Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą, suinteresuoti asmenys J. J., V. F., Valstybės įmonė Registrų centras ir Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimo reikalavimas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėja A. B. 1995-01-05 pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Lazdijai. Dėl buto pardavimo ji su pirkėju G. J. P. 1995-01-05 sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurią patvirtino Lazdijų rajono 1-ojo notarų biuro notarė Stefanija Valukonienė. Buto pirkėjas sumokėjo pareiškėjai sutartą kainą, o pareiškėja perdavė butą pirkėjui ir šiuo turtu nesinaudoja, jo nevaldo ir nedisponuoja nuo sutarties sudarymo dienos. Pirkėjas G. J. P. 1995-03-20 deklaravo savo gyvenamąją vietą šiame bute ir jame gyveno, naudojosi, valdė bei įgyvendino visas savininko teises į butą iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos žiniomis po G. J. P. mirties bute liko gyventi jo sugyventinė J. J.. Buto savininko G. J. P. dukra L. P. taip pat yra mirusi (duomenys neskelbtini). Jos dukra V. F. yra deklaravusi išvykimą į užsienį. Pareiškėja 2017 metais gavo pranešimą, kad yra skolinga už gyvenamojo namo, kuriame yra parduotas butas, renovaciją ir sužinojo, kad viešame Nekilnojamojo turto registre ji vis dar nurodama kaip parduoto buto savininkė. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo turėjo būti per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, tačiau buto pirkėjas G. J. P. to nepadarė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Pareiškėja neturi duomenų apie buto savininko G. J. P. palikimo priėmimą, o atsižvelgiant į tai, kad buto savininkas bei pirmos eilės įpėdinė yra mirusi, o antros eilės įpėdinė pareiškėjai nepasiekiama, pareiškėja priversta kreiptis į teismą dėl termino buto pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo, kad viešame registre būtų įregistruota teisinga informacija apie buto savininką, o pareiškėjai nebūtų reiškiamos pretenzijos dėl jai nepriklausančio turto. Pareiškėja prašo priežastis, dėl kurių ji praleido terminą įregistruoti sandorį, pripažinti svarbiomis ir praleistą terminą jai atnaujinti, nes sutartį įregistruoti turėjo buto pirkėjas ir pareiškėja tikėjosi, kad jis įvykdys savo pareigą. Buto pirkimo-pradavimo sutartis buvo sudaryta dviem egzemplioriais, iš kurių vienas liko notarės kontoroje, o kitas teko pirkėjui. Pareiškėja sutarties negavo, todėl negalėjo jos įregistruoti. Šios sutarties įregistravimu suinteresuotas turėjo būti buto pirkėjas, nes jam reikėjo įregistruoti ir išviešinti savo nuosavybės teisę. Šiuo butu pareiškėja nuo jo pardavimo nesinaudojo ir jokių teisių į jį neįgyvendino, tą darė buto pirkėjas. Pareiškėja įvykdė savo pareigą pagal sutartį ir butą perdavė. Sutartis atitiko šalių valią, todėl nuosavybės teisė faktiškai perėjo pirkėjui G. J. P.. Termino atnaujinimas atitinka ne tik pareiškėjos, bet ir buto savininko bei jo įpėdinių interesus, taip pat viešąjį interesą užtikrinti, kad viešųjų registrų skelbiama informacija būtų teisinga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš pareiškėjos paaiškinimų ir buto pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad pareiškėja A. B. ir G. J. P. 1995-01-05 sudarė notaro patvirtintą buto, esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijai, pirkimo-pardavimo sutartį, kuria A. B. pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį butą G. J. P., pinigus už parduodamą butą pardavėja A. B. gavo prieš sutarties sudarymą (sutarties 2 punktas), sutartyje nurodyta, kad ji sudaryta dviem egzemplioriais, kurių vienas paliekamas Lazdijų rajono notarų biure, o antras išduodamas pirkėjui (sutarties 6 punktas), taip pat nurodyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 str., ši sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota Alytaus TIPP biure (b. l. 8-9). Iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Lazdijų miesto seniūnijos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad G. J. P. 1995-03-20 deklaravo savo gyvenamąją vietą šiame iš pareiškėjos nusipirktame bute ir gyveno jame iki mirties - (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Iš mirties įrašo nustatyta, kad G. J. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Remiantis Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad po G. J. P. mirties jo palikimo niekas nėra priėmęs (b. l. 15). Patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad teismuose nebuvo iškelta bylų dėl juridinio fakto nustatymo, įrodinėjant G. J. P. palikimo priėmimą faktinio palikimo valdymo būdu. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijai, savininke viešame registre nurodoma pareiškėja A. B., o 1995-01-05 sudaryta šio buto pirkimo-pardavimo sutartis nėra įregistruota (b. l. 10). Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5177-743/2018 pagal ieškovo viešosios įstaigos Lazdijų švietimo centro ieškinį atsakovei A. B. dėl 261,12 Eur skolos priteisimo kaip iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijai, savininkės.

