Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo V. N. (V. N.) skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutarties, kuria trims mėnesiams buvo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamajam V. N. nuosavybės teise priklausančiam turtui – automobiliui „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-34-282/2022, be kita ko, V. N. yra kaltinamas tuo, kad jis neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno ir realizavo fizinio asmens dokumentą, neteisėtai disponavo svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir prekiavo žmonėmis, o būtent: jis, turėdamas tikslą padaryti du apysunkius nusikaltimus – neturint teisinio pagrindo įgyti, laikyti, gabenti ir realizuoti fizinio asmens dokumentą ir neteisėtai disponuoti svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir sunkų nusikaltimą – prekiauti žmonėmis, 2016 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo, A. S. ir L. V., ir veikė pagal iš anksto nustatytą ir aptartą vaidmenų bei užduočių pasiskirstymą:

- jis (V. N.) parengė nusikalstamų veikų padarymo planą ir paskirstė organizuotoje grupėje vaidmenis – jis turėjo Ukrainos teritorijoje surasti asmenis, norinčius patekti į Jungtinės Karalystės teritoriją, ir nusiųsti juos į Lietuvos Respublikos teritoriją, kur juos turėjo pasitikti organizuotos grupės narys A. S., ir kartu su organizuotos grupės nariu L. V., neturėdami teisėto pagrindo, turėjo įgyti, laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentus ir juos realizuoti perduodant jo (V. N.) atsiųstiems Ukrainos piliečiams, be to, A. S. ir L. V. turėjo neteisėtai įgyti, laikyti ir perduoti jo (V. N.) atsiųstiems Ukrainos piliečiams svetimas elektronines mokėjimo priemones – banko mokėjimo korteles, kurios turėjo būti Ukrainos piliečių naudojamos kaip papildoma priemonė savo asmenybės kaip neva Lietuvos Respublikos piliečio patvirtinimui, o taip pat A. S. turėjo perleisti jo (V. N.) atsiųstus žmones asmenims, kurie naudotųsi Ukrainos piliečių priverstiniu darbu, o jis (V. N.) turėjo koordinuoti organizuotos grupės narių veiklą ir jai vadovauti;

- organizuotos grupės narys A. S. kartu su organizuotos grupės nariu L. V. turėjo neteisėtai įgyti tikrus Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentus, taip pat pasitikti jo (V. N.) į Lietuvos Respubliką atsiųstus Ukrainos piliečius, parinkti jų išvaizdą atitinkančių Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentus ir perduoti jiems, tokiu būdu minėtus dokumentus realizuojant, be to, A. S. ir L. V. turėjo neteisėtai įgyti, laikyti ir perduoti jo (V. N.) atsiųstiems Ukrainos piliečiams svetimas elektronines mokėjimo priemones – banko mokėjimo korteles, o taip pat perleisti jo (V. N.) surastus žmones asmenims, kurie naudotųsi Ukrainos piliečių priverstiniu darbu;

- organizuotos grupės narys L. V. kartu su organizuotos grupės nariu A. S. turėjo neteisėtai įgyti tikrus Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentus, parinkti jo (V. N.) į Lietuvos Respubliką atsiųstiems Ukrainos piliečiams jų išvaizdą atitinkančių Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentus ir perduoti jiems, tokiu būdu minėtus dokumentus realizuojant, o taip pat turėjo neteisėtai įgyti, laikyti ir perduoti jo (V. N.) atsiųstiems Ukrainos piliečiams svetimas elektronines mokėjimo priemones – banko mokėjimo korteles.

