Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-05-07 · Civilinė byla Nr. e2-1627-657/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-07
Bylos Nr.
e2-1627-657/2018
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00182-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Ieškovas
Solaris Bus
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“
Civilinė byla Nr. e2-1627-657/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00182-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.11.4.1.; 3.1.7.11.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 7 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Žibutė Budžienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Solaris Bus & Coach S.A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų viešajame pirkime panaikinimo ir viešojo pirkimo konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis. Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Solaris Bus & Coach S.A kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti atsakovės UAB „Kauno autobusai“ 2018 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 02-190; 2) pripažinti atsakovės UAB „Kauno autobusai“ viešojo pirkimo „Naujų troleibusų ir jų eksploatavimui reikalingų detalių bei įrangos pirkimas“, viešojo pirkimo Nr. 353743 procedūras ir sąlygas nepagrįstomis ir neteisėtomis dėl be teisėto pagrindo taikyto Viešųjų pirkimų įstatymo; 3) pripažinti atsakovės UAB „Kauno autobusai“ vykdomo viešojo pirkimo „Naujų troleibusų ir jų eksploatavimui reikalingų detalių bei įrangos pirkimas“ sąlygų 10.8. punktą neteisėtu ir panaikinti; 4) nutraukti viešojo pirkimo „Naujų troleibusų ir jų eksploatavimui reikalingų detalių bei įrangos pirkimas“ procedūras; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė UAB „Kauno autobusai“ vykdo tarptautinės vertės viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Naujų troleibusų ir jų eksploatavimui reikalingų detalių bei įrangos pirkimas“. Ieškovas perkančiajai organizacijai pateikė prašymą paaiškinti ir patikslinti pirkimo sąlygas, tačiau atsakovė nepagrįstai šį paklausimą laikė ikiteisminio ginčo pretenzija, tokiu būdu suvaržė ieškovo teises ne tik teikti pastabas dėl Pirkimo sąlygų pakeitimo, bet ir apribojo veiksmingos teisinės gynybos principo užtikrinimą, pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo principą. Pirkimas vykdomas netinkamai pritaikius teisės aktų normas, pirkimo sąlygos nėra pakankamai aiškios, kas savaime tokį viešąjį pirkimą daro neteisėtu. Ieškovas inicijavo pastabų teikimą dėl viešojo pirkimo dokumentų akivaizdžių dviprasmybių ir galimo prieštaravimo ne tik Lietuvos nacionalinei teisei, bet ir Europos Sąjungos teisei. Be to, perkančioji organizacija ieškovės 2018 m. vasario 7 d. paklausimą laikydama pretenzija, privalėjo sustabdyti pirkimo procedūras, tačiau to nepadarė. Tokiais savo veiksmais atsakovė grubiai pažeidė viešųjų pirkimų principus. Pirkimą savo veiklai vykdyti ir užtikrinti troleibusų atnaujinimą vykdo atsakovė, o netinkamas teisės aktų taikymas, t. y., kad viešasis pirkimas yra paskelbtas ne pagal direktyvą 2014/25/ES, o pagal direktyvą 2014/24/ES, galimai neleistinai apribojo tiekėjų dalyvavimą viešajame pirkime. Perkančioji organizacija 2018 m. vasario 15 d. sprendime, neva, sutiko su ieškovo pareikštais pastebėjimais, kad ekonominio naudingumo vertinimo C kriterijaus reikšmė yra diskriminacinė, dėl to turi būti panaikinta, tačiau padaryti pirkimo sąlygų patikslinimai yra fiktyvūs, turinio prasme jie nesiskiria nuo tų sąlygų, dėl kurių ieškovas 2018 m. vasario 7 d. teikė paklausimą. Atsakovė ištrynė Pirkimo sąlygose buvusias dviprasmybes, bet tai nekeičia esmės, kad pirkimas galimai yra vykdomas ne pagal tą taikytiną teisę. Teiginiai, kad vis vien ieškovė analogiškais motyvais būtų ginčijusi sprendimus ikiteismine tvarka, nesuderinamas su perkančiųjų organizacijų pareiga visose viešojo pirkimo stadijoje ir visose perkančiosios organizacijos sprendimuose vadovautis viešųjų pirkimų principais. Sudaryti jungtinės veiklos sutartį su Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigojo Aprašo nuostatos, todėl tik jungtinės veiklos pagrindu galėtų būti teikiama paraiška dėl finansavimo, bet ne dėl viešųjų pirkimų procedūrų. Viešojo pirkimo sutartis bus sudaroma tik su atsakove, tik atsakovė bus materialaus turto naudotoja, tik atsakovė buvo atsakinga už viešuosius pirkimus, todėl tik atsakovė turėjo taikyti Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto, ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymą (2017 m. gegužės 2 d. Nr. XXIII-328), nes šią pareigą jai numatė šio įstatymo 8 straipsnis, kadangi yra įsigyjami troleibusai, kurie yra susiję su jos išimtinėmis teisėmis šioje srityje Kauno mieste. Tik atsakovė, o ne Transporto investicijų direkcija ar Kauno miesto savivaldybės administracija, buvo atsakinga dėl tinkamai nustatytos taikytinos teisės vykdomam pirkimui. Nėra jokių duomenų, kad šis pirkimas vykdomas pagal įgaliojimą, todėl atsakovės pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos konsultacija ginčo dalykui neaktuali. Ieškovas nesiekia išimtinai sau palankių sąlygų, nes jo gaminami troleibusai atitiktų aukščiausių balų skyrimo kriterijus, tačiau pirkimo sąlygos tokios, kokios yra dabar, būtų neproporcingai palankios tiekėjams, kurių troleibusai tenkintų tik privalomus pagal Technines specifikacijas reikalavimus, dėl to balų skyrimas už privalomus pagal Techninę specifikaciją reikalavimus yra neteisėtas. Visiškai nepagrįstai už tai, kas yra privaloma pagal pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 3.1. punktą, bus duodamas C kriterijaus ekonominio naudingumo subkriterijaus CB balas, kuris būtų lygus 1. Toks reikalavimų dualumas nėra galimas, proporcingas ir lygiateisiškas. Atsakovės nustatyti kokybiniai kriterijai turėtų suteikti papildomus balus už pranašesnius pasiūlymus nei nustatyta Techninėje specifikacijoje, tačiau šiuo atveju už privalomus reikalavimus nepagrįstai bus suteikiami papildomi balai, o tokiu būdu bus iškreiptas ir lygiateisiškumo ir skaidrumo principas.