Taigi, byloje nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijai, pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 1995 m. sausio 5 d., ji buvo patvirtinta notaro ir visiškai įvykdyta, tačiau ji nebuvo įregistruota viešame registre, todėl pareiškėjai A. B., kaip šio buto savininkei, teisme yra pareikštas reikalavimas dėl skolos iš jos priteisimo už daugiabučio, kuriame yra šis butas, renovaciją.

Atsižvelgiant į tai, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijai, pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 1995 m. sausio 5 d., šio sandorio galiojimui taikytina jo sudarymo metu galiojusi teisė - 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK). 1964 m. CK 149 straipsnis nustatė, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustatė kitokio termino (1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis), o šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį darė negaliojančią (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). Tačiau nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, iki 2000 metų CK įsigaliojimo sudarytam, bet 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotam, sandoriui taikytini CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti sandorio negaliojimo padariniai, tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Taigi, tiek šioje byloje nagrinėjamo sandorio sudarymo metu, tiek įsigaliojus 2000 m. CK, terminas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti nebuvo naikinamasis ir pareiškėja turi teisę prašyti jį atnaujinti teismo tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-977/2000; Nr. 3K-3-174/2002; Nr. 3K-3-1158/2003). Aiškindamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas pabrėžia, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus praleistą terminą.

Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga – tai svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Teismų praktikoje tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vadovaujasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Kasacinis teismas savo praktikoje pabrėžia, kad klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, esančiomis pagrindu jį atnaujinti, teismas turi nustatyti atsižvelgdamas į procesinių terminų esmę, ginčo esmę, suinteresuoto asmens veiksmus bei kitas faktines bylos aplinkybes, o sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą, yra labai svarbus subjektyvusis kriterijus, kuriuo remiantis daroma išvada, ar terminas yra praleistas dėl rimtų ir pateisinamų priežasčių. Taip pat būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę bei į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys Nr. 2-208/2008; Nr. 2-292/2008). Be to, sprendžiant būtent termino nekilnojamojo turto sandoriui įregistruoti atnaujinimo klausimą, Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turi būti nustatyta ar sandorio, nors jis nebuvo įregistruotas, sudarymas atitiko šalių valią, o termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas ar atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjai priklausiusio buto pirkėjas G. J. P. per tuo metu galiojusio 1964 m. CK nustatytą 3 mėnesių terminą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties neįregistravo, nors nuosavybės teises į šį butą įgyvendino visą laiką iki pat savo mirties, t. y. šešiolika metų. G. J. P. už šį butą pareiškėjai sumokėjo sutartą kainą, pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta notaro, šiame bute G. J. P. apsigyveno ir netrukus po sutarties sudarymo deklaravo šį butą kaip savo gyvenamąją vietą, visą laiką butą išlaikė ir naudojosi juo kaip teisėtas savininkas. Tuo tarpu pareiškėja, perdavusi parduotą butą pirkėjui, niekada jokių teisių į šį butą neįgyvendino. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad šios sutarties sudarydamas visiškai atitiko šalių valią, o pati sutartis buvo visiškai įvykdyta, nes pareiškėja siekė perleisti nuosavybės teisę į šį butą, o pirkėjas siekė įgyti šį nekilnojamąjį turtą savo nuosavybėn. Tačiau šis rezultatas nebuvo pasiektas, nes pats nuosavybės teisės perleidimo sandoris nebuvo įregistruotas per įstatymo nustatytą terminą, todėl pareiškėja pagrįstai prašo jį atnaujinti, kad galėtų šį sandorį įregistruoti pati, nes mirus buto savininkui ir nesant jo įpėdinių, kurie būtų priėmę palikimą, kitos galimybės tą padaryti nėra.