2. V. N. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 302 straipsnio dalį tuo, kad vykdant nusikalstamos veikos padarymo planą jis, veikdamas organizuotoje grupėje su A. S. ir L. V., neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, laikė, gabeno ir realizavo fizinio asmens dokumentus, o būtent: jis (V. N.), laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. kovo mėnesio, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, Ukrainoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, surado Ukrainos piliečius S. T., gim. (duomenys neskelbtini), T. C. (T.), gim. (duomenys neskelbtini), norinčius patekti į Jungtinę Karalystę, ir nurodė jiems vykti į Lietuvos Respubliką, apie tai informavęs A. S.. 2017 m. kovo 19 d. S. T., T. C. (T.), vykdydami jo (V. N.) nurodymą, atvyko autobusu iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, kur juos Mažeikių mieste pasitiko A. S. ir automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno bei apgyvendino L. V. suteiktame būste, adresu (duomenys neskelbtini).

A. S., veikdamas kartu su L, V., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. kovo 28 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu ir vietoje, neturėdami teisėto pagrindo įgijo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą I. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir laikė jas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2017 m. kovo 28 d., kai Mažeikių m. realizavo minėtus dokumentus, atiduodami juos Ukrainos piliečiams S. T. ir T. C. (T.).

Tęsiant nusikalstamą veiką, jis (V. N.), ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 5 d., Ukrainoje, Ivano Frankivsko srityje, surado Ukrainos pilietį M. L., gim. (duomenys neskelbtini), norintį patekti į Jungtinę Karalystę, ir nurodė jam vykti į Lietuvos Respubliką, apie tai informavęs A. S.. M. L. 2017 m. gegužės 10 d. atvykus autobusu iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, jį Mažeikių m. pasitiko A. S. ir automobiliu „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno bei apgyvendino L. V. suteiktame būste, adresu (duomenys neskelbtini).

Tęsiant nusikalstamą sumanymą, jis (V. N.), ne vėliau kaip 2017 m. balandžio – gegužės mėnesiais, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, Ukrainoje, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, surado Ukrainos pilietį V. F. (V. F.), gim. (duomenys neskelbtini), norintį pateikti į Jungtinę Karalystę ir nurodė jam vykti į Lietuvos Respubliką, apie tai informavęs A. S.. V. F. ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 19-20 d. atvykus į Lietuvos Respubliką, jį Mažeikių m. pasitiko A. S. ir automobiliu „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno bei apgyvendino L. V. suteiktame būste, adresu (duomenys neskelbtini).

Tęsiant nusikalstamą sumanymą ir vykdant jam priskirtą vaidmenį, A. S., 2017 m. pavasarį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. birželio 13 d., Mažeikių mieste, neturėdamas teisėto pagrindo už 200 Eur sumą pas A. S., gim. (duomenys neskelbtini), įgijo pastarajam išduotą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir laikė ją ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2017 m. birželio 13 d., kai skisdamas lėktuvu gabeno ją iš Karmėlavos, Kauno r., Lietuvos Respublika į Palma de Maljorkos m., Maljorkos sala, Ispanijos Karalystė, kur 2017 m. birželio 14 d. realizavo minėtą dokumentą, atiduodamas jį Ukrainos piliečiui V. F..

Tęsiant nusikalstamą sumanymą ir vykdydami jiems priskirtus vaidmenis, A. S. kartu su L. V., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. birželio 13 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu ir vietoje, neturėdami teisėto pagrindo įgijo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir laikė ją ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2017 m. birželio 13 d., kai A. S., skisdamas lėktuvu gabeno ją iš Karmėlavos, Kauno r., Lietuvos Respublika į Palma de Maljorkos m., Maljorkos sala, Ispanijos Karalystė, kur 2017 m. birželio 14 d. realizavo minėtą dokumentą, atiduodamas jį Ukrainos piliečiui M. L..

Tęsiant nusikalstamą veiką ir vykdant jam priskirtą vaidmenį, L. V. 2017 m., nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo, turėdamas tikslą ateityje jį realizuoti perduodant jo (V. N.) atsiųstam Ukrainos piliečiui, įsigijo A. S. išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. laikė I. V. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kai kratos metu minėtą pasą aptiko Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) pareigūnai.