Atsakovė UAB „Kauno autobusai“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepime ir triplike nurodė, kad ieškovo 2018 m. vasario 7 d. raštas negali būti vertinamas kitaip, kaip tik pretenzija, nes atitinka pretenzijai keliamus reikalavimus. Jame ginčijamas Konkurso sąlygų teisėtumas bei reikalaujama ne tik jas patikslinti / pakeisti, o tariamai neteisėtą pirkimą nutraukti. Pagal Konkurso sąlygas net ir praleidus terminą pretenzijai dėl Konkurso sąlygų pateikti, tiekėjams išlieka galimybė netiesiogiai ginčyti Konkurso sąlygas (Konkurso sąlygų 7.1. p.) ir įgyvendinti savo teisę kvestionuoti Konkurso sąlygas. Ieškovo rašto vertinimas kaip pretenzijos ar paklausimo neturi jokios įtakos jo ar kitų tiekėjų teisėms ar pareigoms, nes perkančiajai organizacijai atnaujinus pretenzijos pateikimo terminą ir ją išnagrinėjus, faktiškai buvo įgyvendinta ieškovo teisė ginti savo manomai pažeistas teises. Pakeitus Konkurso sąlygas bei pratęsus pasiūlymų pateikimo terminą buvo užtikrinta tiekėjų galimybė rengiant pasiūlymus tinkamai atsižvelgti į atliktus Konkurso sąlygų pakeitimus, todėl ieškovas, nepateikdamas jokių įrodymų, tik deklaratyviai teigia, kad buvo pažeistos kitų tiekėjų teisės ir teisėti interesai dėl to, kad perkančioji organizacija nesustabdė pirkimo. Ikiteisminis ginčo nagrinėjimas buvo įvykdytas tinkamai, nebuvo užkirstas kelias tiekėjui toliau ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus, užtikrinant procedūrų operatyvumą bei išlaikant perkančiosios organizacijos ir tiekėjos interesų balansą. Atsakovė pagrįstai nusprendė vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu, o ne komunaliniam sektoriui skirtu Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymu, nes konkursas yra perkančiosios organizacijos, veikiančios pagal 2017 m. lapkričio 16 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. 280, sudarytos su Kauno miesto savivaldybės administracija, įgyvendinamo projekto „Naujų ekologiškų Kauno miesto viešojo transporto priemonių (troleibusų) įsigijimas“ etapas, dalis projekto yra finansuojama iš Kauno miesto savivaldybės ir atsakovės lėšų, o dalis iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos. Didesnės apimties pirkimas yra patrauklesnis platesniam gamintojų ratui ir tikėtinai gali pritraukti daugiau tiekėjų iš visų ES valstybių narių. Atsakovė yra ir perkančioji organizacija, ir perkantysis subjektas, vykdantis įstatyme numatytą veiklą. Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu taikomos tik Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, nes šiuo atveju savivaldybė taip pat įsigyja troleibusus, kurių pati nenaudos. Kai objektyviai neįmanoma nustatyti, kuri pirkimo objekto, apimančio kelias veiklos rūšis, naudojimo sritis yra pagrindinė, o skirtingoms dalims taikomas skirtingas įstatymas, pirkimas atliekamas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, todėl ieškovo argumentai, dėl netinkamo įstatymo taikymo visiškai nepagrįsti. Atsakovė pagrįstai vadovavosi viešai pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos konsultacija, kurioje, pateikiant panašią situaciją, nurodoma vadovautis klasikinio sektoriaus įstatymu. Konkurso sąlygas perkančioji organizacija iš anksto derino su Transporto investicijų direkcija, kuri konkurso organizavimui pagal Viešųjų pirkimų įstatymą pritarė. Ieškovas nepateikė jokių argumentų, kurios konkrečiai jo teisės ir kokiu būdu yra pažeistos taikius griežtesnį, t. y. Viešųjų pirkimų įstatymą. Ieškovas, nesutikdamas su kriterijaus „Troleibusų kėbulo tipas (C)“ vertinimo tvarka, siūlė atsisakyti Konkurso sąlygų 10.8 punkte pateiktos nuostatos dėl ginčijamo kriterijaus vertinimo ir neskirti tiekėjams balų už tai, kad troleibuso karkasas bus padengtas antikorozine danga. Perkančioji organizacija patikslino Techninės specifikacijos 3.2. punktą, tačiau jis nėra toks, kokio pageidavo ieškovas. Ieškovas siekia išimtinai sau palankių sąlygų, kas nesuderinama su tiekėjų lygiateisiškumo principo reikalavimais. Pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus „Troleibusų kėbulo tipas (C)“ nediskriminuoja tiekėjų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė UAB „Kauno autobusai“ vykdo tarptautinės vertės viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Naujų troleibusų ir jų eksploatavimui reikalingų detalių bei įrangos pirkimas“ (pirkimo Nr. 353743). Pirkimas vykdomas pagal UAB „Kauno autobusai“ Laikinosios naujų troleibusų viešųjų pirkimų komisijos 2017 m. gruodžio 19 d. protokolu Nr. 260 patvirtintas Konkurso sąlygas, kurias ne kartą aiškino atsakydama į tiekėjų pakalusimus.

Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija siekia įsigyti naujus žemagrindžius troleibusus, pritaikytus vežti keleivius miesto sąlygomis, ir jiems reikalingas techninio aptarnavimo detales ir medžiagas, negarantines detales ir medžiagas, mokymus, reikalingus troleibusų eksploatavimui, bei įrangą, reikalingą troleibusų diagnostikai ir remontui. Perkančiajai organizacijai veikiant pagal jungtinės veiklos sutartį su Kauno miesto savivaldybės administracija ir kartu ketinant įgyvendinti projektą „Naujų ekologiškų Kauno miesto viešojo transporto priemonių (troleibusų) įsigijimas“, kuris iš dalies finansuojamas 2014–2020 metų Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ priemonės Nr. 04.5.1-TID-V-517 „Miesto viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas“ struktūrinių fondų lėšomis, dalis numatomų įsigyti naujų žemagrindžių troleibusų gali būti iš dalies finansuojama struktūrinių fondų lėšomis (Pirkimo sąlygų 1.1. p., 2.1. p.).

Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai perkančioji organizacija ieškovo 2018 m. vasario 7 d. paklausimą laikė pretenzija, dėl pirkimui taikomo įstatymo pagrįstumo, bei konkurso sąlygų teisėtumo viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo pažeidimo ir viešojo pirkimo vykdymo teisėtumo.

