Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko ir Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. B. ir G. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir nuteista laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant ją per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiosios K. J.; bausmės atlikimo metu tęsti darbą, o jeigu netektų darbo, per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje registruota, kol vėl pradės dirbti;

G. B. pripažinta kalta pagal BK 284 straipsnį ir nuteista laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant ją per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiosios K. J.; bausmės atlikimo metu tęsti darbą, o jeigu netektų darbo, per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje registruota, kol vėl pradės dirbti ir/ar mokytis.

K. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai iš K. B., G. B., G. B., G. B. solidariai priteista 800 € neturtinės žalos atlyginimo.

K. J. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 639,21 Eur – pripažintos proceso išlaidomos ir priteistos valstybės naudai iš K. B. 159,81 Eur proceso išlaidų atlyginimo, iš G. B. – 159,80 Eur proceso išlaidų atlyginimo, iš G. B. – 159,80 Eur proceso išlaidų atlyginimo, iš G. B. – 159,80 Eur proceso išlaidų atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistos G. B. ir G. B., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. Nuteistųjų K. B. ir G. B. apeliaciniai skundai atmestini.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad K. B. ir G. B. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šiaulių apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl K. B. ir G. B. pripažinimo kaltomis padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

7.1. Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, išdėstė kaltinančius K. B. ir G. B. bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė nuteistųjų keltą versiją neva nukentėjusioji K. J. pradėjo konfliktą ir pati užpuolė B. ir visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios K. J., liudytojų D. J., R. S., A. B., S. J. parodymais, specialisto išvada bei kitais byloje esančiais įrodymais, dėl to teisingai konstatavo, kad K. B. ir G. B. padarė joms inkriminuotą nusikalstamą veiką.

7.2. Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016). Dėl to šiuo atveju nuteistosioms nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar rodančios, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.

7.4.2. Apylinkės teismo posėdžio metu liudytoja D. J. nurodė, jog įvykio dieną buvo nukentėjusiosios gimtadienis, kuriame dalyvavo nukentėjusioji, ji (D. J.), R. S., nukentėjusiosios draugas (A. B.), K. J. pasiūlė jai kartu išnešti šiukšles ir tuo pačiu parūkyti. D. J. aiškinimu, ketvirto aukšto aikštelėje stovėjo 3 seserys ir nepažįstami vyrai, K. J. prašė praleisti, tačiau G. pradėjo smūgiuoti, tada pribėgo likusios seserys ir visos smūgiavo nukentėjusiajai, ji (D. J.) nesikišo, nes bijojo, o kai nukentėjusioji atsisėdo ant laiptų, pribėgo K. B. ir pradėjo nukentėjusiąją tampyti už plaukų, tuomet atėjo nukentėjusiosios draugas, paėmė nukentėjusiąją ant rankų ir nusinešė namo. D. J. teigimu, R. S. tai pat matė įvykį (3 t., b. l. 183–185). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. J. nurodė, jog iki konflikto ji, R. S., K. J., A. B. ir dar vienas vyras K. J. bute šventė pastarosios gimtadienį, apie 22 val. ji su K. J. ėjo išnešti šiukšles, bute liko A. B., R. S. bute jau nebuvo tuo metu, lipant laiptais žemyn, ketvirto aukšto laiptinės aikštelėje pamatė G., G. ir G. B., jų mamos tada nebuvo. G. užstojo kelią K. J., pastaroji prašė ją praleisti, tačiau G. puolė K. J., tada puolė ir kitos dvi B. ir visos sudavė smūgius K. J.. Ji (D. J.) bijojo kištis ir užstoti K. J.. D. J. teigimu, ji nematė K. J., gulinčios ant žemės, bet buvo daug smūgių rankomis, kai K. J. paleido, pastaroji atsisėdo ant laiptų, tada pribėgo K. B., čiupo K. J. už plaukų ir ją tąsė ir tik tuomet atbėgo A. B. iš penkto aukšto ir K. J. nusinešė. Šiukšlių maišą ji (D. J.) pasiėmė ir nusinešė atgal į penktą aukštą. Be to, D. J. parodė, kad ji matė, jog įvykį stebėjo ir R. S. (1 t., b. l. 149–150).

