Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.1.14.2; 2.1.16.1.10; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.8; 2.12.2.9

2026 m. vasario 9 d.

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė - Lietuvos Respublikos, (duomenys neskelbtini), išsilavinimas - vidurinis, faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis vedęs, senatvės pensininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, tai yra 2025 metų vasario 22 dieną apie 16.00 valandą (duomenys neskelbtini) vairavo jam nuosavybės teise priklausantį keturratį „HONDA 350 identifikavimo VIN numeris (duomenys neskelbtini), kai 2025 metų vasario 22 dieną 17.45 valandą paimtame kraujo mėginyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,72 promilės etilo alkoholio.

Kaltinamasis V. G. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamą veiką pripažino iš dalies ir parodė, kad su šeimyna pasikalbėję sugalvojo sueiti, pašnekėti, pabendrauti, kažkur apie pietus. Tai buvo jo žmona R. G., sūnus R. G., žmonos sesers vaikas R. M. su žmona. Pietavo jų su sūnumi pirtelėje, jis su sūnumi ją ten pasistatę prie prūdo. Šalia, lauko gale stovi namas, o ji atskiro adreso neturi, ten apie 9 ha žemės. Tai jų bendras turtas su žmona, turi dokumentus, eilę metų ji dirbama, jei reikės pateikti dokumentus tai jie yra. Dabar jau išnuomojęs nes sveikata, amžius neleidžia dirbti. Šalia yra žmonos buvusi uošvija, ten yra miško apsauginis griovys, jis negilus, žemė prieina prie miško.

Pietūs vyko apie 12 val. šeštadienį, vasario 22 dieną 2025 metų. Jis atvažiavo gerokai anksčiau, nes šalta, reikėjo pašildyti, užkurti šašlykinę, pečiuką, kad pašiltų kambariukas, tai užtruko pora valandų. Pietaujant buvo vartojama alkoholio, bet ne tai, kad gerti, tik vieną kitą stikliuką išgėrė. Po to jam kažkaip tokia mintis kilo, dar nebuvo baigę pietauti, apžiūrėti lauką. Ten už pelkės yra laukas ir žiemą ledų daug, gerai matyti kur vanduo nenuteka, kur nuart reikia ir važiuojant užsirovė ant sausledžio. Ten melioracija ir vanduo buvo išgertas, ratas papuolė į griovį ir vertėsi. Važiavo su keturračiu „HONDA 350“ jis jam priklauso. Vertėsi ir viskas dingo, tik kažkas lyg ledas įlūžo, sąmonę prarado ant kiek laiko nežino. Yra ten keli dryžiai kur nepavažinėsi per balas, o kai užšalę tai gali matyti ką reikia tobulinti. Važinėjo po laukus, į kelius išvažiuoti nebuvo nei tikslo, nei noro. Išvažiavo ir būtų pro prūdą, dirvos kraštą grįžęs.

Ta nelaimės vieta žemėlapį žiūrint yra kampe, pirtis pažymėta skaičiumi 3, tos linijos, kur matyti yra jo nuarta, ten pasidaro ledas. Kur skaičius 2 yra jo miškiukas. Nelaimė įvyko lauko gale, netoli grabutės, arčiau kur yra skaičius 1 (kaltinamasis pažymi vietą žemėlapyje), ten vanduo prieina. Nuo pirties iki nelaimės vietos atstumas kažkur 400 metrų, nes žemės yra 9 ha ir 300 metrų ilgiu eina, ir dar kokį 100 metrų reikia pridėti (žemėlapyje nubrėžia vykimo kryptį). Važiavo tik savo žemėje, į kelius nebuvo išvažiavęs, nebuvo nei tikslo, nei reikalo. Ilgai neužtruko važinėdamas, kokios trys minutės užtruko kol užstrigo.

Neblaivumas buvo nustatytas 1,72 promilių, ar teisingai nustatyta nežino, ne jis jį nustatė, negali pasakyti ar teisingai nurodyta, bet pats nematavo ir nežino. Jį nustatyti turėjo ligoninėje, kitaip negalėjo būti, bet ar teisingai pamatavo negali spręsti. Jam rodėsi, kad nieko, jautėsi neapsvaigęs ir mano, kad tiek negalėjo būti, nuo ko. Gal kai sprandą nusisuko tai gal kitaip organizmas ėmė veikti. Po to tarpais atsimena jau lyg vežant, turbūt kai su greitąja vežė.

