- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-25
- Bylos Nr.
- 1-23-885/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-9-00114-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Kaltinamasis
- A. R.
- Advokatai
- Arūnas Koskus
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus: 1) 2008-03-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. 10 MGL dydžio bauda, 2) 2009-06-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 214 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 4 mėn., bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 3) 2011-10-19 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 223 str. 1 d., 221 str. 1 d. 80 parų areštu, 2012-01-25 Šiaulių apygardos teismo nutartimi pakeistas nuosprendis ir paskirta galutinė bausmė 110 MGL dydžio bauda;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. nuo 2011-08-22 iki 2011-10-25 būdamas UAB „L“ direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnio 2 punkto, 10 str. 1 punkto, 11 str. 1 punkto, 21 str. 1 ir 2 punktų reikalavimus, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, dokumentų išsaugojimą, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku paslėpė UAB „L“ buhalterinės apskaitos dokumentus: segtuvą „Pardavimai 2011 m.“, 11 lapų, segtuvą „Sodra“ 98 lapai, segtuvą „Nurašymo aktai“, 4 lapai, segtuvą „Įvairūs gaunami-siunčiami“, 104 lapai, segtuvą „Įsakymai“, 19 lapų, segtuvą „Sutartys“, 13 lapų, segtuvą „Bankas“, 10 lapų, segtuvą „Birža“, 7 lapai, segtuvą „SAD blankų registracija“, 6 lapai, segtuvą „Atlyginimai“, 54 lapai, segtuvą „Pirkimai“, 22 lapai, segtuvą „VMI“, 127 lapai, segtuvą „Pirkimai, pardavimai 2010 m.“, 149 lapai, segtuvą „Akcininkų dokumentai“, 9 lapai, segtuvą „Atskaitingi asmenys“, 30 lapų, segtuvą „Darbo sutartys“, 118 lapų, segtuvą „Kasa“, 34 lapai, ir šių išvardintų UAB „L“ buhalterinės apskaitos dokumentų pagal 2011-10-14 Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl UAB „L“ bankroto bylos iškėlimo per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos bankroto administratoriui S. K. neperdavė, dėl to negalima visiškai nustatyti UAB „L“ veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2010-2011 metus.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad seniai tai buvo, gydėsi neurologiniame, prastai su atmintimi. Jis įmonės „L" direktoriumi buvo savaitę laiko. Įmonė realiai vykdė komercinę veiklą, buvo daromi pirkimai, pardavimai. Bet viską darė kitas žmogus - kirkizas, kurį pažįsta 26 metai. Kuo užsiėmė įmonė, jam buvo neįdomu. Už įmonę sumokėjo 1000 litų. Nupirkęs įmonę, perėmė dvi dėžes dokumentų. Ką daugiau įmonė turėjo, nežino. Įmonę pardavė žmogui, kurio pavardės neištaria ir kuris kartą per mėnesį pas jį apsilankydavo. Įmonę pardavė lapkričio 1 d. per vėlines. Nuo įsigijimo praėjo dešimt dienų ir pardavė. Specialisto išvadoje nurodyta 08.22, tai gali būti ir taip, nes jis tikrai nepamena. Tas asmuo atvažiavo pas jį, susitiko „Statoil" degalinėje, sumokėjo jam 1000 litų, pasirašė, paspaudė rankas ir išsiskirstė. Jis visą laikotarpį su įmone nieko nedarė. Buvo direktorius, bet nesidomėjo įmone. Su pirkėju bendravo telefonu. Jis gaudavo raginimus, pranešimus, ataskaitas, tačiau kadangi įmonė veiklos nevykdė, į juos nereaguodavo. Įmonei buvo iškelta bankroto byla, nurodymą atrodo turi. Apygardos teismo nutartis buvo, bet jis nieko nedarė. Atrodo buvo įpareigojimas pateikti teismui dokumentus, bet jis jo nevykdė ir nieko neperdavė. Nieko nedarė, nes laukė skambučio dėl įmonės pardavimo. Kaip turi elgtis su įmone, nurodymų nebuvo. Pasirašė sutartį ir laukė, kas pirks įmonę. Jo supratimu, įmonės bankrotas tai, kad įmonė negali vykdyti veiklos. Jis nusikaltimo nepripažįsta, tik faktines aplinkybes pripažįsta. Nepripažįsta aplinkybių, kad neperdavė teismui reikalaujamų dokumentų. Jį susirasdavo kirkizai. Ikiteisminio tyrimo metu dokumentų nepateikė, gal gulėjo ligoninėje. Dabar pateikia dokumentus teismui, nes juos rado namuose, tai „Statoil“ degalinėje pasirašyta sutartis, kurioje nurodyta, kad tai padaryta Rygoje. Susitikdavo Rygoje, bet atvažiuodavo į Joniškį. Rygoje negalėjo būti. Jo dokumentų paslėpti niekas neprašė. Perdavimo sutartis pasirašyta, parašai jo. Dabar susitinka su tais asmenimis, kuriems pardavė įmonę, kartą per mėnesį. Kartais atvyksta vienas, kartais du. Jie jam skolingi, todėl atvyksta. Jie užsiima automobilių prekyba Latvijoje. I tome 33 psl. esantį dokumentą pasirašė jis. Parašas panašus į jo. Pas bankroto administratorių gal ir turėjo nuvykti. Jis dokumentų neslėpė, o juos perdavė, nes juk pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta. Sutartys sudarytos lapkričio 8 d.