7.4.3. Apylinkės teismo posėdžio metu R. S. patvirtino savo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu teisingumą, pažymėjo, jog dėl praėjusio ilgo laiko nuo įvykio ne viską gerai pamena, tačiau nurodė, kad įvykio dieną buvo K. J. gimtadienis, kuriame dalyvavo ji (R. S.), A. B., D. J., matė, kaip K. J. mušėsi ketvirtame aukšte su B., matė K. B. tarpduryje, bet nematė, ar pastaroji atliko kokius veiksmus. R. S. teigimu, ji matė, kad vaikinas (A. B.) atitraukė nukentėjusiąją nuo B., paėmė ant rankų ir nusinešė į penktą aukštą, tuo metu K. B. buvo už nugaros. Įvykio pradžios nematė, atėjo pasižiūrėti tik išgirdusi triukšmą. Be to, liudytoja parodė, jog iki įvykio su B. buvo kitas konfliktas, kurio metu kartu buvo ir K. J., tačiau ji per šį konfliktą nenukentėjo, su ja (R. S.) medikų nelaukė, ji buvo viena namuose. Po įvykio K. J. nematė 2–3 savaites, su pastarąja nesitarė, ką kalbės teisme (3 t., b. l. 193–195). Ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodė, jog įvykio dieną buvo nukentėjusiosios gimtadienis, kuriame dalyvavo ji, D. J., nukentėjusiosios draugas A. B.. Iki įvykio su B. ir pastarųjų motina ji (R. S.), V., bei K. J. turėjo kitą konfliktą, tačiau šio įvykio metu K. J. nenukentėjo, jokių muštynių nebuvo, V. norėjo ją (R. S.) sumušti, o K. J. ją (R. S.) gynė, po šio konflikto grįžus į K. J. butą, po kokio pusvalandžio K. J. su D. J. sugalvojo išnešti šiukšles, pasigirdus šauksmams, ji ir A. B. išėjo pažiūrėti ir matė, kaip seserys B. muša K. J., vėliau pribėgo ir K. B., kuri tampė K. J. už plaukų, tuomet pripuolė A. B., paėmė sumuštą K. J. ir nusinešė. Įvykį matė D. J. (1 t., b. l. 126–127).

7.4.4. Apylinkės teismo posėdžio metu liudytoja S. J. parodė, jog buvo žiema, važiavo miesto autobusu Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), vienoje iš stotelių įlipo mergina (liudytoja parodė, jog tai G. B.), ši mergina atsistojo prie jos (S. J.), nes prie jos sėdėjo kita mergina, tuomet G. B. tai kitai merginai pradėjo pasakoti, kad jos (B.) sudaužė O., minėjo, kad trise sudaužė, bendrabutyje vyko konfliktas (4 t., b. l. 3–4). Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, kad G. B. elektroninis autobuso bilietas 2018 m. sausio 9 d. buvo pažymėtas miesto autobuse Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas atliktas stotelėse – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 141–142).