Važinėjausi su keturračiu vienas. Pietavo trys šeimos, kažkur šeši žmonės, sūnaus žmona ir M. žmona buvo. Sūnaus žmona A. G., M. R. draugė V. K.. Gėrė kažkokių žolelių antpilo, valstybinis gėrimas, taip ir vadinasi „Žolynų“ lyg ir etiketė buvo.

Su kaltinamuoju aktu susipažinęs. Keturratį iš streso pastūmė į šoną matyt. Su pareigūnų nustatytomis koordinatėmis sutinka. Jo pirtis ir laukas yra (duomenys neskelbtini) kaime. Žemės dokumentai yra, visi nuosavybės dokumentai yra ir pateikti nebūtų problemų. Vairuotojo pažymėjimą turėjo, dabar paskirta kardomoji priemonė ir sustabdyta teisė vairuoti. KET jam yra žinoma, supranta, kad taip negalima, nusidėjo, nepagalvojęs taip pasielgė. Pats niekada nebandęs nusistatinėti promilių, jei geri tai geri, o kai važiuoji tai negeri, jei kokį stikliuką išgeri tai dar gali pasitikrinti jei apartą turi. Nesijautė labai apsvaigęs, o dar kai šalta tai būna budrus. Po įvykio jį išvežė ir niekas jam jau neįpylė nieko, jau tikrai negėrė. Keturratis jo, buvo jo toks kažkoks popierius, gal vokiškas ir nėjo užregistruoti, neregistravo. Ruošėsi parduoti, bet dar pamėginti norėjo. Važiavo vienas, jis pats jį vairavo, niekam nesigyrė, sugalvojo prasivėdinti ir išėjęs sugalvojo važiuoti. Ikiteisminio tyrimo metu nekalbėjo nes kai guli, niekas nejuda tai ne tas rūpėjo, liežuvį vos pajudini galėjo tai ne tas galvoje. Sutinka, kad vairavo, kad jam buvo nustatytas girtumas.

Sklypo adreso tiksliai negali pasakyti.

Galėjo virtimo vieta būti ten, kur policija užfiksavo.

Nuo pirtelės iki apvirtimo vietos jis važiavo.

Buvo išgėręs keletą stikliukų, važiavo apžiūrėti žemės, kaltas kažkiek, nusidėjo. Iš dalies, kad važiavo, kad apvirto tai kaltas, pats save susižalojo, keliais stengėsi nevažiuoti. Ryte nieko negėręs buvo, o įvykio metu buvo keletą stikliukų išgėręs, bet atrodo, kad nuo tiek negalėjo būti tokios pasekmės. Iš dalies negali sutikti, nežino kas girtumą nustatė, pats nematė. Iš dalies tai nesutinka, mano, kad nustatytas per didelis girtumas atsižvelgiant į jo savijautą. (b.l. 161-169)

Liudytojas M. R. teismo posėdžio metu parodė, kad pakvietė vasario mėnesį pasivažinėti su keturračiais pusbrolis. Vėsus ortas, ką veikti ir nuvažiavo pažiūrėti. Nuvažiavo, pasistatė automobilį, laužas kūrenosi, pakalbėjo, pats pasivažinėjo su keturračiu, po to išsikepė šašlykus, nuėjo į vidų, pirtelėje pavalgė, toliau sėdėjo ir pliurpė ir po kiek laiko išgirdo kaip teta sako, kad V. G. nusivertė. Tada visi šoko į lauką ir jau po visko buvo, po pasekmių.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, mano, kad teisingai viską nurodė. Galėjo būti vasario 22 diena, apie 14 val. Atvyko su drauge V. K.. Ta pirtelė (duomenys neskelbtini) kaime, ten gatvių gal nėra, ten jo močiutė šalia gyvena. Atvyko su automobiliu, ten jau buvo V. G., R. G. ir R. G. vaikai, daugiau nieko nebuvo. Kai atvažiavo visi buvo prie pirtelės, pamatė, kad atvažiuoja ir visi stovėjo, pasisveikino ir kalbėjosi. Jis pasivažinėjo su keturračiu, jis tiesiog stovėjo, paklausė ar gali pravažiuoti, sakė važiuok ir prasivažiavo per laukus, paėmė ir viskas. Kažkuris, nežino kuris, ar R. G., ar V. G. leido pravažiuoti. Pravažiavęs pastatė į vietą. Po to kūrenosi ugnis, kepė šašlykus, kažkuriuo metu atvažiavo R. G. ir nuėjome valgyti į pirtį. Prie jo nei lauke, nei pirtyje nebuvo vartojama alkoholio, jis nematė vartojančių, pats nevartoja. Jis nesakė, kad buvo vartojamas, galimai gal ir buvo, jis sakė, kad nežino tiksliai.

BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto tvarka pagarsintas M. R. liudytojo apklausos protokolas (b.l. 67-70), kuriame užfiksuota:

2025 m. vasario 22 d., apie 14,00 val., kartu su drauge V. K. atvažiavo į pirtį pas V. G., kuri yra (duomenys neskelbtini) kaime. Kai atvažiavo, buvo atvažiavęs pats V. G. ir R. G.. Tada visi buvo lauke prie užkurtos šašlykinės ir kalbėjosi. Jam iš pažiūros abu G. buvo blaivūs, alkoholis joks vartojamas lauke nebuvo. Iškepus šašlykus, visi suėjo į vidų. Tada prie jų prisijungė A. G. ir V. K.. Dar, kai atvažiavo matė, kad keturratis buvo prie pirties. Kieno jis nesigilino. Yra kažkada girdėjęs, kad V. G. yra kažkada turėjęs keturratį, bet kad būtų vairavęs jį nėra matęs. Bevalgant šašlykus, buvo vartojamas alkoholis. Matė, kad kažkiek degtinės ar kokio tai kito alkoholio gėrė ir V. G.. Kiek nežino, negali pasakyti, to nesekė ir neįsidėmėjo. Pats alkoholio nevartojo. Jo draugė taip pat negėrė. Jokių konfliktų prie stalo nebuvo, viskas vyko gražiai, tvarkingai. Kažkuriuo momentu nuo stalo pakilo V. G. ir niekam nieko nesakęs, nesvirduliuodamas, nesimatė, kad būtų apsvaigęs, išėjo į lauką. Neilgai trukus išgirdo važiuojančio keturračio garsą ir kažkas šūktelėjo, kad V. G. važiuoja. Pats to nematė, nes sėdėjo nugara į langą. V. G. važiavimą keturračiu, pro langą stebėjo jo žmona R. G.. Panašiai po kokių 10-15 minučių ji pasakė, kad V. G. apsivertė (ji taip vadina savo vyrą Vidmantą). Tada visi išbėgo į lauką. V. G. sūnus R. G. iš karto per laukus nubėgo prie tėvo, o jis su A. G. sėdo į automobilį ir važiavo per aplinkui keliu į tą vietą. Važiavo gal 5 minutes. Nuvykus į įvykio vietą, rado V. G. gulintį ant žemės, šalia jau buvo jo sūnus ir kokių 3 metrų atstumu ant šono buvo apvirtęs keturratis, kuris buvo užgesęs. V. G. rado jau su sąmone, buvo prikvaitęs ir negalėjo pajudėti. Dar bevažiuojant iki V. G., jie skambino 112 numeriu ir pranešė apie įvykį. Paskui abu su A. G. važiavo prie plento pasitikti greitosios automobilio.

Tęsiant apklausą nurodė, kad tvirtina šiuos savo parodymus. Numeriu 3 yra pažymėta pirtelė į kurią atvyko, numeriu 4 pažymėta G. G. sodyba. Tą dieną ten nebuvo. (b.l. 169)

Liudytoja R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo vasario 22 diena, jų žemių krašte yra pastatyta pirtelė ir sutarė, kad ten susirinks išsikepti šašlykų. Vyras išvažiavo daug anksčiau, o jis gal apie 14 valandą atvažiavo, dar kūrenosi šašlykinė, išsikepė šašlykus ir nuėjo į pirtelę valgyti. Valgė, vyras kažkiek vartojo alkoholio, bet kiek tiksliai neatkreipė dėmesio. Ji sėdėjo prie lango ir jis pakilęs išėjo į lauką, pagalvojo, kad pasivaikščioti eina, bet ten buvo keturratis ir jis užsikūręs jį nuvažiavo per laukus. Iš karto nežiūrėjo, po to dirstelėjo ar stovi, ar nuvirtęs ir kad nėra jo ant to keturračio. Sakė, kad kažkas pasidarė, sūnus išbėgo ir po to ji bėgo per lauką. Kai nubėgo jis gulėjo ant dirvos, sūnus jį laikė po ranka pasikišęs. Gal kokie 300 metų nuo pirties iki ten buvo. Ten vienas bendras laukas apie 8 ha dydžio, sklypas gal labiau į pailgumą. Galėjo būti apie 300 metrų nuo pirtelės iki ten, jie nematavo, bet jam iš pirties buvo matyti keturratis. Tas keturratis yra vyro, jis jį įsigijo daug metų atgal, bet nevažinėjo, stovėjo garaže nes buvo nepriregistruotas ir nevažinėjo. Tą dieną jis atsieit ant prūdo, ant ledo pasivažinėti norėjo.