Liudytoja R. N. teisme parodė, kad A. R. iš matymo pažįsta, nes jis nusipirko įmonę ir atvyko pasiimti dokumentų. Jis nusipirko įmonės akcijas rugpjūčio mėnesį ir pasiėmė dokumentus pagal perdavimo-priėmimo aktą. Ji dirbo UAB „F", tvarkė buhalteriją. Įmonė „L" dirbo trumpai, gal pusmetį. Nesisekė su darbuotojais, prasidėjo konfliktai ir nebedirbo. „L" įmonės akcininkai buvo kita įmonė. Perdavimo sutartis ir dokumentai yra pas juos. Atvažiavo pas juos G. L. ir pasakė, kad įmonę parduoda, o įmonės dokumentus pasiėmė A. R. Apie bankrotą jie nieko nežinojo. Perdavimo aktą surašė patys, ką perduoda. Tai buvo įmonės veiklos dokumentai, o jokių daiktų nebuvo. Dėl antspaudo reikia žiūrėti į dokumentus, ji nepamena. Jei jis buvo, jie tikrai perdavė. Jie atsakingi už finansinės ataskaitos vedimą. Buhalterinė apskaita buvo suvedama į kompiuterį. Mėnesio pabaigoje pirkimo, pardavimo sąskaitas atiduodavo jiems, o jie suvesdavo į kompiuterį. Elektroninio pavidalo dokumentai „L" iki pardavimo momento išsaugoti. Ar pateikė vestą buhalteriją, negali tiksliai pasakyti, bet jei prašė, turėjo pateikti. Pagal suvestus duomenis išmanantis asmuo visus dokumentus nustatytų. Dokumentai, kuriuos jie tvarkė, nepasirašyti. Dokumentai yra pirminiai ir nors parašo nėra, bet ūkinės operacijos suvestos teisingai, jie laiko juos pirminiais dokumentais. Jie yra pasirašę sutartį, kurioje numatyta atsakomybė dėl dokumentų tikrumo ir teisingumo. Ar buvo reikalauta pateikti sutartį ikiteisminio tyrimo metu, nepasakys, nepamena. Kaip buhalterinė bendrovė jie gali patvirtinti dokumentus parašais. Jie suvesti iš pirminių dokumentų ir teisingi.
