Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, sekretoriaujant Linai Butkuvienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą , kurioje

A. M.,asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, dekl. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išsilavinimas 9 klasės, viengungis, teistas 2 kartus :

- 2012-08-09 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2d. laisvįės atėmimu 8 mėnesiams, šią bausmę atliekant pataisos namuose;

-2012-08-27 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose ,

kaltinamas pagal Lietuvos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir 129 str. 1 d.;

A. M. , vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2011 m. liepos 7 d., apie 16.00 val., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones asmenims neturintiems šios teisės, ir 238 punkto reikalavimus, numatančius, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms transporto priemonėms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių vairavo jam priklausantį automobilį Mercedes Benz, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, be to, vairuojamu automobiliu važiuodamas neasfaltuotu keliu ir artėdamas prie ties Pramonės gatvės namu Nr. 199 esančios šio kelio sankryžos su Pramonės gatve, kuri jo važiavimo krypties atžvilgiu buvo pagrindinis kelias, pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus, numatančius, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, tai yra, vairuojamu automobiliu įvažiavo į minėtą nelygiareikšmių kelių sankryžą ir nedavęs kelio pagrindiniu keliu, - Pramonės gatve, link Mickūnų kaimo pusės važiuojančiam automobiliui Toyota Carina, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam S. S., su juo susidūrė, dėl ko automobiliu Mercedes Benz, valst. nr. (duomenys neskelbtini), važiavusi keleivė L. V. patyrė sužalojimus, nesunkiai sutrikdžiusius jos sveikatą.

Taip pat A. M. 2012 m. kovo mėn. 31 d., asmeninio konflikto su A. D. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nužudė A. D., apie 18 val. namo , esančio (duomenys neskelbtini) , kambaryje tyčia jam suduodamas ne mažiau 5 smūgių kumščiu į galvą ir veidą, ne mažiau 5 smūgių koja į galvą ir veidą, po ko dar vieną kartą ranka į veidą, po to tęsiant nusikalstamą veiką, apie 18.30 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia spirdamas A. D. į galvą ne mažiau vieną kartą ir suduodamas vieną smūgį kumščiu , pastarajam pargriuvus, tyčia suduodamas ne mažiau 5 smūgių koja į galvą ir veidą, tuo padarydamas A. D. kraujosruvas plaštakų delniniuose paviršiuose ir odos nubrozdinimą kairės plaštakos delniniame paviršiuje, muštines žaizdas kairės akies vokų ir dešinio antakio srityje, daugybinius odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas veide, kraujosruvas galvos minkštuose audiniuose, dėl ko įvyko kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą ir pabrinkimą, ir nuo patirtų sužalojimų A. D. 2012-04-02, 00.20 val. mirė.

Kaltinamojo A. M. kaltė , padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas , yra pilnai įrodyta jo paties daliniu prisipažinimu, paaiškinimais, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais , specialistų išvadomis, kitais byloje surinktais įrodymais .

Kaltinamasis A. M. teisminio nagrinėjimo metu, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., kaltu prisipažino pilnai, apie tai paaiškino: 2011-07-07 d., Naujojoje Vilnioje, jis susitiko iš matymo pažįstamus vaikinus, kurių vardai S. ir „Sa.“. Jo pasiūlymu visi nusprendė važiuoti prie ežero. Pastarieji dar pasikvietė dvi paneles.Jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, bet jie prie ežero važiavo jo vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“. Priekinėje keleivio vietoje sėdėjo S., o galinėse keleivių vietose „Sa.“ su merginomis. Važiavo žvyru padengtu keliu, tačiau kokia tai buvo gatvė jis nurodyti negali. Apie 40-50 km/h greičiu artėdamas prie sankryžos su pagrindinio keliu laikoma Pramonės gatve jis nuspaudė stabdžio pedalą, tačiau stabdžiai neveikė. Matydamas, kad Pramonės gatve, jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės, važiuoja automobilis, jis dar bandė savo vairuojamą automobilį stabdyti perjungdamas pavaras, tačiau nepavykus sustabdyti automobilio, juo įvažiavo į Pramonės gatvę, po ko minėtas automobilis atsitrenkė į jo automobilio dešinį šoną. Iškart po eismo įvykio kartu su juo važiavę S., „Sa.“ ir merginos nesiskundė, kad būtų patyrę kokius nors sužalojimus. Nuo įvykio praėjus kažkokiam laiko tarpui, jis, nesudarydamas jokių sutarčių, eismo įvykio metu apgadintą automobilį pardavė kažkokiam vyrui, kurio duomenų neatsimena.

Analoginius parodymus kaltinamasis A. M. davė, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ( b.l.85-87, t. 2, 115-116, t. 2)

Nukentėjusioji L. V. parodė, kad 2011-07-07 d., apie 14.00 val., Viliuje, į globos namus, kuriuose ji gyvena, atvažiavo jos draugas „Sa.“. Kartu su juo buvo iš matymo pažįstamas „S.“ ir dar vienas anksčiau nematytas vaikinas, kuris ir vairavo automobilį. . Ji ir jos draugė A. nusprendė kartu su vaikinais važiuoti prie ežero. Važiuojant prie ežero automobilį vairavo nepažįstamas vaikinas. Ji sėdėjo galinėje keleivio vietoje, tarp A. ir „Sa.“, o „S.“ – priekinėje keleivio vietoje. Ji saugos diržu prisisegusi nebuvo. Negali nurodyti kokiais keliais buvo važiuojama prie ežero, pamena tik, kad kurį laiką jie važiavo mišku. Vienu metu pajuto stiprų smūgį į automobilio dešinį šoną, dėl ko trumpam prarado sąmonę. Išlipusi iš automobilio suprato, kad jų automobiliui įvažiavus į sankryžą, į jį atsitrenkė kitas, jiems iš dešinės pusės važiavęs automobilis, kurio duomenų nurodyti negali. Atrodo, kad prieš tai, kai pajuto smūgį į automobilį, jų automobilis buvo stabdomas. Po eismo įvykio, vaikinams pasiūlius, jos su A. paliko įvykio vietą ir pėsčiomis nuėjo į Naująją Vilnią. Po eismo įvykio jautė skausmą klubuose. Kadangi skausmai nepraėjo, kitą dieną jai buvo iškviesti greitosios pagalbos darbuotojai, kurie ją išvežė į ligoninę.

Liudytoja A. S., kuri eismo įvykio metu važiavo kartu su nukentėjusiąja L. V., teisminio nagrinėjimo metu nurodė eismo įvykio aplinkybes, kurios iš esmės analogiškos nurodytoms nukentėjusiosios L. V.. Ji taip pat parodė, kad po eismo įvykio apžiūrėjusi įvykio vietą suprato, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko tuo metu, kai jų automobilis žvyru dengtu keliu įvažiavo į sankryžą su asfaltuotu keliu, kuriuo tuo metu jiems iš dešinės pusės važiavo kitas automobilis.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2011-07-07 d., po pietų, kartu su draugu S. V. ėjo į Naujoje Vilnioje esančius globos namus, kur buvo susitarę susitikti su ten gyvenančiomis pažįstamomis merginomis. Einant, jau netoli globos namų, jie sutiko iš matymo pažįstamą vaikiną vardu Ar. Pokalbio su Ar. metu šis pasiūlė su merginomis važiuoti prie ežero jo automobiliu „Mercedes Benz“. Tada visi Ar. vairuojamu automobiliu nuvažiavo į globos namus, kur prie jų prisijungė merginos L. ir A. Važiuojant prie ežero jis su merginomis sėdėjo galinėse keleivių vietose, o S. V. – priekinėje keleivio vietoje. Nuo globos namų apie 50 km/h greičiu žvyrkeliu nuvažiavo iki sankryžos su pagrindiniu keliu laikoma Pramonės gatve, kurios kelio danga buvo asfaltuota. Kadangi jų kelias buvo šalutinis, Ar. prieš sankryžą pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį, tačiau šis nesustojo ir įvažiavo į sankryžą. Iškart po to jis pajuto smūgį į jų automobilio dešinį šoną, ties viduriu. Tik jau vėliau, išlipus iš automobilio, pamatė, kad į jų automobilį atsitrenkė jiems iš dešinės pusės Pramonės gatve atvažiavęs automobilis „Toyota Carina“. Kadangi dėl apgadintų automobilio „Mercedes Benz“ galinių dešinės pusės durų negalėjo išlipti prie jų sėdėjusios merginos, jie joms padėjo. Iškvietus policijos pareigūnus, jų pasiūlymu, merginos nelaukė kol bus „įformintas“ eismo įvykis ir nuėjo Naujosios Vilnios kryptimi. Tuo metu jos savo sveikatos būkle nesiskundė. Dar tą patį vakarą telefonu buvo susisiekęs su merginomis. Nors tą kartą jos sakė, kad nieko joms neatsitiko ir tik šiek tiek skauda kažkurias kūno dalis, jau kitą dieną sužinojo, kad L. dėl sužalojimų buvo paguldyta į ligoninę.