Juodu su sūnumi kažkiek gėrė, tikrai nedaug, o prieš tai ar buvo vartota nežino, jis ten nebuvo. Bonka stovėjo, o kiek jie išgėrė nežino, bonka stovėjo, o ar buvo pilna, ar ne kai pradėjo, nepasakys. Bonka buvo degtinės.

Kai nubėgo prie vyro jis jau žiūrėjo, viena ranka visai buvo nukritusi, jau bendravo, sakė pakelti jam tą ranką. Greitoji labai greitai atvažiavo, bet buvo stresas ir į laikrodį nežiūrėjo, bet skaito, kad greitai atvažiavo. Policija kartu su greitąja atvažiavo. V. G. nukritęs nuo keturračio buvo gal metro atstumu. Niekas daugiau juo nevažinėjo, kai atvyko greitoji V. G. buvo ten kur mes jį rado, jie jo nejudino. Policija kartu su greitąja atvyko, policija pirmiau ir paskui greitoji, bet tuo pačiu momentu.

Policijos pareigūnai buvo priėję prie vyro, privažiavo, sustojo, paklausė kas jie ir kažką rašėsi. Keturratį patraukti ji sakė, kad reikia jį nustumti, o kodėl nežino, jai buvo stresas, o kodėl jai taip rodėsi nežino, ten toks pušynas yra, koks 100 metrų. Pareigūnai klausė, sakė, kad važiavo ir ar vertėsi, ar kaip, šito tai nematė jie, parodė jiems kur keturratis yra. Pirtis, laukai priklauso jai. Pirtelė nepriduota, į registrų centrą neįtraukta, žemėtvarkoje tik prūdas yra kaip ant žemės pažymėtas, o pirtelė tik taip pastatyta pakraštyje. Žemė yra (duomenys neskelbtini) kaime, ten to kaimo teritorija. (b.l. 169-170)

Liudytojas R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad atvažiavo prie pirties, tėtė jau buvo ten atvažiavęs, kūreno šašlykinę, pirtį. Kol iškepė susirinko kiti ir pirtyje pavalgė, stikliuką išgėrė, tėtė išėjo į lauką, užsikūrė ir išvažiavo. Po to pamatė keturratį, o žmogaus niekur nematyti ir nubėgo, rado tėtį gulintį, pakišo ranką, iškvietė greitą ir laukė.

Seniai tai vyko. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, teisingai viską nurodė, galėjo būti vasario 22 diena, jį ant rytojaus apklausė. Šeštadienį viskas įvyko, o sekmadienį jį apklausinėjo. Kai kepė šašlyką buvo apie pietus, kai valgė jau po pietų gerokai buvo, valandų nežiūrėjo, bet tamsu dar nebuvo. Pirtelė tėvų žemėje (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini). Ten buvau jis, žmona, pusbrolis M. R. drauge V. K.. Jo žmona A. G. buvo taip pat, vaikai jo 14 ir 12 metų amžiaus. Jie kažkiek pabuvo ten, bet neilgai, jie gyvena netoli, apie 3 km iki namų. Kai atvažiavo, keturratis ten buvo, nežino iš kur jis ten atsirado. Kad tėtė jį turėjo žinojo, daug metų stovėjo garaže. Kai jis atvažiavo tėtis vienas dar ten buvo. Keturratis stovėjo prie pirties, o įprastai jis laikomas buvo pas tėvus garaže namuose, o tą dieną rado prie pirties. Bešnekant, kalbant tėtė išėjo nieko nesakęs ir užsikūrė. Kažkur išvažiavo, po to pamatė, kad stovi be žmogaus ir nubėgęs rado gulintį ant nugaros. Nuo pirties iki keturračio buvo kokie 300 metrų. Kaip jis išvažiavo nematė, be jų nieko pašalinių nebuvo, lyg niekas su juo neišėjo iš pirties. Valgant po kelis stikliukus buvo išgerta degtinės. Kai pribėgo prie tėtės jis ant nugaros gulėjo be sąmonės. Keturratis stovėjo netoli, normaliai ant ratų, sveikas, nebuvo jokių sužalojimų jam padaryta, variklis buvo užgesęs. Tėtė be sąmonės gulėjo, pakišo ranką po galva, kad nešaltų, paskambino žmonai, kad kviestų greitąją ir laukė. Po kiek laiko atvažiavo greitoji nepasakys. Policija atvyko su greitąją kartu, bet laiko nepaskys, jis buvo tokioje padėtyje, atsiklaupęs, laikė ranką ir nesidairė, nematė ar kas nors judino keturratį. Tėtė po to atgavo sąmonę kol laukė, klausė ar judini ką nors, sakė, kad rankų nejudina, kalbėti kalbėjo.

