- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- TA-322-756/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01478-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašė:
1.1. Panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN) 2019 m. sausio 14 d. raštą Nr. 7-187.
1.2. Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 2S-780.
1.3. Įpareigoti Pravieniškių PN per Departamentą perkelti pareiškėją į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL) tolesniam stacionariam gydymui bei taikyti šviesos ir muzikos (relaksacijos) terapiją, išduoti skirtus medikamentus ir tirpalą.
1.4. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. gegužės 25 d. buvo konsultuotas ir apžiūrėtas gydytojo psichiatro, kuris rekomendavo gydymą LAVL. Pareiškėjo teigimu, jo gydymas Pravieniškių PN buvo nekokybiškas, neintensyvus, buvo nepakankama priežiūra, todėl jis įstaigos administracijai pateikė prašymą perkelti jį į LAVL. Šis pareiškėjo prašymas buvo ignoruojamas, tik 2019 m. sausio 14 d., praleidus nustatytą terminą, buvo parengtas ginčijamas nepagrįstas ir neteisingas atsakymas. Pareiškėjas pažymėjo, jog 2019 m. rugsėjo 10 d. jis teikė pareiškimą dėl jam paskirtų ir negaunamų medikamentų bei terapijos priemonių, kuris taip pat buvo ignoruojamas. Dėl išdėstytų aplinkybių pareiškėjas nurodė 2018 m. spalio 17 d. kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybos vedėją, taip pat teikęs skundą Departamentui, kuris pateikė pareiškėjo netenkinantį sprendimą. Pareiškėjo teigimu, dėl visų skunde išdėstytų aplinkybių jis patyrė didelių nepatogumų, dvasinių ir emocinių kančių, nepilnavertiškumo jausmą, orumo pažeminimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Pravieniškių PN nurodė, kad dėl šviesos ir muzikos terapijos taikymo turi teisę spręsti tik pareiškėją gydantys gydytojai specialistai, kurių sprendimams Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjas neturi įtakos. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų apie minėtos terapijos taikymą, be to, terapijos taikymas nevertintinas kaip pagrindinis gydymas esant rimtai psichikos patologijai. Pareiškėjui gydantis psichiatrijos ligoninėje nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. iki 2011 m. rugpjūčio 23 d. buvo paskirta šviesos ir relaksacijos terapija, tačiau pareiškėjas minėtų užsiėmimų nelankė. Atsakovas taip pat paaiškino, jog gydytojas angiochirurgas rekomendavo pareiškėjui naudoti (duomenys neskelbtini) profilaktikai skirtą vaistinį tirpalą, tačiau minėto vaisto skundžiamu laikotarpiu įstaiga išduoti negalėjo, kadangi jo nebuvo Lietuvos farmacijos rinkoje, todėl (duomenys neskelbtini) profilaktikai buvo skirtas vaistas (duomenys neskelbtini). Dėl pareiškėjo buvimo laiko LAVL psichiatrijos skyriuje sprendžia minėtoje įstaigoje dirbantys gydytojai psichiatrai. Į LAVL suimtieji ir nuteistieji guldomi tik atsižvelgiant į griežtas medicinines indikacijas, o ne į asmenų pageidavimus atlikti laisvės atėmimo bausmę minėtoje įstaigoje. Atsakovas sutiko, kad Pravieniškių PN 2019 m. sausio 14 d. raštas Nr. 7-187 buvo parengtas praleidus nustatytą terminą, tačiau šis pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip formalus, nesukėlęs pareiškėjui realios žalos, nes Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjas ir vyriausioji administratorė su pareiškėju periodiškai bendravo asmeniškai. Pravieniškių PN teigimu, pareiškėjas reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais, su tuo susiję skundo argumentai yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti abstrakčiais teiginiais.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. K. skundą.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
6.1. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į Pravieniškių PN administraciją, nurodė, kad Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas gydytojams neleidžia jam rekomenduoti šviesos ir muzikos terapijos ir kad jis negauna gydytojų paskirtų vaistų; 2019 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į įstaigos administraciją, prašė perkelti jį į LAVL pagal gydytojo psichiatro 2018 m. gegužės 25 d. rekomendaciją bei atsižvelgiant į LAVL išvadas; o 2018 m. spalio 17 d. prašymu prašė sudaryti jam sąlygas susitikti su Sveikatos priežiūros skyriaus vedėju, kad susitikimo metu būtų aptartos pirmiau išvardytos temos.
