Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. (M. S.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį, 264 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,pagal Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesiams,pagal Lietuvos Respublikos BK 264 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. spalio mėnesį, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. spalio 15 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai, turint tikslą platinti, automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikė ir gabeno iš Vilniaus miesto į Kaune, (duomenys neskelbtini), esantį viešbutį „(duomenys neskelbtini)“ ne mažiau kaip 0,244 g ir ne daugiau kaip 5 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių ir ne mažiau kaip 0,668 g ir ne daugiau kaip 20 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kol policijos pareigūnai 2012 m. spalio 15 d. laikotarpiu nuo 07.30 val. iki 09.30 val. įvykio vietoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kambaryje Nr. 501, šias narkotines medžiagas surado ir paėmė.

M. S. taip pat nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnį už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 14 d. 05.00 val. iki 2012 m. spalio 14 d. 07.00 val., kelio Vilnius – Kaunas nenustatytoje vietoje, automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad E. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, neteisėtai, neatlygintinai perdavė jai nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino, t. y. tyčia platino psichotropinę medžiagą nepilnametei E. B.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. S. laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 14 d. 07.00 val. iki 2012 m. spalio 15 d. 08.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, (duomenys neskelbtini), viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ 501 kambaryje, žinodamas, kad E. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, neteisėtai, neatlygintinai perdavė jai nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino, t. y. tyčia platino psichotropinę medžiagą nepilnametei E. B..

M. S. taip pat nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 264 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 14 d. 05.00 val. iki 2012 m. spalio 14 d. 07.00 val., kelio Vilnius – Kaunas nenustatytoje vietoje, automobilyje Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad E. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, įkalbinėdamas pabandyti ir nebijoti, lenkė nepilnametę E. B. ne gydymo tikslais vartoti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. S. laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 14 d. 07.00 val. iki 2012 m. spalio 15 d. 08.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, (duomenys neskelbtini), viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ 501 kambaryje, žinodamas, kad E. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, įkalbinėdamas, drąsindamas, teigdamas, kad tai sustabdys galvos skausmą, lenkė nepilnametę E. B. ne gydymo tikslais vartoti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą.

M. S. taip pat nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. spalio 15 d. laikotarpiu nuo 06.00 val. iki 08.30 val., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje - viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ adresu, (duomenys neskelbtini), Kaune, vartodamas necenzūrinius žodžius ir elgdamasis įžūliai, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, esant menkavertei dingsčiai, tyčia smogė buteliu nukentėjusiajai nepilnametei E. O., gim. (duomenys neskelbtini), mažiausiai vieną kartą į veidą, tuo padarydamas jai čiuopiamą kraujosruvą apatinio žandikaulio kairės pusės kampo srities minkštuosiuose audiniuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o mažametei nukentėjusiajai E. B., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia smogė nuskelto butelio šuke mažiausiai vieną smūgį į kairę ranką, tuo padarydamas E. B. kairės plaštakos penkto piršto pjautinę žaizdą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, po to tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, elgdamasis įžūliai ir vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kambaryje Nr. 501 ištepė krauju kiliminę dangą bei stiklo buteliu perrėžė viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ koridoriuje esančią sienos dangą, tuo sutrikdė viešbučio lankytojų rimtį bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 18346,40 lt turtinę žalą, t. y. tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką.

Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad jis turėjo suprasti ir suprato, jog E. B. yra nepilnametė. Šią išvadą teismas grindė liudytojų N. B., N. R., A. B., G. L. parodymais, tačiau nepagrįstai atmetė liudytojų J. V. ir V. K. parodymus apie tai, kad nukentėjusiosios atrodė kaip pilnametės. Nuteistasis tvirtina, kad objektyvių aplinkybių visuma leido jam pagrįstai manyti, jog nukentėjusiosios yra pilnametės. E. B. ir E. O. jis sutiko Vilniaus centre apie 5 val. ryto, merginos minėjo, jog grįžta iš naktinio klubo, įtarimų dėl amžiaus nesukėlė ir nukentėjusiųjų išvaizda – merginos naudojo ryškų makiažą, avėjo aukštakulnius batelius, E. B. smakre ir liežuvyje turėjo auskarus, merginų bendravimas taip pat leido manyti, jog jos yra pilnametės, kadangi jos pasakojo apie nepilnamečiams nebūdingą laisvalaikį, alkoholio vartojimą, santykius su vaikinais. Be to, byloje yra duomenų, kad E. B. galimai užsiiminėja prostitucija, ant nukentėjusiųjų kelnaičių rasti sperminio skysčio pėdsakai. Šios aplinkybės, pasak nuteistojo, rodo, kad ne tik nukentėjusiųjų išvaizda, bet ir jų elgesys, kalbos, gyvenimo būdas yra neadekvatus tikrajam jų amžiui, todėl jis neturėjo pagrindo abejoti nukentėjusiųjų žodžiais, kad jos yra studentės, E. B. – 18 metų amžiaus, E. O. – 17 metų amžiaus. Nuteistojo teigimu, byloje neįrodyta, kad jis turėjo suvokti ir suvokė, jog E. B. yra nepilnametė, todėl, nenustačius jo veikoje subjektyviųjų narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo nepilnamečiams bei lenkimo jas vartoti požymių, jis nepagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnį ir BK 264 straipsnio 2 dalį.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, automobilyje laikė ir gabeno ne mažiau kaip 0,244 g ir ne daugiau kaip 5 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių bei ne mažiau kaip 0,668 g ir ne daugiau kaip 20 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde nesutinka su jo veikų kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, teigia, kad turėjo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių neturėdamas tikslo jas platinti, psichotropine medžiaga – metamfetaminu neteisėtai disponavo ne jis, o nukentėjusiosios.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu. Pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ir kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Nusikaltimo objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bent vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų. Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba suvokia, kad jas neteisėtai parduoda ar kitaip platina, ir nori tai daryti. Šios veikos kvalifikavimui reikšmingas subjektyviosios pusės požymis – tikslas, kuris yra būtina nusikaltimo sudėties dalis. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas apibūdina kaltininko siekius, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu. Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Tikslas parduoti ar kitaip platinti gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba prieš įsigyjant šias medžiagas. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi faktas, ar pats kaltininkas vartoja šias medžiagas, taip pat rastų medžiagų kiekis, paruoštų vartoti dozių skaičius, asmens anksčiau padarytos panašios veikos, šių medžiagų įsigijimo, radimo aplinkybės ir kiti objektyvūs bylos duomenys.

Nuteistasis M. S. tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde neneigia turėjęs narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių be tikslo jas platinti, tačiau neigia disponavęs psichotropine medžiaga – metamfetaminu, tvirtina, kad metamfetamino turėjo nukentėjusiosios ir jį apsvaigino prieš jo valią. Tačiau tokią nuteistojo pateiktą įvykių versiją paneigia byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme išsamiai išnagrinėtų bei nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų įvertintų įrodymų visetas – nukentėjusiųjų parodymai, liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, specialistų išvados ir paaiškinimai bei kiti bylos duomenys.