Tėtės nejudino iš vietos kol atvyko greitoji ir policija, jis norėjo, kad rankas pajudinti jam, bet sakė, kad nejudintų nieko, gulėtų. Pareigūnai nieko nesakė, sakė, kad ryte ims parodymus, apie keturratį vaikščiojo. Keturratis yra pas jį, bet jis nežinojo, kad keturratis jam perduotas saugoti, pasakė, kad jam jį vežtis reikia, jis nieko nepasirašė, bet jis yra pas jį.

Jam tai žinoma vietovė, skaičiumi 3 pažymėta pirtelė, kur šašlykus kepė, skaičiumi 1 pažymėta įvykio vieta, skaičiumi 4 pažymėta jo dėdės G. sodyba. Tą dieną joje nebuvo, nebuvo jokių planų tą dieną, su G. nieko nedarė tą dieną. Pro ją jiems nereikia važiuoti norint patekti į pirtį. Dėdės adresas kitas, ten net kaimas kitaip vadinasi. Pirtelė (duomenys neskelbtini) kaime, o G. sodyba (duomenys neskelbtini) kaime, vadiname (duomenys neskelbtini). Pirtelė tame pačiame lauke stovi. (b.l. 170-171)

Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2025-06-16 atliko vieną procesinį veiksmą, daugiau nieko nežino apie aplinkybes, susijusias su ikiteisminiu tyrimu, ne ji jį pradėjo. Apžiūrėtą įvykio vietą su sodyba prisimena, kiek atsimena ikiteisminio tyrimo metu buvo gavęs užduotį, vienintelį pavedimą atlikti papildomą įvykio vietos apžiūrą, bet neatsimena ar tyrėjas, ar skyriaus viršininkas buvo nurodęs apžiūrėti tą vietą. Nepasakys ar žodine tvarka, ar kitaip buvo nurodyta, neatsimena, bet buvo duotas nurodymas ir reikia žiūrėti IBPS. Kiek žino tai, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o kokios aplinkybės nežino, atliko tik vieną veiksmą. Ar tuo metu žinojo aplinkybes sunku pasakyti nes pusę metų praėjo, negali žinoti ar tuo metu žinojo. Mano, kad tyrimas buvo dėl eismo įvykio. Neturėjo duomenų kur žmonės šventė, kur susižalojo, net nežino kur buvo pirminė įvykio vieta. Ne jis pradėjo ikiteisminį tyrimą ir ne jis atliko tyrimą. Kelius, privažiavimus iki vietos žiūrėjo dėl papildomos vietos apžiūros, iki artimiausios nuo pagrindinės įvykio vietos, kiek supranta. Kam priklauso pirtis, tvenkinys negali atsakyti, nepažįsta.

Kam priklausančią valdą turi apžiūrėti jam neminėjo, reikėjo apžiūrėti artimiausius įvažiavimus į sodybą. Negali atsakyti ar buvo nurodyta konkreti sodyba (b.l. 188).

2025-02-23 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-06678-25, pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. Vėliau tyrimas perkvalifikuotas į Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281-1 str. 1 d. (b.l. 1-5)

2025-02-22 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo A. K. tarnybinis pranešimas, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2025-02-22, 16 val. 12 min., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) apsivertė keturratis motociklas, sužalotas vienas žmogus. Įvykio vietoje rastas, ant žemės gulintis, V. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris medikų išvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikas. Diagnozė neaiški, įtariamas stuburo lūžimas. Asmens blaivumo įvykio vietoje, dėl sveikatos būklės nustatyti nepavyko. (b.l. 6-9)