Liudytojas S. V., kuris eismo įvykio metu važiavo kartu su liudytoju A. B., apklausos metu nurodė eismo įvykio aplinkybes, kurios iš esmės analogiškos nurodytoms liudytojo A. B..

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas S. S., vairavęs automobilį Toyota Carina v.nr. (duomenys neskelbtini), vietoje patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu, jo parodymai dėl eismo įvykio mechanizmo atitinka aukščiau išvardintų liudytojų parodymus (b.l. 34-39, t. 1)

Tai, kad nukentėjusioji L. V. nesunkiai buvo sužalota aptariamo eismo įvykio metu, patvirtina Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos teismo medicinos specialisto Romo Raudžio išvada, kuria konstatuota, kad L. V. patyrė kryžkaulio kairiojo sparno ir kairiojo gaktikaulio viršutinės šakos lūžius, t.y. sužalojimus, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (b.l.18-19, t. 1).

Tai, kad aptariamu laiku ir vietoje, kaltinamojo A. M. vairuojamas automobilis sukėlė eismo įvykį, patvirtina 2011-07-04 eismo įvykio deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti eismo įvykio dalyviai S. S., vairavęs automobilį Toyota Carina v.nr. (duomenys neskelbtini) ir B. J., vairavęs automobilis Mercedes Benz v.nr. (duomenys neskelbtini) . Byloje surinktais įrodymais yra nuneigta , kad automobilio Mersedes Benz vairuotojas buvo B. J., yra įrodyta, kad šį automobilį eismo įvykio metu vairavo kaltinamasis A. M.. Surašant eismo įvykio deklaraciją, nebuvo žinoma, kad eismo įvykio metu buvo sužalota nukentėjusioji L. V..

Iš 2012-01-05 susitaikymo protokolo matyti, kad nukentėjusioji L. V. neturi pretenzijų kaltinamajam A. M. dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo, jie susitaikė (t. 1 b.l. 72). Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012-03-28 nutarimu ikiteisminis tyrimas prieš A. M., v vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., buvo nutrauktas, jam susitaikius su nukentėjusiąja L. V. (t. 1 b.l.3-6).

Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl A. D. nužudymo , ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., 217 str. nuostatomis dėl eismo eismo buvo atnaujintas (t. 1 b.l. 7-8).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus , mano, kad kaltinamasis A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respubklikos BK 281 str. 1 d. : jis , vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisykles , dėl ko sukėlė eismo įvykį, kurio metu jo automobilio keleivė L. V. dėl jai padarytų sužalojimų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus , kritiškai vertina kaltinamojo A. M. versiją, kad jis Kelių eismo taisykles pažeidė dėl to, kad reikšmingu momentu, jam iš šalutinio kelio išvažiuojant į pagrindinį kelią, atsisakė automobilio stabdžiai, ko jis negalėjo , pagal jį, iš anksto numatyti, nes iki to momento stabdžiai veikė tinkamai. Byloje nėra jokių duomenų, kad automobilio stabdžių sistemoje prieš eismo įvykį įvyko gedimas, kurio veikos kaltininkas nebūtų galėjęs numatyti . Veikos kaltininkas nepateikė tyrimui automobilio nei iškart po įvykio, nei vėliau , tyrimo metu automobilį pardavė, tuo pašalindamas galimybę techniškai patikrinti automobilį.

Kaltinamasis A. M., teisminio nagrinėjimo metu kaltu dėl A. D. nužudymo, prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad nužudymo išvakarėse jis girtavo pas kaimynus J. A. ir A. M., gyvenančius (duomenys neskelbtini), kur liko ir nakvoti, Kitą dieną vėl gėrė alkoholinius gėrimus, kai atėjo E. B. su savo draugu A. D.. Jie gėrė toliau, jis nuo girtumo užmigo tam pačiam kambaryje, prabudo nuo triukšmo. J. A. šaukė ant A. D., kam jis prišlapino lovą . Jis supykęs ant A. D. dėl tokio jo poelgio,pradėjo su juo konfliktuoti, spyrė jam sėdinčiam ant lovos kambaryje pora kartų, sudavė kumščiu į šonkaulius, krūtinę Išėjus E. B. ir A. D., jis juos išsivijo, pradėjo jam priekaištauti dėl lovos prišlapinimo ir vėl pradėjo mušti A. D., nes norėjo jį pamokyti. Jis prie to namo kiemo spyrė A. D. į galvą,dėl ko šis nugriuvo, po to dar jam sudavė kumščiu apie šešis kartus į kitas kūno vietas. Pamatęs, kad A. D. nebejuda , keidstai „knarkia“, iškvietė greitąją med. pagalbą. Jis nenorėjo nužudyti A. D., norėjo jį tik pamokyti , „sudaužyti“. Po jo spyrio į galvą, A. D. krito netoli betoninio stulpo, todėl galėjo atsitrenkti galva į tą stulpą. Pats A. D. jam nesudavė nei vieno smūgio. Tada , kai mušė A. D., buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. M. iš esmės davė analogiškus parodymus, tik melagingai nurodė pradinę įvykio vietą, ja nurodydamas (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno, bei nurodydamas, kad įvykio metu buvo blaivus. Jis patvirtino, jog begeriant alų, apie 17.00 val., jis pamatė, kad A. D., kuris tuo metu buvo jau visiškai girtas, nusišlapino ant jo lovos. Tą pamatęs jis labai supyko ir pasakė , kad turės išdžiovinti ir sutvarkyti jo lovą, bet po to juos abu, tiek E. B., tiek A. D., išvarė iš savo namų. Jiems išėjus iš jo namų, jis nutarė juos pasivyti ir dar pasiaiškinti dėl A. D. elgesio. Išėjęs iš namų juos abu pasivijo ties namu (duomenys neskelbtini). Pasivijęs A. D. paklausė, kaip jis spręs tą klausimą dėl jo sugadintos lovos. A. D. kažką pradėjo atsikalbinėti ir tada jis dar labiau supykęs nesusivaldė ir sudavė jam koja į galvą vieną kartą. Nuo jo suduoto smūgio A. D. pargriuvo ant žemės. Griūdamas A. D., kiek jis matė, atsitrenkė į betoninį tvoros stulpą ir gal susižalojo galvą. Kai A. D. pargriuvo, jis dar bandė jį pakelti ir kažkaip pertempė per kelią prie namo, adresu (duomenys neskelbtini). Kai A. D. nesugebėjo atsikelti, jis iš pykčio jam gulinčiam ant žemės sudavė ne mažiau 8 smūgių kumščiu į įvairias kūno vietas, kur pataikė nežino, nes būdamas girtas ir supykęs nežiūrėjo kur suduoda smūgius. Po tų suduotų smūgių rankomis jis dar vieną kartą sudavė A. D. gulinčiam ant žemės koja kažkur į šonkaulius. Po to jis kažkaip apsiramino ir pamatė, kad A. D. visiškai nejuda, pamatė, kad jis yra be sąmonės. Pradėjo judinti, šaukti vardu, bet jis niekaip nereagavo. Tada suprato, kad jam kažkas negerai ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą telefonu Nr. 112 bei iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Neužilgo atvažiavo medikai, kurie A. D. išvežė į ligoninę, o atvažiavę policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Šio incidento metu A. D. jam nesudavė nei vieno smūgio, jo niekaip nesužalojo. Jis suduodamas A. D. smūgius jo nužudyti nenorėjo, tiesiog sudavė, nes buvo labai supykęs. ( b.l.85-87, t. 2, 115-116, t. 2)