Dėl pirkimo procedūroms taikytinos teisės

Ieškovo teigimu, atsakovės UAB „Kauno autobusai“ vykdomas pirkimas patenka į Lietuvos Respublikos Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (2014/25/ES direktyvos) taikymo sritį, todėl perkančioji organizacija nepagrįstai pirkimui taiko Viešųjų pirkimų įstatymą (2014/24/ES direktyva). Tokią savo nuomonę ieškovas grindė argumentais, kad atsakovė pirkimo dokumentuose naudojo sąvoką „pirkimo subjektas“, o ne „perkančioji organizacija“; kad pirkimo dokumentuose yra vartojamos Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo sąvokos, o ne Viešųjų pirkimų įstatyme naudojamos sąvokos. Ieškovo teigimu, pagrindinė perkančioji organizacija yra ne Kauno miesto savivaldybės administracija, bet atsakovė UAB „Kauno autobusai“, nes būtent ji užsiima keleivių vežimu troleibusais mieste, t. y. ji užsiima ūkine komercine veikla ir teikia transporto paslaugas; tik atsakovė bus materialaus turto naudotoja.

Viešieji pirkimai, viršijantys tarptautinių pirkimų vertės ribas, skirstomi į pirkimus, atliekamus klasikinio ir komunalinio sektoriaus perkančiųjų organizacijų, šie pirkimai reguliuojami atskiromis direktyvų 2014/24/ES ir 2014/25/ES nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kiekvienu atveju reikia kvalifikuoti viešųjų pirkimų teisinių santykių rūšį. Klasikinio ir komunalinio sektoriaus viešųjų pirkimų sritys atskirtinos pagal pirkimus atliekančius subjektus ir ūkinės veiklos sritis, tačiau antrasis kriterijus lemia viešųjų pirkimų srities reguliavimo taikymą. Klasikinio sektoriaus perkančiosios organizacijos (valstybės ar savivaldybių valdymo institucijos bei jų kontroliuojami subjektai, kurių veikla nors iš dalies skirta nekomerciniam viešajam interesui tenkinti) savo pirkimus vykdo pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, o vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto sektoriuose veikiantys perkantieji subjektai savo pirkimus vykdo pagal Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą.

Taigi, perkančioji organizacija yra subjektas, inicijuojantis viešąjį pirkimą, privalantis tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo procedūras, taip pat nagrinėjantis tiekėjų skundus dėl jos priimtų sprendimų, sudarantis preliminarią eilę ir išrenkantis laimėtoją, su kuriuo sudaro viešojo pirkimo sutartį.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punkte nustatyta, kad viena iš savivaldybės savarankiškų funkcijų yra keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimas ir mokėjimas. Atsakovė yra savivaldybei pavaldi įmonė, kuri užsiima keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais Kauno regione organizavimu, t. y. būtinų keleivinio transporto paslaugų teikimo visuomenei Kauno regione užtikrinimu, gamybinės (komercinės) veiklos vykdymas ir paslaugų, susijusių su viešojo transporto veiklos strategijos formavimu ir jos įgyvendinimo organizavimu, teikimu (Įstatų 6 p.). Tokiu būdu, atsakovė tenkina visuomeninius poreikius, kuriuos ji specialiai yra įpareigota tenkinti ir jos veikla yra susijusi su viešu interesu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog UAB „Kauno autobusai“ su Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. lapkričio 16 d. sudarė Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį dėl dalyvavimo projekte „Naujų ekologiškų Kauno miesto viešojo transporto priemonių (troleibusų) įsigijimas“, pagal kurią šalys susitarė bendradarbiauti įsigyjant naujus ekologiškus troleibusus ir, kurios pagrindu atsakovė vykdo tarptautinės vertės viešąjį pirkimą. Viena dalis naujų troleibusų įsigijimo, yra finansuojama iš Kauno miesto savivaldybės ir atsakovo lėšų, o kita dalis iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ priemonės Nr. 04.5.1-TID-V-517 „Miesto viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas“ struktūrinių fondų lėšomis, kas leidžia teigti, jog pirkimas iš dalies bus finansuojamas savivaldybės lėšomis.

Kauno miesto savivaldybės administracija yra klasikinio sektoriaus perkančioji organizacija, kurios vykdomi pirkimas atliekamas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Pirkimas organizuojamas jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu, pagal kurią atsakovei UAB „Kauno autobusai“ yra pavesta organizuoti viešąjį pirkimą pagal projektą (t. y. UAB „Kauno autobusai“ veikia ne savo, bet jungtinės veiklos partnerių vardu bei interesais), pirkimas susijęs su viešu interesu ir visuomenės poreikiais, todėl, teismo vertinimu, pirkimas pagrįstai vykdomas vadovaujantis VPĮ nuostatomis.