2025-02-23 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo A. K. tarnybinis pranešimas, dėl įvykio aplinkybių, kuriame nurodyta, kad 2025-02-22, 16 val. 12 min., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), apsivertė keturratis motociklas, sužalotas vienas žmogus. Įvykio vietoje rastas, ant žemės gulintis, V. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris medikų išvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas. Diagnozė neaiški, (duomenys neskelbtini). Asmens blaivumo įvykio vietoje dėl sveikatos būklės nustatyti nepavyko. Kauno klinikose paimtas kraujo mėginys alkoholio kiekiui nustatyti. Įvykio vietoje taip pat buvo V. G. žmona R. G., sūnus R. G. ir jo žmona A. G., giminaitis M. R., V. K., kurie paaiškino, kad 2025-02-22, apie pietus, visi susirinko jiems priklausančioje pirtelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur bendravo, kepė šašlykus. Valgant, V. G. su sūnumi R. G., vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek tiksliai, nenustatyta. Po to, V. G. vienas, niekam nieko nesakęs, išėjo į lauką, užsivedė jam priklausantį keturratį motociklą ir važinėjo po laukus. Po kiek laiko artimieji, maždaug už 300 metrų nuo pirtelės, lauke pamatė stovintį keturratį. Vyriškio aplinkui nesimatė. Įtaręs nelaimę, sūnus nubėgo pažiūrėti ir rado savo tėvą gulintį ant žemės netoli keturračio. Atrodė, kad jis buvo be sąmonės. Tai pamatęs paskambino savo žmonai A. G., kad ši iškviestų greitąją med. pagalbą, o pats liko prie tėvo. Šiuo metu V. G. būklė stabili, gydomas Kauno klinikose. (b.l. 10-11)

2025-02-22 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra pasėlių laukas, esantis (duomenys neskelbtini), už maždaug 154 metrų nuo kelio, einančio nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos koordinatės (duomenys neskelbtini), kur rastas nugara ant žemės gulintis vyras. Gruntas sušalęs, matomos keturračio motociklo vėžės. Už maždaug 100 metrų pietų kryptimi esančiame, pušynėlyje rastas stovintis keturratis motociklas „Honda“, be valstybinių numerių, su užvedimo rakteliais spynelėje. Keturračio motociklo stovėjimo vietos koordinatės (duomenys neskelbtini) E. M. vyšninės spalvos, su nedideliais apdailos apgadinimais. Ant kairės motociklo rankenos, prie svirties, matome užstrigusių žemių ir želmenų. Apžiūrint keturratį motociklą, jo identifikavimo numeris nerastas. Daugiau pėdsakų, galinčių turėti reikšmės tyrimui, nerasta. Teritorijoje nėra įrengta vaizdo stebėjimo kamerų. Atliekant apžiūrą eksperto lagaminas nenaudotas. (b.l. 12-26)

Transporto priemonės aprašas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas V. G. priklausantis keturratis „Honda“, be valstybinių numerių. Spidometro rodmenys-0, spalva- vyšninė. Į komplektaciją įeina keturios padangos „Master“. (b.l. 38-40)

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tirti pateikta transporto priemonė yra „HONDA 350“ modelio keturratis. Tirti pateiktas keturratis pagamintas 1986 metais. Tirti pateiktos transporto priemonės kėbulo (rėmo) spalva nepakeista ir yra juoda. Tirti pateiktos transporto priemonės HONDA 350 identifikavimo VIN numeris (duomenys neskelbtini) yra atliktas gamykliniu būdu ir nepakeistas. Tirti pateiktos transporto priemonės „HONDA 350“ variklio numeris (duomenys neskelbtini) yra atliktas gamykliniu būdu ir nepakeistas. (b.l. 49-53)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos pateiktoje specialisto išvadoje T-A 991/2025(01) nurodyta, kad V. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,72 promilės etilo alkoholio. Kraujo mėginys paimtas 2025-2-22 17,45 val. ( b. l. 79)

Specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. G. konstatuota 3, 5, 6-o kaklinių stuburo slankstelių lūžiai, lydimi potrauminės mielopatijos. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo susidaryti eismo įvykio metu, t. y. 2025-02-22, apsivertus keturračiui motociklui. Sužalojimai padaryti vienmomentiškai. Nustatyti pagal esamus sužalojimus, kurioje vietoje keturračiame motocikle buvo nukentėjusysis, nėra galimybės. Sužalojimas 3, 5, 6-o kaklinių stuburo slankstelių lūžiai, lydimi potrauminės mielopatijos, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.5 punktas). (b. l. 83-86)

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išimtinę teismo teisę nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, ir kokios išvados jais remiantis darytinos.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šioje byloje V. G. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jai nustatytas didesnis kaip 1,51 promilės, t. y. 1,72 promilių, neblaivumas. Kaltinamasis aplinkybės kad vairavo transporto priemonę apklausiamas teisiamajame posėdyje neginčijo. Tačiau teigė, kad nesutinka su jam nustatyto girtumu, tvirtino, kad alkoholio vartojo nedaug ir toks girtumas, koks buvo nustatytas jam, negalėjo būti.

Gynyba pateikė dokumentus, kad sklypai, kurie nuosavybės teise priklauso R. G. yra (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad kaltinime įvykio vieta nurodyta tinkamai. 2025-02-22 tyrėjo tarnybiniame pranešime apie įvykį bei to pačio tyrėjo kitame tarnybiniame pranešime apie šį įvykį nustatyta, kad įvykio metu buvo patirti sužalojimai ir asmuo pristatytas į Kauno klinikas. 2025-02-22 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas pasėlių laukas. Teisme pats kaltinamasis nurodė, kad vieta atitinka nurodytą kaltinamajame akte ir kad nuo pirtelės iki nelaimės vietos jis važiavo jam priklausančiu keturračiu. Tai, kad buvo sužalotas, pristatytas į ligoninę, kad po įvykio nevartojo alkoholio kaltinamasis taip pat pripažino, taip pat pripažino, kad prieš vairuodamas vartojo alkoholį. Tai, kad vairavo transporto priemonę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas keturratis „Honda“, duota išvada, kad tirti pateikta transporto priemonė yra „Honda“ keturratis, nurodyti jo identifikavimo numeriai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti liudytojai, kurie nurodė kaltinamojo susižalojimo aplinkybes bei nurodė, kad alkoholį kaltinamasis vartojo iki vairavimo, po to vairavo, įvyko nelaimė kai apvirto ir nuvykę į įvykio vietą saugojo jį, kad daugiau nesusižalotų, laukė policijos ir greitosios pagalbos, ir iš įvykio vietos kaltinamasis buvo nugabentas į Kauno klinikas, kur buvo paimtas kraujas neblaivumui nustatyti ir suteikta medicininė pagalba. Visos aplinkybės svarios ir tik patvirtinančios jo kaltę padarius veiką. Teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorija pateikė objektyvią išvadą, nustatė, kad V. G. kraujyje yra 1,72 promilės alkoholio. Kraujas, tai terpė, kur tiksliausiai nustatomas apsvaigimo lygis ir promilių kiekis kraujyje. Abejoti specialisto išvada nėra jokių pagrindų, tai objektyvus įrodymas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 92 punktas nurodo, kad vairuotojas yra asmuo vairuojantis transporto priemonę. 2 straipsnio 83 punktas nurodo, kas yra transporto priemonės vairavimas - tai transporto priemonę, ar ant jos esančio asmens įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. 2 straipsnio 36 punktas nurodo, kad motorinė transporto priemonė – variklį turinti transporto priemonė, išskyrus skirtas judėti ne keliais bėgines transporto priemones, traktorius ir savaeiges mašinas. 2 straipsnio 14 punktas nurodo, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismas kaltinamojo teismo posėdžio metu duotus parodymus vertina kritiškai, kaip asmens siekiančio išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais nesivadovauja bei konstatuoja, kad V. G. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus, kad V. G. už keturračio vairo sėdo prieš tai vartojęs stiprų alkoholinį gėrimą, darytina išvada, jog V. G. turėjo ir galėjo suprasti tai, kad dėl savo neblaivumo negali vairuoti padidinto pavojaus šaltinio. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkęs tokį elgesio variantą, kuris pavojingas tiek jam pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams, V. G. veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus ištirtų įrodymų, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, visumą, darytina išvada, kad V. G. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta, jos padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pateikė prašymą taikyti Baudžiamojo Kodekso 37 straipsnį ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo.

BK 37 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenustato. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu. Taigi įstatymu įtvirtintų nuostatų bei teismų praktikos analizė suponuoja išvadą, jog, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2007, 2K-413-895/2016, 2K-4-689/2019).