7.5. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš minėtų įrodymų matyti, kad nukentėjusioji ir liudytojai D. J., R. S., A. B., jų parodymais pagrindo abejoti nėra, iš esmės vienodai nurodė įvykių seką – įvykio dieną buvo švenčiamas nukentėjusiosios K. J. gimtadienis, jame dalyvavo pati nukentėjusioji, D. J., R. S. ir A. B., apie 22 val. K. J. nusprendė išnešti šiukšles, prie jos prisijungė ir liudytoja D. J., joms leidžiantis iš penkto aukšto į ketvirtą aukštą, K. J. kelią pastojo būtent G. B., tuomet K. J. paprašė pastarosios ją praleisti, tačiau vietoj to G. B. puolė K. J., tuomet prie G. B. prisijungė ir buvusios kitos dvi seserys – G. ir G. B. ir visos puolė K. J. mušti, po to, K. B. patraukus savo dukteris nuo nukentėjusiosios ir šiai atsisėdus ant laiptų, prie pastarosios priėjo K. B. ir pradėjo tąsyti jai (K. J.) už plaukų, tuomet atbėgo A. B., jis nukentėjusiąją paėmė ant rankų ir nusinešė į butą. Šiuo atveju, priešingai nei teigia apeliantės, yra neabejotinai nustatyta, jog visą įvykį nuo pradžios iki pabaigos tiesiogiai stebėjo D. J., dalį įvykio matė R. S. bei A. B., todėl pagrindo nesivadovauti jų parodymais nėra. Pažymėtina, jog iš dalies aplinkybę, kad K. J. sumušė būtent B., patvirtina ir liudytojos S. J. parodymai apie jos girdėtą G. B. pokalbį su kita mergina autobuse. Byloje nustatyta, kad prieš nagrinėjamą įvykį K. J. dalyvavo ir kitame konflikte, vykusiame bendrabučio penktame aukšte, tačiau tuomet K. J. jokių sužalojimų nepatyrė, nes konflikte dalyvavo tik norėdama išskirti kitas konfliktuojančias moteris, tai taip pat patvirtina, kad K. J. sužalojimus, nurodytus 2018 m. sausio 9 d. specialisto išvadoje Nr. G 37/2018(04) (1 t., b. l. 52–53), patyrė būtent konflikto su B. ir jų motina metu.

7.6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog būtent K. B., G., G. ir G. B. parodymais nėra pagrindo vadovautis – visų jų parodymai kito viso proceso metu, nurodant vis kitas įvykių versijas, detales, asmenis, neva mačiusius įvykį ar turinčius reikšmingų duomenų apie jį (ikiteisminio tyrimo metu ir net teisme duodamos parodymus teigė, kad niekas daugiau įvykio nematė ir jame nedalyvavo), be to, jų parodymai turi esminių prieštaravimų – jų parodymai prieštarauja tiek jų pačių anksčiau duotiems parodymams, tiek tarpusavyje. Duomenų, kurie patvirtintų bent vienos iš apeliančių ar G. ir G. B. parodymų teisingumą, nėra. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas apeliančių skunduose keliamas versijas laiko tik jų gynybinėmis versijomis, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys.

7.6.1. Pastebėtina, kad apylinkės teismo posėdžio metu K. B. nurodė, jog 2018 m. sausio 6 d., apie 21.30 val., iš pradžių penktame aukšte vyko muštynės, atėjusi pamatė, kad stovi jos dukros, K. J. G. patempė už plaukų, tada ji (K. B.) mergaites greitai parvedė namo, po to mergaitės vėl išėjo į koridorių, tada ji vėl išgirdo triukšmą, išėjusi į koridorių pamatė, jog K. J. su G. B. susikibusius už plaukų, tada ji jas vieną nuo kitos atitraukė, po to K. J., stovėdama ant laiptų, joms grasino. Dukrą ir K. J. atskyrė paėmusi už pečių, gal galėjo patempti ir už plaukų. Tuo metu dar buvo atėjęs kažkoks K. J. draugas, kitų žmonių nebuvo, K. J. jai matant niekur nebuvo atsisėdusi. Kai ji išskyrė G. B. ir K. J., kitos dukros stovėjo šalia. Taip pat K. B. parodė, jog penktame aukšte prieš tai vyko konfliktas tarp V., R.ir K. J., nematė, kad tuo metu K. J. su kuo nors mušėsi (3 t., b. l. 59–61). Kito teismo posėdžio metu K. B. parodė, jog išgirdo, kaip jos dukros cypia, pamatė susikibusias K. J. su G. B., ji jas atskyrė, tada K. J. pradėjo grasinti. Kitos dukros stovėjo šalia, klykė. D. J., G. S., R. S. ir J. Z. nematė. Po pirmo teismo posėdžio šnekėjo su G. S., pastaroji pasakė, jog matė vykusį konfliktą, o J. Z. sakė, jog girdėjo, kaip K. J. ir D. J. tarėsi prie durų. Be to nurodė, jog prieš tai buvusio konflikto penktame aukšte metu K. J. patempė G. už kuodo (4 t., b. l. 42–44). Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teisme K. B. pripažino dalyvavusi konflikte, be to, jau kito teismo posėdžio metu nurodė, jog neva apie įvykį gali duoti parodymus ir kitos dvi liudytojos, nors viso ikiteisminio tyrimo metu ir net prieš tai vykusio teismo posėdžio metu tokių liudytojų K. B. nenurodė ir teigė, kad apskritai jokių kitų asmenų nebuvo ir niekas įvykio nematė.