Liudytojas S. K. teisme parodė, kad jis buvo paskirtas „L“ bankroto administratoriumi. 2011-10-14 Vilniaus teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Jis nežinojo, kas įmonės direktorius ir kas akcininkai. Kadangi bankroto iniciatorė buvo buvusi darbuotoja, ji atvyko pas jį ir nurodė direktorių G. L. Jis skambino G. L., bet jis pasakė, kad seniai ne vadovas ir jokių dokumentų neturi. Tuomet jis kreipėsi į registrų centrą, kad pateiktų visą įmonės istoriją. Jam pateikė informaciją apie juridinį asmenį, vadovas buvo A. R. Jis akcininkas ir direktorius. 2011-10-28 kaltinamajam pagal jo gyvenamąją vietą išsiuntė laišką. Tai buvo reikalavimas iki kada turi pateikti perdavimo dokumentus. Kartu pridėjo ir Vilniaus teismo nutartį. Kaltinamasis turėjo laišką gauti 2012-10-29, nes siuntė greituoju paštu. Kai negavo, kas buvo reikalaujama, nuvyko į namus. Namuose buvo motina, kuri nurodė barą, kur ras kaltinamąjį. A. R. ir jo motina patvirtino, kad laišką gavo ir kad apie nutartį ir reikalavimą žino. A. R. paliko dar vieną nutartį ir reikalavimą. Ant jo reikalavimo A. R. pasirašė. Kaltinamasis negalėjo įsigyti akcijų, nes yra geriantis. Kažkas kitas pateikė prašymą apie vadovo ir įmonės įregistravimą, Jis tai puikiai supranta. Išsiuntė 10.28, o laišką gavo 10.29. Jis dar vieną egzempliorių paliko. Byloje yra jo pasirašyto egzemplioriaus kopija. Kai paprašė pateikti dokumentus, pasakė, kad jei nepateiks, kreipsis į prokuratūrą. A. R. atsakė, kad nereikia jo gąsdinti, jis tarnavo Afganistane. Į prokuratūrą teko kreiptis, nes nesulaukė dokumentų. A. R. patvirtino, kad gavo laišką 2012-10-29, tai patvirtino ir jo mama. Jie jam rodė gautą voką. Po to, kai buvo nuvykęs pas A. R., su juo daugiau nebendravo. Siuntė reikalavimą-įspėjimą ir Vilniaus teismo nutartį. Nutartyje nurodyta, kad turi perduoti turtą. Laišką vežė greitasis paštas, jei jiems nepavyksta įteikti, jie po dviejų dienų grąžina. Paštas negrąžino, jis suprato, kad įteikė. Kas konkrečiai priėmė laišką ir pasirašė, nežino, ar mama, ar A. R. Kai jis buvo nuvykęs, A. R. buvo išgėręs, bet negirtas, nes dar rišliai, suprantamai kalbėjo. A. R. suprato, ko jis nori. Per antstolius neįteikinėjo, nes to nereikėjo. Jis papildomai A. R. pateikė dar vieną egzempliorių. Namuose ant jo egzemplioriaus pasirašė pats A. R..
Liudytojas G. L. teisme parodė, kad su kaltinamuoju jokių santykių, pirmą kartą jį mato. Jis buvo nusipirkęs „L“, bet nepasisekė verslas, todėl ir pardavė. Atsirado žmogus, kuris norėjo apžiūrėti buhalteriją, jis jam nurodė kreiptis į buhalterę. Įmonės perdavimas vyko per buhalterę. Ji viską surašė ir perdavė. Nuo 2009 m. įmonė buvo jo, bandė gaminti, bet be perspektyvos, todėl pardavė. Įmonė buvo parduota už litą. Įsipareigojimų įmonė berods neturėjo, turto irgi nebuvo. Pirkėjo iš matymo nematė, nes bendravo telefonu. Buhalterė pasirašė sutartis, o pirkėjas buvo iš Vilniaus. Kas nupirko jis sužinojo tik kai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Buhalteriją tvarkė buhalterė ir visi duomenys buvo suvesti į programą. Jie samdė firmą kuri viską tvarkė ir buvo už viską atsakinga. Kol direktorius buvo jis, buhalterija buvo tvarkingai tvarkoma. Įmonės likučiai buvo nuliniai, ar ne, nežino. Ar įmonė galėjo gyvuoti iš įmonės resursų, nežino. Parduotas buvo antspaudas ir įmonės pavadinimas. Kai kreipėsi FNTT, buvo pateikęs sutartis, pirkimo-pardavimo blankus. Buhalterinės apskaitos jis neperdavė, bet buhalterė perdavė. Ikiteisminio tyrimo metu pirkėją atpažino iš nuotraukų. Buvo pateiktos nuotraukos. Bet tai buvo tikrai ne A. R.
Be kaltinamojo paaiškinimų, liudytojų parodymų teismas remiasi ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.
Priėmimo-perdavimo akte, kurį pateikė G. L., užfiksuota, kad UAB „L“ buhalterinės apskaitos dokumentus priėmė A. R. Priėmimo-perdavimo aktas iš G. L. paimtas daiktų, dokumentų pateikimo metu, padarant šio dokumento kopiją (1 t. 72-73 b. l.).