Nors V. G. keturratį „HONDA 350“ vairavo uždaroje teritorijoje labai nedidelį atstumą, tai jo padarytos veikos pavojingumo nemažina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keturratį V. G. vairavo praėjus labai mažam laiko tarpui, kai vartojo alkoholį, praėjus beveik dviem valandoms po įvykio praėmus kraujo mėginį jam buvo nustatytas 1,72 promilių neblaivumas. Jam nustatytas neblaivumas – 1,72 promilės ženkliai viršijo BK 281-1 straipsnio 1 dalyje nustatytą baudžiamosios atsakomybės kilimo ribą. Nors žala tretiesiems asmenims šiuo atveju nebuvo padaryta, eismo įvykio metu susižalojo tik pats V. G., tačiau nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu tai, jog BK 281-1 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo. Sėsdamas už vairo būdamas akivaizdžiai neblaivus, kai jam nustatytas 1,72 promilių neblaivumas, kaltinamasis neabejotinai kėlė pavojų sau, ką patvirtina ir aplinkybė, kad įvykusio eismo įvykio metu jis susižalojo, jam konstatuota 3, 5, 6-o kaklinių stuburo slankstelių lūžiai, lydimi potrauminės mielopatijos, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Nors žala tretiesiems asmenims šiuo atveju nebuvo padaryta, tai negali būti nusikalstamos veikos mažareikšmiškumą nulemiančiu faktoriumi, tuo labiau, esant formaliai nusikaltimo sudėčiai.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, tokie V. G. veiksmai negali būti vertinami, kaip mažai pavojingi ir nesukelti teisinių padarinių. Darytina išvada, kad nei pagal nusikaltimo objektyviuosius, nei pagal subjektyviuosius kriterijus sąlygų pripažinti V. G. veiką mažareikšme (BK 37 straipsnis) nėra. Jo padarytas BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas nėra aiškiai mažesnio pavojingumo nei bendras inkriminuotos veikos rūšinis pavojingumas. V. G. būdamas neblaivus (nustatytas 1,72 promilių girtumas) ir tai suvokdamas, tyčia sėdo už keturračio „HONDA 350“ vairo ir jį vairavo, t.y. veikė tiesiogine tyčia ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje.

Skiriant kaltinamajai bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Kaltinamasis V. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad kaltinamasis anksčiau teismo neteistas (b.l. 101). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad V. G. nebaustas (b.l. 103), yra senatvės pensininkas.

BK 281-1 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką taip pat į tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis neteistas, pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, jam parinktina straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Nustatydamas kaltinamajam skirtinos baudos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis keturratį vairavo, kai jam nustatytas apysunkis girtumo laipsnis, kad būdamas tokios būklės sukėlė eismo įvykį, kurio metu susižalojo pats. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad V. G. pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam. Įvertinus paminėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina bauda, kurios dydis viršija BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą minimalų dydį, t.y. kaltinamajam skirtina 90 MGL dydžio bauda. Atsižvelgus į kaltinamojo darbinę bei turtinę padėtį, jam skiriamos baudos dydį, nustatytinas 12 mėnesių terminas baudai sumokėti.

BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad fiziniam asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tuo tarpu to paties straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje yra įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui uždraudžiama naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – tokiu būdu siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatant specialios teisės atėmimo terminą V. G., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas mažiausiai 1,72 promilių neblaivumas, t. y. apysunkis girtumo laipsnis, neblaivus vairuodamas transporto priemonę sukėlė eismo įvykį, kurio metu sunkiai susižalojo pats – šios aplinkybės rodo didesnį veikos pavojingumą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad V. G. nebaustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise tikslas – užkirsti kelią kaltinamajam ir toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, bus tinkamai įgyvendintas uždraudžiant kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kaltinamasis V. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi motorine transporto priemone – automobiliu „HONDA 350“ identifikavimo VIN numeris (duomenys neskelbtini). Be motorinės transporto priemonės objektyvieji BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, todėl keturratis aptariamu atveju pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Teismo posėdžio metu V. G. patvirtino, kad keturratis „HONDA 350“ identifikavimo VIN numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jam, tačiau jis nėra registruotas nustatyta tvarka. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, keturratis „HONDA 350“ identifikavimo VIN numeris (duomenys neskelbtini), perduotas saugojimui R. G. (b.l. 54), konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir perduotinas turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

V. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b.l. 128-131). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) MGL, t. y. 4500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio baudą.

Nustatyti 1 (vienerių) metų terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, paskirtai baudai sumokėti.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas Marijampolės apylinkės teismui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos - 2025-03-24.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, transporto priemonę – keturratį „HONDA 350“ identifikavimo VIN numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę ir perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

V. G. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.