Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei ir Ramunei Gudaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. M. ir jo įgaliotai atstovei advokatei I. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo A. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės R. P. 2014 m. birželio 25 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-14-8504751,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu apklaustas pareiškėjas A. M. skundą palaikė ir teismui paaiškino, jog 2014 m. balandžio 14 d. apie 14 val. grįžinėjo iš Jonavos į Kauną. Priartėdamas prie Stašėnų sankryžos pamatė, kad jam iš paskos važiuojantis automobilis VW Passat, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) mirkčioja ilgosiomis šviesiomis. Kadangi priekyje matė ženklą „70“, tai pradėjo lėtinti greitį, kadangi važiavo leistinu 90 km/h greičiu. Sumažinęs greitį, negalėjo persirikiuoti į pirmą kelio juostą, kadangi artėjo sankryža ir prasidėjo ištisinė linija. Tuo metu VW Passat lenkė jo automobilį iš dešinės pusės. Moteris matėsi, kad nepatenkinta, ji sukinėjo pirštą ties smilkiniu, parodė jam nepadorų gestą „vidurinį pirštą“, padidino greitį ir nuvažiavo tolyn. Tuo metu jis ją pasivijo, aplenkė, persirikiavo į pirmąją juostą ir rodydamas dešinį posūkį t.y. nekeisdamas eismo juostos ir neišjungęs dešinio posūkio, pradėjo lėtinti greitį. Jis taip bandė susistabdyti moteris ir paklausti, ką reiškia tie gestai. Moteris, kuri buvo už vairo, nemažindama greičio priartėjo prie jo automobilio ir staigiai stabdė. Ji pati sudarė avarinę situaciją, nes jis turėjo truputį padidinti greitį. Pavažiavus apie 400-500 metrų, moteris sustojo. Jis taip pat sustojo, išlipo iš automobilio, kadangi norėjo pasiaiškinti, ką reiškia jos visi tie gestai. Tada jis parodė, kad moteris atidarytų automobilio langą, nes norėjo pakalbėti. Pamatęs, kad neišeis su moterimis pakalbėti, pasiaiškinti, apsisuko ir norėjo sėstis į savo automobilį. Atidaręs savo automobilio dureles, išgirdo, kad tos moterys šaukė: „Nebandyk išvažiuoti, nes mes iškvietėme policiją“. Jis atsisėdęs į savo automobilį išvažiavo. Moterys važiavo visą kelią paskui jo automobilį. Taip privažiavus Karmėlavą, jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Liudytoja L. V. parodė, kad įvykio dieną ji vyko su R. I. į Kauną. Važiavo su jos automobiliu VW Passat nuo Jonavos pirma kelio juosta. Paskui pervažiavo į antrą eismo juostą, kadangi pirmoje juostoje važiavo krovininės mašinos. Jai iš paskos važiavo geltona mašinytė „boružytė“. Tada ji paspaudė greičiau, kad pralenktų šią koloną ir pamatė per šoninį veidrodėlį juodos spalvos mašiną. Tas juodos spalvos automobilis mirksėjo lempom. Ji suprato, kad yra pavojus tai mažai mašinytei, todėl pradėjo greičiau važiuoti. Pralenkė tą mašinų koloną ir pamatė, kad tos geltonos spalvos mašinytės nėra. Tada R. I. pasakė: “chamiškas vairuotojas nustūmė gražią boružytę“. Jos važiavo toliau, kalbėjo ir net nepastebėjo kaip prieš jos automobilį atsidūrė X5 automobilis. Džipo vairuotojas vieną kartą staigiai stabdė, paskui dar kartą stabdė. Iš viso buvo 2 ar 3 stabdymai. Ji bandė iš pirmos juostos įvažiuoti į antrą eismo juostą t.y. norėjo pabėgti nuo jo, o jis skersai metėsi, pradėjo stabdyti. Jis iš antros juostos skersuodamas savo mašiną jos mašiną stūmė link griovio. Ji po to sustojo, pradėjo klykti, ir liepė Ritai skambinti pagalbos telefonu 112. A. M. taip pat sustabdė savo automobilį, išlipo, kažką šaukė, rėkė ir supratęs, kad jos iškvietė pagalbą, sėdo į savo automobilį ir dideliu greičiu nurūko. Jos tą automobilį vijosi iš paskos. Ji per Policijos departamentą, paskui per facebooką bandė susirasti tos geltonos „boružėlės“ savininką.

Liudytoja R. I. parodė, kad įvykio dieną ji važiavo su VW Passat automobiliu ir dalyvavo eismo įvykyje, matė pačią situaciją t.y. kaip A. M. užkišo mašiną ir kaip stabdė. Jis vis pavažiuodavo ir po to stabdydavo. Ji su L. V. automobiliu bandė jį lenkti, o jis neleido. Tada ji puolė skambinti į policiją, nes labai išsigando, jis taranavo jų automobilį, stabdė, stūmė nuo kelio. Kadangi vyriškis iš įvykio vietos labai greitai nuvažiavo, jos jį nusivijo, norėdamos padiktuoti policijai valstybinius numerius, jog jį pareigūnai Karmėlavoje sustabdytų. A. M. važiavo su tamsios palvos BMW džipu. Nežino, kodėl jis taip elgėsi, jam nebuvo parodyta jokių rankų žestų, jokių keiksmažodžių. Įvykio metu kelyje dar buvo geltonos spalvos automobiliukas ir du sunkvežimiai.

