Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas prie VRM) teikimą dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti Rumunijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas Policijos departamento prie VRM teikimas dėl piniginės sankcijos (ekstradicijos išlaidų) perdavimo vykdyti Rumunijai. Teikime nurodyta, kad priteista suma iki šiol nėra geranoriškai sumokėta, taip pat nėra priverstine tvarka išieškota.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Tarybos 2005-02-24 pamatinis sprendimas 2005/214/TVR, iš dalies pakeistas Tarybos 2009-02-26 pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – Pamatinis sprendimas) reglamentuoja abipusio pripažinimo principo taikymą teisminių arba administracinių institucijų skiriamoms finansinėms baudoms, siekiant palengvinti sprendimų dėl tokių baudų vykdymą valstybėje narėje, kuri nėra valstybė, kurioje baudos yra paskirtos. Pamatinio sprendimo 1 straipsnio b) punkte išaiškinta sąvokos „finansinė bauda“ reikšmė – tai prievolė sumokėti: i) sprendime nustatytą pinigų sumą, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį už nusikaltimą; ii) tame pačiame sprendime nustatytą kompensaciją nukentėjusiesiems, kai nukentėjusysis negali būti civilinės bylos šalis, ir teismas vykdo jam priskirtą baudžiamąją jurisdikciją; iii) pinigų sumą už teismo proceso arba bylos nagrinėjimo administracine tvarka, kai buvo priimtas sprendimas, išlaidas. Kadangi asmens ekstradicijos išlaidos yra pripažįstamos proceso išlaidomis, todėl yra galimybė spręsti dėl jų perdavimo vykyti (išieškoti) kitai Europos Sąjungos valstybei narei – šiuo atveju Rumunijai.

Baudžiamosiose bylose paskirtos bausmės – baudos ir priteistų proceso išlaidų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklės, kuriose numatyta, kad piniginė sankcija gali būti perduodama vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tik esant šioms sąlygoms: a) nubaustas asmuo savanoriškai nesumokėjo piniginės sankcijos ir yra teisinis pagrindas ją vykdyti priverstinai; b) turima duomenų, kad nubaustas asmuo yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas arba nubausto asmens turtas ar pajamos, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba nubausto juridinio asmens buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje; c) piniginė sankcija yra didesnė už 2005-02-24 Pamatinio sprendimo 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą ir nežinoma aplinkybių, dėl kurių kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtą piniginę sankciją; d) nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės arba yra kitų priežasčių manyti, kad priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas ar sudėtingas; e) piniginę sankciją būtų tikslinga perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei.

Konstatuotina, kad šiuo atveju ekstradicijos išlaidų išieškojimo iš C. V. T. perdavimas vykdyti Rumunijai nėra tikslingas. Rumunijos pilietis C. V. T. 2020-03-18 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį atliko Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, o 2020-06-26 nutartimi nuo tolesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo buvo atleistas dėl sunkios nepagydomos ligos. Sprendžiant dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės buvo apklaustas gydytojas, kuris posėdžio metu nurodė, jog nustatytoje ligos stadijoje išgyvenimo galimybė yra daugiausia vieneri metai. Antstolio 2020-07-21 patvarkyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo nurodyta, kad skolos išieškojimas iš C. V. T. Lietuvos Respublikoje nėra galimas, kadangi jis iš įkalinimo įstaigos išvyko į savo gyvenamąją vietą, esančią Rumunijoje. Šiuo atveju, esant nustatytoms aplinkybėms, konsultavimasis su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, įvairių užklausų siuntimas atitinkamoms institucijoms neproporcingai eikvotų žmogiškuosius bei materialinius išteklius, įvertinant faktą, kad tikimybė išieškoti priteistas ekstradicijos išlaidas yra labai maža. Be to, vadovaujantis Pamatinio sprendimo 13 straipsnio nuostatomis, dėl sprendimų įvykdymo gauti pinigai atitenka sprendimą vykdančiajai valstybei, jei sprendimą priėmusi ir sprendimą vykdančioji valstybės nesusitarė kitaip. Vadinasi, net jei Rumunijos institucijoms pavyktų išsiieškoti iš C. V. T. priteistą 1864,52 eurų sumą, ši atitektų Rumunijos biudžetui, o ne teikimą pateikusiai institucijai. Todėl nagrinėjamu atveju tęsti piniginės sankcijos išieškojimo vykdymą kitoje valstybėje, Lietuvoje nustačius išieškojimo negalimumo faktą, nėra tikslinga ir Policijos departamento prie VRM teikimas yra atmestinas. Tai neprieštarauja apygardų formuojamai praktikai (Kauno apygardos teismo 2018-07-12 nutartis Nr. 1S-534-478/2018, 2018-09-17 nutartis Nr. 1S-712-245/2018).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

teikimą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.