Dėl 2018 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 02-190

Byloje nustatyta, jog ieškovas 2018 m. vasario 7 d. perkančiajai organizacijai pateikė Prašymą paaiškinti ir pakeisti neaiškias dviprasmiškas UAB „Kauno autobusai“ vykdomo viešojo pirkimo Nr. 353743 sąlygas, kuriame prašė pakeisti pirkimo sąlygas; atsakyti į tiekėjo iškeltus klausimus; pateikti išaiškinimus dėl tiekėjo suformuluotų paklausimų; spręsti dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, nes yra taikytos netinkamos direktyvinės nuostatos, t. y. turėtų būti taikoma ne direktyva 2014/24/ES, o direktyva 2014/25/ES, dėl to pirkimas turėtų būti nutrauktas naujojo Viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) 29 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes nebus užtikrinti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti viešųjų pirkimų principai; tiekėjo teikiamas prašymas dėl pirkimo sąlygų tikslinimo, išaiškinimo, ar paties pirkimo nutraukimo nėra pretenzija; šiuo kreipimusi inicijuoja savo teisę pasisakyti su prašymu pakeisti nekorektiškai suformuluotas, neaiškias, nekonkrečias ir dviprasmiškas pirkimo sąlygas, ar spręsti dėl paties pirkimo baigties.

Rašto 2 punkte nurodė, kad pirkimo sąlygos nėra tikslios ir aiškios, o ekonominio naudingumo formulės C reikšmė galimai perteklinė ar diskriminuojanti pirkime apsispręsiančių dalyvauti tiekėjų (dalyvių) atžvilgiu. Taip pat prašė patikslinti Pirkimo sąlygų 10.8 punkto nuostatą, atsisakant CB reikšmės, kai antikorozine danga padengtą troleibuso karkasą pateikusiam tiekėjui už tai bus skiriamas 1 balas; spręsti dėl minėtos reikšmės patikslinimo kitais nediskriminuojančiais ir nedviprasmiškais kriterijais; patikslinus pirkimo dokumentus, kadangi tai yra esminė pirkimo sąlyga, vadovaujantis pirkimo sąlygų 7.5 punktu, nukelti pasiūlymų pateikimo terminą. 2018 m. vasario 7 d. rašte 7 punkte atsakovė prašė paaiškinti pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninės specifikacijos“ 34.12 punkto reikalavimus.

Perkančioji organizacija nurodė, kad Laikinoji naujų troleibusų viešojo pirkimo komisija išnagrinėjusi tiekėjos 2018 m. vasario 7 d. raštą ir atsižvelgusi, kad jame išdėstyti reikalavimai keisti Pirkimo sąlygas bei nutraukti pirkimą, nusprendė laikyti jį gauta pretenzija. Atsakovė pretenziją iš dalies tenkino bei nusprendė partęsti pasiūlymų pateikimo terminą dėl pretenzijos 2 ir 7 punktų. Šias aplinkybes patvirtina ir komisijos 2018 m. vasario 15 d. posėdžio protokolas Nr. 25.

Ieškovo teigimu, atsakovė nepagrįstai sprendė, kad ieškovo 2018 m. vasario 7 d. paklausimas yra pretenzija, todėl prašė panaikinti atsakovės 2018 m. kovo 15 d. priimtą sprendimą Nr. 02-190.

Tiekėjo teisė kreiptis į perkančiąją organizaciją su pretenzija ir su prašymu paaiškinti pirkimo sąlygas yra skirtingos teikėjo teisės. Viešuosiuose pirkimuose galioja turinio prieš formą viršenybės principas, o procedūrų formalizavimas yra pateisinamas tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Todėl dėl tiekėjo veiksmų bei perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo sprendžiama būtent pagal turiningąjį vertinimą. Vadinasi, siekiant nustatyti, ar pagrįstai atsakovė ieškovo 2018 m. vasario 7 d. raštą vertino kaip pretenziją, yra reikalinga nustatyti rašte keliamų klausimų ar reikalavimų turinį, t. y. įvertinti klausimų / prašymų / reikalavimų pobūdį.