Liudytoja Ž. S. parodė, kad ji vairuoja VW Beatle geltonos spalvos automobilį. Įvykio dieną ji važiavo su vaiku į Kauną. Važiavo antra eismo juosta, nes pirmoje kelio eismo juostoje važiavo sunkvežimiai. Priekyje jos automobilio važiavo VW Passat automobilis. Tada ji pamatė, kaip jai iš galo atvažiuoja juodos spalvos džipas, kuris mirksėjo šviesomis. Kadangi jai nebuvo kur dėtis, tai ji toliau važiavo. Tas džipas įlindo tai į vieną pusę, paskui į kitą pusę. Ji išsigando, kad tas džipas taip manevruoja ir kai tik atsirado laisva vieta tarp sunkvežimių, ji iškart įlindo ir davė kelią pravažiuoti tam džipui. Tarp sunkvežimių įlindusi važiavo apie 1 km. Taip važiuodama nematė antra juosta važiavusio VW PASSAT automobilio.

Liudytojas A. Š. parodė, kad jis įvykio dieną važiavo keliu Jonava - Kaunas ir matė stovinčius A. M. automobilį BMW ir kitą automobilį. Tai buvo už Stašėnų sankryžos. Pro tą vietą jis pravažiuoja dažnai, nes netoli yra jo darbovietė. Automobiliai stovėjo vienas paskui kitą. Nepasirodė, kad jie kažkaip ekstremaliai stovėtų. Pirmas stovėjo A. M. automobilis, o paskui jo automobilį stovėjo tamsios spalvos VW Passat. Automobiliai tikrai nestovėjo skersai kaip parodyta schemoje. Tarp automobilių buvo maždaug 4 metrų atstumas.

Liudytoja V. M. parodė, kad ji atliko tyrimą šioje byloje ir A. M. surašė protokolą. Buvo gautas L. V. skundas, jos papasakotos aplinkybės nekėlė abejonių, kita liudytoja sėdėjo šalia, dar ir trečia liudytoja buvo surasta. Abi liudytojos buvo apklaustos, davė analogiškus paaiškinimus. Pirminėje apklausoje L. V. sakė, kad važiavo geltonas, ryškus Beetle automobilis. Ji sakė, kad bandys ieškoti to automobilio, nes jų Jonavoje yra nedaug. L. V. pati surado tą automobilį ir atvažiavo kartu su liudytoja.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pareiškėjas A. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas už tai, kad 2014 m. balandžio 14 d. 14.00 val. Jonavos rajone, Stašiūnų k., vairavo transporto priemonę „BMW X3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keletą kartų keitė važiavimo kryptį, sąmoningai tyčia stabdė savo vairuojamą automobilį, užtverdamas kelią transporto priemonei, priversdamas ją staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, siekiant išvengti eismo įvykio, tokiais savo tyčiniais veiksmais padarė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 28, 106, 140.4 punktų pažeidimus dėl chuliganiškų paskatų, keliančius pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, taip padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Ši teisės norma yra blanketinė, ją detalizuoja Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (redakcija Nr. Nr.1436, 2012-11-28, Žin., 2012, Nr. 140-7186 (2012-12-05)).

Kelių eismo taisyklių 4 punktas numato, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Tų pačių taisyklių 106 punktas įtvirtina nuostatą, jog prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti.

Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti subjektyvųjį požymį, t.y. pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti subjektyviosios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-902-648/2011). Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pareiškėjas A. M. kaltinamas tuo, jog vairuodamas transporto priemonę dėl chuliganiškų paskatų keletą kartų keitė važiavimo kryptį, sąmoningai tyčia stabdė savo vairuojamą automobilį, užtverdamas kelią kitai transporto priemonei, priversdamas ją staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, siekiant išvengti eismo įvykio.