Nukentėjusioji T. D. parodė, kad nužudytasis A. D. buvo jos sūnus, su kuriuo ji kartu gyveno. Iki jam padarytų sužalojimų, nuo kurių jis mirė, ji gydėsi ir gulėjo ligoninėje, jai grįžus, 2012-03-30, 03-31 sūnaus nebuvo namuose. Sūnus buvo mėgėjas išgerti, tačiau gėrė mažiau, nei kad tai darė, pradėjęs bendrauti su E. B., su ja bendraudamas tarpais net piktnaudžiaudavo alkoholiu, ji suprato, kad tomis dienomis, kai jis negrįžo, jis bendrauja su E. B. ir geria alkoholinius gėrimus. 2012-04-01 ryte, apie 09.00 val., jai paskambino pažįstamas, kuris pasakė, kad jos sūnus A. D. yra Lazdynų ligoninėje, reanimacijoje. Jai nuvažiavus į tą ligoninę, reanimacijos skyriaus gydytojas pasakė, kad sūnus A. D. buvo labai stipriai sumuštas ir, kad išgyventi šansų praktiškai neturi. Reanimacijos palatoje pamatė, kad sūnaus galva ir veidas yra labai stipriai sumušti, jo veidas ir galva buvo faktiškai viena didelė mėlynė, tiek veidas, tiek galva buvo labai ištinę. 2012-04-02 naktį, kelinta buvo valanda neatsimena, jai paskambino iš ligoninės ir pasakė, kad sūnus A. D. mirė. Sūnaus laidotuvėmis užsiėmė ji, viską apmokėjo ji.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas mažametis nukentėjusysis A. D., nužudytojo A. D. sūnus, gimęs 2001-02-03, parodė, jog 2009 m. jo tėvai išsiskyrė ir nuo to laiko jis gyvena kartu su mama L. D., o jo tėvas apsigyveno pas savo mamą T. D.. Iki tėvų skyrybų jie gyveno visi kartu, t.y. jis, mama ir tėvas A. D.. Tėvams išsiskyrus, jo bendravimas su tėvu nenutrūko, jie nuolat bendravo, susitikdavo, jis lankėsi pas jį namuose, bendravo tiek su juo, tiek su močiute, tėvas jam pirkdavo dovanas, bei įvairius reikalingus daiktus. Žino, kad tėvams išsiskyrus, tėvui buvo priteisti mokėti alimentai, lyg tai po 400 Lt kas mėnesį, ir kiek žino, tėvas beveik visą laiką mokėjo. 2012-04-02 iš mamos sužinojo, kad tėvas A. D. mirė ligoninėje. Tėvo mirtis jį labai sukrėtė, jis labai pergyveno ir pergyvena iki šiol. Apie tėvo žūties aplinkybes konkrečiai nieko nežino. (b.l 173-174, t. 1)

Mažamečio nukentėjusiojo A. D. atstovė pagal įstatymą jo mama L. D. parodė kad 1999-09-11 ji ištekėjo už A. D., jie sukūrė šeimą. Santuokoje jiems gimė sūnus A. D., gim. 2001-02-03. 2009-10-17 jų santuoka buvo nutraukta, jie išsiskyrė. Kol jie buvo vedę, tai gyveno visa šeima kartu , o kai išsiskyrė, A. D. išsikraustė gyventi pas savo motiną T. D.. Po skyrybų ji kreipėsi dėl alimentų vaiko išlaikymui priteisimo ir teismas A. D. priteisė mokėti po 400 Lt kas mėnesį jų sūnaus Ar. išlaikymui. A. D. mokėjo alimentus vaiko išlaikymui kažkur iki 2011 m. rugsėjo ar spalio mėnesio, tiksliai neatsimena, t.y. iki kol prarado darbą. Nuo to laiko jis daugiau alimentų nemokėjo. 2012 m. vasario ar kovo mėnesį, tiksliau neatsimena, ji vėl kreipėsi pas antstolius dėl alimentų išieškojimo, bet išieškoti nepavyko. Po jų su An. skyrybų, jis nuolat bendravo su jų sūnumi Ar., jie nuolat palaikė ryšį, susitikinėjo. A. D. nuolat bendravo su Ar., dovanojo sūnui dovanas, jų santykiai buvo geri ir artimi. 2012-04-01 ji dirbo ir jai dienos metu jos buvusi anyta T. D. pranešė, kad A. D. yra ligoninėje, kad jis yra labai sunkios būklės, kad matomai neišgyvens. Taip pat anyta pasakė, kad matė, kad An. buvo labai stipriai sumuštas. 2012-04-02 apie 01.00 val., paskambino anyta T. D. ir pasakė, kad A. D. ligoninėje mirė. Jų sūnus Ar. labai skaudžiai išgyveno tėvo An. mirtį, jis labai ilgą laiką verkė, negalėjo nusiraminti, žinia apie tėvo mirtį jį šokiravo.

Liudytoja J. A. ( ikiteisminio nagrinėjimo metu įvardinta kaip M.) savo parodymais patvirtino, kad A. D. sužalojo kaltinamasis A. M., apie tai ji parodė, kad 2012-03-31 iš ryto jos vyras A. M. išėjo į darbą, namuose liko ji, brolis V. A. , A. M. ir O. Č., kurie po vakarykščių išgertuvių pas juos tą naktį nakvojo. Nuo ryto jie visi, t.y. ji, V. A. , A. M. ir O. Č. pabudę pradėjo vartoti alkoholį, gėrė sidrą. Kažkur apie 11.00 val. ji paskambino savo pažįstamai E. B. ir pasiūlė jai ateiti pas ją į svečius, kartu išgerti alkoholio. Ji sutiko ir maždaug po pusvalandžio, kažkur prieš 12.00 val., atėjo pas ją į namus kartu su savo sugyventiniu A. D.. Jiems atėjus jie visi susėdo kambaryje, kur vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo. Viso tą dieną išgėrė 2 butelius po 0.5 l talpos degtinės, 4 ar 5 butelius po 2 l talpos alaus ir dar sidro 2 butelius po 2 l talpos. Kažkurio metu jiems begeriant alkoholį, jos brolis V. A. ir A. M. visiškai pasigėrė ir užmigo. Jie likusieji, t.y. ji, O. Č., E. B. ir A. D. toliau vartojo alkoholį, bendravo. Kažkur apie 16.00-17.00 val., tikslesnio laiko pasakyti negali, jiems bevartojant alkoholį, pamatė, kad A. D. pasišlapino sėdėdamas ant jos lovos. Ji pradėjo jį gėdinti, sakė, kad galėjo išeiti į tualetą, sakė, kad reikia galvoti ką daro. Tuo momentu, jai besakant tuos žodžius, pabudo A. M.. Pamatęs, kad A. D. pasišlapino ant lovos, jis labai supyko, pradėjo šaukti ant A. D., kad reikia galvoti kur šlapintis, pradėjo keikti jį necenzūriniais žodžiais, pašoko nuo lovos ir koja sudavė sėdėjusiam ant lovos A. D. į galvą. Jis tą pirmą smūgį koja sudavė kažkaip pašokęs. Tada jis A. D. , likusiam sėdėti ant lovos, sudavė ne mažiau 5 smūgių kumščiu į galvą ir veidą, ir ne mažiau 5 kartų koja į galvą ir veidą. Jie visi, t.y. ji, E. B. ir O. Č. bandė A. M. nuraminti, sakė, kad jis nustotų mušti , bet jis liepė joms atsitraukti ir nesikišti, pasakė „tuoj užmušiu šitą velnią“. Po visų šitų suduotų smūgių A. D. pradėjo stipriai iš nosies bėgti kraujas, užtino dešinė akis. Tuo metu Ar. kažkaip apsiramino. Tada ji iš virtuvės atnešė kažkokį skudurą ir padavė A. D., kad jis apsivalytų veidą. Tuo metu grįžo iš darbo jos vyras At., kuris matė sumuštą A. D., bet pačio įvykio jis nematė. Vyras atsisėdo valgyti virtuvėje, o E. B. ir A. D. pradėjo ruoštis eiti namo. A. M. tuo metu taip pat buvo virtuvėje. E. B. praėjo pro virtuvę ir išėjo į koridorių, jai iš paskos ėjo A. D.. Jam praeinant pro virtuvę, A. M. dar sudavė jam vieną kartą ar tai kumščiu, ar tai delnu į veidą. A. D. ir E. B. išeinant pro duris į virtuvę užėjo Ar. draugė D. V.. E. B. ir A. D. išėjo iš namo, praėjo pro kiemą, bei pasuko eiti link (duomenys neskelbtini) namo. Tuo metu virtuvėje buvęs A. M. išgėrė dar vieną stikliuką degtinės ir pasakė, kad eina dar suduoti smūgius A. D., pasakė „ einu suduosiu tam velniui“. Ji į lauką išėjusi nebuvo, tolimesnius įvykius stebėjo pro langą. A. M. A. D. ir E. B. pasivijo prie jos namo kiemo tvoros. Pasivijęs, jis sudavė A. D. kumščiu į galvą, nuo smūgio šis pargriuvo ant žemės prie jos kiemo tvoros. Tada gulinčiam ant žemės A. D., A. M. sudavė ne mažiau dviejų kartų koja, kiek matė sudavė į galvą. Po tų paskutinių dviejų smūgių kojomis, A. M. ir tuo metu lauke buvusi jo draugė D. V. grįžo į jos namą, o A. D. taip ir liko gulėti ant žemės. Po kelių minučių į namą atėjo E. B. ir pasakė, kad A. M. užmušė A. D.. Po to E. B. vėl išėjo į lauką prie A. D. , matė, kad ji kalbėjo telefonu, kaip suprato ji kvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. A. M., pamatęs pro langą, kad A. D. nebeatsikelia, taip pat kartu su D. nuėjo į lauką, kur laukė atvažiuojančių medikų ir policijos. Atvažiavę medikai A. D. išvežė į ligoninę, E. B. važiavo kartu, o policijos pareigūnai sulaikė Ar. ir išvežė į policijos komisariatą. Po kurio laiko, gal pirmadienį, 2012-04-02 ji iš O. Č. sužinojo, kad T. (A. D.) ligoninėje mirė.