7.6.2. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu K. B. nenurodė tokių aplinkybių, kurias nurodė apylinkės teisme, kad K. J. būtų iki įvykio patempusi G. B. už kuodo, kad įvykį galėjo stebėti ir kiti asmenys. K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog iki konflikto su K. J. pastaroji dalyvavo kitame konflikte, vyko muštynės, o ar K. J. per tuomet vykusį konfliktą nukentėjo, nežino. K. B. aiškino, kad maždaug po valandos po minėto konflikto jos dukra G. ėjo parūkyti, kaip konfliktas su K. J. prasidėjo, nežino, ji (K. B.) buvo bute, išgirdo triukšmą laiptinėje ir dukrų balsus, išėjo į koridorių ir pamatė, kad G. ar G. K. J. įsikabinusi į kaklą, tada ji (K. B.) pribėgo prie K. J. ir pastarąją atitraukė, kaip atitraukė, negali pasakyti, nes nepajuto, gal patempė už plaukų, tyčia už plaukų K. J. netempė, kai ji dukras atitraukė, tuo viskas ir baigėsi, jokių muštinių nematė, kad dukros būtų sudavusios K. J., taip pat nematė. Nurodė, jog konfliktą pradėjo K. J. (2 t., b. l. 12). Kitos apklausos ikiteisminio tyrimo metu K. B. nurodė, jog tyčia K. J. plaukų netempė, tik norėjo atskirti ją nuo dukrų, konflikto pradžios nematė, pasibaigus konfliktui pati K. J. palipo laiptais, cypė ir grasino, tada atėjo jaunas vaikinas ir ją nusivedė. Ji matė tik K. J. draugą, kitų asmenų nematė (2 t., b. l. 19–20).

7.6.3. Pastebėtina, jog K. B. parodymų nepatvirtina jos dukterų parodymai, nes pastarosios nurodo skirtingas įvykių versijas ir aplinkybes dėl kiekvieno asmens atliktų konkrečių veiksmų. Apylinkės teismo posėdžio metu G. B. nurodė, jog būdama namuose išgirdo triukšmą, išėjusi į koridorių pamatė, kad stumdosi sesės ir K. J., ji (G. B.) bandė seses ginti, bet įgriuvo į kampą ir ją užgulė. Buvo susikibusios G., G. ir K. J.. Tada atėjo mama (K. B.), išskyrė kažkurią iš sesių ir jos visos keturios išėjo namo. G. B. aiškinimu, nei R. S., nei D. J. ji nebuvo sutikusi, D. J. nematė (4 t., b. l. 41–42). Ikiteisminio tyrimo metu G. B. nurodė kiek kitokias įvykio aplinkybes ir aiškino, jog nesudavė nė vieno smūgio K. J.. Prieš įvykį su K. J., dar buvo kilęs konfliktas bendrabučio penktame aukšte, vyko muštynės tarp K. J., V. ir R. S., ar gavo kokius smūgius to konflikto metu K. J., nežino. Toliau viskas vyko maždaug po 10 minučių, ji (G. B.) buvo bute, G. ir G. buvo laiptinėje, iš sesių pasakojimo žino, nes pati įvykio pradžios nematė, kad K. J. atėjo ieškodama V., o G. liepė eiti jai iš ketvirto aukšto, tuomet K. J. čiupo G. už gerklės, G. gynė seserį, ji (G. B.) būdama bute išgirdo seserų balsus ir išėjo į laiptinę, pamatė, jog seserys susikibusios su K. J., jos visos bendrai mušėsi, tada ir ji (G. B.) įsikišo ir bandė jas visas išskirti, tada triukšmą išgirdo mama (K. B.) ir atitraukė K. J. nuo jų. Ji nematė kaip mama atitraukė K. J., jos nuėjo į butą ir tuo viskas baigėsi. Nematė, kad mama būtų tempusi K. J. už plaukų (2 t., b. l. 45–46). Dar kitos apklausos ikiteisminio tyrimo metu G. B. nurodė, jog tyčia smūgių K. J. nesudavė, tik nuo pastarosios gynėsi, mama (K. B.) atėjusi rėkė ant K. J., tačiau pastarajai nieko nedarė. Matė, kaip iš penkto aukšto atbėgo kažkokie žmonės bei K. J. draugas. Sužalojimų K. J. negalėjo padaryti (2 t., b. l. 53). Taigi, G. B. parodymai vis kito, tai nurodant, kad motina jas išskyrė, tai teigiant, jog motina tik šaukė ir apskritai nieko nedarė. Be to, G. B. parodymai prieštarauja K. B. parodymams, jog kitos dukros tik stovėjo šalia ir nebuvo susikibusios, nes G. B. nurodė, jog jos visos trys sesės ir K. J. buvo susikibusios ir tik motina jas atskyrusi.

