundui dėl 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2020 m. spalio 16 d.

20. Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį ir 42 straipsnio 5 dalį, šalys turi pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, domėtis nagrinėjamos bylos eiga bei rūpestingai ir laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus. Nagrinėjamoje byloje apeliantui apie posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas jo skundas dėl antstolio veiksmų, pranešta tinkamai, šios aplinkybės apeliantas neginčijo, skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjas teikė pats, todėl privalėjo būti aktyvus, turėjo pareigą domėtis bylos eiga ir byloje priimtais procesiniais sprendimais. Atsižvelgus į tai, kad apeliantui apie 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį tapo žinoma jau 2020 m. spalio 15 d., o atskirasis skundas buvo pateiktas tik 2020 m. lapkričio 16 d., yra pagrindas konstatuoti, kad apeliantas pateikė atskirąjį skundą praleidęs CPK 335 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą procesinį terminą ir šio termino atnaujinti neprašė.

21. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta teisingai nustačius ir ištyrus visas reikšmingas faktines aplinkybes, įvertinus jas nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą, todėl naikinti ją remiantis pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat nesprendžiama dėl atskirajame skunde keliamo laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimo, nes tokio klausimo sprendimas nepriskiriamas apeliacinės instancijos teismo kompetencijai (CPK 147 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.