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja J. A. (M.) vietoje patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu, jos parodymai atitinka tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus (b.l. 26-34, t.2).

Liudytoja O. Č. taip pat savo parodymais patvirtino, kad sužalojimus , dėl kurių mirė A. D., padarė kaltinamasis A. M., apie tai ji parodė, kad 2012-03-30 vakare jai paskambino J., jos dabartinės pavardės nežino, bet mergautinė A3., ir pakvietė pas save į svečius išgerti alaus. Ji sutiko ir nuėjo į J. namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jai atėjus pas J. į svečius, jos namuose buvo jos vyras A1., J. brolis V. A. ir A. M.. Kai ji atėjo, jie visi kartu išgėrė alaus, kiek ji išgėrė alaus neatsimena, bet žino, kad jo buvo daug. Po kurio laiko, visi apgirto ir nuėjo miegoti. Ji tą naktį pasiliko nakvoti pas J.. 2012-03-31 apie 11.00 val., jie visi pabudo. A1. tuo metu jau buvo išėjęs į darbą, namuose buvo J., V., A. M. ir ji. Pabudę, kadangi po vakar vakaro buvo pagirioti ir jautėsi negerai, visi vėl pradėjo vartoti alkoholį, gėrė alų. Kiek kas išgėrė nematė, bet vėl apgirto ir užsnūdo. Apie 15.00 val., jie visi vėl pabudo, ir tuo metu J. nutarė dar pasikviesti draugus: E. B. ir jos sugyventinį vardu T., (A. D.) išgerti kartu. Jiems atėjus apie 16 val. , jie vėl visi bendrai vartojo alkoholį, ji gėrė alų, kiti matė gėrė degtinę. Kas kiek ko išgėrė nežino, nestebėjo. Po kurio laiko, V. ir Ar., visiškai pasigėrę užmigo. V. užmigo fotelyje, o Ar. ant lovos, tame pačiame kambaryje, kur vyko išgertuvės. Jie likę, t.y. ji, J., E. ir T. tęsė išgertuves. Kažkuriuo momentu išgertuvių metu, gal apie 17.00-17.30 val., tiksliau pasakyti negali, T. užsimanė į tualetą, jis išėjo iš kambario, bet iki tualeto, matomai dėl girtumo, nepajėgė nueiti ir grįžo į kambarį. T. atsisėdo ant lovos ir pasišlapino. T. pasišlapinus ant lovos, jie su E. pradėjo ruoštis eiti namo. Tada J. pradėjo šaukti, kad kol jie nesutvarkys lovos ir grindų, niekur neis. Ji davė T. skudurą ir jis valė grindis, o tuo metu E. su fenu džiovino lovą. Kai jie viską sutvarkė, T. vėl atsisėdo ant lovos. Tuo metu, nuo viso to triukšmo pabudo A. M., kuris atsikėlė nuo lovos ir nieko nesakydamas sudavė tuo metu sėdėjusiam ant lovos T. kumščiu į galvą. Po to A. M. prišoko prie T. ir pradėjo jam sudavinėti smūgius kojomis į galvą. Kojomis jis sudavė T. ne mažiau dviejų smūgių. Nuo šių smūgių kojomis T. pargriuvo ant grindų, ir A. M. dar gulinčiam ant grindų T. sudavė ne mažiau 7 smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, matė, kad sudavė į galvą, šonus. Jie visi bandė Ar. raminti, bet jis jų neklausė. Po to Ar. kažkaip apsiramino. T. atsikėlė nuo grindų, jo veidas buvo visas kruvinas, iš kur jam bėgo kraujas nematė, nes visas veidas buvo kruvinas. Po to kai T. atsikėlė nuo grindų, jie su E. susiruošė eiti namo. J. dar davė T. kažkokį skudurą, kad šis nusivalytų veidą. Jis šiek tiek apsivalė kraują nuo veido, numetė tą kruviną skudurą ant grindų ir kartu su E. išėjo namo. A. M. tuo metu buvo namuose. Jiems išėjus, jis išgėrė dar stiklinę alaus, ir keikdamasis necenzūriniais žodžiais, pasakydamas, kad „einu jį damušiu“, išėjo jiems iš paskos. Ji tuo metu buvo Jelenos namuose, į lauką išėjusi nebuvo, todėl negali pasakyti, kas ten atsitiko. Likusi namuose ji dar išgėrė alaus ir užmigo. Po kurio laiko ji pabudo ir J. jai papasakojo, kad kai ji užmigo, buvo atvažiavusi policija ir greitoji medicinos pagalba. Policija sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą A. M., o medikai išvežė T. į ligoninę, nes jis buvo be sąmonės. Kas atsitiko lauke, ar A. M. dar lauke mušė T., jai niekas nepasakojo, o pati nesidomėjo. Po kurio laiko, gal kitą dieną, o gal po kelių dienų, ji iš J. sužinojo, kad T. 2012-04-02 ligoninėje mirė. Įvykio namuose metu T. Ar. nesudavė nei vieno smūgio, jis buvo labai girtas ir net negalėjo apsiginti nuo Ar. suduodamų smūgių.