2012-06-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas G. L. iš jam pateiktų atpažinti asmenų, asmens, su kuriuo bendravo dėl UAB „L“ akcijų pardavimo ir su juo buvo susitikęs, neatpažino. Atpažintinas asmuo buvo A. R., užfiksuotas nuotraukoje Nr. 2, kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su tiriama byla (4 t. 19-20 b. l.).
2012-02-27 specialisto išvadoje Nr. 140-(00581)-IS1-1336 užfiksuota, kad 1. 2010 m. balandžio 14 d. UAB „L“ vienintelio akcininko sprendimu į direktoriaus pareigas paskirtas dirbti G. L.. 2011 m. balandžio 27 d. UAB „L“ vienintelio akcininko sprendimu iš pareigų atleidžia G. L. ir į direktoriaus pareigas paskiria dirbti M. K. 2011 m. rugpjūčio 22 d. UAB „L“ vienintelio akcininko sprendimu iš pareigų atleidžia M. K. ir į direktoriaus pareigas paskiria dirbti A. R. 2010 m. balandžio 7 d. UAB „L“ (Užsakovas) ir UAB „Jūsų finansininkas“ (Vykdytojas) sudarė apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. JF-053, kurioje nurodyta, kad Užsakovas šia sutartimi paveda, o Vykdytojas įsipareigoja pagal Užsakovo pateiktus pirminius dokumentus vesti Užsakovo buhalterinę apskaitą, sudaryti Užsakovo finansinę atskaitomybę <...>. Remiantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 9 str. 2 punktu, 10 str. 1 punktu, 11 str. 1 punktu, 21 str. 1 ir 2 punktais, už buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ar apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Taigi, anksčiau nurodyti asmenys buvo atsakingi už buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą bei dokumentų išsaugojimą.
2. Kadangi tyrimui atlikti nepateikti mašinų ir įrengimų, transporto priemonių, žaliavų, medžiagų įsigijimo, prekių pirkimo ir pardavimo, savikainos, ilgalaikio turto nusidėvėjimo paskaičiavimo, darbo užmokesčio paskaičiavimo ir išmokėjimo, kasos ir banko operacijų dokumentai, negalima patvirtinti UAB „L“ 2010–2011 m. registrų: „Sąskaitų aktyvumo ataskaitos pagal dienas“, „Pardavimo operacijos“ ir 2010-12-31 G. L. avansinių apyskaitų įrašų teisingumo.
Taigi, tvarkant UAB „L“ buhalterinę apskaitą 2010–2011 m. buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų:
- nepateikti mašinų ir įrengimų, transporto priemonių, žaliavų, medžiagų įsigijimo, prekių pirkimo ir pardavimo, savikainos, ilgalaikio turto nusidėvėjimo paskaičiavimo, darbo užmokesčio paskaičiavimo ir išmokėjimo, kasos ir banko operacijų dokumentai (2 str. 1 dalis);
- negalima patvirtinti registrų: „Sąskaitų aktyvumo ataskaitos pagal dienas“, „Pardavimo operacijos“, 2010-12-31 G. L. avansinių apyskaitų įrašų teisingumo (16 str.).
Kadangi tyrimui atlikti nepateikti mašinų ir įrengimų, transporto priemonių, žaliavų, medžiagų įsigijimo, prekių pirkimo ir pardavimo, savikainos, ilgalaikio turto nusidėvėjimo paskaičiavimo, darbo užmokesčio paskaičiavimo ir išmokėjimo, kasos ir banko operacijų dokumentai, negalima patvirtinti UAB „L“ 2010–2011 m. registrų: „Sąskaitų aktyvumo ataskaitos pagal dienas“, „Pardavimo operacijos“, 2010-12-31 G. L. avansinių apyskaitų įrašų teisingumo, todėl negalima nustatyti turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kadangi tyrimui atlikti nepateikti UAB „L“ akcininkų registracijos knyga, kasos ir banko dokumentai, ir, kaip nurodyta anksčiau, negalima nustatyti 2010–2011 m. veiklos rezultato, todėl negalima nustatyti nuosavo kapitalo (įstatinio kapitalo ir pelno) dydžio bei struktūros.