6.2. Pravieniškių PN 2019 m. sausio 14 d. rašte Nr. 7-187 pareiškėjui nurodė, kad dėl terapijos taikymo turi teisę spręsti tik pareiškėją gydantys gydytojai specialistai; gydytojo angiochirurgo rekomenduoto pareiškėjui naudoti (duomenys neskelbtini) profilaktikai skirto vaisto nebuvo Lietuvos farmacijos rinkoje, todėl buvo skirtas vaistas (duomenys neskelbtini), kurio pakanka pareiškėjo susirgimui gydyti; pareiškėjas ne kartą buvo siunčiamas konsultacijoms ir stacionariam gydymui į LAVL, dėl pareiškėjo buvimo laiko LAVL sprendžia šioje įstaigoje dirbantys gydytojai, kurių sprendimų negali lemti Pravieniškių PN gydytojai ar administracija.
6.3. Pareiškėjas 2019 m. sausio 21 d. kreipėsi į Departamentą, nurodė, kad dar 2018 m. gegužės 25 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojas psichiatras rekomendavo jam stacionarinį gydymą LAVL, be to, 2018 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjas rašė prašymą Pravieniškių PN administracijai dėl perkėlimo į LAVL, tačiau iki šiol nei gydytojo psichiatro rekomendacijos, nei jo prašymai nėra tenkinami. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Pravieniškių PN jam neišduoda gydytojo psichiatro skirto (duomenys neskelbtini), kardiologo skirto (duomenys neskelbtini), LAVL chirurgo skirto tirpalo ir jokio analogo, nevykdoma šviesos terapija ir muzikos terapija. Dėl to pareiškėjas teikė 2018 m. rugsėjo 10 d. pareiškimą, tačiau aplinkybės netirtos, o 2019 m. sausio 14 d. pateiktas Pravieniškių PN administracijos atsakymas Nr. 7-187 yra formalus ir pavėluotas.
6.4. Departamentas 2019 m. vasario 19 d. sprendime Nr. 2S-780 pareiškėjui nurodė, kad: į LAVL suimtieji ir nuteistieji guldomi tik atsižvelgiant į griežtas medicinines indikacijas, o ne į asmenų pageidavimus; pareiškėjas periodiškai stacionarizuojamas LAVL Psichiatrijos skyriuje, o būklei pagerėjus išrašomas ir konvojuojamas atgal į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą; medicininiuose dokumentuose nėra įrašų, kad gydytojai būtų rekomendavę pareiškėjui muzikos terapiją, pareiškėjas 2015 m. sausio 22 d. buvo vieną kartą konsultuotas Respublikinio priklausomybės ligų centro gydytojo psichiatro, kuris be medikamentinio gydymo rekomendavo ir šviesos terapiją, tačiau tai yra tik rekomendacinio pobūdžio informacija, o šviesos terapija nėra traktuojama kaip pagrindinis gydymas esant rimtai psichikos patologijai, be to, anksčiau pareiškėjas šių jam skirtų procedūrų nelankė; medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad mėlyna šviesa pareiškėjui sukelia negatyvias asociacijas ir skatina agresiją, todėl mėlynos spalvos lemputės pareiškėjui nebus išduotos dėl medicininių kontraindikacijų ir dėl to, kad jokia šviesos terapija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nenumatyta ir tai nėra prioritetinė pareiškėjo gydymo priemonė; dėl pareiškėjui reikalingo gydymo sprendžia jį gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į gydytojų konsultantų rekomendacijas, tačiau šios rekomendacijos nėra privalomos ir gali būti koreguojamos pagal kintančią pareiškėjo sveikatos būklę, gali būti paskirti panašaus poveikio arba tos pačios veikliosios medžiagos vaistai, tik kitu pavadinimu; Pravieniškių PN 2019 m. sausio 14 d. atsakymas Nr. 7-187 buvo parengtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nurodytus administracinės procedūros terminus, tačiau Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjas ir vyr. slaugos administratorė periodiškai bendravo su pareiškėju asmeniškai dėl šviesos ir muzikos terapijos, galimybės laisvės atėmimo bausmę atlikti LAVL ir kitų aplinkybių, todėl atsakymo pateikimo terminų nesilaikymas vertintinas kaip formalus pažeidimas.
7. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 174 straipsnio 2 dalimi, Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538, 4, 17, 19–20 punktais, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Pravieniškių PN yra numatyta pareiga aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas. Pravieniškių PN 2018 m. rugsėjo 10 d. teiktame pareiškime pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, t. y. kokios gydymo įstaigos gydytojas, kokios srities specialistas, kokiu pagrindu ir kada jam paskyrė vaistus (duomenys neskelbtini). Įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istoriją, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo gydymas buvo nuolat koreguojamas tiek Pravieniškių PN, tiek LAVL jį gydančių gydytojų. Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų abstrakčių teiginių nėra galimybės nustatyti vaistų (duomenys neskelbtini) neišdavimo fakto, pareiškėjo teiginys dėl „kitų paskirtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės chirurgo vaistų nuo (duomenys neskelbtini)“ taip pat yra abstraktus, nesuteikia galimybės nustatyti, apie kokius konkrečius vaistus pareiškėjas kalba. Bylos duomenys patvirtina, kad jam gydytojo angiochirurgo rekomenduoto naudoti (duomenys neskelbtini) profilaktikai skirto vaistinio tirpalo nebuvo Lietuvos farmacijos rinkoje, todėl buvo skirtas vaistas analogas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo dalis dėl neišduotų vaistų nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
8. Atsakydamas į pareiškėjo teiginius dėl šviesos ir muzikos terapijos, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tokia terapija nėra nustatyta nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, nei BVK. Pareiškėjo medicininiuose dokumentuose taip pat nėra įrašų, kad gydytojai būtų rekomendavę jam muzikos terapiją. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, 2015 m. sausio 22 d. vienkartinė Respublikinio priklausomybės ligų centro gydytojo psichiatro konsultacija, kuria, be medikamentinio gydymo, pareiškėjui rekomenduota ir šviesos terapija, neturi reikšmės nagrinėjamu atveju, kadangi nuo minėtų rekomendacijų yra praėjęs ilgas laikas, per kurį pareiškėjo sveikatos būklė galėjo kardinaliai pasikeisti. Pareiškėjas dažnai lankėsi pas gydytojus ir, jei jam būtų buvusi būtina muzikos ar šviesos terapija, toks įrašas, būtų įrašytas vėlesniuose medicininiuose dokumentuose. Be to, tai buvo tik rekomendacinio pobūdžio informacija, kuri nėra traktuojama kaip pagrindinis gydymas esant rimtai psichikos patologijai. Pareiškėjo asmens sveikatos istorija patvirtina, kad pareiškėjui būnant Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. iki 2011 m. rugpjūčio 23 d.) kaip sudėtinė gydymo dalis buvo paskirta relaksacijos ir šviesos terapija, tačiau šių procedūrų pareiškėjas nelankė. Medicininiuose dokumentuose taip pat užfiksuota, kad mėlyna šviesa pareiškėjui sukelia negatyvias asociacijas ir skatina agresiją. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui buvo paskirta šviesos ir muzikos terapija bei kad tai yra prioritetinė gydymo priemonė pareiškėjo susirgimų atveju, pirmosios instancijos teismas šią pareiškėjo skundo dalį taip pat laikė nepagrįsta.
9. Remdamasis BVK 69 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321, 3.2 punktu, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas po 2018 m. liepos 27 d., kai jis iš LAVL buvo grąžintas tolesnei bausmei atlikti į Pravieniškių PN, būtų gydančio gydytojo siųstas gydytis į stacionarą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Pravieniškių PN, nesant gydytojo siuntimo (išvados), neturėjo pareigos kreiptis į Departamentą dėl pareiškėjo perkėlimo į LAVL.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui nuolat buvo teikiamos reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos, kad Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjas ir kiti Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai dažnai bendravo su pareiškėju asmeniškai dėl šviesos ir muzikos terapijos, galimybės pareiškėjui laisvės atėmimo bausmę atlikti LAVL ir kitais klausimais, pareiškėjas, kreipdamasis su analogišku prašymu į Pravieniškių PN, piktnaudžiavo jam teisės aktų suteikta galimybe, todėl pagrįstai buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą suteikti jam galimybę susitikti su Sveikatos priežiūros tarnybos vedėju.
11. Dėl aplinkybės, kad Pravieniškių PN atsakymas pareiškėjui buvo pateiktas pažeidus 20 darbo dienų terminą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tai tik formalus neesminis procesinis pažeidimas, nenulemiantis sprendimo neteisėtumo bei nesuteikiantis pagrindo naikinti ginčijamą Pravieniškių PN 2019 m. sausio 14 d. raštą Nr. 7-187.