Liudytojas A2. M., gyvenantis su žmona J. A., savo parodymais patvirtino, kad kaltinamasis A. M. aptariamo įvykio metu buvo girtas, kad jis smurtavo prieš A. D., apie tai jis parodė, kad (duomenys neskelbtini) esančiame name A. D. nužudymo išvakarėse jie gėrė alų , kur be jo žmonos ir jo, buvo žmonos brolis V. A., kaimynystėje gyvenęs kaltinamasis A. M., O. Č.. Po kurio laiko, kai jie visi apgirto, jie visi atsigulė miegoti, A. M. ir O. Č. tą vakarą liko pas juos nakvoti. 2012-03-31 apie 07.30 val. jis išėjo į darbą. Visi kas buvo namuose, t.y. J., V., A. M. ir O. Č. dar tuo metu miegojo. Apie 17.40 val., jis grįžo iš darbo namo. Tuo metu pas juos namuose, kambaryje buvo J., V. A. M., O. Č., dar buvo atėję E. B. ir jos sugyventinis vardu T. (A. D.). Jie visi vartojo alkoholį, gėrė kiek matė alų. Jie visi buvo girti, A. M. miegojo ant lovos, V. miegojo fotelyje. Užėjęs jis jiems pasakė, kad gal jau gana gerti ir kad jie visi skirstytųsi po namus. Po to jis išėjo iš kambario, uždarė kambario duris ir atsisėdo valgyti virtuvėje. Valgydamas jis išgirdo iš kambario sklindantį triukšmą, bet iš pradžių nesuprato, kas ten vyksta. Po to pasigirdo E. balsas, ji sakė „nemušk jo, užtenka, nemušk“. Iš tų žodžių jis suprato, kad kambaryje vyksta kažkokios muštynės, bet nežinojo kas su kuo mušasi, kas ten apskritai vyksta. Išgirdęs tą triukšmą, jis užėjo į kambarį bei pamatė, kad T. yra sumuštas, matėsi mėlynės ant veido, ar buvo kraujo neatsimena. Kažkas pasakė, kad T. sumušė Ar. Jis pasakė, kad jis liautųsi, ir kad apskritai jie visi eitų iš jų namų, kad jis po darbo pavargęs ir nori pailsėti. Po šių jo žodžių, E. ir T. susiruošė eiti namo. Jiems išėjus iš namų, Ar. nubėgo jiems iš paskos. Jis liko kambaryje, nes buvo pavargęs. Po kurio laiko atėjo J., kuri viską stebėjo pro langą ir pasakė, kad Ar. dar sudavė T., ir šis prarado sąmonę. Jis to, kas vyko lauke, nematė. Žino, kad po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kurie sulaikė A. M.. Taip pat buvo atvažiavę greitosios pagalbos medikai, kurie T. išvežė į ligoninę. Kas kvietė policiją ir medikus nežino. Po visų šių įvykių, kai išvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba, J. jam trumpai papasakojo, kad vakaro metu T. pasišlapino ant jų lovos, buvusios kambaryje, už tai A. M. jį sumušė. Ji nesakė, nei kiek smūgių, nei kur sudavė, o jis pats neklausinėjo. Po kurio laiko, gal kitą dieną, o gal po kelių dienų, jis iš J. sužinojo, kad T. ligoninėje mirė.

