Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi E. K. (E. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lentvaris, Trakų r. sav., dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2016 m. gegužės 17 d., apie 0:35 val., Vilniaus r. sav., Laivoriškės k., muitinės kontrolė stacionare rentgeno kontrolės sistema atrinko lengvąjį automobilį VW PASSAT (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nuskenavus ir išanalizavus rentgenogramos vaizdą, buvo nuspręsta minėtą transporto priemonę patikrinti detaliai. Buvo patikrintos šios automobilio konstrukcijos: automobilio stogas ir oro filtras, kuris nebuvo išimtas iš gamyklinės konstrukcijos. Atliekant fizinį tikrinimą dalyvavo automobilio vairuotojas E. K., kuris neturėjo pretenzijų dėl detalaus tikrinimo. Pabaigus fizinį tikrinimą, vairuotojui buvo atiduoti automobilio dokumentai ir nurodyta išvažiuoti iš rentgeno angaro. Vairuotojas užvedė automobilį ir priėjęs prie neuždaryto variklio dangčio, savarankiškai išardė oro filtrą, kuris buvo savo gamyklinėje vietoje. Vairuotojas ėmė reikšti pretenzijas, kad jo nuomone, muitinės pareigūnas sugadino oro filtrą, dėl ko jis negali važiuoti transporto priemone ir palikti angaro. Vairuotojas keletą kartų buvo paprašytas patraukti transporto priemonę iš angaro, kadangi į rentgeną buvo atvykęs krovininis vilkikas. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą E. K. veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d.

E. K. posėdžio metu protokole užfiksuotų faktų ir pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad jis atvažiavo į Lavoriškių kelio postą, kur jam pasiūlė eiti į rentgeną, ten buvo jo automobilis ir dar vienas automobilis. Jis praėjo tikrinimą, bet muitinės darbuotoja norėjo patikrinti detaliau, todėl buvo patikrintas salonas, liukas. Dar norėjo patikrinti kapotą, todėl jis atidarė variklio dangtį, po to ji atėjo ir pradėjo išrinkinėti oro filtrą: atidarė dangtį, atsuktuvu pakėlė filtrą, pažiūrėjo, ar ten nieko nėra, po to surinko, grąžino jam dokumentus, jis atsisėdo į mašiną ir užvedė ją, tada išgirdo pašalinį garsą ir grįžo atgal pažiūrėti, kas nutiko. Pamatė, kad ten neužsegtas viršutinis dangtis, apie tai pasakė pareigūnei, kuri darė patikrinimą. Ji pamatė, kad atsegtas dangtis, norėjo jį užsegti, nes filtras buvo ne savo vietoje, paslydęs į kitą pusę ir viršutinis dangtis negalėjo atsistoti į savo vietą. Ji pradėjo filtrą kišti į apačią, kad galėtų užsegti, todėl jis jai pasakė, kad taip negalima. Kai jis jai davė pastabą, ji susinervino, metė viską ir prasidėjo konfliktas. Pareigūnė su juo nuėjo pas viršininką, po to pas pasieniečių policiją ir ten ji pasakė, kad jis nenori vykdyti jos nurodymų ir paprašė, kad iškviestų policijos pareigūnus. Jie taip vaikščiojo apie 2 val. Policija atvažiavo į lauko budelę, nuėjo pas pareigūnę, pažiūrėjo įrašą ir po to išvažiavo, prie jo nebuvo priėję. Po to atsirado muitinės pareigūnas, kuris oro filtrą surinko kaip reikia, tada jis užvedė automobilį ir garsas pasišalino savaime. Pareigūnė paėmė dokumentus ir pasakė: „einam apiforminti“. Kai pareigūnė darė tikrinimą, nebuvo rašomas aktas, kad jo mašina buvo apžiūrima, jis nieko nepasirašinėjo. Jis žino, kad muitinės darbuotojas buvo atėjęs, nes skyrėsi uniforma, kadangi pareigūnas turėjo ženklą, o pas G. M. nebuvo ženklo. Iš protokolo sužinojo jos vardą ir pavardę. Jis prašė jos prisistatyti, nes buvo jau konflikto pradžia, pasakė: „Kur ženklas?“ Ji jam atsakė: „Mes – mobili muitinė, mums nepriklauso.“ Kai jis paprašė parodyti tarnybinį pažymėjimą, ji pasakė: „Gal pasą tau turiu parodyti?“ Ji neparodė paso ir neprisistatė. Per postą jam tenka labai dažnai vyki, nes žmona gyvena Baltarusijoje. Su pareigūnėmis G. M. ir J. P. pirmą kartą susidūrė. Anksčiau Lietuvos muitinėje nebuvo daromi detalūs patikrinimai. Mašina gal ir buvo purvina, bet skylių, rūdžių nebuvo.