3. UAB „L“ pagal 2010-12-31 balanso duomenis nemoki, nes įsipareigojimai (284066 Lt) didesni už pusę balansinio turto vertės (118815 Lt), pagal 2011-08-30 balanso duomenis nemoki, nes įsipareigojimai (77481 Lt) didesni už pusę balansinio turto vertės (46536 Lt), jeigu nemokėjo skolų, neatliko iš anksto apmokėtų darbų. Nustatyti UAB „L“ pradelstų įsipareigojimų specialistė neturi galimybių, kadangi nepateikti įmonės dokumentai (sąskaitos, sutartys, atlyginimo apskaičiavimo ir išmokėjimo, kasos ir banko dokumentai). Bendrovei nepakako trumpalaikio turto trumpalaikėms skoloms padengti ir veiklai vykdyti, t. y. bendrovės trumpalaikis turtas mažesnis už trumpalaikius įsipareigojimus, skolos nepadengtos turtu).
Pagal UAB „L“ 2010-12-31 ir 2011-08-30 balansus nustatyta, kad bendrovės turtas sumažėjo 191094,23 Lt, įsipareigojimai sumažėjo 206585,30 Lt (4 t. 3-8 b. l.).
2011-10-28 reikalavime dėl įmonės turto, dokumentų ir apvalaus spaudo perdavimo užfiksuota, jog A. R. 2011-10-29 įteiktas bankroto administratoriaus S. K. reikalavimas pateikti bankrutuojančios įmonės „L“ buhalterinės apskaitos dokumentus, bei kartu su reikalavimu įteikta 2011-10-14 Vilniaus apygardos teismo nutarties kopija dėl UAB „L“ bankroto iškėlimo (1 t. 33 b. l.).
2011-08-22 vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo UAB „D“ direktorius G. L. nusprendė parduoti visas UAB „L“ akcijas UAB „E“(1 t. 67 b. l.).
2011-08-22 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad UAB „D“ už 1 Lt pardavė 100 UAB „L“ akcijų UAB „E“ (1 t. 68 b. l.).
2011-12-21 reikalavime užfiksuota, jog A. R. 2012-03-14 įteiktas reikalavimas pateikti įmonės „L“ buhalterinės apskaitos dokumentus (1 t. 78 b. l.).
2012-05-11 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. R. pateikė 2011-11-10 dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame užfiksuota, kad jis UAB „L“ buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė D. T. (tikslesni anketiniai duomenys nežinomi), paso Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t. 9-10 b. l.).
2011-11-01 dokumentų ir daiktų priėmimo-perdavimo akte užfiksuota, kad UAB „L“ buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė I. R., paso Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t. 134 b. l.).
2012-06-05 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašte užfiksuota, kad Interpolo Latvijos nacionalinis biuras pranešė, kad šios šalies policijos ir pasienio tarnybos neturi duomenų apie D. T., paso Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t. 16 b. l.).
2012-06-08 Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos rašte užfiksuota, kad Migracijos departamentas prie LR VRM duomenų apie D. T., paso Nr. (duomenys neskelbtini) neturi (4 t. 14 b. l.).
2011-10-14 Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria iškelta bankroto byla UAB „L. T.“, paskirtas įmonės administratorius S. K., UAB „L. T.“ valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus (1 t. 24 b. l.).
Iš VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „L“ A. R. išrinktas direktoriumi nuo 2011-08-22, registruota nuo 2011-08-29 iki 2011-10-28, S. K. kaip bankroto administratorius buvo nuo 2011-10-25, registruota nuo 2011-10-28, nuo 2011-05-10 iki 2011-08-29 direktorius buvo M. K., nuo 2010-05-20 iki 2011-05-10 direktoriumi buvo G. L., nuo 2009-10-14 iki 2010-05-20 direktoriumi buvo A. M. (1 t. 28-32 b. l.).
UAB „Jūsų finansininkas“ raštas, iš kurio matyti, kad UAB „Jūsų finansininkas“ ir UAB „L“ apskaitos paslaugų teikimo sutartį nutraukė nuo 2011-08-22 ir visus įmonei priklausančius dokumentus ir daiktus atidavė vieninteliam UAB „L“ akcininkui UAB „D“ (1 t. 37, 40 b. l.).