7.6.4. Apylinkės teismo posėdžio metu G. B. nurodė, jog viskas vyko ketvirto aukšto laiptinės aikštelėje, iš penkto aukšto atėjo K. J., klausė, kur gyvena V., ji atsakė, jog eitų į savo aukštą, tada K. J. griebė jai už gerklės, po to atėjo sesės G. ir G., mama jas visas išskyrė, atėjo K. J. draugas ir pastarąją išsivedė. K. J. prieš tai su kažkuo mušėsi penktame aukšte, ji (G. B.) nematė, kas šio konflikto metu buvo padaryta K. J.. Mama tik išskyrė jas – ją, G., G. ir K. J.. Be to, nurodė, jog ji (G. B.) stovėjo viena tarpduryje tarp ketvirto aukšto aikštelės ir laiptinės, G. ir G. buvo toliau koridoriuje, K. J. nulipo viena, nieko nesinešė, lipdama laiptais paklausė, kur gyvena V., iš karto po jos (G. B.) atsakymo, stvėrė jai už gerklės, tuomet atėjo sesės, po atėjo ir mama. Nematė, ką darė sesės. Mama atėjo tuo pačiu metu, kaip ir K. J. draugas. Daugiau laiptinėje žmonių nebuvo. Mama prieš K. J. smurto nenaudojo. Sesės K. J. nieko nedarė, stumdėsi tik ji ir K. J. dviese. Autobuse nekalbėjo, jog sumušė K. J. (4 t., b. l. 38–40). Ikiteisminio tyrimo metu G. B. nurodė, jog apie 22 val. ji su sese stovėjo ketvirto aukšto koridoriuje, prie jų priėjo K. J. ir paklausė, kur rasti V., tada ji (G. B.) atsakė, jog nesakys, ir liepė išeiti iš koridoriaus, po šių žodžių K. J. ją puolė (paėmė su ranka už gerklės), jos susistumdė, G. bandė K. J. patraukti, tačiau nepavyko, K. J. puolė ir G., tuomet atbėgo kita sesuo G., kuri taip pat bandė jas išskirti, tačiau nepavyko, po to atbėgusi K. B. patraukė K. J., po to atbėgo K. J. draugas ir pastarąją išsivedė (1 t., b. l. 35–36). Kitos apklausos ikiteisminio tyrimo metu G. B. nurodė, jog sausio 6 d. vakare ji ir sesuo G. buvo bendrabučio ketvirtame aukšte, iš penkto aukšto atėjo K. J., ieškojo V., ji (G.) pasakė K. J. eiti iš aukšto, tada K. J. griebė jai už kaklo. K. J. stumdė ją ir G., jos gynėsi nuo K. J., tada atėjo G. parūkyti ir mėgino patraukti K. J. nuo jų, G. K. J. niekur nesudavė, po to atėjo K. B., ši patraukė K. J. nuo jų, suimdama K. J. ties juosmeniu, už plaukų netempė. Tyčia K. J. niekas nemušė, jos visos tik gynėsi. Mano, kad K. J. galėjo susižaloti prieš tai vykusiame konflikte penktame aukšte (2 t., b. l. 88–89). Dar kitos apklausos ikiteisminio tyrimo metu G. B. nurodė, jog K. J. nemušė, mama K. J. netampė už plaukų, laiptinėje buvo tik ji su seserimis, jų mama bei K. J., kitų asmenų nebuvo, jei būtų buvę, būtų mačiusi. Tik po visko atbėgo K. J. draugas ir pastarąją išsivedė. Autobuse važiuodama niekam nesigyrė ir nepasakojo, kaip sumušė K. J. (2 t., b. l. 96). Iš nurodytų G. B. parodymų matyti, kad jos pozicija ir parodymai kito, teisme ji nurodė, kad visos sesės buvo kartu nuo pat įvykio pradžios, jos visos su K. J. buvo susikibusios, vėliau teisme jau nurodė priešingai, kad tik ji su K. J. stumdėsi, o sesės K. J. nieko nedarė, o ikiteisminio tyrimo metu G. B. teigė, kad ji buvo tik su G. kartu, o G. atbėgo vėliau ir visos jos stumdėsi, gynėsi nuo K. J., be to, teisme G. B. nurodė, kad mama smurto nenaudojo, tik išskyrė jas visas, o ikiteisminio tyrimo metu dar buvo papildomai nurodžiusi, kad mama paėmė K. J. už juosmens. Kartu pažymėtina, kad G. B. parodymai prieštarauja ir K. B. parodymams, nes, priešingai nei G. B., K. B. parodė, kad skyrė tik G. ir K. J., o kitos dukros tik stovėjo šalia, tai darė paėmusi ne už juosmens, o už pečių.