Analizuojant pareiškėjo A. M. veiksmus, siekiant nustatyti, ar jo veiksmuose buvo būtinieji Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. įtvirtinto teisės pažeidimo požymiai, pažymėtina, jog iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-14-8504751 medžiagos matyti, kad A. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. remiantis išskirtinai tik liudytojų L. V., R. I. ir Ž. S. parodymais. Šios aplinkybės neneigė tyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje atlikusi ir protokolą surašiusi teismo posėdžio metu apklausta vyresnioji specialistė V. M. (76 b.l.). Teismo nuomone, šių liudytojų parodymams nepagrįstai buvo suteikta didesnė įrodomoji galia kitų įrodinėjimo priemonių atžvilgiu, kadangi, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, liudytojos L. V. ir R. I. nagrinėjamos bylos atveju yra asmenys, prieš kuriuos galimai buvo padarytas teisės pažeidimas, jos yra susiję su pačiu įvykiu ir jame dalyvavo, jų iniciatyva buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla ir nubaustas A. M.. Taip pat byloje nustatyta, kad tarp minėtų liudytojų ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įvykio metu galimai kilo konfliktinė situacija, todėl liudytojos L. V. ir R. I. yra suinteresuoti byloje esantys asmenys ir jų parodymai turi būti patikrinami papildomai surinktais objektyviais ir neginčijamais įrodymais. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje esančiais duomenimis nėra paneigta ta aplinkybė, kad pati L. V. išprovokavo konfliktinę situaciją, kadangi, kaip teismo posėdžio metu nurodė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. M., jis priartėdamas prie Stašėnų sankryžos pamatė, kad jam iš paskos važiuojantis automobilis VW Passat, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) mirkčioja ilgosiomis šviesiomis. Kadangi priekyje matė ženklą „70“, tai pradėjo lėtinti greitį. Sumažinęs greitį, negalėjo persirikiuoti į pirmą kelio juostą, kadangi artėjo sankryža ir prasidėjo ištisinė linija. Tuo metu VW Passat lenkė jo automobilį iš dešinės pusės, už vairo buvusi moteris matėsi, kad yra nepatenkinta, ji sukinėjo pirštą ties smilkiniu, parodė jam nepadorų gestą „vidurinį pirštą“, padidino greitį ir nuvažiavo tolyn (40 b.l.). Be to, teismo posėdžio metu apklaustos minimos liudytojos emocingai pasakojo teismui įvykio aplinkybes, liudytoja L. V. teismui parodė, kad įvykio metu ji buvo labai išsigandusi, ji ir su ja važiavusi R. I. įvykio metu klykė, jos mašiną administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo stūmė link griovio, skersavo mašiną ir ją stūmė, visos šios nurodytos aplinkybės turėtų būti likę 112 pagalbos centro įraše (42 b.l.), liudytoja R. I. parodė, kad jų automobilį taranavo, stūmė nuo kelio (44 b.l.). Tačiau šios liudytojų nurodytos įvykio aplinkybės nesutampa su teismo išsireikalautame iš Bendrosios pagalbos centro ir teismo posėdžio metu ištirtame įvykio metu darytame garso įraše esančiais duomenimis. Iš minimo įrašo girdėti, kad liudytojos L. V. ir R. I. informuoja bendrosios pagalbos centro darbuotoją tik apie tai, kad automobilis BMW, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „užkišinėja“, <...> sudaro avarinę situaciją, nurodo „mes dasivijom jį, jis važiuoja link Kauno, ką mums daryti, ar mes galime kam nors pasiskųsti? Ir vėl jisai stabdo, lekia ir vėl stabdo palei nosį, mums daro avarinę situaciją. Bet dabar jau jis gražiai važiuoja” (51 b.l.), tačiau įraše negirdėti nei šių liudytojų klykimo, nei neadekvačių emocijų ar akivaizdaus išgąsčio, nei aplinkybių apie automobilio stūmimą nuo kelio. Teismo nuomone, liudytojų R. I. ir L. V. parodymai nėra pakankamai objektyvūs, visiškai patikimi ir pakankami skundą padavusio asmens A. M. kaltei konstatuoti.

Be to, teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Ž. S. nurodė, jog kai tik atsirado laisva vieta tarp sunkvežimių, ji iškart įlindo ir davė kelią pravažiuoti džipui. Tarp sunkvežimių įlindusi važiavo apie 1 km. Taip važiuodama nematė antra juosta važiavusio VW PASSAT automobilio (44-45 b.l.). A. Š. parodė, kad jis matė įvykio vietoje stovinčius A. M. automobilį BMW ir kitą automobilį (45 b.l.). Šie liudytojų parodymų taip pat nepagrindžia A. M. kaltės, kadangi jie tiesiogiai paties įvykio nematė. Kitų asmenų, kurie patvirtintų teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų L. V. ir R. I. parodymus, nustatyta nebuvo, tiesiogiai įvykio aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje surinkta nėra.

Remiantis byloje surinktų įrodymų bei apklaustų asmenų parodymų visuma, negalima daryti neabejotinos išvados apie tai, kad A. M. vairavo automobilį chuliganiškai ir kėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui. Byloje nesurinkta jokių objektyvių, tiesioginių, patikimų, pakankamų įrodymų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę dėl chuliganiško vairavimo, ir galinčių paneigti A. M. pateiktą įvykio versiją.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 2AT-7-3/2013). Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 str., 250 str.).

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės vertinamos pareiškėjo naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad A. M. veiksmuose nenustatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. įtvirtinto teisės pažeidimo požymiai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės R. P. 2014 m. birželio 25 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-14-8504751 naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla A. M. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo A. M. skundą tenkinti.

Panaikinti 2014 m. birželio 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės R. P. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-14-8504751 ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. M. atžvilgiu nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d., sudėties.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 07-14-8504751, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.