Vilniaus teritorinės muitinės atstovė R. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko protokolą, nes asmuo nevykdė teisėtų muitinės pareigūnų reikalavimų. Jis buvo pasienio kontrolės punkte, kur veikia kelios muitinės tarnybos ir pareigūnai atlieka muitinį tikrinimą. Veikla buvo teisėta, nes buvo kilęs įtarimas po rentgeno kontrolės patikrinti automobilį detaliai. Muitinės pareigūnai, vadovaudamiesi Muitinės įstatymo 21 str., atliko pareigą – patikrino detaliai automobilį, pareikalavo po patikrinimo išvažiuoti iš angaro, tačiau pilietis to nepadarė. Policija buvo kviesta dėl to, kad pareigūnei tyčia sužalojo pirštą, kad padėtų jam išvažiuoti. Ji mano, kad automobilio tikrinimo metu turėjo būti užpildytas fizinio tikrinimo aktas – turėjo būti pildoma markė, kas vairuotojas, kaip atliekamas fizinis tikrinimas. Pareigūnas gali ardyti automobilį, ardymas nebūtinai yra filmuojamas. Ardyme turi dalyvauti tas, kas supranta apie automobilio konstrukcijas. Išėmę automobilio detales, jei nieko nerado, pareigūnai jas surenka, jei randa – automobilis sulaikomas. Iš esamų dokumentų matyti, kad jis pats sugadino oro filtrą. Ji nežino, kaip buvo tikrinamas oro filtras, apžiūrimos pareigūnams įtartinos automobilio vietos. Negalima patikrinti oro filtro jo neišradžius, todėl norėdama patikrinti jį, G. M. turėjo jį išardyti. Parašyta, kad jis pats išardė oro filtrą. Pareigūnai postuose būna tik su uniformomis, su visais skiriamaisiais ženklais – jie negali pradėti tarnybos be ženklų.