3. Be to, V. N. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis, vykdant nusikalstamos veikos padarymo planą, veikdamas organizuotoje grupėje su A. S. ir L. V., neteisėtai disponavo svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, o būtent: jis (V. N.), veikdamas pagal iš anksto aptartą nusikalstamos veikos padarymo planą, 2017 m. balandžio – gegužės mėnesiais, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, Ukrainoje, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, surado Ukrainos pilietį V. F., gim. (duomenys neskelbtini), norintį pateikti į Jungtinę Karalystę ir nurodė pastarajam vykti į Lietuvos Respubliką, apie tai informavęs A. S.. Ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 19-20 d. Mažeikių m. A. S. pasitiko į Lietuvos Respubliką atvykusį V. F. ir automobiliu „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno bei apgyvendino L. V. suteiktame būste, adresu (duomenys neskelbtini).

Tęsiant nusikalstamą sumanymą ir vykdant jam priskirtą vaidmenį, A. S. 2017 m. pavasarį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. birželio 13 d., Mažeikių mieste neteisėtai už 200 Eur iš A. S., gim. (duomenys neskelbtini), įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – pastarajam išduotą ir AB „SEB bankas“ priklausančią banko mokėjimo kortelę „VISA ELECTRON“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikė ją ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2017 m. birželio 14 d., kai Palma de Maljorkos m., Maljorkos saloje, Ispanijos Karalystėje, perdavė minėtą banko mokėjimo kortelę Ukrainos piliečiui V. F., kuris turėjo šią banko mokėjimo kortelę naudoti kaip papildomą priemonę savo asmenybės kaip neva Lietuvos Respublikos piliečio A. S. patvirtinti. Po to, V. F. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne ankščiau kaip 2017 m. birželio 20 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje grąžino minėtą banko mokėjimo kortelę A. S., o pastarasis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne ankščiau kaip 2017 m. birželio 20 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje minėtą banko mokėjimo kortelę perdavė organizuotos grupės nariui L. V., kuris ją iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. neteisėtai laikė I. V. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kai kratos metu minėtą banko mokėjimo kortelę aptiko VSAT pareigūnai.

4. Be to, V. N. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis, vykdant nusikalstamos veikos padarymo planą, veikdamas organizuotoje grupėje su A. S. prekiavo žmonėmis, o būtent: jis, veikdamas pagal iš anksto aptartą nusikalstamos veikos padarymo planą, 2017 m., laikotarpiu nuo birželio 14 d. iki birželio 19 d., panaudodamas apgaulę – žadėdamas Ukrainos piliečiams M. L. ir V. F., kad nugabens juos į Jungtinę Karalystę, kur suras jiems gerai apmokamą darbą, užverbavo M. L. ir V. F. vykti iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, kur jie turėjo būti išnaudojami priverstiniam darbui.

Tuo metu A. S., vykdant jam organizuotoje grupėje priskirtą vaidmenį, telefoninių pokalbių metu aiškino M. L. ir V. F., kaip jie turi atvykti į Lietuvos Respubliką, o 2017 m. birželio 20 d. A. S. Kauno mieste pasitiko į Lietuvos Respubliką atvykusius M. L. ir V. F. ir pastaruosius nakčiai apgyvendino viešbutyje „R.“, adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 21 d., jis (V. N.) sutarė su L. B., kad pastarasis leis V. F. ir M. L. gyventi jam priklausančiuose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), ir aprūpins juos maistu, o pastarieji už tai nemokamai dirbs įvairius ūkio darbus tuo pačiu adresu esančioje UAB „L.“ žvėrelių fermoje, tai yra bus išnaudojami priverstiniam darbui. Jo (V. N.) nurodymu A. S. 2017 m. birželio 21 d. nuvežė M. L. bei V. F. į L. B. priklausančias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), kur jis (V. N.), panaudodamas apgaulę – žadėdamas nugabenti į Jungtinę Karalystę neva gerai apmokamam darbui, ir pasinaudodamas M. L. ir V. F. pažeidžiamumu ir priklausomumu nuo jo – nes jie buvo likę svetimoje šalyje be pinigų ir galimybės savarankiškai grįžti į Ukrainą, vertė M. L. ir V. F. be atlygio dirbti įvairius ūkio darbus UAB „L.“ žvėrelių fermoje iki 2017 m. rugpjūčio 7 d., tai yra išnaudojo priverstiniam darbui.

5. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą, nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. vasario 10 d. buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam V. N. priklausančiam turtui – automobiliui „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant jo nuosavybės teisę. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas teismų nutartimis buvo tęsiamas. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartimi šis terminas dar kartą pratęstas trims mėnesiams nuo 2022 m. vasario 11 d., visiškai uždraudžiant šiuo turtu disponuoti (parduoti, išnuomoti, įkeisti, kitaip perleisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę ir juo naudotis).

II. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesnės instancijos teismo išvados ir argumentai

Kaltinamojo skundas atmestinas.

10. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip procesinė prievartos priemonė, yra susijęs su asmens konstitucine teise – teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti, todėl nei kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, nei kitos aplinkybės tam įtakos neturi. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti. Konstitucijos, kitų įstatymų, taip pat tarptautinių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog nuosavybės teisės gali būti ribojamos, kad būtų išvengta kitų asmenų teisių pažeidimo (Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d. nutarimas).

11. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo V. N. turtui taikomas, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą.

12. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, šioje byloje du asmenys – M. L. ir V. F. – yra pripažinti nukentėjusiaisiais. 2017 m. rugpjūčio 10 d. M. L. pareiškė 6 150 Eur civilinį ieškinį ir buvo pripažintas civiliniu ieškovu (t. 11, b. l. 201–202). 2022 m. sausio 19 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas 2021 m. gruodžio 27 d. M. L. pareiškimas, patvirtintas Ivano – Frankivsko miesto notarinės apylinkės privataus notaro, kuriuo nukentėjusysis, vadovaudamasis CPK 140 straipsniu, atsisako pareikšto civilinio ieškinio, nurodo žinantis civilinio ieškinio atsisakymo teisines pasekmes, tuo pačiu ir tai, kad pakartotinis kreipimasis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu klausimu, taip pat tais pačiais pagrindais neleistinas. Pareiškime taip pat nurodoma, kad M. L. neturi V. N. jokių pretenzijų (t. 23, b. l. 127). Baudžiamojoje byloje yra ir 2019 m. liepos 19 d. nukentėjusiojo pareiškimas, taip pat patvirtintas privataus notaro, kuriame nurodoma, kad M. L. jokių materialinių ir moralinių pretenzijų V. N. neturi (t. 12, b. l. 3). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, M. L. buvo informuotas apie teisiamuosius posėdžius Šiaulių apygardos teisme (t. 23, b. l. 111), el. paštu jam buvo siunčiamos prisijungimo prie teisiamųjų posėdžių nuorodos, tačiau teisiamuosiuose posėdžiuose nukentėjusysis nedalyvavo (t. 23, b. l. 157). Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusysis M. L. yra suinteresuotas baudžiamuoju procesu ir savo civilinį ieškinį palaiko, kas leistų taikyti BPK 151 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę. Nors skundu kaltinamasis prašo nutraukti procesą dėl nukentėjusiojo M. L. civilinio ieškinio, tačiau šiuo atveju aukštesnės instancijos teismas BPK X dalies tvarka nagrinėja skundą dėl konkrečios žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nėra kompetentingas spręsti klausimą dėl proceso dėl civilinio ieškinio nutraukimo.

13. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kitas nukentėjusysis V. F. nenurodė turintis kam nors pretenzijų, civilinio ieškinio nepareiškė, ketinimų jį pareikšti ateityje neišreiškė (t. 12, b. l. 40–42, 43–44), nors BPK 28 straipsnio 2 dalyje ir kituose teisės aktuose numatytos nukentėjusiojo teisės jam buvo išaiškintos (t. 12, b. l. 32–33). BPK 112 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Šiuo metu baudžiamojoje byloje jau yra pradėtas įrodymų tyrimas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis V. F. baudžiamojo proceso pirmosios instancijos teisme metu nebuvo surastas (t. 23, b. l. 117, 123), teismas protokoline nutartimi paliko nukentėjusiajam galimybę pareikšti civilinį ieškinį po to, kai jis bus tinkamai informuotas apie teisiamąjį posėdį. Vis dėlto, įvertinus baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, šioje proceso stadijoje prielaida apie tai, kad nukentėjusysis V. F. gali pareikšti civilinį ieškinį ateityje, nėra pakankama tęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą šiuo pagrindu.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 12 ir 13 punktuose, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, negali būti taikomas. Vis dėlto, ši procesinė prievartos priemonė nagrinėjamu atveju yra taikoma ir siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

15. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, V. N. yra kaltinamas, be kita ko, ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, automobiliu „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galimai priverstiniam darbui buvo gabenami Ukrainos Respublikos piliečiai, t. y. galimai ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos priemonė, kuri gali būti konfiskuojama. Kaltinamasis neteisus, nurodydamas, kad jokie baudžiamosios bylos duomenys nepatvirtina, kad kas nors šiuo automobiliu būtų kur nors gabentas.

16. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus yra užfiksuota, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją iš Lenkijos Respublikos įvažiavo „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. N., automobilyje be jo buvo penki nežinomi asmenys. Šis automobilis sustojo degalinėje „Lukoil“, esančioje Gegužių g. 26, Šiauliai, ir iš jo išlipo V. N. bei trys vyrai ir dvi moterys. Vėliau prie mikroautobuso „Volkswagen Transporter“ privažiavo automobilis „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo vyras, atpažintas kaip L. B.. Į „Volkswagen Sharan“ įsėdo V. N. bei du vyrai ir nuvažiavo iki sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) (t. 18, b. l. 188–189). Apklausos metu įtariamasis L. B. patvirtino šias aplinkybes ir nurodė, kad su V. N. susitiko degalinėje, į kurią jis atvažiavo mikroautobusu „Volkswagen Transporter“ (numerių neprisiminė), kuriame buvo dar keturi ukrainiečiai. Du ukrainiečiai ir V. N. įsėdo į jo automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo link fermos (t. 9, b. l. 10–11). Liudytojas P. K. (Ukrainos Respublikos pilietis) patvirtino, kad su asmeniu, vardu V., važiavo mikroautobusu „Volkswagen Transporter“ (numeriu neprisiminė) į Lietuvos Respubliką, sustojo degalinėje, kur persėdo į kitą automobilį ir vyko fermą (t. 12, b. l. 66–68). Įvykio vietoje, t. y. degalinės „Lukoil“ teritorijoje, apžiūrėjus paliktą automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo viduje buvo matyti palikti daiktai, lagaminas (t. 5, b. l. 20–21).

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad surinktų duomenų pakanka pagrįstam manymui, jog automobilis „Volkswagen Transporter“ buvo naudojamas Ukrainos Respublikos piliečių gabenimui, kurie vėliau galimai buvo išnaudojami priverstiniam darbui. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šioje proceso stadijoje V. N. kaltės klausimas nėra sprendžiamas ir surinktų duomenų pakankamumas vertinamas tik laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrįstumo kontekste. Esant pagrindui manyti, kad kaltinamajam priklausantis automobilis galėjo būti nusikaltimo padarymo priemone, kuriai gali būti taikomas turto konfiskavimas, žemesnės instancijos teismo nutartis, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo šiam turtui terminas, laikoma teisėta ir pagrįsta.

18. Pažymėtina, kad taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos žmogaus konstitucinės teisės, tačiau tuo pačiu jomis yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju, užtikrinti galimą turto konfiskavimą, ką baudžiamieji įstatymai įpareigoja padaryti prokurorą, o taip pat ir teismą (BPK 170¹ straipsnis, 357 straipsnis, BK 72 straipsnis). Laikinai apribojus nuosavybės teisę, šios procesinės prievartos pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaltinamojo V. N. (V. N.) skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.