Iš aukščiau minėto rašto turinio matyti, jog tiekėjas jame ne tik dėstė savo poziciją dėl taikytinos teisės, pirkimo sąlygų, bet ginčijo pirkimo sąlygas ir reikalavo, kad perkančioji organizacija jas pakeistų, todėl atsakovė pagrįstai ieškovo raštą, įvardintą kaip paklausimas pagrįstai laikė pretenzija VPĮ 102 straipsnio prasme. Analogiškos išvados laikosi ir Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri 2018 m. balandžio 4 d. išvadoje Nr. 4S-506, kur nurodė, jog ieškovas kreipėsi į perkančiąją organizaciją ne tik siekdamas išsiaiškinti Pirkimo sąlygų turinio esmę, tačiau ir ginčydamas atsakovės nustatytas pirkimo sąlygas ir tokiu būdu gindamas savo teises. Ieškovės 2018 m. vasario 7 d. raštas savo turiniu galėjo būti vertinamas kaip pretenzija, o šio rašto pavadinimas „Prašymas paaiškinti ir pakeisti neaiškias ir dviprasmiškas UAB „Kauno autobusai“ vykdomo viešojo pirkimo Nr. 353743 sąlygas ir tokio prašymo pagrindimas bei motyvai“ bei jame pateiktas paaiškinimas, kad tai nėra pretenzija, nepakeičia tokio kreipimosi esmės jo turinyje pateiktų reikalavimų prasme.

Atsakovė, įvertinusi ieškovo 2018 m. vasario 7 d. raštą kaip pretenziją, ją priėmė ir nagrinėjo nepaisydama, kad buvo suėjęs pretenzijos dėl pirkimo sąlygų teisėtumo pateikimo terminas, todėl nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų bei kitų imperatyvių įstatymo nuostatų.

CPK 423³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009).

Teismas, įvertinęs ieškovės pretenzijos ir ieškinio turinį, sprendžia, ieškovė iš esmės tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka (VPĮ 93 str., 94 str., CPK 423² str. 1 d.). Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką, todėl teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti; dėl to bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos 2018 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 02-190 iš dalies atmesti tiekėjo pretenziją nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017).

Ieškovo teigimu, jei atsakovė ieškovės raštą laikė pretenzija, ji privalėjo nedelsdama sustabdyti pirkimo procedūras kaip tai numato VPĮ 103 straipsnio 2 dalis. Atsakovės nuomone, ji neprivalėjo apie procedūrų sustabdymą pranešti tiekėjams. Tačiau vien tik aplinkybė, kad perkančioji organizacija neprivalo apie procedūrų sustabdymą pranešti tiekėjams, nepaneigia imperatyvios pareigos jas sustabdyti gavus tiekėjo pretenziją.

Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė iš tiesų sustabdė pirkimo procedūras, todėl tikėtinai atsakovei to neatlikus (buvo atsakinėjama į kitų tiekėjų paklausimus), buvo pažeistos Konkurso sąlygų 12.3 punkto, VPĮ 103 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Dėl pasiūlymų vertinimo kriterijaus teisėtumo

Vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Viešųjų pirkimų principų kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, jais galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309-248/2015; 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2013). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas besąlygiškai apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose. Taigi, viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas nėra tik besąlyginė VPĮ 17 straipsnio nuostatų laikymosi pareiga, bet yra ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.

Viešojo pirkimo objektas (perkamos prekės, paslaugos, darbai) pirkimo sąlygose turi būti apibrėžiamas pagal VPĮ 37 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus dėl pasiūlymo techninės specifikacijos. Būtent šiame straipsnyje yra sukonkretintas bendrasis nediskriminavimo principas, kiek jis aktualus perkančiosios organizacijos veiksmams, susijusiems su techninėmis specifikacijomis; todėl teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, savo iniciatyva sprendžia dėl šio straipsnio taikymo. Draudimas diskriminuoti tiekėjus – pamatinė viešųjų pirkimų teisės nuostata, todėl jos vertinimas neturi išimtinai priklausyti nuo šalių, nes tokio pobūdžio ginčai peržengia privačių santykių ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).

Perkančiosioms organizacijoms įtvirtintas reikalavimas techninių specifikacijų nuostatomis užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 37 str. 3 d.). Taigi, perkančioji organizacija, rengdama techninę specifikaciją turi atsižvelgti tiek nustatydama reikalavimus pirkimo objektui, tiek vertindama tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiems reikalavimams. Viešojo pirkimo objekto techninė specifikacija gali būti parengta, apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus (VPĮ 37 str. 4 d. 1 p.); nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas; šiuo atveju kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“ (VPĮ 37 str. 4 d. 2 p.); apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, nurodytus šios dalies 1 punkte, ir kaip šių reikalavimų atitikties priemonę – šios dalies 2 punkte nurodytas technines specifikacijas (VPĮ 37 str. 4 d. 3 p.); nurodant tam tikrų pirkimo objekto savybių technines specifikacijas pagal šios dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, kitų – apibūdinant 1 punkte nurodytą norimą rezultatą ar funkcinius reikalavimus (VPĮ 37 str. 4 d. 4 p.).