7.6.5. Apylinkės teismo posėdžio metu G. B. parodė, jog įvykio vakarą buvo konfliktas bendrabučio penktame aukšte, buvo daug žmonių, stumdėsi, vienų nepažįsta, kitų neatsimena, kai visi pradėjo labiau stumdytis, ji grįžo į ketvirtą aukštą, po kurio laiko atėjo K. J., klausė, kur V. gyvena, G. pasakė, kad nesakys, ir nurodė K. J. išeiti, tuomet K. J. čiupo G. už gerklės, ji (G. B.) ir G. priėjo arčiau ir pradėjo traukti K. J., tada K. J. griebė jai (G. B.) už gerklės, ji K. J. patraukė ir tuomet atėjo mama, patraukė visas ir išsivedė namo. Be to, nurodė, jog ji (G. B.) su G. stovėjo laiptinės fojė, K. J. atidarė duris ir klausė, kur V. gyvena, tuomet G. atėjo uždaryti durų ir pasakyti, kad K. J. eitų į savo aukštą, bet K. J. griebė G. už kaklo. Pašalinių asmenų konflikto metu nematė. Nematė, kad K. J. būtų sumušta, bėgtų kraujas (4 t., b. l. 40–41). Ikiteisminio tyrimo metu G. B. parodė, jog apie 22 val. jai būnant koridoriuje su sese G. prie jų priėjo K. J., kuri paklausė, kur rasti kaimynę, tačiau G. neatsakė ir liepė eiti lauk iš koridoriaus, po šių žodžių K. J. puolė G. smaugti, tada ji (G. B.) puolė ginti G., norėjo patraukti K. J., tačiau K. J. puolė ir ją. Ji su sese jokių smūgių K. J. nesudavė, tik stumdėsi. Kai jos stumdėsi, atbėgo kita sesuo G., kuri bandė jas išskirti, tačiau jai nepavyko, tada atbėgo mama, kuri patraukė K. J. (1 t., b. l. 37). Kitos apklausos metu G. B. parodė, jog ji buvo su seserimis G. ir G. savo aukšto koridoriuje ketvirtame aukšte, G. rūkė, o jos šiaip buvo, tada iš penkto aukšto atėjo K. J., ieškojo kaimynės V., G. liepė K. J. eiti iš aukšto, tada K. J. griebė G. už kaklo ir pradėjo stumdytis, ji (G. B.) traukė K. J. už rankos, atitraukė, bet tada ją pačią puolė K. J., paskui G. jas mėgino išskirti, tada mama išgirdo triukšmą, atėjo ir patraukė K. J. už rankos, už plaukų netempė. K. J. atsisėdo ant laiptų, tada mama jas išsivedė namo. Prieš tai K. J. mušėsi penktame aukšte su kažkuo, kai atėjo į jų aukštą, jai (K. J.) buvo suvelti plaukai, iš kažkur bėgo kraujas, atrodo iš piršto (2 t., b. l. 134–135), o dar kitoje ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje G. B. parodė, jog tyčia K. J. užgauti negalėjo, lengvai pastarąją stūmė, kai buvo smaugiama G., K. J. stūmė už peties. K. J. pati jas puolė. Jokių kitų asmenų laiptinėje nebuvo, prie K. J. mama nelindo visai, nematė, kad seserys būtų sudavusius K. J., jokių K. J. draugių nematė (2 t., b. l. 142). Taigi, G. B. parodymai tiek iš esmės prieštarauja jos pačios duotiems kitiems parodymams, tiek ir kitų proceso dalyvių duotiems parodymams, nes G. B. nurodė priešingas aplinkybes nei jos motina bei seserys, duodamos parodymus tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Pastebėtina, kad teisme G. B., priešingai nei G. B., nurodė, jog visos seserys buvo kartu nuo pat konflikto pradžios. Be to, G. B. nė karto nenurodė, kad jai K. J. dar iki konflikto būtų tempusi už kuodo (plaukų), taip nurodydama priešingas aplinkybes nei K. B.. Pati G. B. teisme parodė, kad motina jas atskyrė, nors ikiteisminio tyrimo metu jos pozicija kito, nurodant, kad motina K. J. patraukė paėmusi už rankos (K. B. teigė paėmusi už pečių, o G. B. teigė, jog buvo imta už juosmens), ir galiausiai teigiant, jog K. B. apskritai nelindo prie K. J..