Liudytoja G. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsirinko lengvąjį automobilį patikrinti rentgeno aparatu – atvažiavo pilietis, pasirašė instrukciją, įvažiavo, prašvietė jį, kilo keletas įtarimų, todėl keletą automobilio vietų ji patikrino. Tikrino saloną, stogą, oro filtro ertmę. Yra 2 ąselės, reikia ąseles atsegti ir oro filtrą atidaryti, ji patikrino, kad jis yra, įkišo atsuktuvą, pažiūrėjo, kad už oro filtro nėra paslėptų jokių draudžiamų prekių ir atgal užsegė. Pas juos sistemoje pažymima, kad asmuo atvyksta tikrintis rentgeno aparatu, bet išvykstant nėra pildoma, kad mašina išvažiavo tokios komplektacijos, kokios įvažiavo. Jei kas nors sugadinama, tada rašomas tikrinimo aktas. Grįžtant atgal išgirdo, kad vairuotojas užsivedė automobilį, bet neišvažinėjo iš angaro – nuėjus pasiteirauti, kas įvyko, jai pradėjo reikšti pretenzijas, kad galimai sugadino automobilį. Jai sugrįžus vairuotojas buvo prie oro filtro, buvo jį atsidaręs, išsiėmęs. Jai atėjus jis atsistojo jai iš dešinės, ir ji atgal prie to paties oro filtro jam dalyvaujant rodė, kad jo filtras vietoje, tada uždarinėjo tą plastmasę, ir tuo momentu jis priėjo ir jai prispaudė pirštus, todėl ji nuėjo pas viršininką ir iškvietė policiją. Jis reiškė pretenzijas, kad moterys, ne mechanikės, ne specialistės, kad tikriausiai fizinį tikrinimą atlieka. Ji tikrino su kolege J. P.. Vėliau ji pasikvietė kolegą, kuris parodė, kad pas jį oro filtras ilgą laiką nekeistas ir įstatė jį į vietą. Konfliktas vyko apie 2 val. ir trukdė darbą, nes atvažiavo kiti vairuotojai ir reiškė pretenzijas, kad neteisėtai jiems užlaiko darbo laiką, bus priversti stovėti ir laukti. Tas vairuotojas neturėjo pretenzijų, kad galimai sulaužėm saloną, stogą, pretenzijos buvo dėl detalaus tikrinimo. Kai surašė protokolą, atidavė jį į teritorinę muitinę ir vairuotojui. Fizinio tikrinimo aktą jie rašo, jei to reikalauja pilietis ir yra koks nors sugadinimas. Šiuo atveju nebuvo sugadinimo. Be to automobilis nebuvo techniškai tvarkingas, nes amortizatorių nėra, išpuvusi visa mašina – su tokiomis kontrabandines prekes vežiojo. Mašina buvo neprižiūrėta. Paaiškino, kad ji turi įvadinį mokymą, kaip fizinį tikrinimą atlikinėti. Vizualiai įvertino, kad automobilis techniškai netvarkingas ir kad gali vežti kontrabandą. Tarnybinio pažymėjimo jis neprašė, prašė asmens dokumento. Ji jam prisistatė, pasakė vardą, pavardę. Ji yra mobilių grupių skyriaus inspektorė, todėl nenešioja ženklų apskritai. Iš pradžių jis rusiškai kalbėjo, po to lietuviškai. Ji buvau su tarnybine uniforma tarnybinėje teritorijoje. Ji visada pateikia tarnybinį pažymėjimą, o ne asmens dokumentą. Ji jo teises išaiškino.

L. V. Benkus teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo pamainoje, į jį kreipėsi inspektorė G. M., nes jai iškilo problema. Ji sakė, kad atrinko automobilį rentgeno patikrai, nusivarė jį į rentgeno angarą ir prašvietus asmuo nepatraukė automobilio iš tikrinimo vietos. Ji atėjo pagalbos, buvo naktis. Ji sakė, kad žmogus nenori patraukti, sakė, kad neužsiveda jo automobilis. Kai atėjo, ji buvo akivaizdžiai susikrimtusi, minėjo, kad buvo trintis, konfliktas, kad žmogus elgėsi neadekvačiai, nereagavo į prašymus. Jis atidarė dangtį, filtras turėjo būti sausas, o jis buvo toks tepaluotas, kad buvo užlinkęs, matėsi rėmelis. Minkšta guma turi užspausti, o ji buvo perspausta akivaizdžiai – jis buvo užgulęs angą, į kurią traukė orą, gal dėl to neužsivedė. Jis bandė įstatyti į vietą, bet jis buvo įsigulėjęs ir neįsistatė į vietą. Tą patį padarė dar kartą ir mašina užsivedė. Paskui mašina išvažiavo, mano pagalbos nereikėjo. Kai jis atėjo, su juo asmuo elgėsi normaliai, matėsi įtampa. Paaiškino, kad matė, kad filtras buvo užsinešęs tepalais, automobilis senas, iš išorės atrodė techniškai netvarkingas. Atidarius, kur yra oro filtras, oro filtras akivaizdžiai nefiltravo oro, nes buvo tepaluose, nuo savo svorio buvo išlinkęs kaip armonika iki dėžės dugno, kur yra oro filtras. Kai jis atėjo prie automobilio, jam atrodo, kad kapotas buvo atidarytas ir filtras, regis, buvo užsegtas – tiksliai nepamena.

Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo iškvietimas, jog įvyko konfliktas tarp vairuotojo ir muitinės darbuotojos, kurio metu prispaudė pirštą darbuotojai ir ji ruošėsi rašyti pareiškimą. Nuvykus vairuotojas nurodė, kad tarp darbuotojos ir jo įvyko konfliktas dėl to, kad muitinės darbuotoja blogai surinko automobilį, buvo kažkoks barškesys. Muitinės darbuotoja nurodė, kad surenkant oro filtrą vairuotojas prispaudė pirštą, matėsi nubrozdinimas ant piršto, buvo priimtas pareiškimas. Jie nežiūrėjo filmuotos medžiagos, buvo į komisariatą pareiškimas perduotas. Jie bendravo su dviem muitinės darbuotojomis. Jie dėl fizinio skausmo buvo iškviesti, kad priimtų pareiškimą.

L. R. Germanas teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo gautas iškvietimas, jog tarp muitinės darbuotojo ir piliečio įvyko konfliktas. Jie atvažiavo, pakalbėjo su piliečiu dėl konflikto, jis paaiškino, kad darbuotoja surinko automobilį ir automobilis blogai veikė. Muitinės darbuotoja paaiškino, kad surinkinėjant automobilį su oro filtru prispaudė jai pirštus, dėl to nuėjo parašyti pareiškimo. Kai muitinės darbuotoja pasakė, kad pas juos viskas filmuojama, jie nežiūrėjo filmuotos medžiagos, tik priėmė pareiškimą. Pačios mašinos nematė, neapžiūrėjo. Vairuotojas elgėsi ramiai, su jais normaliai šnekėjo, sakė, kad blogai darbuotoja jam surinko automobilį, nes pašaliniai garsai girdėjosi, bet jis sėdėjo vienoje patalpoje, o muitinės darbuotoja kitoje pildė protokolą.

Liudytoja J. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną jos kolegė atsirinko automobilį tikrinimui rentgeno sistema. Žmogus atvažiavo, užsiregistravo žurnale, nuvažiavo į angarą, o jos nuskenavo, analizavo vaizdą, ji negali pasakyti, kurios vietos sukėlė įtarimą. Buvo patikrintas salonas, bagažinė, kapotas pakeltas tam tikrose ertmėse – kolegė žiūrėjo, o ji buvo prie automobilio iš kitos pusės, todėl nematė, ką kolegė konkrečiai žiūrėjo. Mašina buvo techniškai netvarkinga – iš bendro išprusimo žino, nes pati vairuoja automobilį, akivaizdžiai buvo sena, surūdijusi, labai netvarkinga tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Rūdys buvo iš išorės ties slenksčiais. Kai jos tikrindamos fiziškai, nieko įtartino nerado, pažeidimų nebuvo, grąžino dokumentus ir grįžo į savo darbo vietą. Nurodė, kad gali išvažiuoti iš angaro, pasiimti dokumentus ir važiuoti savo keliu, tačiau jis neišvažiavo. Kolegė nuėjo pasiklausti, kas nutiko, o ji liko operatoriaus patalpoje. Per vaizdo kamerą matė, kad kolegė šnekasi su vairuotoju ilgą laiko tarpą, kapotas buvo pakeltas ir jie diskutavo. Pas juos tik vaizdas yra, bet matėsi, kad buvo konfliktinė situacija – iš gestų, iš kalbos manieros buvo galima spręsti. Tikrinimas yra filmuojamas, nes angare yra kameros. Vairuotojas išvažiavo iš angaro po protokolo surašymo. Po tikrinimo buvo posto pareigūnas atėjęs, kurio pavardės ji gali pasakyti. Negali pasakyti, ar pareigūnas kažką darė, ar tik kalbėjo, bet buvo šalia prie automobilio. Ji neatsimena, ar rašė transporto priemonės tikrinimo aktą. Protokolą rašė kolegė, ji nieko nepildė. Kai yra detalus tikrinimas, visada yra rašomas aktas, šiuo atveju nieko nedarė. Negali pasakyti, ar buvo labai detalus tikrinimas, kadangi kolegė tikrino be instrumentų, jos rankose jų nematė. Žmogus rašo laisvos formos pareiškimą viršininkui, kad turi pretenzijų dėl sugadinimo. E. K. galėjo rašyti skundą ir būnant pas juos nurodyti, kur yra gedimas, jam buvo viskas išaiškinta. Vairuotojas buvo ne kokios nuotaikos, buvo negatyviai nusiteikęs iš balso tembro, iš veido mimikos – negatyviai nusiteikęs apskritai tos situacijos atžvilgiu, kad jį tikrina, kad šviečia rentgeno kontrolės sistema.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę. (ATPK 9 str.). Vertinant žmogaus poelgį kaip priešingą teisei, naudojamas pažeidimo sudėties modelis, kuriuo remiantis nustatoma neteisėtos veikos sudėtis pažeidėjo veikoje, t. y. įrodoma, kad asmens poelgiui yra būdingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos požymiai. Pažeidimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. LR (duomenys neskelbtini) str. numatyta administracinė atsakomybė už muitinės pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymą arba kliudymą bet kokia forma jam atlikti savo pareigas. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės kaltės forma – tyčia. (ATPK 10 str.).