Pažymėtina, kad pagal BK 222 straipsnį apgaulingas apskaitos tvarkymas reiškiasi šiais alternatyviais veikos požymiais: 1) apgaulingu teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymu; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimu; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimu; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimu. Nagrinėjamu atveju A. R. kaltinimas buvo pateiktas dėl buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimo. Teisme kaltinamasis kategoriškai neigė savo kaltę, teigdamas, kad nusikaltimo nepripažįsta, bet faktines aplinkybes pripažįsta, t. y. pripažįsta, kad jis buvo įmonės direktorius, bet nesidomėjo įmone, pusantro mėnesio nieko nedarė, nors gaudavo raginimus, pranešimus, ataskaitas, laišką su nutartimi apie bankrotą, kadangi įmonė veiklos nevykdė, į juos nereaguodavo, nieko nedarė, nes tikėjo, kad įmonę parduos.
Teismas atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje laikoma, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Be to, tik ūkio subjekto vadovas atsako už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą tuo atveju, jei ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą. Taigi tik tuo atveju, kai įmonės vadovas pats veda buhalterinę apskaitą arba nors ir ne pats, tačiau jis paslepia, sunaikina buhalterinės apskaitos dokumentus, jis atsako pagal BK 222 straipsnį (LAT 2012 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41/2012).
Tyrimo metu formuluojant kaltinimą, buvo nurodyta, kad A. R. nusikalstamos veikos padarymo laikas yra nuo 2008-08-29 iki 2011-10-28. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad A. R. UAB „L“ direktoriaus pareigas užėmė nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d., kai vienintelio akcininko sprendimu iš pareigų buvo atleistas M. K. ir į pareigas paskirtas dirbti A. R. iki 2011-10-25. Iš bylos aplinkybių matyti, kad tarp UAB „Jūsų finansininkas“ ir UAB „L“ buvo sudaryta apskaitos paslaugų teikimo sutartis, tačiau ji buvo nutraukta nuo 2011-08-22, t.y. būtent nuo tos dienos, kai UAB „L“ direktoriumi tapo A. R. Tai patvirtina ne tik byloje esanti apskaitos paslaugų teikimo sutarties nutraukimo kopija, bet ir teisme parodymus davusi liudytoja R. N., kuri teisme parodė, kad ji dirbo UAB „F", tvarkė įmonės UAB „L“ buhalteriją, atvažiavo pas juos G. L. ir pasakė, kad įmonę parduoda, todėl paslaugų teikimo sutartį nutraukė. Po to, kai UAB „L“ direktoriaus pareigas užėmė A. R. nauja paslaugų teikimo sutartis tarp UAB „L“ ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės sudaryta nebuvo. Duomenų apie UAB „L“ ir kitos apskaitos paslaugas teikiančios įmonės sutarties buvimą, kai UAB „L“ direktoriaus pareigas užėmė A. R. byloje nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir pats kaltinamasis.
Tokios aplinkybės rodo, kad laikotarpiu, kai A. R. buvo UAB „L“ direktoriumi nuo 2011-08-22 iki 2011-10-25, jis pats kaip įmonės vadovas turėjo vesti buhalterinę apskaitą, buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, tvarkymą bei dokumentų išsaugojimą.
Nagrinėjant bylą teisme, buvo nustatyta, kad 2011-08-22 nutraukus UAB „Jūsų finansininkas“ ir UAB „L“ sudarytą apskaitos paslaugų teikimo sutartį, buvo pasirašytas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, kuriame užfiksuota, kad UAB „L“ buhalterinės apskaitos dokumentus priėmė A. R. Teisme kaltinamasis taip pat pripažino, kad nupirkęs įmonę, perėmė dvi dėžes dokumentų. Be to, teismui paaiškino, kad perdavimo sutartyje esantys parašai yra jo. Teisme liudytoja apklausta R. N. taip pat patvirtino, kad kai A. R. nusipirko įmonę, jis atvyko pasiimti dokumentų į UAB „Jūsų finansininkas“, kur pasiėmė dokumentus pagal perdavimo-priėmimo aktą.