Šioje byloje nukentėjusiosios E. B. ir E. O. buvo apklaustos pirmosios instancijos teismo posėdyje, taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo du kartus apklaustos ikiteisminio tyrimo pareigūno bei vieną kartą – ikiteisminio tyrimo teisėjo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuketėjusiųjų viso proceso metu duotus parodymus, pagrįstai atsižvelgė į nukentėjusiųjų amžių (E. O. įvykio metu buvo 15 metų amžiaus E. B. – 13 metų amžiaus), tai, kad įvykio metu E. B. buvo apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų, todėl galėjo kažkurias detales nurodyti skirtingai, subjektyviai įvertinti buvusius įvykius. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji E. B. parodė, kad, važiuojant M. S. vairuojamu automobiliu iš Vilniaus į Kauną, ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o E. O. gale. M. S. nurodymu E. O. iš po sėdynės ištraukė vieną permatomą maišelį, kuriame buvo baltos spalvos milteliai. Nukentėjusioji E. B. paaiškino, kad sustojus, M. S. siūlė E. O. pavartoti šių medžiagų, tačiau ji atsisakė, po to, pasiūlė ir jai (E. B.), ji sutiko ir jų pavartojo, vėliau M. S. viešbutyje vertė ją (E. B.) vartoti minėtas medžiagas. Nukentėjusioji E. B. parodė, kad M. S. pasakojo apie narkotikų poveikį, teigdamas, kad bus linksma, todėl ji norėjo išbandyti, miltelius vartojo juos įtraukiant per nosį, automobilyje vartojo vieną kartą, viešbutyje 5-6 kartus, visus kartus vartojo ir M. S., jis taip pat turėjo ir rūkė „žolę“ (4 t., 166-170 b. l.). Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusioji E. B. davė apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, t. y. parodė, kad M. S. turėjo ir miltelių, ir „žolės“, jis jai siūlė parūkyti „žolės“, tačiau ji atsisakė. Nukentėjusioji paaiškino, kad kelionės iš Vilniaus į Kauną metu ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, E. O. sėdėjo gale, M. S. pasakė, kad milteliai yra po galine sėdyne ir paprašė E. O. juos ištraukti, ten buvo du maži paketai, viename iš jų buvo milteliai, kitame – „žolė“, kelionės metu ji ir M. S. vartojo miltelius, viešbutyje taip pat juos vartojo, M. S. siūlė pavartoti miltelių, teigdamas, kad tai pagerins savijautą (2 t., 6-8 b. l.). Šie nukentėjusiosios E. B. parodymai iš esmės atitinka kitos nukentėjusiosios E. O. parodymus. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji E. O. parodė, kad M. S. liepė jai iš po sėdynės ištraukti maišelį, ji ištraukė du maišelius, viename iš jų buvo balti milteliai, kitame –„žolė“. M. S. pasiūlė joms pavartoti narkotikų, ji (E. O.) atsisakė, o E. B. įkalbėta M. S. kelionės metu kartu su juo pavartojo narkotikų, taip pat ji (E. B.) ne kartą vartojo narkotikus viešbutyje (4 t., 170-173 b. l.). Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusioji E. O. davė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, t. y. parodė, kad važiuojant į Kauną M. S. prašymu ji iš po automobilio sėdynės ištraukė vieną polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais, tuomet jie sustojo, M. S. įkalbinėjo vartoti narkotikų, ji atsisakė, o E. B. sutiko ir kartu su M. S. pavartojo miltelių. Viešbutyje M. S. taip pat įkalbinėjo jas vartoti miltelius, ji vėl atsisakė, o E. B. sutiko ir su M. S. vartojo miltelius (2 t., 48-49 b. l.). Netikėti tokiais nukentėjusiųjų parodymais nėra pagrindo, kadangi esminės įvykio aplinkybės apie tai, kad tiek narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, tiek psichotropinė medžiaga – metamfetaminas priklausė M. S., šias medžiagas jis laikė ir gabeno iš Vilniaus į Kauną, įkalbinėjo nukentėjusiąsias pavartoti šių medžiagų, E. O. atsisakė, o E. B. automobilyje, o vėliau ir viešbutyje kartu su M. S. vartojo psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, jų parodymuose iš esmės sutampa. Tuo tarpu nuteistojo M. S. parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme M. S. skirtingai nurodė esmines įvykio aplinkybes apie tai, kas turėjo baltų miltelių, kas ir kokiu būdu svaiginosi šiomis medžiagomis ir panašiai. Pirmosios instancijos teisme M. S. parodė, jog įvykio dieną matė pas vieną iš nukentėjusiųjų paketėlį su milteliais, iš merginų elgesio matėsi, kad jos kažką vartojo, tačiau jo akivaizdoje merginos narkotinių medžiagų nevartojo, jis negrasino merginoms ir nevertė jų vartoti narkotikus. M. S. tvirtino, kad pats miltelių nevartojo, merginos jį apsvaigino prieš jo valią, kažkokiu geliu tepdamos kaklo sritį (4 t., 84-88 b. l.). 2012 m. spalio 16 d. apklausos metu M. S. parodė, kad merginos turėjo baltos spalvos miltelių, viešbutyje abi tuos miltelius vartojo, sutraukiant juos per nosį. Tuo tarpu 2013 m. gegužės 14 d. apklaustas įtariamuoju M. S. parodė, kad tamsi mergina turėjo polietileninį paketą su baltos spalvos milteliais, viešbutyje ji bėre tų miltelių sau į kokteilį ir gėrė. Nuteistojo M. S. parodymus, kad abi merginos vartojo baltos spalvos miltelius, sutraukiant juos per nosį, paneigia ne tik pirmiau aptari nukentėjusiųjų parodymai, bet ir objektyvūs bylos duomenys. Iš 2012 m. spalio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje, t. y. viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kambaryje Nr. 501, kuriame buvo apsistojęs M. S. ir nukentėjusiosios, buvo rasti 2 paketėliai su narkotinėmis medžiagomis (1 t. 12-24 b.l.). 2012 m. spalio 23 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada Nr. 140-(5652)-IS1-6022 patvirtina, kad 2012 m. spalio 15 d. įvykio vietos apžiūros metu rasta žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurios masė yra 0,244 g., baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metemfetaminas, kurio masė yra 0,668 g. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 2046/12(01) matyti, kad E. O. šlapime opijatų, amfetaminų, kokaino, kokaino metabolitų ir etilo alkoholio nerasta (2 t., 69-70 b. l.) Tuo tarpu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 2045/12(01) patvirtina, kad E. B. šlapime rasta amfetamino ir metamfetamino (2 t., 32 b. l.). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 2051/12(01) matyti, kad M. S. šlapime taip pat buvo rasta amfetamino, metamfetamino, bei tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (3 t., 103 b. l.). Nuteistojo M. S. iškeltą versiją, jog jis buvo apsvaigintas prieš savo valią, tepant jam kaklą psichotropinių medžiagų turinčiu geliu, paneigia pirmosios instancijos teisme apklaustos specialistės paaiškinimai, kad tepalus per odą gali pasisavinti tik maži vaikai, suaugusio žmogaus fiziologija tokiu būdu medžiagų nepriima, jai (specialistei) tepalo konsistencijos narkotinių medžiagų neteko sutikti. Nuteistojo M. S. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ant maišelio su psichotropine medžiaga nerasta nei jo pirštų atspaudų, nei biologinės kilmės pėdsakų, nepatvirtina, tačiau ir nepaneigia jo kaltės padarius inkriminuojamas nusikatamas veikas, kadangi, kaip matyti iš 2012 m. lapkričio 2 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų cento specialisto išvados Nr. 140-(2653)-IS1-6181, rankų pėdsakai, išryškinti ant pateiktų dviejų plastikinių maišelių, rastų ir paimtų įvykio vietos metu, netinkami asmeniui identifikuoti, todėl sulyginti juos su M. S. rankų atspaudais nebuvo galimybės (1 t., 151 b. l.).