Išnagrinėjus byloje pateiktus duomenis, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens, Vilniaus teritorinės muitinės atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, liudytojų parodymus, remiantis LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies nuostatomis, nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu kategoriškai būtų galima daryti išvadą, kad E. K. tyčia nevykdė muitinės pareigūnų teisėtų reikalavimų ar kliudė jiems atlikti savo pareigas. Iš byloje esančių E. K. paaiškinimų matyti, kad jis, po fizinio automobilio patikrinimo, kurį atliko G. M., užvedęs automobilį išgirdo pašalinį garsą, dėl ko atsisakė automobilį patraukti, kol gedimas nebus pašalintas. Nors inspektorė G. M. tvirtina, kad automobilio oro filtrą įdėjo į vietą, bet tai paneigia V. B. parodymai, kurio teigimu, jam įsikišus ir įstačius į vieta automobilio oro filtro dalį, jis susitvarkė. Byloje nenustatyta kitų įrodymų, galinčių patvirtinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens subjektyviosios pusės požymius darant pažeidimą, kadangi nebuvo surašytas transporto priemonės patikrinimo aktas, taip pat nėra išsaugota Lavoriškių kelio posto rentgeno angaro ( vidaus stebėjimo) vaizdo medžiaga, kurioje būtų užfiksuotas E. K. vairuojamo automobilio tikrinimas. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-1262-149/2013, Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)581/2013). Nagrinėjant bylą abejonių dėl E. K. kaltumo šioje byloje pašalinti teismui nepavyko, kadangi nėra tikrinimo akto, iš kurio būtų matyti, jog po patikrinimo E. K. buvo grąžintas tvarkingos komplektacijos automobilis, taip pat institucija, matydama, jog dėl mašinos tikrinimo buvo iškilusi konfliktinė situacija, tačiau nesiėmė , jokių priemonių, kad būtų išsaugotas vaizdo įrašas, protokole užfiksuotiems faktams, jog E. K. pats išardė oro filtrą, patvirtinti, taip pat byloje nenustatyta, jog E. K. turėtų motyvą apkalbėti pareigūnę, ir tokiu būdu vengti atsakomybės, todėl remiantis bendraisiais teisės principais, kurie nurodo, jog bet kokios abejonės asmens kaltumu yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog administracinės bylos teisena turi būti nutraukta.

Todėl nesant objektyvių duomenų apie tai, kad E. K. tyčia nevykdė muitinės pareigūno teisėtų reikalavimų ir vadovaujantis principu, jog visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo byla E. K. nutrauktina

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p. teismas

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą A2.11.-935-834/2015 dėl pažeidimo, numatyto LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. E. K. (E. K.) atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.