Tokios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad A. R., prieš tapdamas UAB „L“ direktoriumi, perėmė įmonės buhalterinius dokumentus ir juos turėjo turėti. Tačiau 2011-10-14 Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį iškelti bankroto bylą UAB „L“, paskyrus įmonės administratoriumi S. K., UAB „L“ valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus (1 t. 24 b. l.). Teisme apklaustas liudytojas S. K. patvirtino, kad tapęs UAB „L“ administratoriumi, jis kreipėsi į registrų centrą, kad gautų visą informaciją apie juridinio asmens vadovą ir paaiškėjo, jog juo buvo A. R., kuriam 2011-10-28 pagal jo gyvenamąją vietą išsiuntė laišką, tai buvo reikalavimas iki kada turi pateikti perdavimo dokumentus, kartu pridėjo ir Vilniaus apygardos teismo nutartį, laišką kaltinamasis turėjo gauti 2012-10-29, nes siuntė greituoju paštu, o kai negavo, ko buvo reikalaujama, nuvyko pas kaltinamąjį į namus, kur A. R. ir jo motina patvirtino, kad laišką gavo, apie nutartį ir reikalavimą žino. Nuvykęs jis A. R. paliko dar vieną nutartį ir reikalavimą, ant kurio A. R. pasirašė. Teisme kaltinamasis taip pat neneigė, kad gavo laišką su nutartimi apie bankrotą, kuriame buvo įpareigojimas pateikti teismui dokumentus, bet jis jo nevykdė, nieko neperdavė, nieko nedarė, nes laukė skambučio dėl įmonės pardavimo. A. R. teisme taip pat patvirtino ir tai, kad ant 2011-10-28 reikalavimo dėl įmonės turto, dokumentų ir apvalaus antspaudo perdavimo yra jo parašas, patvirtinantis reikalavimo gavimą.
Teisme kaltinamasis iškėlė versiją, kad jis nieko nedarė, nes įmonę siekė parduoti ir ją pardavė lapkričio 1 d., per vėlines, kai atvažiavo pas jį pirkėjai, su kuriais jis susitiko „Statoil" degalinėje, jie sumokėjo pinigus, pasirašė sutartį, paspaudė rankas ir išsiskirstė, viso sumokėjo 1000 litų. Iš bylos medžiagos matyti, kad tyrimo metu kaltinamasis pateikė dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame užfiksuota, kad jis UAB „L“ buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė D. T., paso Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t. 9-10 b. l.). Tačiau teismas tokiais kaltinamojo paaiškinimais nesiremia ir vertina juos kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes tokius jo paaiškinimus paneigia ne tik paties kaltinamojo duoti paaiškinimai teisme, bet ir kita bylos medžiaga. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš 2011-11-10 dokumentų perdavimo-priėmimo akto matyti, kad jis buvo sudarytas Rygoje, tačiau nagrinėjant bylą teisme, kaltinamasis jau paaiškino, kad sutartį sudarė Lietuvoje, „Statoil“ degalinėje. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad Interpolo Latvijos nacionalinis biuras pranešė, kad šios šalies policijos ir pasienio tarnybos neturi duomenų apie D. T., paso Nr. (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas prie LR VRM duomenų apie D. T., paso Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat neturi. O tai tik dar kartą verčia abejoti ne tik tuo ar asmuo D. T. apskritai egzistuoja, bet ir paties kaltinamojo paaiškinimais.
Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant bylą teisme, kaltinamasis teismui pateikė ir dar vieną dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, t.y. 2011-11-01 dokumentų ir daiktų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame užfiksuota, kad UAB „L“ buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė I. R., paso Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t. 134 b. l.). Iš dokumento turinio matyti, kad jis taip sudarytas Rygoje, tačiau jau su kitu asmeniu ir kitą dieną, vėl neva perduodant iš esmės tuos pačius UAB „L“ dokumentus ir įmonės antspaudą. Tokios aplinkybės pagrįstai verčia abejoti šiais perdavimo-priėmimo dokumentais ir jų tikrumu.