Pirmiau aptarti įrodymai paneigia apelianto pateiktą versiją, kad jis turėjo tik nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių be tikslo jas platinti, ir patvirtina, kad tiek narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, tiek psichotropinė medžiaga – metamfetaminas priklausė M. S., šias medžiagas jis neteisėtai laikė ir gabeno iš Vilniaus į Kauną, turėdamas tikslą platinti, tą įrodo ir jo atlikti veiksmai su šiomis medžiagomis. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalis – nuteistojo M. S. padarytai nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai, t. y. nustačius visus būtinus šios veikos sudėties požymius, todėl nėra pagrindo kvalifikuoti nuteistojo veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. S. taip pat nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnį už tai, kad, automobilyje ir viešbučio kambaryje neatlygintinai perduodamas E. B. nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, platino psichotropinę medžiagą nepilnametei E. B.. Be to, M. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 264 straipsnio 2 dalį už tai, kad, įkalbinėdamas E. B. pavartoti psichotropinės medžiagos - metamfetamino, drąsindamas ją, teigdamas, kad tai sustabdys galvos skausmą, lenkė nepilnametę E. B. ne gydymo tikslais vartoti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnį atsako tas, kas platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu nepilnamečiams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad už BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra baudžiamas asmuo, išplatinęs narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam nepilnamečiui.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 264 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padėjo nepilnamečiui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Nusikaltimo objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų. Lenkimu vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas laikomi bet kokie kaltininko veiksmai, kuriais jis siekia, kad nukentėjusysis imtų vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Lenkimas gali būti nukentėjusiojo įkalbinėjimas, siūlymai, patarimai, apgaulė ir panašiai.

Pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, kad M. S., įkalbinėdamas E. B. pavartoti psichotropinės medžiagos - metamfetamino, drąsindamas ją, teigdamas, kad tai sustabdys galvos skausmą, lenkė nepilnametę E. B. ne gydymo tikslais vartoti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, o neatlygintinai perduodamas E. B. nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino platino psichotropinę medžiagą nepilnametei E. B., tokiu būdu įgyvendindamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnyje bei 264 straipsnio 2 dalyje objektyviąją pusę.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnį bei 264 straipsnio 2 dalį kyla tik tuo atveju, kai kaltininkas žino arba turi ir gali suvokti, kad asmuo, kuriam jis platina narkotines ar psichotropines medžiagas, ir kurį jis lenkia vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis. Ar kaltininkas žino arba ar turi ir gali žinoti apie nukentėjusiojo amžių, sprendžiama pagal tai, ar jie buvo pažįstami, bendravo, iš nukentėjusiojo išvaizdos ir panašiai, t. y. pagal visas konkrečias bylos aplinkybes.

M. S. apeliaciniame skunde ginčija Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnio bei 264 straipsnio 2 dalies taikymą teigdamas, kad nežinojo ir nesuvokė, jog E. B. yra nepilnametė, tačiau toks jo teiginys skundžiame nuosprendyje argumentuotai paneigtas. Byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog M. S., lenkdamas nukentėjusiąją E. B. ne gydymo tikslais vartoti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą ir neatlygintinai perduodamas jai nenustatytą kiekį šios medžiagos, žinojo ir suprato, kad E. B. yra nepilnametė. Byloje nustatyta, kad M. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu nukentėjusioji E. B. buvo 13 metų amžiaus. Nors, M. S. apeliaciniame skunde teigia, kad objektyvių aplinkybių visuma leido jam pagrįstai manyti, jog nukentėjusiosios yra pilnametės, tačiau šį teiginį paneigia tiek byloje apklaustų liudytojų parodymų analizė, tiek kiti bylos duomenys. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas apsaugos darbuotojas, kuris buvo iškviestas į viešbutį iškart po įvykio, N. B. parodė, kad mergaitės atrodė labai jaunai, viena galimai buvo 13 metų amžiaus, kita vyresnė. Tokius liudytojo parodymus apie nukentėjusiųjų amžių patvirtina ir kartu su juo (N. B.) atvykusio kito apsaugos darbuotojo N. R. parodymai. Liudytojas N. R. parodė, kad merginos atrodė kaip vaikai, t. y. labai jaunai, jo manymu, apie 14-15 metų amžiaus. Šie liudytojų parodymai atitinka ir greitosios pagalbos stotyje dirbusios skubios pagalbos specialistės A. B. parodymus, kad merginoms galėjo būti iki 15 metų amžiaus. Liudytoja apklausta viešbučio administratorė G. L. taip pat parodė, kad E. B. atrodė 16-17 metų amžiaus. Netikėti tokiais liudytojų parodymais nėra pagrindo, juo labiau, kad, nukentėjusiąsias apklausus pirmosios instancijos teisme, praėjus apie metams laiko nuo aptariamų įvykių, teismo vertinimu, nukentėjusiosios savo išvaizda neatrodė kaip pilnametės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytoja paklaustos viešbučio darbuotojos J. V. parodymais, kad merginos atrodė 18-19 metų amžiaus, ir viešbučio direktoriaus V. K. parodymais, kad merginos neatrodė nepilnametės. Šie liudytojai, siekdami išvengti galimų nepatogumų, susijusių su nepilnamečių apgyvendinimu viešbutyje, gali būti suinteresuoti apibūdinti nukentėjusiąsias kaip vyresnio amžiaus, todėl duodami parodymus, jie galėjo ne tik sąžiningai klysti, bet ir sąmoningai apibūdinti kai kurias aplinkybes neteisingai. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad E. B. ir E. O. jis sutiko Vilniaus centre apie 5 val. ryto, merginos minėjo, jog grįžta iš naktinio klubo, jos naudojo ryškų makiažą, avėjo aukštakulnius batelius, E. B. smakre ir liežuvyje turėjo auskarus, pasakojo apie nepilnamečiams nebūdingą laisvalaikį, alkoholio vartojimą, santykius su vaikinais, kas leido jam (M. S.) manyti, jog jos yra pilnametės. Tokią M. S. poziciją iš dalies patvirtina byloje surinkti E. B. ir E. O. neigiamai charakterizuojantys duomenys (1 t. 139-140 b. l.), iš kurių matyti, kad E. B. elgesys nebuvo būdingas 13 metų mergaitei, ji elgėsi kaip vyresnio amžiaus mergina. Tačiau, net ir įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su M. S. versija, kad jis manė, jog merginos yra pilnametės. Kaip jau minėta, įvykio metu E. B. buvo 13 metų amžiaus, t. y. tarp jos tikrojo amžiaus ir pilnametystės buvo pakankamai didelis – penkerių metų skirtumas. Net ir būdamas kitos tautybės, atvykęs iš kitokios kultūros, kitokių papročių valstybės – Kirgizijos, M. S. vis tiek galėjo ir privalėjo atskirti 13 metų amžiaus mergaitę nuo pilnametės. Ši aplinkybė, įvertinus ją visumoje su pirmiau aptartais įrodymais, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog M. S. turėjo suprasti ir suprato, kad E. B. yra nepilnametė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, M. S. padarytos nusikalstamos veikos, lenkiant E. B. vartoti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą ir neatlygintinai perduodant jai šią medžiagą, tinkamai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnį ir 264 straipsnio 2 dalį.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. S. bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų taip pat nepažeidė, atsižvelgė tiek į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, tiek į kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nuteistajam paskirtos bausmės tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tiek galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, jų švelninti nėra teisinio pagrindo, be to, to neprašoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.