Liudytoja D. V., aptariamo įvykio metu draugavusi su kaltinamuoju A. M. , savo parodymais taip pat patvirtino, kad jis aptariamo įvykio metu buvo išgėręs ir smurtavo prieš A. D., apie tai ji parodė :2012-03-31 ji dienos metu buvo susitikusi su savo draugais, šventė savo gimtadienį. Ji tą dieną kelis kartus buvau susiskambinusi su Ar., siūlė jam ateiti ir prisijungti prie jų, bet jis atsisakė. Jis pasakė, kad pats yra pas kaimynę vardu L. namuose, jie ten vartoja alkoholį, bei pasakė, kad jeigu norės, gali ateiti pas juos. Tą L. ji pažįsta, pavardės nežino, ji gyvena (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino, bet tai yra kaimyninis namas prie Ar. namo. Apie 18.30 val. ji nutarė nueiti bei susitikti su Ar., tuo tikslu nuėjo pas L. namo. Jai užėjus į namą, ji ten kambaryje pamatė Ar., L., pažįstamą O. Č., V. – L. brolį, pavardės nežino, moterį vardu E., pavardės nežino, gyv. N.Vilnios mkr., ir dar vieną vyrą, kurį matė pirmą kartą, jo jokių duomenų nežino, kaip suprato, jis buvo atėjęs kartu su E. Kai ji atėjo, pamatė, kad visi, t.y. L., O., Ar., V., E. ir tas vyras, yra neblaivūs, faktiškai jie visi buvo girti. Atėjusi ji atkreipė dėmesį į tai, kad ant to vyro veido yra kraujo, kokie buvo sužalojimai nematė, bet tik matė, kad jis visas buvo kruvinas. Jai tik įėjus į tą namą, E. su tuo vyru iš ten išėjo, kaip suprato, jie išėjo namo. Jiems tik išėjus, Ar. išbėgo iš paskos. Ji dar su likusiais name bandė pasiaiškinti kas atsitiko, bet niekas nieko rišliai paaiškinti negalėjo, todėl ji gal po 2-3 minučių išėjo į lauką iš paskos Ar. Išėjusi į kiemą, pamatė, kad šalia to namo kiemo tvoros ant žemės kruvinu veidu guli tas vyriškis, prie jo stovi E., o per kelis žingsnius nuo jų stovi Ar., kuris tuo metu kalbėjo telefonu. Kiek vėliau suprato, kad Ar. tuo metu kvietė policiją ir medikus. Jai išėjus į lauką, po kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Po to neužilgo atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Ji tuo metu buvo priėjusi prie medikų ir prie to ant žemės gulėjusio vyro. Matė, kad tas vyras buvo be sąmonės. Ji dar medikų paklausė, ar jis gyvas, į ką jie atsakė, kad dar kvėpuoja. Tada medikai išvežė tą vyrą į ligoninę, E. važiavo kartu, o policijos pareigūnai sulaikė Ar. Ji su Ar. nespėjo pasikalbėti nei apie tai kas įvyko namuose pas L., nei apie tai kas įvyko lauke, nes policija atvažiavo labai greitai ir jie nepasikalbėjo. Vėliau ji susiskambino su O. Č. bei pradėjo jos klausinėti kas 2012-03-31 atsitiko L. namuose. O. papasakojo, kad jie 2012-03-31 visą dieną vartojo alkoholį ir jiems begeriant, tas E. draugas, būdamas labai girtas, pasišlapino ant lovos. O. sakė, kad A. pamatęs, kad tas vyras pasišlapino ant lovos, jį stipriai sumušė, kaip mušė, kiek sudavė smūgių, nepasakojo, tik sakė, kad stipriai sumušė. Ji dar jos paklausė, kodėl jie jų neišskyrė, kodėl nesutramdė Ar. Į tai O. pasakė, kad jos – merginos nenorėjo kištis į muštynes, bijojo Ar. Daugiau ji nieko nepasakojo. Apie tai kas įvyko lauke tarp Ar. ir to vyro nežino, nes to nematė. Po kelių dienų, iš O., sužinojo, kad tas vyras, kurį sumušė Ar., ligoninėje mirė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. B. taip pat patvirtino, kad sužalojimus, dėl kurių mirė jos sugyventinis A. D. , padarė kaltinamasis A. M. , kuris tuo metu buvo girtas. Apie tai ji parodė : 2012-03-31 apie 11.00 val. J. A. kvietimu ji ir A. D. nuėjo pas ją į svečius į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Kai jie atėjo, pas J. (L.) buvo jos brolis - V., pavardės nežino, gyvenantis tame pačiame name ir dar vaikinas, vardu Ar., pavardės nežino, kurį ji matė pirmą kartą. Jiems atėjus, pastebėjo, kad tiek L., tiek V., yra neblaivūs, Ar. kaip jai pasirodė, buvo visiškai girtas. Jie tuo metu buvo blaivūs. Atėję pas L., jie visi, t.y. ji, An., L., V. ir Ar. susėdo kambaryje, kur vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę, alų, bendravo. Viso tą dieną jie išgėrė 2 po 0.5 l talpos butelius degtinės, o kiek išgėrė alaus, nežino. Jiems būnant tame kambaryje Ar. visiškai pasigėrė ir užmigo. Taip pat matė, kad ir V. buvo užmigęs fotelyje. Kažkuriuo momentu, tikslaus laiko nežino, į tą namą kur jie buvo, parėjo L. vyras vardu A1, pavardės nežino, bet jis buvo virtuvėje, pas juos į kambarį nėjo, su jais alkoholio negėrė. Kažkur apie 16.00-17.00 val., tiksliau pasakyti negali, tuo metu kai jie visi buvo tame kambaryje ir išgėrinėjo, o Ar. miegojo, A. užsimanė į tualetą, bet nesugebėjo išeiti iš namo į lauko tualetą, nes namo durys buvo užrakintos, ir taip atsitiko, kad jis prišlapino ant lovos buvusios tame kambaryje. Ji kiek įmanoma sutvarkė tą lovą ir jie tęsė išgertuves. Kažkur apie 17.00 val. pabudęs Ar. pamatė, kad An. prišlapino į lovą. Ar. atsistojo ir nieko nesakydamas sudavė An., sėdėjusiam ant tos pačios lovos, kumščiu į galvą ir veidą, prakirsdamas antakį. An. labai stipriai pradėjo bėgti kraujas iš prakirsto antakio, o Ar. dar prišoko prie An. ir ne mažiau 5 kartų kojomis sudavė An. į galvą ir veidą. Ji bandė ginti An., bet jai nepavyko, nes Ar. buvo stipresnis. Po to Ar. kažkaip apsiramino. Ji apvalė An. veidą, išvalė grindis, nes ten taip pat buvo kraujo ir kartu su An. jie nutarė eiti namo. Tą visą įvykį kambaryje matė L., V. ir A1, bet niekas iš jų Ar. nesutramdė. Prieš pat jų išėjimą į tuos namus atėjo mergina vardu D., pavardės nežino, kaip suprato Ar. draugė. Jiems su An. išėjus iš to namo, juos pasivijo Ar., kuris vėl nieko nesakydamas sudavė 1 kartą koją An. į galvą. Nuo šio smūgio An. pargriuvo ant žemės ir tada Ar. dar gulinčiam ant žemės An. sudavė ne mažiau 5 kartų koja, kiek matė mušė į galvą. Ar Ar. sudavė į kitas kūno vietas, nematė, kiek matė, tai jis sudavinėjo tik į galvą. Ji bandė apginti An., šaukė pagalbos. Kažkurio momentu Ar. apsiramino ir tada jie pamatė, kad An. yra be sąmonės. Ar. išbėgus iš namo ir pasivijus juos jam iš paskos iš namo išbėgo D., kuri matė visą įvykį lauke. Kai jie visi pamatė, kad An. yra be sąmonės, kažkuris iš jų – ar tai D., ar tai Ar. iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Atvažiavę pareigūnai sulaikė Ar., o medikai išvežė An. į ligoninę. Ji kartu su An. važiavo į Vilniaus universitetinę greitosios pagalbos ligoninę. Atvažiavus į ligoninę An. paguldė į reanimacijos skyrių, nes jo būklė buvo labai sunki, jis buvo komoje. 2012-04-02 An. ligoninėje mirė. A. D. laidotuvėmis užsiėmė jo giminaičiai (b.l. 1-3, t.2).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja E. B. vietoje patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu (b.l. 6-13, t.2), jos parodymai apie kaltinamojo A. M. vartotą A. D. atžvilgiu fizinį s murtą atitinka liudytojų J. A., O. Č. parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. A. taip pat parodė, kad kaltinamasis A. M., būdamas girtas , sumušė jų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), A. D.. Apie tai jis parodė : 2012-03-31 po vakarykščių išgertuvių jų namuose jis, sesuo J. A. ir dar iš 2012-03-30 vakaro likę nakvoti A. M. ir jų bendra pažįstama O. Č., atsibudę ryte 2012-03-31 , pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, gėrė alų, degtinę, sidrą. Kažkur apie 10.00 val. jam paskambino pažįstamas vardu T., pavardės nežino ir paklausė, ar jis turi ką nors išgerti. Jis atsakė, kad turi alkoholio ir kad jis gali ateiti. Po kurio laiko sesuo J. paskambino savo pažįstamai E. B., T. sugyventinei ir pasakė, kad jie ateitų į svečius, kad pas juos yra alkoholio, ir kad visi bendrai galės išgerti. Maždaug apie 12.00 val. pas juos namo atėjo E. B. ir T., ir jie visi bendrai tęsė išgertuves, gėrė degtinę, alų, sidrą, bendravo. Bendrai dienos bėgyje jie išgėrė 1 l degtinės, 5 butelius alaus po 2 l talpos, 2 butelius sidro po 2 l talpos. Kas kiek ko išgėrė nežino. Kol jie vartojo alkoholinius gėrimus visi bendrai, viskas namuose buvo ramu, nebuvo jokių konfliktų. Kažkur apie 13.00 val., jis, visiškai pasigėręs, užmigo fotelyje, kuriame sėdėjo. Pabudo jis apie 18.00 val. nuo didelio triukšmo namuose. Pabudęs pamatė, kad namuose garsiai šaukia ir verkia E. B.. Jis paklausė kas atsitiko, ir E. pasakė, kad Ar. stipriai sumušė T. Ar. ir T. tuo metu jau buvo lauke. Jis pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad T. guli ant žemės prie jų kiemo tvoros, o Ar. stovėjo šalia jo. Kiek matė, Ar. tuo metu jau T. nebemušė. Dar jų namuose tuo metu buvo atėjusi D. V., Ar. draugė ir sesers vyras A1, kuris grįžo po darbo. Neužilgo atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija. Medikai išvežė T. į ligoninę, E. B. važiavo kartu. Policijos pareigūnai sulaikė A. M., ir kartu su D. V. išvežė juos į policijos komisariatą. Tada jis J. pradėjo klausinėti kas atsitiko, ir J. pasakė, kad išgertuvių metu T. pasišlapino ant lovos, ant kurios sėdėjo. Tą pamatė prieš tai miegojęs ir pabudęs Ar., kuris atsikėlė ir labai stipriai sumušė T. Sesuo konkrečiai nesakė kur kiek konkrečiai sudavė Ar. T. smūgių, tik sakė, kad mušė rankomis ir kojomis, smūgius sudavinėjo į galvą ir veidą. Sesuo sakė, kad T. iš nosies pradėjo stipriai bėgti kraujas, užtino akis. Rodė ant kambario durų kraują. Dar J. sakė, kad po to, kai E. su T. išėjo namo, tai Ar. juos pasivijo prie jų kiemo tvoros ir dar sudavė kažkiek smūgių T. Sakė, kad nuo smūgių T. pargriuvo, tada Ar. dar sudavė kelis smūgius T., gulinčiam ant žemės ir daugiau po šių smūgių T. nebeatsikėlė. Tada E. B. iškvietė medikus ir policiją. Jis pats viso įvykio nematė, viską žino iš sesers žodžių, todėl kaip konkrečiai sudavinėjo Ar. T. pasakyti negali, tik jau po visko matė gulintį ant žemės T. prie jų kiemo tvoros. Po kelių dienų, kiek atsimena 2012-04-02, iš O. Č. sužinojo, kad T. ligoninėje mirė. (b.l.35-37, t.2)

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas V. A. vietoje patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu. (b.l. 38-42, t.2)

Liudytojas- VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties bendruomenės slaugytojas A. K. patvirtino 2012-03-31 19.03 val. gavęs pranešimą iš Greitosios medicinos pagalbos stoties, kad 29-a brigada veža sunkų ligonį, ir kad jiems reikalinga jų brigados pagalba. Su 29-a brigada jie susitiko Šv. Batoro gatvėje esančioje degalinėje. Susitikęs su jais, jis išsiaiškino, kad jie veža sunkų ligonį, jis buvo komoje, kaip sužinojo – tai buvo A. D.. Kiek jam pasakė kitos brigados medikai, tai A. D. buvo sumuštas. Nei iš kur jį vežė, nei kaip ir kas jį sumušė jis nesiaiškino, nes reikėjo skubiai suteikti pagalbą ligoniui. Jis persėdo į 29-os brigados automobilį, tame automobilyje suteikė būtiną pagalbą ir kartu su 29-a brigada, jų automobiliu pristatė A. D. į ligoninę. Kiek atsimena, pas A. D. buvo labai stipriai sumuštas veidas, ar buvo daugiau sužalojimų nepamena. Pats A. D. buvo komoje, nieko nekalbėjo. 29-os brigados medikai, kurie buvo pirmi išvykę į vietą, apie A. D. padarytų sužalojimų aplinkybes jam nieko neaiškino, jis taip pat nesidomėjo, nes nebuvo laiko ir galimybių, reikėjo skubiai suteikti pagalbą. Kokiomis aplinkybėmis ir kokioje vietoje buvo sužalotas A. D. nežino, nieko apie tai paaiškinti negali.