7.7. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo vadovautis ir liudytojų G. S., J. B. (Z.) duotais parodymais apylinkės teisme (3 t., b. l. 189 – 192, 192–193), nes apie šių liudytojų galimą buvimą įvykio vietoje ir neva apie jų žinomas aplinkybes nurodė vienintelė K. B. ir tai ji padarė tik apylinkės teismo posėdžio metu, nors prieš tai buvusių apklausų metu teigė, kad daugiau niekas įvykio nematė, be to, minėtų liudytojų parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims, todėl laikytini nepatikimais. Pažymėtina, kad G. S. nurodė aplinkybes, kurių nenurodė nė viena iš B., t. y. jog pastarosios su K. J. sukonfliktavo dar penktame bendrabučio aukšte ir tik vėliau visas konfliktas persikėlė į ketvirtą aukštą, taip pat ši liudytoja teigė, kad K. J. buvo viena, jog kitų asmenų nebuvo, o tai šiuo atveju prieštarauja K. J., D. J., R. S., A. B. parodymams. Liudytoja J. B. (Z.) taip pat nurodė aplinkybes, prieštaraujančias objektyviems bylos duomenims, t. y., kad visi konfliktai buvo pasibaigę jau 21 val., nors iš bylos duomenų matyti, kad tik nuo 22 val. prasidėjo konfliktas tarp nukentėjusiosios ir K. B. bei B., be to, ši liudytoja teigia, jog kitą dieną po įvykio, apie 9–10 val., kalbėjo su K. J., nors iš byloje esančio nutarimo paleisti į laisvę laikinai sulaikytą K. J. matyti, jog pastarajai šis nutarimas buvo paskelbtas tik 2018 m. sausio 7 d. 10.45 val. (4 t., b. l. 25), taigi K. J. niekaip negalėjo nei su D. J., nei su J. B. (Z.) kalbėtis po įvykio kitą dieną liudytojos nurodomu laiku. Nors J. B. (Z.) teigė, kad D. J. įvykio metu negalėjo būti, tačiau byloje nėra jokių paikimų duomenų, patvirtinančių šiuos liudytojos teiginius.

