Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 27 d. nutarties, kuria netenkinti L. J. ir M. S. skundai ir Vilniaus apskrities vyriausiosios tyrėjos policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2026 m. vasario 6 d. nutarimas Nr.10-ANR_N-3447-2026, paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos 2026 m. vasario 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3447-2026 (toliau – ir Nutarimas) L. J. pripažinta kalta, padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje už tai, kad ji 2025 m. gruodžio 25 d. 17.30 val., (duomenys neskelbtini), per metus laiko pakartotinai vairavo transporto priemonę „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama teisės vairuoti, kai teisė vairuoti jai yra atimta. Taip pat ji vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą transporto priemonę. L. J. buvo paskirta nuobauda – 1 000 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė: specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 24 mėnesių terminui bei transporto priemonės „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra M. S., konfiskavimas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4.2. L. J. pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti, todėl jos veika pasižymi padidintu pavojingumu ir sistemiškumu. Pakartotinumas laikytinas sunkinančia aplinkybe, kuri pagal administracinės atsakomybės principus pateisina griežtesnių poveikio priemonių taikymą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

M. S. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra keliamas kaltės ar administracinio nusižengimo kvalifikavimo klausimas, nesutinkama su paskirta administracinio poveikio priemone – turto konfiskavimu. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, įvertina jos teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

6. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Institucija, skirdama L. J. administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą, proporcingumo principo nepažeidė. Nustatyta, kad L. J. nagrinėjamo įvykio metu vairavo transporto priemonę, kai jai 2025 m. kovo 5 d. nutarimu nuo 2025 m. kovo 26 d. iki 2026 m. rugsėjo 25 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys patvirtina, kad tai nebuvo atsitiktinis L. J. nusižengimas. Pažymėtina, kad 2024 m. birželio 21 d. L. J. taip pat buvo nubausta pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, be kita ko, paskiriant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 11 d. iki 2025 m. sausio 10 d., tačiau tai nesulaikė jos nuo neteisėtų veiksmų ir ji nusižengė pakartotinai dar nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui. Negana to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu L. J. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją M. S. atsakomybei. Šiuo teismo nuosprendžiu jai taip pat buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams. Taip pat Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu L. J. nuteista pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, uždraudžiant vairuoti transporto priemones 4 metus, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, tai yra 2021 m. gruodžio 3 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad L. J. jau trečią kartą vairavo transporto priemonę, neturėdama tam teisės, už administracinius nusižengimus jai paskirtų baudų nemoka, o iki aptariamo administracinio nusižengimo 4 kartus buvo praradusi teisę vairuoti transporto priemones. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad L. J. tinkamų išvadų nedaro, elgiasi itin įžūliai ir toliau nesilaiko teisės aktų reikalavimų, daro naujus KET pažeidimus, nepaisydama visuomenėje priimtų taisyklių ir anksčiau jos atžvilgiu taikytų priemonių. Taigi, L. J. sistemingai ir piktybiškai pažeidinėja KET, yra itin nedrausminga vairuotoja, todėl nėra pagrindo spręsti, kad neskyrus jai transporto priemonės konfiskavimo, bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

9. Apeliaciniame M. S. skunde kategoriškai teigiama, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog jis leido savo buvusiai sutuoktinei L. J. naudotis transporto priemone, kuri nuosavybės teise nusižengimo padarymo metu jai nepriklausė, ir neigiama aplinkybė, jog apeliantas žinojo apie automobilio panaudojimą nusižengimui padaryti. Iš tiesų Gyventojų registro duomenys apie asmenį patvirtina, kad L. J. ir M. S. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl to nėra. Iš AB „Regitra“ Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos išrašo bei 2025 m. lapkričio 28 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad nagrinėjamo administracinių nusižengimo įvykdymo metu (2025 m. gruodžio 25 d.), L. J. vairuota transporto priemonė „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė M. S.. Tačiau iš byloje esančio AB „Regitra“ išrašo taip pat matyti, jog M. S. 2025 m. lapkričio 28 d. įsigijo transporto priemonę „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri dar iki 2024 m. spalio 25 d. priklausė L. J. (atkreiptinas dėmesys, kad L. J. pardavė šią transporto priemonę kitam asmeniui kitą dieną po to, kai 2024 m. spalio 24 d. įvykdė šiurkštų administracinį nusižengimą). Šiuo atveju svarbu yra tai, kad L. J. pirmą kartą teisė vairuoti transporto priemones atimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu už vairavimą esant neblaiviai. Apie tokį teismo sprendimą M. S. neabejotinai žinojo, nes teismo nuosprendžiu L. J. buvo perduota jo, kaip laiduotojo, atsakomybėn (teismo posėdyje jis dalyvavo kaip liudytojas). Nėra abejonės, kad M. S. buvo žinoma ir apie baudžiamąjį procesą jo buvusios sutuoktinės atžvilgiu Marijampolės apylinkės teisme Jurbarko rūmuose, kai 2021 m. lapkričio 16 d., kai buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kadangi ir šioje byloje jis dalyvavo turėdamas liudytojo statusą (pastarasis teismo procesas vyko iki sutuoktinių skyrybų pradžios). Todėl nelaikytini įtikinamais apeliacinio skundo argumentai, kad M. S. nei žinojo, nei leido naudotis nagrinėjamu atveju jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo labiau, kad juos paneigia byloje esanti informacija, kad 2024 m. birželio 1 d., tai yra gerokai po santuokos nutraukimo, L. J. vairavo kitą M. S. priklausantį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria taip pat buvo padarytas administracinis nusižengimas. Visos šios nustatytos aplinkybės rodo buvusių sutuoktinių dar vis esamą tarpusavio ryšį, ir iš esmės paneigia apelianto teiginius nežinojus, kad L. J. neturi teisės vairuoti transporto priemones.

10. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Taigi, priešingai nei skunde nurodo M. S., kad vien ta aplinkybė, kad transporto priemonės raktai galėjo būti prienami tretiesiems asmenims, savaime nereiškia savininko sutikimo ar leidimo naudotis automobiliu, pažymėtina, jog transporto priemonės savininkas, turi būti rūpestingas ir atsakingas, kad jam priklausanti transporto priemonė nebūtų paimta pašalinių asmenų ir su ja nebūtų daromi administraciniai nusižengimai. Transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugodamas transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo, nes transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, perdavimas valdyti asmeniui neturinčiam teisės vairuoti, kuriam jau buvo atimta vairavimo teisė už tokį pažeidimą, kelia didelę grėsmę visuomenės saugumui. Šiuo atveju reikšmingi yra ir AB „Regitra“ pateikti duomenys, jog pats M. S. niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, nepaisant to 2023 m. balandžio 28 d. nutarimu iš jo buvo atimta teisė vairuoti nuo 2023 m. gegužės 18 d. iki 2023 m. lapkričio 17 d., taip pat 2025 m. spalio 8 d. nutarimu atimta teisė vairuoti nuo 2025 m. spalio 29 d. iki 2027 m. balandžio 28 d., kas akivaizdžiai patvirtina aplinkybę, jog tiek L. J., tiek M. S. vairuoti transporto priemones neįgijus tokios teisės ar šiai teisei esant atimtai, yra visiškai normalus ir priimtinas elgesys. Aukštesniojo teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms nagrinėjamu atveju visiškai pagrįstai buvo taikyta administracinio poveikio priemonė – automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo leidėjas, siekdamas užkardyti asmenų, kuriems teisė vairuoti transporto priemones yra atimta ar sustabdyta, elgesį, kai jie, nepaisydami specialiosios teisės atėmimo ar sustabdymo, ir toliau vairuoja transporto priemones, sankcijoje už šį nusižengimą (šiuo atveju – transporto priemonės vairavimą, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta) nustatydamas ne tik piniginę baudą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bet ir galimą transporto priemonės konfiskavimą neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017). Šiuo atveju M. S. pageidavimas neskirti administracinio poveikio priemonės negali būti prioritetizuojamas, nes įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, o ne asmens, siekiančio išvengti neigiamų pasekmių. M. S. neabejotinai suprato ir žinojo, kad jo buvusi sutuoktinė teisės vairuoti transporto priemones gali neturėti, tačiau, kaip matyti iš jo parodymų apylinkės teismo posėdžio metu, šia aplinkybe visiškai nesidomėjo, tačiau jos anksčiau naudotą automobilį iš trečio asmens įsigijo. Todėl konstatuotina, kad M. S. dėl administracinės poveikio priemonės taikymo patiriami nuostoliai ir nepatogumai yra adekvatus jo aplaidaus nerūpestingumo ir neveikimo, kaip automobilio savininko, rezultatas.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad automobilio konfiskavimas yra kraštutinė ir šiuo atveju per griežta priemonė, pritaikyta be pakankamų įrodymų ir tinkamų motyvų, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo pritarti tokioms išvadoms. Sistemingai pareigų susijusių su transporto priemonių eksplotavimu pažeidinėjimas būtent ir leido Institucijai bei apylinkės teismui daryti išvadas, kad yra būtina taikyti administracinio poveikio priemonę - transporto priemonės konfiskavimą, nenustačius jokių aplinkybių, kurios rodytų šios taikytos priemonės neproporcingumą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su teisės pažeidimu, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti kenkiant visuomenei. Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ANK nurodytiems pažeidimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-64-697/2015).???

13. Apibendrindamas aukštesnysis teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo neskirti administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo arba taikyti ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatytą konfiskuotino turto vertės išieškojimą, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 27 d. nutartį nepakeistą ir M. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.