2012-04-06 įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėta nusikaltimo padarymo vieta, t.y. namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir teritorija prie namo. (b.l. 92-106, t. 1). Namo viduje kambaryje ant krosnies, durų rasta dėmių , panašių į kraują, namo kieme nusikaltimo pėdsakų nerasta .

2012-04-12 bendrasis pagalbos centras pateikė 2012-03-31 pranešimų garso įrašų kopijas (b.l. 115), kurie buvo apžiūrėti – stenografuoti (b.l. 116-119) , iš šių pranešimų matyti, kad apie įvykį dėl A. D. sumušimo Bendroji pagalba buvo informuota telefonu 2012-03-31.

Tai, kad A. D. mirtis buvo smurtinė ir kad jis buvo sužalotas byloje nustatytomis aplinkybėmis( nustatytu laiku ir būdu) patvirtina 2012-05-17 teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 466/12 (01) duomenys, kuriuose nurodyta, kad A. D. mirties priežastimi buvo kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą ir pabrinkimą. A. D. mirtis įvyko 2012-04-02, 00.23 val. gydymo įstaigoje. A. D. lavone yra šie sužalojimai: muštinės žaizdos kairės akies vokų ir dešinio antakio srityje, daugybiniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos veide, kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais ir būdingi smūgių sudavimui. Bet kuris iš šių sužalojimų galėjo sukelti mirtį lėmusį kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu, todėl šie sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą; kraujosruvos plaštakų delniniuose paviršiuose ir odos nubrozdinimas kairės plaštakos delniniame paviršiuje. Šie sužalojimai padaryti kontaktuojant su šiurkščiu paviršiumi, tikėtina griuvimo ant rankų metu. Šie sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti 2012-03-31 iki pristačius nukentėjusįjį į gydymo įstaigą. Nukentėjusysis prieš mirtį, tikėtina 2012-03-31, vartojo alkoholį, į tai nurodo 1,02 promilės etilo alkoholio lavono kraujyje iš subdurinio krešulio bei etilo alkoholio neradimas kraujyje iš apatinių galūnių venų. Sužalojimų, kurie galėtų būti vertinami kaip kovos ar savigynos pėdsakai, nėra. Galimybė, kad po kūno sužalojimų padarymo nukentėjusysis galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus, neatmetama. Nuo sužalojimų padarymo iki nukentėjusiojo mirties praėjo virš paros laiko. Sužalojimai galėjo būti padaryti 12 smūgiais. (b.l. 126-133, t. 1)

2012-07-23 specialisto išvadoje Nr. S 146/12 (01) nurodyta, kad nuoplovoje nuo pečiaus(krosnies) virtuvėje yra žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą gautas vyro DNR profilis, kuris nepriklauso A. D.. Nuoplovoje nuo durų į kambarį, ant A. M. sportinių kelnių, sportinių batų yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas A. D. DNR profilis su 99,9999999999% tikimybe (b.l. 110-111, t. 1).

Tai, kad kaltinamasis A. M. , darant jam inkriminuotą nusikaltimą, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtina jo tyrimas 2012-03-31 19.20., kurio metu nustatytas jo apsvaigimas 1,60 promilių (t. 2 b.l. 89).

Įvertinus aukščiau aptartų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. M. veiksmai A. D. atžvilgiu buvo nusikalstami. Įvertinus liudytojų J. A. , O. Č., paties veikos kaltininko A. M. parodymus, kuriuos jie davė ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu ir liudytojų E. B. , V. A., duotus ikiteisminio tyrimo metu , kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. tvarka teisminio nagrinėjimo metu buvo paskelbti, akivaizdu, kad visų šių asmenų parodymai neabejotinai patvirtina, kad fizinį smurtą A. D. atžvilgiu naudojo tik kaltinamasis A. M. ir kad dėl jo padarytų sužalojimų pastarasis buvo išvežtas į ligoninę, kur mirė. Minėtų asmenų parodymai dėl suduotų smūgių skaičiaus, jų lokalizacijos , būdo yra skirtingi, tačiau tai nekeičia kaltinamojo A. M. veiksmų teisinio įvertinimo. Minėti asmenys, kurie matė kaltinamojo A. M. veiksmus prieš A. D., buvo apgirtę , be to A. M. sudavė keliolika smūgių, kurių eiliškumą ar būdą įsiminti yra sunkiau, tuo pateisinami prieštaravimai jų parodymuose, tokie prieštaravimai nevertinami kaip esminiai. Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir teisme kėlė versiją , kad galimai A. D. mirtinai susižalojo, kieme atsitrenkdamas į betoninį stulpą, tačiau tokia jo versija nėra pagrįsta. Byloje nėra nei subjektyvių, nei objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų , kad A. D. mirė, galva atsitrenkęs į betoninį stulpą, byloje esantys įrodymai (liudytojų parodymai dėl kaltinamojo A. M. spyrių A. D. į galvą, teismo medicinos specialisto išvada) kaip tik priešingai patvirtina, kad sužalojimus, dėl kurių mirė A. D., kaltinamasis A. M. padarė jam inkriminuotomis aplinkybėmis.

Kaltinamasis A. M. neigia norėjęs nužudyti A. D., nurodo jį mušęs tik dėl jo netinkamo poelgio. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis A. M. būtų turėjęs tiesioginę tyčią nužudyti A. D., tačiau jo smurtiniai veiksmai : spyriai į galvą, kumščių sudavimas į galvą bei kitas kūno vietas prieš jam nesipriešinantį asmenį rodo, kad jis , darydamas šiuos veiksmus, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį , numatė, kad dėl jo veikimo gali kilti baudžiamajame kodekse numatytos pasekmės, ir jų norėjo , tai patvirtina, kad jis, smurtaudamas prieš A. D., veikė netiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos BK 15 str. 1 d. 2p.).

Kaltinamojo A. M. veika A. D. atžvilgiu kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. : jis tyčiniais smurtiniais veiksmais nužudė žmogų.

Kaltinamasis A. M. yra teisiamas už dviejų nusikalstamų veikų padarymą , kurių viena priskirtina prie nesunkių nusikaltimų, kita prie labai sunkių, šiuos nusikaltimus jis padarė iki jo nuteisimo už kitas nusikalstamas veikas (t. 3 b.l. 4-5), jis baustas administracine tvarka 2011-01-17-2011-08-17 keturis kartus (t. 3 b.l. 24-25) . Kaltinamasis A. M. niekur nedirbo , buvo registruotas darbo biržoje (t. 3 b.l. 16). Jis psichiatrinėje ligonėje nesigydė (b.l. 28, t. 3), į psichiatrinę įskaitą neįrašytas (b.l. 29, t. 3), į narkologinę įskaitą neįrašytas ( b.l. 27, t. 3),

Iš kaltinamojo A. M. pozicijos matyti, kad jis prisipažino padaręs tiek vieną, tiek kitą nusikalstamą veiką, tačiau tai nevertinama kaip lengvinanti aplinkybė, nes iš jo parodymų matyti, kad jo prisipažinimai yra formalūs, dėl padarytų nusikalstamų veikų jis nuoširdžiai nesigaili. Kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nužudė A. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui.

Kaltinamajam A. M. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. padarymą, skirtina bauda , nes iki šios neatsargios nusikalstamos veikos padarymo jis nebuvo teistas , todėl nėra teisinio pagrindo skirti griežtesnę bausmę. Baudos dydis nustatytinas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo sunkumą, pasekmes. Kaltinamajam A. M. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., padarymą skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Nustatant tokios bausmės trukmę , atsižvelgtina į šio nusikaltimo pavojingumą, jo pobūdį , veikos kaltininko asmenines savybes, į tai, kad jis yra linkęs nusikalsti, nes po šio nusikaltimo padarymo priimtais nuosprendžiais yra nustatyta, kad iki šio nusikaltimo padarymo jis jau buvo padaręs tyčines nusikalstamas veikas. Dėl šių motyvų jam skirtina laisvės atėmimo bausmė savo trukme lygi tokios bausmės vidurkiui.

Kaltinamajam A. M. paskirtos bausmės bendrintinos Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, nes šiuo nuosprendžiu nustatyti nusikaltimai itin skiriasi tiek pagal savo pavojingumą, tiek pagal kategoriją.

Iš pateiktų nuosprendžiu, priimtų kaltinamojo A. M. atžvilgiu, matyti, kad jis buvo nuteistas 2012-08-09 ir 2012-08-27 nuosprendžiais (pastarasis nuosprendis LITEKO sistemos duomenimis irgi yra įsiteisėjęs) laisvės atėmimo bausmėmis pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl dviejų nusikaltimų ir pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. dėl dviejų nusikaltimų , paskirtosios šiais nuosprendžiais bausmės nėra atliktos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d., 4d. , 5d. 2 p. ir 9 d., kaltinamajam A. M. paskirtosios bausmės bendrintinos tiek dalinio sudėjimo būdu (bausmės , paskirtos 2012-08-09 ir 2012-08-27 nuosprendžiais ) ir apėmimo būdu ( subendrinta už vagystes paskirta bausmė bendrintina su bausme, paskirta už nužudymą ). Paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo, į bausmės laiką įskaičiuojant laiką, išbūtą sulaikyme , kardomajame kalinime bei ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės laiką (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., 66 str.).

Nukentėjusioji T. D. yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Ji nurodė, kad už sūnaus A. D. laidotuves sumokėjo 7000 Lt. , šių išlaidų patvirtinimui ji yra pateikusi buhalterinius dokumentus , patvirtinančius 6 030,58 Lt išlaidų sumą: UAB „T“ (duomenys pakeisti) PVM sąskaita faktūra ir kvitas fiskalinis Nr. CA 09506056 už laidojimo paslaugas, karstą ir laidojimo reikmenis – 2591 Lt; UAB „L“ (duomenys pakeisti) sutartis Nr. 415 ir kvitas Nr. IG200168 už kapavietės įrengimą – 1440 Lt; paslaugų pirkimo – pardavimo kvitas už duobės kasimą – 550 Lt., prekių paslaugų pirkimo pardavimo kvitas Nr. 13063306 už drabužius sūnui – 85 Lt; prekių paslaugų pirkimo pardavimo kvitas Nr. 6444754 už gedulingus pietus – 1050 Lt; kvitai UAB „I“ (duomenys pakeisti) fisk. Kvito Nr. 8 ir 13 už laidojimo reikmenis -30 Lt ir 108 Lt; taip pat 3 kvitai UAB „M“ (duomenys pakeisti), UAB „P“ (duomenys pakeisti) ir UAB „L“ (duomenys pakeisti) kvitai už maistą, kurį ji pirko, kai buvo pašarvuotas sūnus – 193.84 Lt, 7,18 Lt; 60.56 Lt. (t. 164-168). Nukentėjusioji T. D. nurodė, kad kitos dalies dokumentų, patvirtinančių likusią išlaidų dalį nėra išlaikiusi, be to nurodo, kad sūnaus laidotuvėms ji gavo 1040 Litų pašalpą, šios sumos į išlaidų sumą nėra įskaičiavusi. Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios pateiktus duomenis dėl laidojimo išlaidų, mano, kad jos turėtos išlaidos didžiąja dalimi yra pateisintos , jos nurodyta išlaidų suma 7000 Litų yra reali, atitinkanti tokių išlaidų vidurkį, todėl iš veikos kaltininko – A. M. priteistina nukentėjusiosios T. D. turėta turtinė žala, iš jos nurodytos išlaidų sumos atmetant 1040 Litų sumą (Lietuvos Respublikos BPK 115 str.1 d., CK 6.263 str. ).

Nukentėjusioji T. D., prašydama priteisti neturtinės žalos 200 000 Litų, nurodo, kad dėl sūnaus netekties ji patyrė didelį emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, dėl to jai pablogėjo ir iki to buvusi bloga jos sveikata. Nužudytasis buvo jos vienintelis sūnus, jis jai padėjo buityje, materialiai, ji turėjo lūkesčius, kad jis jai padės senatvėje. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, mano, kad nukentėjusioji T. D. dėl sūnaus netekties , jį nužudžius , turi teisę į neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1 d.). Nustatant tokios žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos dvasinius , emocinius išgyvenimus dėl sūnaus nužudymo, emocinį sukrėtimą dėl sūnaus fizinių kančių dėl kaltinamojo A. M. jam padarytų kūno sužalojimų, jos neišsipildžiusius lūkesčius dėl sūnaus pagalbos jai sergant, tvarkantis buityje . Taip pat teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į tai, kad iki nužudymo A. D. nebuvo sūnus, kuriuo ji galėjo didžiuotis ir kuriuo galėjo remtis , nes jis girtavo, nedirbo, dėl girtavimo neteko šeimos , savo netinkamu elgesiu kėlė motinai nemalonius rūpesčius . Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Jis nusikaltimo padarymo metu nedirbo, duomenų apie jo turtą nėra, bet jis yra jauno amžiaus, darbingas. Įvertinus minėtas aplinkybes, padaryto nusikaltimo sunkumą, nustatytinas neturtinės žalos dydis, atsižvelgus į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.), taip pat atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajai bus išmokėta valstybės parama 2860 Litų neturtinei žalai atlyginti.

Mažamečio nukentėjusiojo A. D. atstovė pagal įstatymą L. D. yra pareiškusi jo naudai 33200 Litų turtinės žalos dydį, nurodydama, kad nužudytasis A. D. kaip tėvas kas mėnesį mokėjo 400 Litų dydžio alimentus sūnaus išlaikymui ir juos turėjo pagal teismo sprendimą mokėti iki sūnaus pilnametystės, todėl prašo alimentus sumoje 33200 Litų priteisti iš sūnaus tėvą nužudžiusio asmens- kaltinamojo A. M.. Teismas mano, kad nukentėjusysis A. D. tokią teisę turi , tačiau , nepateikus teismo sprendimo dėl alimentų priteisimo , nepateikus duomenų dėl pašalpos , netekus maitintojo, paskyrimo , be bylos nagrinėjimo atidėjimo nėra galimybės išspręsti minėto ieškinio dydžio. Dėl šių motyvų mažamečiui A. D. pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą , klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d.).

2012-04-06 įvykio vietos apžiūros metu buvo paimta: 2 nuoplovos (b.l. 92-97), kurios po atliktų tyrimų (b.l. 110-111, t. 1) buvo atiduoti saugojimui į VPK saugojimo kamerą. (b.l. 112-113, t. 1), 2012-04-01 daiktų pateikimo metu įtariamasis A. M. pateikė savo drabužius: medžiaginę striukę, sportines kelnes, sportbačius (b.l. 141, t. 2) kurios po atliktų tyrimų (b.l. 110-111, t. 1) buvo atiduoti saugojimui į VPK saugojimo kamerą. (b.l. 112-113, t. 1), 2012-04-10 daiktų pateikimo metu VTMT darbuotoja J. Š. pateikė nukentėjusiojo A. D. drabužius (b.l. 134, t. 1), kurie buvo apžiūrėti (b. l. 134-141, t. 1) ir atiduoti saugojimui į Vilniaus aps. VPK saugojimo kamerą (b.l. 142-143, t. 1). Šie daiktai yra menkaverčiai , todėl naikintini (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., nusprendė :

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti 10 MGL dydžio ( 1300 Litų ) baudą;

pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 11 (vienuolika) metų;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, A. M. paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolika) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 5d. 2 p., 9 d., šią subendrintą bausmę ir bausmes, paskirtas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-08-09 nuosprendžiu ir 2012-08-27 nuosprendžiu, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę : laisvės atėmimą 11 (vienuolika) metų, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią A. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką A. M. įskaičiuoti laiką nuo 2011-05-02 iki 2011-05-03, nuo 2011-07-26 iki 2011-10-26, laiką nuo 2012-03-31 iki 2012-12-19.

Priteisti iš A. M. T. D. 5960 (penkis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt ) litų turtinės žalos atlyginimui, 60000 (šešiasdešimt tūkstančių ) Litų neturtinės žalos atlyginimui.

Pripažinti A. D. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą , klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Daiktinius įrodymus : 2 nuoplovas A. M. medžiaginę striukę, sportines kelnes, sportbačius, A. D. drabužius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo per Vilniaus apygardos teismą.