7.8. Apeliantės skunduose akcentuoja, kad neva K. J. prašiusi D. J. liudyti teisme, todėl mano, kad pastarosios parodymai neleistini. Atkreiptinas apeliančių dėmesys į tai, jog vien asmens prašymas paliudyti teisme nelaikytinas neteisėtu veiksmu ir nedarantis tokio liudytojo parodymų savaime nepatikimais ar neleistinais, jei minėtas liudytojas nėra prašomas duoti melagingus parodymus teisme, o tiesiog yra prašoma papasakoti tai, ką matė, žino apie vykusį įvykį, ir tokio liudytojų parodymus patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Šiuo atveju, net jei ir buvo prašoma paliudyti D. J. teisme, tai nedaro minėtos liudytojos parodymų neleistinais, nes byloje nėra jokių duomenų, kad D. J. būtų buvę prašoma duoti melagingus parodymus, tokių aplinkybių nepateikė ir pačios apeliantės. Be to, priešingai nei teigiama skunduose, D. J. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, esminių prieštaravimų neturi, juos patvirtina kiti bylos duomenys, todėl pagrindo jais nesivadovauti nėra.

7.9. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog anksčiau aptarti bylos duomenys (nukentėjusiosios K. J., liudytojų D. J., R. S., A. B., S. J. parodymai) tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apeliančių padarytos nusikalstamos veikos, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas apie tai, kad nuteistųjų K. B. ir G. B. veiksmuose pasireiškė visi nagrinėjamos nusikalstamos veikos požymiai. Įvertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad K. B. ir G. B. kaltei dėl joms inkriminuoto nusikaltimo patvirtinti duomenų pakanka ir jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

8. Apeliantė G. B. prašo atmesti jos atžvilgiu pareikštą civilinį ieškinį.

8.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

8.2. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

8.3. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji K. J. pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš K. B. ir G., G., G. B., ieškinyje prašė priteisti 2 000 eurų neturtinės žalos (3 t., b. l. 48–50). Pažymėtina, kad byloje yra neginčijamai nustatyta, kad K. B., G., G. ir G. B. bendrais tyčiniais veiksmais įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, K. J. atžvilgiu ir savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiąją sužalojo, sutrikdė jos sveikatą. Byloje esanti specialisto išvada (1 t., b. l. 52–53) patvirtina, jog K. J. dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad K. J. dėl K. B., G., G. ir G. B. nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, didelį stresą, šoką, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, tai šiuo atveju apylinkės teismo buvo pagrįstai pripažinta neturtine žala, padaryta K. J.. Teisėjų kolegija sprendžia, jog esant nurodytoms aplinkybės, nėra teisinio pagrindo atmesti nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį apeliantės G. B. atžvilgiu.

9. Apeliantė G. B. prašo iš jos nepriteisti proceso išlaidų.

9.1. BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. BPK 103 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

9.2. Iš bylos duomenų matyti, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2019 m. lapkričio 4 d. pateikė pažymą dėl 639,21 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, kurios susidarė dėl nukentėjusiosios K. J. interesų baudžiamojoje byloje atstovavimo (4 t., b. l. 55). Atsižvelgiant į tai, kad G. B. buvo pagrįstai pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, K. J. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė dėl nukentėjusiosios atstovavimo baudžiamojoje byloje Valstybės garantuojamos tarnybos patirtas išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti ir iš G. B..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų K. B. ir G. B. apeliacinius skundus atmesti.