Pareiškėjos nurodytas priežastis, kodėl terminą sandoriui įregistruoti praleido ji, teismas pripažįsta svarbiomis, nes terminas buvo praleistas ne dėl pareiškėjos kaltės ir ji negalėjo tikėtis, kad savo pareigos įregistruoti sutartį neatliks buto pirkėjas G. J. P.. Šiuo atveju abiejų sandorio šalių valia dėl buto pardavimo buvo suderinta ir abi šalys siekė perleisti buto nuosavybės teisę naujajam savininkui G. J. P.. Pareiškėja atliko visus veiksmus tam, kad savo nuosavybės teisę perleistų pagal šią sutartį pirkėjui, o pareiga buto pirkimo-pardavimo sutartį įregistruoti per tris mėnesius buvo nurodyta pačioje sutartyje, kurios egzempliorių gavo tik pirkėjas G. J. P., bet ne pareiškėja. Todėl pareiškėja turėjo visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, kad sutartyje nurodytą ir įstatyme numatytą pareigą įregistruoti sutartį, kurią pagal įstatymą pirkėjui privalėjo išaiškinti ir sutartį tvirtinęs notaras, įvykdys buto pirkėjas, kaip rūpestingas ir atidus naujasis savininkas. Pareiškėja ilgus metus galvojo, kad sudaryta sutartis buvo tinkamai įvykdyta ir jos nuosavybės teisė pasibaigė, nes jokių pretenzijų dėl parduoto buto jai niekas nereiškė dvidešimt dvejus metus, per kuriuos parduotu butu naudojosi pirkėjas, o po jo mirties kiti asmenys. Todėl vien ta aplinkybė, jog terminas buto pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti yra praleistas ilgą laiko tarpą, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas atsisakyti ginti pareiškėjos teises ir netenkinti jos prašymo atnaujinti praleistą terminą įregistruoti šį sandorį.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokiose situacijose pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai (Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-482-413/2018). Šios bylos įrodymai patvirtina, jog pareiškėja teisėtai ir pagal suderintą savo ir buto pirkėjo valią perleido savo nuosavybės teisę į butą, todėl neatnaujinus termino šiam sandoriui įregistruoti, būtų pažeistos pareiškėjos kaip sąžiningos turto perleidėjos teisės, ji prieš savo valią išliktų buto savininke ir jai tektų visos su juo susijusios prievolės, nors ji jokių nuosavybės teisių neįgyvendina jau daugiau kaip dvidešimt du metus.

Nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad termino atnaujinimas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti atitinkamoje turto registravimo įstaigoje neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus. Pareiškėja siekia, kad viešųjų registrų skelbiama informacija apie nekilnojamojo turto tikruosius savininkus ir nuosavybės perleidimo faktą būtų teisinga, o tai atitinka ne tik jos, bet ir buto pirkėjo interesus. Nors mirus buto pirkėjui G. J. P. nėra duomenų apie jo palikimo priėmimą, todėl dabartinis buto savininkas po nagrinėjamos sutarties įregistravimo savaime nepaaiškės, tačiau šio buto pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimas ir pareiškėjos nuosavybės teisės perleidimo fakto išviešinimas yra būtina sąlyga siekiant teisingai išspręsti šio buto nuosavybės klausimą. Šis klausimas nėra šios bylos dalykas, todėl teismas nenustatinėja buto savininko šioje byloje, nes pareiškėja siekia ne nustatyti dabartinį buto savininką, o tik įregistruoti daiktinių teisių į šį butą perleidimo faktą pagal 1995 m. sausio 5 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį.

Vadovaujantis CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintais nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas atnaujinti pareiškėjai praleistą įstatymo nustatytą terminą nagrinėjamai sutarčiai įregistruoti (CPK 578 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškimas tenkintinas – pareiškėjai atnaujintinas praleistas įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas sandoriui įregistruoti (CK 1.117 straipsnio 4 dalis).

Pareiškimą patenkinus valstybei iš pareiškėjos priteistinos 5,44 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, 443 straipsnio 1, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290–292, 442, 443, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre 1995 m. sausio 5 d. A. B. ir G. J. P. sudarytą ir Lazdijų rajono 1-ojo notarų biuro notarės Stefanijos Valukonienės patvirtintą (registro Nr. 36) buto, esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijai, pirkimo-pardavimo sutartį.

Priteisti iš pareiškėjos A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,44 Eur (penkis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.