Pagal VPĮ 35 straipsnio 4 dalį, perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia, kas reiškia, jog perkančiosios organizacijos privalo labai aiškiai ir suprantamai aprašyti tiekėjų pasiūlymams, jų vertinimui keliamus reikalavimus.

Kasacinis teismas aiškindama VPĮ 25 straipsnio (įstatymo galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d.) nuostatų taikymo ypatumus yra konstatavęs, kad perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo. Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti; toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal standartą, techninį liudijimą, bendrąsias technines specifikacijas, norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus; šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“ (VPĮ 25 str. 8 d.). Be to, VPĮ 3 priede įtvirtinta, kad prekių ar paslaugų pirkimo atveju techninė specifikacija – tai pirkimo dokumentu nustatyti produktui ar paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys, tokie kaip kokybės lygio, poveikio aplinkai rodiklių, visų reikalavimų (taip pat ir galimybės naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimo atlikimo, eksploatacinių savybių, produkto vartojimo (naudojimo), arba duomenys, apimantys produktui taikytinus reikalavimus, būtent: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminologija, simboliai, bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo (naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir metodai ir atitikties įvertinimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2015; 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog pirkimo objektas yra 85 keleivius miesto sąlygomis vežti pritaikyti nauji žemagrindžiai vienaaukščiai troleibusai ir jiems reikalingi techninio aptarnavimo detalės ir medžiagos, negarantinės detalės ir medžiagos , įranga reikalinga troleibusų diagnostikai ir remontui, mokymai reikalingi troleibusų eksploatavimui (Konkurso sąlygų 2.1 p.). Perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ir kokybės santykį. Ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu laikomas pasiūlymas, kurio ekonominis naudingumas didžiausias (Konkurso sąlygų 10.1 p.). Ekonominis naudingumas (S) suskaičiuojamas sudedant dalyvio pasiūlytos kainos (K) ir kitų kriterijų (T₁, Tviso, C) balus (Konkurso sąlygų 10.4 p.).

Konkurso sąlygų 10.8. punkte numatyta, jog C vertinimo kriterijaus reikšmei, priklausomai nuo pasiūlyto kėbulo tipo, priskiriamas balas (CB) lentelėje pateiktus intervalus. Iš lentelės matyti, jog troleibuso kėbulo tipui skiriami konkretūs balai: plieno karkasas padengtas antikorozine danga –1 balas; plieno karkasas padengtas antikorozine danga, naudojant nano-keraminę KTL technologiją – 2 balai, nerūdijančio plieno karkasas – 3 balai. Iš Pirkimo sąlygų 10.8 papunkčio nuostatų matyti, kad pasiūlymų vertinimui parinktas kriterijus yra sietinas su techniniu pirkimo objekto pranašumu.

Ieškovo manymu, Techninės specifikacijos 10.8 punkto CB reikšmė, už kurią būtų skiriamas 1 balas, nėra proporcinga ir atitinkanti pirkimo sąlygas ir yra galimai prieštaraujanti fundamentaliesiems VPĮ 17 straipsnio 1 dalies principams ir šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytiems tikslams, nes ekonominio naudingumo balo dedamoji dalis jau ir taip yra įtvirtinta, kaip privalomas reikalavimas pirkimo objektui.

Atsakovės teigimu, techniniuose reikalavimuose keliamas reikalavimą kėbulo savybėms, bet ne jo tipui. Tuo tarpu pasiūlymų vertinime perkančioji organizacija prioritetą teikia ir geresnį balą skirs pasiūlymams, kuriuose siūloma įsigyti aukštesnės kokybės prekę.

Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 3.2. punkte „Antikorozinis padengimas“ nurodyta, jog antikorozinis padengimas turi užtikrinti kėbulo karkaso apsaugą visą numatytą garantinį laikotarpį. Patikslintų Konkurso sąlygų 1 priede Techninės specifikacijos 1 lentelės „Pagrindinės charakteristikos“ 3.1 punkte nustatyta, kad troleibuso kėbulo karkasas turi būti suvirintas arba sujungtas kitu būdu iš plieno ar jam lygiaverčių ar geresnių profilių, jų sujungimo vietose sustiprintas. Visos kėbulo detalės turi būti apsaugotos nuo korozijos. Troleibuso karkasas jo pakėlimo zonose turi būti sustiprintas. Išorinės šoninės troleibuso kėbulo apdailos turi būti iš atskirų apdailos plokščių. Troleibuso išorė turi būti pagaminta iš antikorozinį padengimą turinčios arba nerūdijančios skardos arba lygiavertės jai medžiagos.