12. Nenustatęs neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų, pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
13. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog byloje yra keliami reikalavimai, susiję su sveikatos priežiūros paslaugų netinkamu teikimu, medikų veiksmų vertinimu, tačiau pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2, 3 ir 8 dalis ginčai tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pacientų nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri būtų konstatavusi kokius nors jo teisių pažeidimus. Todėl pirmosios instancijos teismas laikė, kad pareiškėjui buvo suteiktos teisės aktų reikalavimus atitinkančios sveikatos priežiūros paslaugos.
III.
14. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
15. Pareiškėjas pakartotinai dėsto faktines aplinkybes, nurodytas pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, kad gydytojas angiochirurgas rekomendavo pareiškėjui naudoti (duomenys neskelbtini) vaistinį tirpalą, tačiau Pravieniškių PN administracija jo neieškojo ir klaidingai nurodė, kad buvo skirtas (duomenys neskelbtini) vaistas, o pirmosios instancijos teismas tam formaliai pritarė. Pareiškėjas taip pat esą negaudavo (duomenys neskelbtini) ir kardiologo skirto (duomenys neskelbtini) vaisto. Pasak pareiškėjo, jis neprivalo nurodyti konkrečių aplinkybių – kam ir kas skyrė vaistus, bet byloje užfiksuota, kad pareiškėjas šių vaistų negaudavo. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Pravieniškių PN nebuvo vykdoma šviesos bei muzikos (relaksacijos) terapija. Be to, pareiškėjas dėl savo sveikatos būklės periodiškai yra siunčiamas į LAVL, o po to vėl grąžinamas į bausmės atlikimo vietos įstaigą, todėl prašė jį perkelti į LAVL. Pravieniškių PN pareiškėjui pateikė pavėluotą atsakymą, nes nežinojo, ką atrašyti, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Pravieniškių PN atsakymą laikė pagrįstu.
Atsiliepimas
16. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN 2019 m. sausio 14 d. rašto Nr. 7-187, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo V. K. kreipimusis, taip pat Departamento 2019 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 2S-780, kuriuo minėtas Pravieniškių PN raštas paliktas nepakeistas, pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad iš pareiškėjo abstrakčių teiginių nėra galimybės nustatyti vaistų neišdavimo fakto, kad vietoje gydytojo angiochirurgo rekomenduoto naudoti (duomenys neskelbtini) profilaktikai skirto vaistinio tirpalo pareiškėjui skirtas vaistas analogas, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui buvo paskirta šviesos ir muzikos terapija, taip pat kad pareiškėjui Pravieniškių PN buvo teikiamos gydymo paslaugos, o nesant gydytojo siuntimo (išvados) Pravieniškių PN neturėjo pareigos kreiptis į Departamentą dėl pareiškėjo perkėlimo į LAVL.
20. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde pakartotinai dėsto skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas faktines aplinkybes, apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas formaliai pritarė atsakovo argumentams ir be pagrindo Pravieniškių PN atsakymą laikė pagrįstu.
21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.
23. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su Pravieniškių PN neteisėtais veiksmais (neveikimu) dėl pareiškėjui skirto (duomenys neskelbtini) vaisto, šviesos ir muzikos (relaksacijos) terapijos nevykdymo bei pareiškėjo neperkėlimo vykdyti laisvės atėmimo bausmę į LAVL.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei tvirtina pareiškėjas, išsamiai pasisakė dėl pirmiau minėtų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jas detaliai išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl pareiškėjui skirto (duomenys neskelbtini) vaisto, šviesos ir muzikos (relaksacijos) terapijos vykdymo ir (ar) pareiškėjo neperkėlimo į LAVL, todėl neturi pagrindo nesutikti su šioje pirmosios instancijos teismo dalyje išdėstyta pozicija dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų Pravieniškių PN.
25. Kaip minėta, pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai pritarė atsakovo argumentams, taigi pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu.
26. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
27. Tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentus ir bylos duomenis, susijusius su (duomenys neskelbtini) vaisto skyrimu, šviesos ir muzikos (relaksacijos) terapija bei perkėlimu į LAVL, ar šiems argumentams nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą.
28. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakydamas į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl gydytojo angiochirurgo rekomenduoto vaistinio tirpalo, šviesos ir muzikos (relaksacijos) terapijos bei prašymo perkelti tolesnę laisvės atėmimo bausmę atlikti LAVL, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino pareiškėjo asmens sveikatos istorijos bei kitus byloje pateiktus su pareiškėjo sveikatos būkle susijusius duomenis ir detaliai dėl jų pasisakė. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui kartu su medikamentiniu gydymu būtų buvusi paskirta šviesos ir muzikos (relaksacijos) terapija, taip pat kad pareiškėjo sveikatos būklė yra tokio pobūdžio, dėl kurios būtina jį nuolat iki laisvės atėmimo bausmės pabaigos laikyti stacionarizuotą LAVL. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad esant poreikiui, atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos būklę, jis yra siunčiamas į LAVL (šioje įstaigoje buvo gydomas nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 15 d., nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. liepos 27 d.), iš kurios LAVL gydytojų vėliau yra išrašomas nebesant poreikio gydytis stacionariai. Pareiškėjas jokiais bylos faktais bei teisiniais argumentais nepaneigė šiuose oficialiuose į bylą pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų, nedetalizavo, kokių konkrečiai dokumentų neįvertino ar netinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, jog pareiškėjas taip pat neneigia aplinkybės, kad jam buvo skirtas vaistas (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė savo apeliacinio skundo teiginius, esą Pravieniškių PN administracija neieškojo gydytojo angiochirurgo pareiškėjui konkrečiai rekomenduoto naudoti (duomenys neskelbtini) profilaktikai skirto vaistinio tirpalo, pagrindžiančių įrodymų, todėl jie vertintini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovo paaiškinimais, kad minėto gydytojo angiochirurgo pareiškėjui rekomenduoto vaisto nebuvo Lietuvos farmacijos rinkoje ir kad dėl šios priežasties pareiškėjui skirtas šio vaisto analogas.
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai pritarė atsakovo pozicijai, laikytini subjektyvia gynybine pareiškėjo pozicija, kuri nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadas dėl (duomenys neskelbtini) vaisto skyrimo, šviesos ir muzikos (relaksacijos) terapijos bei perkėlimo į LAVL laikyti nepagrįstomis. Šios išvados nekeičia ir byloje nustatyta aplinkybė, kad Pravieniškių PN 2019 m. sausio 14 d. raštas Nr. 7-187 yra pateiktas praleidus Viešojo administravimo įstatyme nustatytą 20 darbo dienų terminą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012; 2017 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-537-525/2017; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3590-520/2019; kt.).
30. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad negaudavo (duomenys neskelbtini) ir kardiologo skirto (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 10 d. kreipimosi į Pravieniškių PN administraciją matyti, kad juo pareiškėjas, be kita ko, buvo nurodęs, kad jau apie mėnesį negauna paskirto vaisto (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. rugsėjo 8 d. – (duomenys neskelbtini), taip pat kitų LAVL skirtų vaistų nuo (duomenys neskelbtini). Tačiau, atsakydami į minėtą pareiškėjo kreipimąsi, Pravieniškių PN skundžiamu 2019 m. sausio 14 d. raštu Nr. 7-187 šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė, t. y. aptariama pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 10 d. pareiškimo dalis liko neišnagrinėta. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamą Pravieniškių PN 2019 m. sausio 14 d. raštą Nr. 7-187 tiek, kiek jame nebuvo išnagrinėta pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 10 d. kreipimosi dalis dėl jam konkrečiu (pareiškėjo nurodytu) laikotarpiu neišduodamų vaistų (duomenys neskelbtini), laikė pagrįstu ir teisėtu. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Pravieniškių PN apskritai nenagrinėjo minėtų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, ši Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalis keistina įpareigojant atsakovą Pravieniškių PN pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 10 d. pareiškimo dalį dėl jam neišduodamų vaistų bei priimti dėl to teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, kurį pareiškėjas turės teisę apskųsti BVK įtvirtinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.
31. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – įpareigoti Pravieniškių PN pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 10 d. pareiškimo dalį dėl jam neišduodamų vaistų bei priimti dėl to teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, kitą pareiškėjo apeliacinio skundo dalį atmesti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą.
„Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovą Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 10 d. pareiškimo dalį dėl jam neišduodamų vaistų bei priimti dėl to teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Nutartis neskundžiama.