Be to, tai tik dar kartą patvirtina, kad kaltinamasis nėra nuoseklus dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl jo duotus paaiškinimus būtina vertinti kritiškai. Teismas pažymi ir tai, kad iš VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „L“ direktoriumi A. R. išrinktas nuo 2011-08-22, registruota nuo 2011-08-29 iki 2011-10-28, S. K. kaip bankroto administratorius buvo nuo 2011-10-25, registruota nuo 2011-10-28, t.y. Juridinių asmenų registre duomenų apie D. T. ar kitą asmenį I. R., kaip apie UAB „L“ direktorių, nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad kvalifikuojant veiką pagal LR Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Remiantis byloje esančia 2012-02-27 specialisto išvada Nr. 140-(00581)-IS1-1336, matyti, kad dėl to, kad A. R. paslėpė UAB „L“ buhalterinės apskaitos dokumentus, negalima visiškai nustatyti UAB „L“ veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2010-2011 metus. Teismas atkreipia dėmesį, kad šia specialisto išvada Nr. 140-(00581)-IS1-1336 nėra pagrindo abejoti, nes ji iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 90 str. 3 d. reikalavimus. Specialistas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingos išvados surašymą ir pateikimą buvo įspėtas, išvadoje nurodyta specialistui pateikta užduotis, tyrimo metodai, duoti konkretūs atsakymai į pateiktus klausimus, todėl laikyti jos netinkamu įrodymu nėra pagrindo.
Sprendžiant kaltinamojo kaltės klausimą, teismas atkreipia dėmesį, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi, tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, būtina nustatyti kaltės formą, t. y. kad veika padaryta tyčia. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be paties kaltininko paaiškinimų, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-76/2007, 2K-526/2011 ir kt.). Šioje byloje teismas, spręsdamas kaltinamojo kaltės klausimą, įvertina tai, kad kaltinamasis dirba daugiau nei dešimtyje įmonių (4 t. 85, 86-87), tai duoda pagrindo vertinti jo kvalifikaciją, susijusią su buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų išmanymu, be to, turi ir savo vardu registruotą individualią įmonę, kas rodo, kad jis negali nežinoti buhalterinės apskaitos tvarkymo ypatumų. Be to, pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką kyla nepriklausomai nuo veikos padarymo motyvų, o tai, kad jie nenustatyti, nesuteikia pagrindo išvadai, jog veika padaryta esant kitai kaltės formai ar visai be kaltės.
Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad A. R., nuo 2011-08-22 iki 2011-10-25 būdamas UAB „L“ direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnio 2 punkto, 10 str. 1 punkto, 11 str. 1 punkto, 21 str. 1 ir 2 punktų reikalavimus, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, dokumentų išsaugojimą, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku paslėpė UAB „L“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurių neperdavė bankroto administratoriui S. K. pagal 2011-10-14 Vilniaus apygardos teismo nutartį, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB „L“ veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2010-2011 metus.
Atsižvelgiant į tai, kad A. R. UAB „L“ direktoriaus pareigas užėmė nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d., o ne nuo 2008-08-29, kaip buvo nurodyta kaltinime, ir iki 2011-10-25, o ne iki 2011-10-28, atitinkamai nusikalstamos veikos padarymo laikas tikslintinas, nurodant, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra nuo 2011-08-22 iki 2011-10-25. Be to, iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad UAB „L“ bankroto byla buvo iškelta ne 2011 m. spalio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, o 2011 m. spalio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, o šia nutartimi UAB „L“ valdymo organai įpareigoti per 15 dienų, o ne per 10 dešimt dienų, nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės visus dokumentus, dėl šių priežasčių A. R. suformuluotas kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad A. R. pagal 2011-10-14 Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl UAB „L“ bankroto bylos iškėlimo per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos bankroto administratoriui S. K. neperdavė dokumentų. Toks kaltinimo patikslinimas nekeičia faktinių esminių bylos aplinkybių ir nesunkina kaltinamojo padėties, todėl yra galimas.
Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teisme išnagrinėjus bylą, nenustatyta.
Skirdamas A. R. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. A. R., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus (4 t. 55-56, 58-64, 65-68, 71-76 b. l.), kas, remiantis LR Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pripažįstama nusikaltimų recidyvu, dirbantis (4 t. 85, 86-87 b. l.). Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas A. R. už padarytą nusikaltimą skiria sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas apie sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., A. R. šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2012-01-25 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, kuria buvo pakeistas 2011-10-19 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendis, paskirta galutine bausme - 110 MGL dydžio bauda.
A. R. kardomosios priemonės nepaskirtos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., A. R. šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2012-01-25 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, kuria buvo pakeistas 2011-10-19 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendis, paskirta bausme - 110 MGL dydžio bauda ir A. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 110 MGL (14300 Lt) dydžio baudą.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.