Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-03-29 · Civilinė byla Nr. e2S-261-252/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-29
Bylos Nr.
e2S-261-252/2017
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-09538-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Atsakovas
G. J.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-261-252/2017

Vygintas Mažuika Teisminio proceso Nr. 2-08-3-09538-2016-7 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.1; 3.3.2.5.

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 29 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės G. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-12-30 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-10705-828/2016,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Bendraieškovai J. L., A. J. ir J. Š. pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., A. J. ir J. Š., po savo tėvo J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties įstatymo nustatytu terminu priėmė tėvo J. L. palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti; pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės V. J. išduotą 2016-08-11 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kurio notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį G. J. paveldėjo 0,8500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) mstl., kurio vidutinė rinkos vertė yra 796 Eur; 1,27 ha ploto žemės sklypą , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) mstl.; 0,35 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) mstl., kurio vidutinė rinkos vertė yra 889 Eur. Ieškiniu taip pat prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1150-1000/2016 įsiteisėjimo areštuoti 0,8500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) mstl.; 1,27 ha ploto žemės sklypą , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) mstl.; 0,35 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) mstl., leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti ar kitaip suvaržyti teises į šį turtą bei uždrausti (duomenys neskelbtini) notarų biurui ir (duomenys neskelbtini) notarų biurui išduoti papildomus paveldėjimo teisės liudijimus į J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), turtą palikimą. Ieškovai prašymą taikyti minėtas laikinąsias apsaugos priemones argumentavo tuo, kad atsakovė neturėtų galimybės perleisti turto tretiesiems asmenims bei būtų užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-12-30 nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Areštavo G. J. vardu registruotą turtą - 0,85 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) mstl.; 1,27 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) mstl.; 0,35 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) mstl., uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti turtą kitiems asmenims, suvaržyti turtą kitokiais būdais, kurie galėtų sumažinti jo vertę. Areštuotą turtą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo perdavė saugoti atsakovei ir uždraudė (duomenys neskelbtini) notarų biurui ir (duomenys neskelbtini) notarų biurui išduoti papildomus paveldėjimo teisės liudijimus į J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), turtą/palikimą.Apylinkės teismas sprendė, kad ieškovai nurodydami, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas, nes atsakovė G. J. iki bylos išnagrinėjimo pabaigos galėtų ginčo turtą perleisti tretiesiems asmenims ar suvaržyti teises į jį, o ieškininių reikalavimų patenkinimo atveju turto sugrąžinimas ieškovams pasunkėtų arba galimai taptų nebeįmanomas, pagrindė savo reikalavimus ir vertino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra tikslingas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-12-30 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad įsiteisėjusiu Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-04-11 sprendimu neginčijamai nustatytas juridinis faktas, jog (duomenys neskelbtini) mirė J. L., kuris testamento nepaliko. Po jo mirties visą palikimą paveldėjo jo sutuoktinė E. L., kuri po vyro mirties dar aštuonerius metus liko viena prižiūrėti faktiškai valdytą bendrąja jungtine nuosavybe esantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Po tėvo mirties būtent tik atsakovei tėvas paliko pinigines lėšas. Jos motina E. L. tik G. J. paliko pinigines lėšas ir nekilnojamojo turto dokumentus. Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-718-227/2016 paliko nepakeistą šį pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovė G. J., įsiteisėjus teismų sprendimams, pagal palikėjos E. L. paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą pateikė Panevėžio miesto 5-ajam notarų biurui prašymą, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notarui išdavus paveldėjimo teisės liudijimą G. J. šį juridinį faktą užregistravo VĮ Registrų centre. 2016-08-24 šios bylos ieškovai pateikė pakartotinį prašymą nustatyti tą patį juridinę reikšmę turintį faktą, tik įsiteisėjusio sprendimo suinteresuoti asmenys tapo pareiškėjais, o pareiškėja tapo suinteresuotu asmeniu. 2016-09-30 Pasvalio rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. E2-1150-1000/2016 nutartimi pareiškėjų (šioje byloje ieškovų) prašymu skyrė laikinąsias apsaugos priemones G. J. turtui/palikimui. 2016-11-22 Pasvalio rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eYT-1150-1000/2016, išnagrinėjęs bylą, tenkino G. J. prašymą ir nutarė civilinę bylą pagal pareiškėjų prašymą nutraukti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones G. J. paveldėtam turtui ir priteisti jai bei valstybei bylinėjimosi išlaidas. 