Viešųjų pirkimų tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu perkančioji organizacija turėtų pagrįsti, kaip Pirkimo sąlygų 10.8 papunktyje nustatytas ekonominio naudingumo kriterijus yra susijęs su pirkimo objektu ir kokią įtaką būtent toks vertinimo kriterijaus pasirinkimas turi pirkimo sutarties vykdymui. Perkančioji organizacija nusprendusi pirkimui taikyti naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų reikšmingą svorį, pirmenybę turi teikti kriterijams, duodantiems tiesioginę ekonominę naudą.

Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad perkančioji organizacija 10.8 punkte nustatydama C vertinimo kriterijaus reikšmei priskiriamus balus (CB) reikalavimus, juos įtikinamai pagrindė, nes už pasiūlytą troleibuso kėbulo tipą, kuris atitinka Konkurso sąlygų 1 priede Techninės specifikacijos 1 lentelės „Pagrindinės charakteristikos“ 3.1 punkte nustatytą reikalavimą (plieno karkasas padengtas antikorozine danga – minimaliai atitinkantis techninius reikalavimus) yra skiriamas 1 balas, o už aukštesnės kokybės siūlomas prekes atitinkamai skiriami 2 balai, kai plieno karkasas padengtas antikorozine danga, naudojant nano-keraminę KTL technologiją arba 3 balai, kai troleibuso karkasas yra nerūdijančio plieno.

Perkančioji organizacija turi teisę kelti aukštesnius kokybės reikalavimus norimai įsigyti prekei, nei nustatyti minimalūs reikalavimai (standartai) už tai suteikdama papildomus balus. Todėl įvertinus bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad nustatydama ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų (CB) ir jam atitinkamai taikytiną balų skaičių, tam, kad būtų išrinktas naudingiausias pasiūlymas ir būtų sudarytos sąlygos pasiekti Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą viešųjų pirkimų tikslą, perkančioji organizacija nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principų, dėl to nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Konkurso sąlygų 10.8 punktą.

Dėl bylos baigties

Teismas, konstatavęs atsakovės padarytą pažeidimą dėl pirkimo procedūrų nesustabdymo, kol bus išnagrinėta pretenzija, bei atsižvelgdama į tai, jog ieškovo pretenzija buvo tenkinta iš dalies ir dalis Konkurso sąlygų buvo pakeista, o pasiūlymų pateikimo terminas buvo pratęstas iki 2018 m. kovo 20 d., kad atsakovės veiksmais nebuvo pažeistos ieškovo ar kitų tiekėjų teisės ir teisti interesai, sprendžia, jog nustatytas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto principo pažeidimas (vien tik dėl pirkimo procedūrų nesustabdymo pretenzijos nagrinėjimo laikotarpiu), nesudaro pagrindo nutraukti pirkimo procedūrų, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė UAB „Kauno autobusai“ prašė priteisti iš ieškovo 6 461,40 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų (atsiliepimą į ieškinį ir tripliką) parengimą ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė jų dydį patvirtinančius įrodymus.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies.

Teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovei iš ieškovo priteistina 6 461,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartimi ieškinio užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojančios atsakovę UAB „Kauno autobusai“ sustabdyti vykdomo viešojo pirkimo „Naujų troleibusų ir jų eksploatavimui reikalingų detalių bei įrangos pirkimas“ (pirkimo Nr. 353743) procedūras bei nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jei sutartis sudaryta – sustabdyti jos vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Ieškinį atmetus, sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, kad perkančioji organizacija galėtų toliau tęsti pirkimo procedūras pirkimo antrojoje dalyje (CPK 149 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 149 straipsniu, 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, 293 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo 104 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Civilinę bylą dalyje dėl ieškovo Solaris Bus & Coach S.A. reikalavimo panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno autobusai“ 2018 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 02-190 nutraukti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Solaris Bus & Coach S.A., juridinio asmens kodas KRS 0000236619, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“, juridinio asmens kodas 133154754, 6 461,40 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 40 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartimi ieškinio užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Kauno autobusai“ sustabdyti vykdomo viešojo pirkimo „Naujų troleibusų ir jų eksploatavimui reikalingų detalių bei įrangos pirkimas“ (pirkimo Nr. 353743) procedūras bei nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jei sutartis sudaryta – sustabdyti jos vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Žibutė Budžienė