2016-12-22 Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. E2S-1085-280/2016 pakartotinai išnagrinėjo G. J. skundą ir panaikino laikinąsias apsaugos priemones taikytas ginčo turtui/palikimui. Atsakovės vertinimu, šioje byloje ieškovų pateiktas ieškinys ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi jokio teisinio ir (ar) faktinio pagrindo. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Laikinosios apsaugos priemonės panaikintos taip pat teismų sprendimais. Atsakovė, įgyvendindama savo teises, vykdė įsiteisėjusius teismų sprendimus įregistruodama paveldėtą turtą (duomenys neskelbtini) notarų biure. Paskutinė E. L. gyvenamojo ir deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad asmens turtiniai interesai dažniausiai būna glaudžiai susiję su jo gyvenamąja vietove, nustatant palikimo atsiradimo vietą pirmenybė yra taikoma būtent asmens gyvenamosios vietos kriterijui. Todėl notaras vadovaudamasis įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pagal paskutinę palikėjo gyvenamąją vietą, išdavė paveldėjimo teisės liudijimą. Atsakovė įgyvendindama įsiteisėjusį teismo sprendimą ir paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, nepažeisdama įstatymų, ieškovų teisių ir teisėtų interesų, įregistravo paveldėtą turtą. Kadangi G. J. įsiteisėjusį teismo sprendimą jau yra įvykdžiusi, tai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra tikslingas ir savalaikis. Paveldėtas turtas jau yra įregistruotas atsakovės asmenine nuosavybės teise ir šie duomenys laikytini teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės G. J. atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamoje byloje, būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas, nes atsakovė iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos galėtų ginčo turtą perleisti tretiesiems asmenims ar suvaržyti teises į jį, o tuo atveju, jei ieškovų reikalavimas būtų patenkintas, tokio turto sugrąžinimas pasunkėtų arba galimai gali būti nebeįmanomas. Todėl dabartinės su šio turto disponavimu susijusios situacijos išsaugojimas yra būtinas tuo tikslu, kad, patenkinus ieškovų prašymą, šie įgytu teisę į G. J. priimto bei išlikusio paveldėjimo dalyko jiems priklausančios dalies paveldėjimą. Atsiliepime cituojamas LAT senato 2005-12-29 nutarime Nr. 56 suformuotas aiškinimas, kad tuo atveju, kai palikimą, nepriklausomai nuo jo priėmimo būdo, yra priėmę kiti įstatyminiai įpėdiniai, nėra pagrindas atsisakyti nagrinėti prašymą dėl palikimo priėmimo arba palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Tik tuo atveju, jeigu į turtą, kuriam pareiškėjas prašo nustatyti palikimo priėmimo arba palikimo atsiradimo vietos faktą, yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ypatingosios teisenos tvarka toks faktas negali būti nustatomas, nes jis tiesiogiai susijęs su šio liudijimo nuginčijimu. Pabrėžia, kad LAT 2009-12-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009 yra pasisakęs, kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei jų apimties. Nurodo, kad palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams bei įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies leidžia asmeniui, pretenduojančiam į palikimą, ginčyti išduotus paveldėjimo teisės liudijimus ir kartu prašyti nustatyti faktą, kad palikimą priėmė faktiškai pradėjus paveldėtą turtą valdyti. Pažymi, kad ieškovai įrodinėja, kad jie, turėdami teisę paveldėti privalomąją palikimo dalį, faktiškai priėmė palikimą ir tapo palikimo bendrasavininkiais, todėl šis ginčas kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl teisių į turtą, kuriam taikomas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Dėl nurodytų aplinkybių bei vadovaujantis kasacinio teismo suformuota analogiška teisės aiškinimo ir taikymo praktika, buvo pareikštas teismui atitinkamas ieškinys. Nustačius prieš tai nurodytą juridinę reikšmę turintį faktą, spręstinas klausimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo. O būtent, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties įstatymo nustatytu terminu priėmė tėvo J. L. palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, naikintinas atsakovei G. J. išduotas ginčijamas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas 3/4 dalyje, nes tokio dydžio palikimo dalis priklauso pagal įstatymą ieškovams (Civilinio kodekso 5.11 str. 1 d. 1 p.), t.y. nustatant, kad kiekvienas iš ieškovų paveldėjo po 1/3 dalį ginčijamame liudijime nurodyto turto. Tačiau šioje byloje yra reikšminga aplinkybė, kad 2016-08-11 G. J. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į J. L., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą/palikimą yra išduotas neteisėtai dar ir dėl to, kadangi paveldėjimo teisės liudijimas turi būti išduodamas tiktai pagal palikimo atsiradimo vietą, kuri yra mirusiojo palikėjo paskutinė gyvenamoji vieta, o J. L. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) k., todėl jo palikimo paveldėjimo byla galėjo būti užvesta ir atitinkamas paveldėjimo teisės liudijimas išduotas tiktai (duomenys neskelbtini) notarų biure. G. J. pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodytas aplinkybes, įrodančias tokio prašymo pagrįstumą, žinojo iki ginčijamojo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes jos išsamiai buvo nurodytos ir prieš tai nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-21-500/2016, į kurį G. J. rašė atsikirtimus, be to, kurioje suinteresuotu asmeniu ir buvo įtraukta, būtent, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė, o ne minėtą paveldėjimo teisė liudijimą išdavęs (duomenys neskelbtini) notarų biuras. Dėl nurodytų aplinkybių ginčijamas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas negali būti laikomi teisėtu, nes ieškovams nustačius jų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, konstatuotina, kad atsakovei yra neteisėtai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į didesnę turto dalį, nei jai priklauso pagal įstatymą, o, įvertinus ir kitas šiame procesiniame dokumente nurodytas šio liudijimo išdavimo ne pagal palikėjo paskutinę gyvenamąją vietą aplinkybes, tokiu atveju, nustatytina, kad minėtas paveldėjimo teisės liudijimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir pripažintinas ginčijamojoje dalyje negaliojančiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstai teismo nutarčiai panaikinti arba pakeisti.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė jau yra, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Dėl šios priežasties prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių visada turi būti pagrįstas ir pakankamai motyvuotas (CPK 144 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovai, prašydami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokias konkrečias aplinkybes nurodė ir jas pakankamai motyvavo.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nutartyje dėstomu vertinimu, kad šiuo atveju, yra pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims, sumažinti jo apimtį ar kokiu nors būdu jį apsunkinti, dėl ko pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Ieškovai pareikštu ieškiniu ne tik prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po savo tėvo mirties, įstatymo nustatytu terminu priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, bet ir prašo pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės V. J. išduotą 2016 m. rugpjūčio 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pagal kurį atsakovė paveldėjo tris žemės sklypus (duomenys neskelbtini) mstl., t.y. turtą į kurį pretenduoja ir ieškovai, todėl atsakovė turi realią galimybę šiuo turtu laisvai disponuoti bei perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali akivaizdžiai pasunkėti. Teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju ieškovų nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą ir pagrįstą pagrindą taikyti jų prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnis).Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės motyvas, kad G. J. jai įvykdžius įsiteisėjusį teismo sprendimą, gavus paveldėjimo teisės liudijimą ir atitinkamai paveldėtą turtą, kuriam ieškovai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą, įsiregistravus savo asmenine nuosavybe, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra tikslingas ir savalaikis. Apeliantės nurodomais įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais, kurių pagrindu ji kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimas ir jį nepakeistu palikusi Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartis) nebuvo sprendžiami ieškovų reikalavimai šiuo klausimu. Be to, pareiškėjai ginčija ir atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, ieškinio tenkinimo atveju, jiems nesukeltų jokių teisinių pasekmių, t.y. jo pagrindu neatsiras, nepasikeis ir nepasibaigs asmenų subjektinės teisės ir pareigos. Faktinis palikimo priėmimas sukelia teisinių pasekmių bei suteikia teisę įpėdiniui reikalauti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o taip pat ginti faktiškai priėmusio palikimą įpėdinio teises nuo bet kokių pažeidimų, tame tarpe reikšti ieškinį dėl išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu tik nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatomas palikimo priėmimo faktas, įsiteisėjimo dienos. Taip pat pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, jog jeigu į turtą jau yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas kitam įpėdiniui, tai pirmiausia nustatomas palikimo priėmimo faktas ir tik po to, jau nustatyto juridinę reikšmę turinčio fakto pagrindu, pripažįstamas negaliojančiu kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ar jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad laikinosios apsaugos priemonių institutą apylinkės teismas įvertinęs ieškovų nurodytas faktines aplinkybes ir procesinį teisinį reglamentavimą, pritaikė pagrįstai. Įrodymų ar aplinkybių, tvirtinančių priešingai, apeliantė nepateikė ir nenurodė.Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik vertina, ar yra tikimybė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Visos tiek atskirajame skunde, tiek atsiliepime į jį nurodytos šalių aplinkybės, susijusios su pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumu bus analizuojamos, tiriamos ir vertinamos nagrinėjant civilinę bylą iš esmės (CPK 265, 270 straipsniai). Todėl teismas dėl jų nepasisako, nes šioje proceso stadijoje tokie klausimai nėra sprendžiami.Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu netaikyti CPK numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti nepakeista, kadangi CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos pritaikytos teisingai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė