Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Svetlanos Jurgaitienės ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Nacikūno, nuteistojo L. C., nuteistojo E. S. gynėjo advokato Dainiaus Gudo, nuteistojo D. M. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo

E. S. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis 2016 m. gruodžio 14 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d. ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė, atlikta iki 2017 m. liepos 20 d. pagal 2016 m. gruodžio 14 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį.

D. M. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčio bei 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d.

T. P. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 233 straipsnio 3 dalį išteisintas, kadangi nenustatyta, jog jis dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme.

L. C. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta jam 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šios bausmės dalis pridėta prie 2015 m. kovo 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. lapkričio 26 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. S. ir D. M. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai siekė paveikti nukentėjusiąją ir liudytojus, o būtent: laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. spalio 5 d., E. S. kelis kartus skambino telefonu liudytojui K. B., 2016 m. rugsėjo 19 d., apie 12-13 val., automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) D. M. nuvežė E. S. prie parduotuvės „T.“, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, į iš anksto suderintą susitikimą su liudytoju K. B., ir E. S. telefoninio pokalbio metu, apie psichologinio smurto naudojimą nežinant ir negirdint D. M., panaudodamas psichologinį smurtą prieš K. B. – grasindamas mieste jį pasigauti, sumušti, 2016 m. rugsėjo 16 d. pokalbio prie T. parduotuvės metu bei 2016 m. spalio 5 d., apie 13 val., kartu su D. M., pastarajam vairuojant automobilį „VW“, tikslesni duomenys nenustatyti, veždami liudytoją K. B. į teismo posėdį, vykusį (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme, prašydami padėti teisiamam draugui T. P., E. S. žadėdamas už melagingus parodymus nupirkti du butelius alaus, reikalavo K. B. pakeisti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams duotus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bei šioje byloje teisme parodyti, jog neįsidėmėjo asmens, kuris 2016 m. rugpjūčio 27 d. sudavė smūgį J. K., taip siekė paveikti liudytoją, kad šis teisme duotų melagingus parodymus.Tęsdami savo nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2016 m. spalio 5 d., kelis kartus E. S. skambindamas telefonu bei laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d., įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, tris kartus susitikęs prie prekybos centro „M.“, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, su nukentėjusiąją J. K., iš jų du kartus atvežus į šią vietą D. M. ir abiem būnant kartu, bei 2016 m. spalio 5 d., apie 13 val., E. S. ir D. M., pastarajam vairuojant automobilį „VW“, tikslesni duomenys nenustatyti, vežant nukentėjusiąją J. K. į teismo posėdį, vykusį (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme, prašydami padėti teisiamam draugui T. P. bei E. S. žadėdamas J. K. už melagingus parodymus atsilyginti neįvardinta pinigų suma bei nupirkti butelį, abu reikalavo J. K. pakeisti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams duotus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bei šioje byloje teisme parodyti, jog neįsidėmėjo asmens, kuris 2016 m. rugpjūčio 27 d. sudavė smūgį J. K., taip siekė paveikti nukentėjusiąją, kad ši teisme duotų melagingus parodymus.Tęsdami savo nusikalstamą veiką , 2016 m. spalio 18 d., apie 17 val., ir 2016 m. spalio 19 d., apie 11.55 val., E. S., skambindamas telefonu iš skirtingų telefono numerių liudytojai E. K., 2016 m. spalio 4 d., apie 18 val., E. S. kartu su D. M. susitikę su liudytoja E. K. prie prekybos centro „M.“, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, E. S., apie psichologinio smurto naudojimą nežinant ir negirdint D. M., panaudojo psichologinį smurtą – sakydamas kad „mes žinom kur tu gyveni, kur dirbi“, taip grasindamas liudytojai E. K., kad prieš ją gali būti panaudotas fizinis smurtas, po ko priėjusiam D. M. įsijungus į šį pokalbį, abu bendrai su E. S., prašydami liudytojos E. K. padėti teisiamam draugui T. P., taip pat 2016 m. spalio 19 d., apie 12 val., E. S. būdamas vienas, susitikęs su liudytoja E. K. prie prekybos centro „M.“, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, E. S. su D. M. šių bendravimų metu prašydami E. K. padėti teisiamam draugui T. P., be to, E. S., žadėdamas už melagingus parodymus nupirkti butelį, saldainių ar duoti pinigų, abu reikalavo pakeisti E. K. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams duotus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bei šioje byloje teisme parodyti, jog neįsidėmėjo asmens, kuris 2016 m. rugpjūčio 27 d. sudavė smūgį J. K., taip siekė paveikti liudytoją, kad ši teisme duotų melagingus parodymus.T. P. buvo kaltinamas tuo, kad organizavo kitus asmenis paveikti nukentėjusiąją ir liudytojus, o būtent: laikotarpyje nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 15 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje nurodė E. S. ir D. M. nuvykti ir susitikti su nukentėjusiąja J. K., liudytojais E. K. ir K. B. bei padaryti jiems poveikį, tokiu būdu organizavo bei siekė per E. S. ir D. M. paveikti nukentėjusiąją J. K. bei liudytojus E. K. ir K. B., kad šie baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kaltinamas T. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nagrinėjimo teisme metu duotų melagingus parodymus apie jiems žinomas šios bylos aplinkybes, po ko, E. S., vykdydamas T. P. nurodymus laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. spalio 5 d. telefonu kelis kartus susisiekęs su liudytoju K. B. bei 2016 m. rugsėjo 19 d. susitikęs su juo prie parduotuvės „.T.“, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, laikotarpyje nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2016 m. spalio 5 d. telefonu susisiekę su J. K. bei 2016 m. rugsėjo 19-22 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, susitikęs su ja prie prekybos centro „M.“, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, 2016 m. spalio 18 d. telefonu susisiekęs su E. K., bei kelis kartus kartu su D. M. susitikę su J. K., E. K. ir K. B., E. S. panaudojo psichologinį smurtą – grasino fiziniu smurtu, t. y. mieste pagauti, sumušti ar kitaip susidoroti, bei E. S. ir D. M., prašydami padėti teisiamam jų draugui T. P., žadėdami už melagingus parodymus atsiskaityti pinigais, alumi, saldainiais, nurodė J. K., E. K. ir K. B. pakeisti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams duotus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir šioje byloje teisme parodyti, jog neįsidėmėjo asmens, kuris 2016 m. rugpjūčio 27 d. sudavė smūgį J. K., tokiu būdu siekė paveikti nukentėjusiąją ir liudytojus, kad šie teisme duotų melagingus parodymus.L. C. nuteistas už tai, kad terorizavo K. B. grasindamas padaryti pavojingą gyvybei bei sveikatai veiką, o būtent: 2016 m. lapkričio 22 d., apie 10 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, savo turimu mobiliojo ryšio telefonu „Samsung Galaxy S6“ fotografavo nukentėjusįjį K. B., po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 11 val., teismo posėdžio salėje iš karto po K. B. duotų liudytojo parodymų teisėjui (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kaltinamas T. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jog 2016 m. rugpjūčio 27 d. vartojo smurtą viešoje vietoje prieš J. K.) išsakė K. B. žodžius „išeisi į lauką, tavęs jau ten lauks maniškiai, chebra, tau bus…“, tokiu būdu panaudodamas psichinę prievartą terorizavo nukentėjusįjį K. B. grasindamas fiziniu susidorojimu, t. y. padaryti jo gyvybei bei sveikatai pavojingą veiką.Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Nacikūnas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžio dalį dėl T. P. išteisinimo panaikinti ir T. P. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 233 straipsnio 3 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuoti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. balandžio 3 d.Nurodo, kad E. S., D. M. ir T. P. proceso metu keitė parodymus ir taip bandė išvengti atsakomybės. Iš E. S. ir D. M. parodymų matyti, jog jie siekė nuslėpti ne tik T. P. vaidmenį, tačiau ir bet kokius ryšius su juo. Visi kaltinamieji veikė atsargiai, jų veiksmai buvo konspiraciniai, maskuoti, naudojant ne savo, o kitų žmonių telefono numerius. Be to, iš socialinio tinklo „Facebook“ nuotraukų matyti, jog E. S. buvo užfiksuotas kartu su T. P. Liudvinavo futbolo turnyre, nuotrauka socialiniame tinkle patalpinta 2015 m. spalio 15 d. Šiame socialiniame tinkle E. S. paskyroje (E. E.) draugų grafoje yra D. M. (D. V.) ir T. P. (T. T.). Visa tai rodo, jog minėti asmenys yra pažįstami ir tarpusavyje bendrauja.E. S. parodė, kad besimokydamas (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre 2016 m. rugsėjo mėnesį iš pažįstamų, kurių neįvardijo, sužinojo, kad mieste įvyko konfliktas, kur nukentėjusioji buvo J. K., konflikte dalyvavo ir K. B. ir kad šiame konflikte gali būti dalyvavęs T. P.. Kadangi tai lietė K. B., kurį jis pažinojo, ir iš matymo pažįstamą T. P., su kuriuo atlikinėjo bausmę bei keletą kartų buvo susitikęs futbolo varžybose, jam pasidarė įdomu. Kaltinamojo versija, kad jam tiesiog pasidarė įdomu ir jis pats pradėjo ieškoti kontaktų su nukentėjusiąją J. K. ir liudytojais K. B., E. K., o vėliau su jais susitiko, yra laikytina visiškai nepagrįsta. E. S., D. M. veikė išskirtinai tik T. P. interesais. E. S. nedalyvavo nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, kurioje T. P. buvo kaltinamas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau jis detaliai žinojo baudžiamosios bylos duomenis, kuriuos galėjo sužinoti tik iš T. P..Iš 2016 m. spalio 26 d. slapto sekimo protokolo, liudytojų J. K., E. K. parodymų matyti, kad E. S. siūlė vykti pas kaltinamojo T. P. advokatą tam, kad suderinti kokius parodymus duoti teisme. Visa tai neabejotinai patvirtina, kad E. S., D. M. ir T. P. veikė kartu, ir kad tokį bendrą veikimą organizavo pats T. P.. Pažymėtina, kad visi, t. y. tiek nukentėjusysis K. B., tiek liudytojos J. K., E. K. vienodai suprato, kad E. S., D. M. atvyko ne savo ar kieno nors kito iniciatyva, o yra siųsti būtent T. P.. Liudytoja J. K. parodė, kad atvykęs E. S. pasakė, kad jis atvažiavo nuo draugo, kuris ją užpuolė, kad jo draugė laukiasi, jis sės į kalėjimą. Liudytoja E. K. parodė, kad E. S. prisistatė, kad yra nuo draugo, kuris teisiamas. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir 2016 m. lapkričio 18 d. slapto sekimo protokolas, kuriame nurodyta, jog buvo sekamos (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje esančios kameros, kuriose buvo patalpinti E. S. ir D. M.. Pokalbio metu E. S. D. M. pasakė, kad advokatą turi pasamdyti „tie draugai“. Iš pokalbio akivaizdu, jog tai asmenys ar asmuo dėl kurio jie darė poveikį ir buvo sulaikyti.Nors teismas nurodo, kad nėra jokių duomenų, kad T. P. turėtų kokią nors viršenybę prieš kaltinamuosius E. S., D. M. ir galėtų nurodyti jiems atlikti tokius veiksmus, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad T. P. yra vyresnis, nedirbantis, daug kartų baustas administracine tvarka, 9 kartus teistas, ne kartą atlikęs laisvės atėmimo bausmę, todėl šios aplinkybės atitinkamai charakterizuoja T. P., rodo jo ypatingą pavojingumą, antivisuomenines nuostatas bei galimą „autoritetą“.Taip pat skunde nurodoma, jog teismas suteikė pranašumą E. S., D. M., T. P. parodymams, nors nukentėjusiojo K. B. ir liudytojų E. K., J. K. parodymai yra nuoseklūs, logiški, jų esminės detalės tarpusavyje sutampa. Byloje esančius įrodymus vertinant sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje, analizuojant kaltinamųjų, liudytojų, nukentėjusiojo parodymus, juos gretinant tarpusavyje bei lyginami su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, matyti, kad T. P. dalyvavo padarant BK 233 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką ją organizuodamas. Būtent T. P., siekdamas išvengti galimos baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą, veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą paveikti nukentėjusiąją J. K. ir liudytojus K. B., E. K. organizavo nusikalstamą veiką.Apeliaciniame skunde nuteistasis L. C. prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl teismo išvados dėl nuteistojo kaltės nepagrįstos. Nurodo, kad jis kategoriškai paneigė, jog tyčia, turėdamas tikslą grasinti, fotografavo nukentėjusįjį. Taip pat kategoriškai paneigė, kad nukentėjusiajam grasino draugais. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas besąlygiškai rėmėsi nukentėjusiojo K. B. parodymais, o L. C. parodymus vertino kaip gynybos versiją. Pažymima, jog nei prie teismo salės, nei lauke nebuvo kitų asmenų, kuriuos būtų galima įvardinti kaip L. C. draugus. Be to, teismas nevertino, jog vyko dar vienas tyrimas dėl poveikio darymo K. B. ir kitiems asmenims, kuriame L. C. nefigūruoja. Taigi byloje nėra surinkta įrodymų, jog nukentėjusysis bijotų apelianto. Priešingai, nukentėjusysis apklausos metu po šio įvykio aiškino, kad lankosi įvairiuose renginiuose, matėsi ne kartą su L. C., jokios grėsmės iš jo nejautė. L. C. išsakyta frazė nors ir nėra pateisinama, tačiau, tačiau atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, vertinti tokius veiksmus, kaip sudarančius pagrindą bijoti, kad jie gali būti realiai įvykdyti, nėra pagrindo, todėl L. C. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nuteistas nepagrįstai. Skunde taip pat teigiama, jog už šį nusikaltimą yra numatyta tik vienintelė laisvės atėmimo bausmė iki 4 metų, kas rodo, jog įstatymų leidėjas šį nusikaltimą laiko pakankamai rimtu, todėl teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus. Be to, teismas privalo vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. S. gynėjas advokatas Dainius Gudas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, E. S. veiką kvalifikuoti pagal BK 233 straipsnio 1 dalį. Skunde teigiama, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl išvados dėl įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, asmens kaltumo nepagrįstos išsamiai ir teisingai įvertintais įrodymais. Skunde nurodoma, jog teismo išvada, kad E. S. padarė BK 233 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, neatitinka faktinių aplinkybių, nes grindžiama iš esmės tik kaltinimui palankiais duomenimis. E. S. pripažino prašęs K. B., J. K. ir E. K. duoti palankius T. P. parodymus, tačiau nei vieno šių asmenų atžvilgiu nenaudojo smurto ar kitokios prievartos. Nagrinėjamu atvejų nėra jokių duomenų, išskyrus prieštaringus nukentėjusiojo parodymus, jog buvo panaudotas smurtas ar kitokia prievarta. K. B. teigė, jog jam rašė grasinančio pobūdžio žinutes, tačiau byloje jų nėra, nors mobiliojo ryšio telefonai buvo paimti ir apžiūrėti. Telefonuose yra žinutės, kuriose nėra net užuominos apie kokius nors grasinimus. Šiose žinutėse yra užfiksuota, kad E. S. prašo, kad teisme K. B. neatpažintų smūgį sudavusio asmens. Taigi E. S. domėjosi baudžiamąja byla, tačiau jokio smurto, prievartos nenaudojo. Tai patvirtino ir liudytojos J. K., E. K., kurios paaiškino, jog E. S. jokių grasinimų neišsakė. Manoma, jog teismas apkaltinamajame nuosprendyje rėmėsi abejonėmis ir prielaidomis.Apeliaciniame skunde D. M. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teigiama, jog nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas padarius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, kaltinimas D. M. yra abstraktaus pobūdžio, o nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pagrįstos tik prielaidomis ir loginiais pamąstymais. Nurodo, kad BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Nagrinėjamoje byloje D. M. subjektyvusis požymis – kaltė visiškai neatskleista. Liudytojas K. B. parodė, kad neatsimena ar ką nors kalbėjo vairuotojas. Iš D. M. grėsmės nejautė, jo nuotraukose neatpažino. Liudytoja J. K. parodė, kad D. M. pretenzijų neturi, jis jai jokio poveikio nedarė. E. K. parodė, kad prie jos buvo priėjęs vienas E. S., o vairuotojas lyg ir buvo priėjęs ir kažką bandė pajuokauti, bet ji neužfiksavo.Apeliantas nurodo, kad pokalbio įrašo iš areštinės dalis nėra susijusi su tiriama nusikalstama veika ir tokia jos interpretacija, kokią pateikia teismui policijos įstaiga, yra netgi klaidinanti. Be to, pateiktas ne visas įrašas, o tik jo dalis. Tokiu būdu yra iš konteksto išimama tik dalis informacijos ir yra pažeidžiamas rungtyniškumo principas, nekaltumo prezumpcija. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas pažeidė ir bendruosius bausmių skyrimo principus. Teismas nepateikė duomenų, kodėl dirbančiam, anksčiau neteistam asmeniu skyrė vieną iš griežčiausių bausmės rūšių – laisvės apribojimą, o ne viešus darbus arba baudą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Dana Rutkauskaitė prašė Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Nacikūno apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų L. C., D. M. ir nuteistojo E. S. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinius skundus atmesti, išteisintasis T. P. ir jo gynėjas Ramūnas Gudašius prašė prokuroro skundą atmesti, nuteistųjų L. C. ir E. S. gynėjas advokatas Dainius Gudas prašė nuteistojo L. C. ir nuteistojo E. S. gynėjo Dainiaus Gudo apeliacinį tenkinti, nuteistasis E. S. prašė tenkinti jo gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinį skundą, nuteistasis L. C. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo D. M. gynėjas advokatas Ramūnas Putinas ir nuteistasis D. M. prašė nuteistojo D. M. apeliacinį skundą tenkinti. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Nacikūno ir nuteistojo E. S. bei gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliaciniai skundai atmetami, nuteistojo L. C. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo D. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Nacikūno apeliacinio skundo

Dėl nuteistojo E. S. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinio skundo

Dėl nuteistojo D. M. apeliacinio skundo

Apeliaciniame skunde teigiama, jog D. M. nuteistas pagal abstraktų kaltinimą, tačiau, išsamiau ir konkrečiau nemotyvuojama, kas yra neaišku, kuo pasireiškė abstraktumas ir neaiškumas. Iš nuosprendžio nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog nuosprendyje aiškiai nurodytomis aplinkybės, kuo pasireiškė apelianto nusikalstama veika. D. M. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su E. S. siekė paveikti nukentėjusiąją ir liudytojus kitoje byloje. D. M. veika objektyviai pasireiškė tuo, kad jis vežė E. S. į susitikimą su K. B., kuomet E. S. prašė pakeisti parodymus, po to vežė E. S. ir K. B. į teismo posėdį, kuomet taip pat buvo prašoma pakeisti parodymus; kelis kartus su E. S. buvo atvykęs susitikti su J. K. ir prašė pakeisti parodymus, kartą vežė E. S. ir ją į teismo posėdį ir taip pat prašė padėti draugui ir reikalavo pakeisti parodymus; be to, kartu su E. S. buvo susitikęs su E. K. ir prašė jos pakeisti parodymus. Nors skunde teigiama, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė įstatymą ir nepagrįstai apeliantą pripažino kaltu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, tačiau šiuos skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Išanalizavus skundo argumentus ir ištyrus bylą apeliacine tvarka, konstatuojama, jog įrodymų vertinimo taisyklių apylinkės teismas, spręsdamas dėl D. M. padarytos veikos ir jo kaltės, nepažeidė. Byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu išsamiai ištirtus įrodymus įvertino, lygindamas ir gretindamas tarpusavyje, atsižvelgdamas į parodymų davimo ir kitų įrodymų surinkimo aplinkybes, taip įsitikindamas jų patikimumu, todėl teismo išvados tiek dėl nustatytų D. M. padarytos veikos faktinių aplinkybių, tiek dėl jo kaltės laikomos pagrįstomis ir motyvuotomis. D. M. pripažino buvęs su E. S. ir vežęs jį į susitikimus su K. B., liudytojomis, pripažino vežęs E. S., K. B. bei J. K. į teismo posėdį, tačiau neigė supratęs, kad buvo daromas poveikis ir neigė prisidėjęs prie tokio poveikio darymo. Apylinkės teismas, išanalizavęs D. M. parodymus viso proceso metu, liudytojų J. K., E. K., nukentėjusiojo parodymus, kitus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog šių duomenų visuma patvirtina, kad D. M. buvo žinomas susitikimų tikslas ir jis pats aktyviais veiksmais kartu su E. S. siekė paveikti liudytojus, kad jie duotų melagingus parodymus. Su šia teismo išvada teisėjų kolegija visiškai sutinka, nes ji pagrįsta išsamia surinktų reikšmingų duomenų analize Kaip jau minėta, D. M. pripažino kartu su E. S. vykęs pas nukentėjusįjį, pas liudytojas į darbą, vežęs į posėdį. Nors teigė, kad apie poveikį jam nebuvo žinoma, tačiau liudytoja J. K. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog pagrinde su ja kalbėjo E. S., tačiau, kaip matyti iš jos parodymų, D. M. buvo netoliese, pokalbį neabejotinai girdėjo, nes jis taip pat įsiterpdavo į pokalbį (bandydavo pajuokauti). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose ji teigė, kad poveikį darė abu (E. S. ir D. M.), D. M. pritardavo E. S. ir taip pat prašė pakeisti parodymus, paaiškino, kad D. M. taip pat būdavo ir kažką pasakydavo. Nors ji teigė jo žodžių neužfiksavusi ir iš jo poveikio nejautusi, tačiau aptarti parodymai patvirtina aplinkybę, jog D. M. iš tiesų dalyvavo pokalbyje, E. S. įkalbinėjant pakeisti parodymus. Be to, D. M. ją ir K. B. kartu su E. S. vežė į teismo posėdį, jis vairavo automobilį. Nors tuo metu D. M. nieko nesakė, tačiau jis girdėjo ir suprato, ką sakė E. S., kuris tuo metu vėl įkalbinėjo ir prašė keisti parodymus. Pažymėtina, jog šis įvykis buvo po jau įvykusių pokalbių su K. B. ir J. K., E. K., kur E. S. vežė ir dalyvavo pokalbiuose ir D. M.. Liudytoja E. K. taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2016 m. spalio 4 d. susitikimo metu pokalbyje dalyvavo ir D. M., kuris prašė padėti draugui, sakė, kad neliks skolingi. D. M. negrasino, tik įtikinėjo pakeisti parodymus ir padėti teisiamam draugui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. M., pagal liudytojos parodymus, kalbėjo daugiskaita – „padėk mūsų draugui“, „atsiskaitysim“, „skolingi neliksim“. Todėl, nors J. K. tikslių D. M. pasakytų žodžių negalėjo prisiminti, tačiau aptartos aplinkybės leidžia teigti, jog D. M. taip pat darė jai poveikį. Būtent šių aplinkybių visuma apylinkės teismui leido pagrįstai daryti išvadą, kad D. M. suvokė, jog daromas poveikis liudytojams ir nukentėjusiajai kitoje byloje, dalyvavo šioje nusikalstamoje veikoje ir neabejotinai aktyviais veiksmais prisidėjo prie bendro tikslo – ne tik pritarė E. S., tačiau vežė E. S. į susitikimus, dalyvavo pokalbiuose, pats žodžiu prašė padėti, vežė automobiliu į posėdį. Tokiu būdu pats aktyviai dalyvavo ir sudarė sąlygas bendram tikslui, kad tai, ko prašė jis ir E. S., įvyktų, kad asmenys atvyktų į teismą ir duotų melagingus parodymus. Pagrindą tikėti būtent aptartais asmenų parodymais leido ir slapto sekimo metu užfiksuotas E. S. ir D. M. pokalbis, iš kurio matyti, kad D. M. nuodo, jog sulaikytas yra už tą patį, ką ir E. S., kad melavo duodamas parodymus, jog buvo nuvykęs pas J. (K.) tik pavalgyti, kad yra jos draugas.Pagrindą kritiškai vertinti D. M. versiją, kad jis nusikaltime nedalyvavo, pokalbiuose nedalyvavo ir poveikio nedarė, leido ir tai, kad D. M. parodymai nebuvo nuoseklūs viso proceso metu. Iš pradžių pripažinęs tik vieną susitikimą su J. K. kaip drauge kebabinėje, vėliau pripažino vežęs E. S. į susitikimus tiek ir su K. B., tiek ir su E. K., J. K.. Šios aplinkybės, kartu vertinant jau aptartus duomenis, tik dar labiau sustiprina pagrindą tikėti būtent liudytojų parodymais, nukentėjusiuoju, o D. M. paaiškinimus vertinti kritiškai kaip jo gynybinę versiją.Nors skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai nustatė tyčią apelianto veikoje, tačiau aukščiau aptartų duomenų pagrindu kolegija konstatuoja, jog teismas pagrįstai sprendė, kad byloje įrodyta ir nustatyta, jog D. M. veikdamas bendrai su E. S., dalyvaudamas pokalbiuose, pats išsakydamas prašymus, įkalbinėdamas pakeisti parodymus, o taip pat nuveždamas E. S. į susitikimus bei liudytoją ir nukentėjusįjį į teismą, kuomet E. S. toliau po jau buvusių pokalbių įkalbinėja duoti melagingus parodymus, neabejotinai suvokė, jog tokiais veiksmais daromas poveikis minėtiems asmenims, kad tokia veika yra pavojinga, kad jis prisideda prie tokios veikos darymo ir kartu su E. S. siekia bendro tikslo paveikti nukentėjusiąją ir liudytojus kitoje byloje, kad pastarieji duotų melagingus parodymus. D. M. ne tik suvokė, jog tokia veika yra pavojinga ir nusikalstama, tačiau ir norėjo taip veikti. Tai, kad D. M. norėjo taip veikti, rodo daugkartiniai įvairaus pobūdžio veiksmai. Visa tai patvirtina, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, jog D. M. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai skyrė vieną iš griežtesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimą, nesvarstęs galimybės skirti kitas švelnesnes bausmes. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sutinka su šiuo skundo argumentu ir laiko jį pagrįstu. Bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, teismas netinkamai taikė paminėtas įstatymo nuostatas skiriant bausmę, nepakankamai įvertino nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, nepakankamai įvertino tai, kad nuteistojo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme nebuvo pagrindinis, todėl skyrė neteisingą, t. y. per griežtą, bausmę. Byloje nustatyta, jog D. M. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į įprastinę teismų sistemos veiklą, teisingumo vykdymo principus. Nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad D. M. nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Ir nors bendrininkų grupės padarytas nusikaltimas pasižymi didesniu pavojingumu nei nusikaltimas, padarytas vieno žmogaus, tačiau, individualizuojant atsakomybę ir skiriant bausmę, būtina įvertinti konkretų bendrininko indėlį į nusikalstamos veikos padarymą. Pažymėtina, jog nors D. M. kartu su E. S. įtikinėjo ir prašė duoti draugui palankius parodymus, tačiau jo vaidmuo nebuvo pirmaeilis. Liudytojos J. K. ir E. K. parodė, jog E. S. buvo žymiai aktyvesnis, D. M. tik įsiterpdavo, pritardavo. K. B. atveju jis vežė E. S. į susitikimą, tačiau žodžiu su nukentėjusiuoju pats nebendravo, SMS žinučių nerašė, vežant automobiliu K. B. ir J. K. į posėdį, žodžiais įkalbinėjo būtent E. S., tuo tarpu D. M. vairavo automobilį. Be to, ne visais atvejais D. M. buvo su E. S. darant poveikį minėtiems asmenims. Dažniau su minėtais asmenimis bendravo tiesiogiai ir telefonu ne D. M., o kitas bendrininkas. Taip pat įvertinama tai, jog civilinių ieškinių byloje nepareikšta. Vertinant asmenybę, pažymėtina, jog D. M. yra baustas administracine tvarka, tačiau anksčiau neteistas, mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre, kur charakterizuojamas kaip gabus ir kūrybingas mokinys, noriai atliekantis praktinius darbus, besistengiantis juos atlikti iki galo ir puikiai, gerai lanko pamokas ir aktyviai jose dalyvauja, jo rezultatų vidurkis yra 9,36. Be to, nuteistasis dirba MB „M.“ pardavimų vadovo pareigose ir charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šis nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir toks elgesys nuteistajam nėra būdingas. Todėl, vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, jog D. M. už šią nusikalstamą veiką bausmės tikslams pasiekti skirtina švelnesnė nei teismo skirtoji bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkis baudos, galimos skirti už nesunkius nusikaltimus, bazinį baudos dydį taikant tokį, kuris galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu. Atsižvelgiant į jau paminėtas, nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad jo vaidmuo nusikalstamoje veikoje buvo nepagrindinis, nuteistasis mokosi, dirba ir turi nuolatines pajamas, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent bauda labiausiai atitiktų tiek padarytos veikos, tiek nuteistojo pavojingumui ir savo pobūdžiu būtų optimali priemonė užtikrinti tiek nubaudimo, tiek ir prevencinius bausmės tikslus. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžio dalis dėl D. M. skirtos bausmės keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1, 2 punktai). D. M. skiriama 60 MGL, t. y. 2259,6 Eur, dydžio bauda.

Dėl nuteistojo L. C. apeliacinio skundo

Skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad L. C. ištarė grasinančią frazę, teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl L. C. kaltės, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai L. C. pripažino kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog L. C. ištarė jam inkriminuotą frazę, tačiau teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl nepagrįstai L. C. pripažino kaltu, padarius BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Nagrinėjamoje byloje, kolegijos įsitikinimu, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog L. C. iš tiesų kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nufotografavo mobiliuoju telefonu nukentėjusįjį K. B. ir po to teismo posėdžio salėje iš karto po K. B. duotų parodymų išsakė frazę „išeisi į lauką, tavęs jau ten lauks maniškiai, chebra, tau bus...“. L. C. neneigė fotografavęs. Ši aplinkybė įrodyta K. B. parodymais, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad R. C. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Galaxy S6“ su SIM kortele, kurie priklauso L. C. (3t., b. l. 53-54), tarnybiniu pranešimu bei pateiktu CD-R, iš kurių matyti, jog, programine įranga nuskaičius minėtą telefoną, užfiksuota nuotrauka, daryta 2016 m. lapkričio 22 d., kurioje matomas sėdintis K. B. bei kiti asmenys (3 t., b. l. 65-68). Teisėjų kolegija taip pat pritaria apylinkės teismo išvadai, jog byloje nustatyta aplinkybė, kad L. C. netrukus po fotografavimo, teismo posėdžio metu, po to, kai jau K. B. buvo davęs T. P. nepalankius parodymus, atsisukęs į K. B. išsakė frazę „išeisi į lauką, tavęs jau ten lauks maniškiai, chebra, tau bus...“ Nors apeliantas šią aplinkybę neigia, tačiau ji įrodyta ikiteisminio tyrimo metu duotais K. B. parodymais, kuriuos jis patvirtino apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu, o taip pat ir pareigūno liudytojo M. Š. parodymais. Nors liudytojas teigia nugirdęs tik frazę „tau bus“, tačiau vertinant šią frazę su nukentėjusiojo parodymais, o taip pat atsižvelgiant į nuoseklius bei išsamius pirminius K. B. parodymus, K. B. pareikšimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio grasinimo, darytina išvada, jog šio liudytojo parodymai pagrįstai vertinti kaip patvirtinantys aplinkybę, kad buvo išsakyta grasinančio pobūdžio frazė. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, parodymus ikiteisminio tyrimo metu K. B. davė sekančią dieną po įvykio. Jo parodymai buvo nuoseklūs ir išsamūs. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam buvo daromas koks nors spaudimas ar reikalavimas iš pareigūnų duoti tokius parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nuosekliai viską paaiškino ir parodė, jog iš karto po posėdžio apie grasinimą pasakė buvusiam pareigūnui bei telefonu pranešė kitam pareigūnui. Be to, 2016 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio įvykio. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis parodė, jog tyrėjas jam įtakos nedarė. Ir nors apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis nurodė geriau atsiminęs L. C. išsakytą frazę, teigė, kad tai nebuvo grasinančio pobūdžio frazė, tačiau teisėjų kolegija šiuos parodymus atmeta kaip nepatikimus ir prieštaraujančius kitiems patikimiems bylos duomenims. Vertinant šiuos nukentėjusiojo parodymus, atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusysis yra turėjęs galvos traumą, o apeliacinės instancijos teismo posėdis vyko praėjus metams laiko po įvykio. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, kad nukentėjusysis teisingai prisimena aplinkybes, praėjus tokiam nemažam laiko tarpui. Todėl atsižvelgiant į pirminių parodymų išsamumą, nuoseklumą, detalumą ir tai, kad buvo oficialiai kreiptasi dėl L. C. veiksmų netrukus po įvykio, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisingi yra būtent iš karto po įvykio duoti parodymai, kuriuos, kaip jau minėta, nukentėjusysis patvirtino ir apylinkės teismo posėdžio metu. Be to, apeliacinės instancijos teisme jis taip pat patvirtino, jog anksčiau jo sakyti parodymai užfiksuoti teisingai. Byloje nustatyta, jog L. C. atliko jam inkriminuotus veiksmus, t. y. nufotografavo ir išsakė kaltinime nurodytą frazę, tačiau vien šios aplinkybės tokį veikimą vertinti kaip asmens terorizavimą nepakanka. Baudžiamoji atsakomybė už žmogaus terorizavimą yra nustatyta BK 145 straipsnyje. Pagal jo 2 dalį atsako tas, kas: 1) terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba 2) sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Šios veikos pagal kasacinio teismo praktiką yra alternatyvios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014). Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė. Nors už apysunkius nusikaltimus įstatymų leidėjas paprastai nustato kelių rūšių bausmes, už šį nusikaltimą numatyta tik viena laisvės atėmimo bausmė. Taigi įstatymų leidėjas žmogaus terorizavimą ar sistemingą bauginimą laiko pakankamai pavojingu nusikaltimu, keliančiu realų pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2013), todėl ir atsakomybė turi kilti tik už veiką, kuri iš tiesų yra pavojinga tam, kad būtų išvengta tarp asmenų kilusių bet kokių konfliktų kriminalizavimo.Analizuojant BK 145 straipsnyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėtis, pažymėtina, jog pirmoje dalyje numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Už šias veikas numatyta galimybė skirti alternatyvias švelnesnes nei laisvės atėmimas bausmes bei laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų. Tuo tarpu to paties straipsnio antroje dalyje numatyta galimybė skirti tik terminuotą laisvės atėmimo bausmę iki ketverių metų. Jau vien tai rodo, jog šioje dalyje įtvirtinta atsakomybė už pavojingesnes nei pirmoje dalyje numatytas nusikalstamas veikas. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už žmogaus terorizavimą, pasireiškiantį grasinimu susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingu bauginimu naudojant psichinę prievartą. Sistemiškai vertinant pirmosios ir antrosios dalies nuostatas, darytina išvada, jog terorizavimas turi pasireikšti didesniu pavojingumu nei grasinimas padaryti tokias pavojingas veikas kaip nužudymą ar sunkų sveikatos sutrikdymą. Paprastai terorizavimui būdingas sistemiškumas, t. y. grasinančio pobūdžio veiksmų pasikartojimas, tačiau galimi terorizavimo atvejai ir esant vienam atvejui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-627/2012, 2K-553-942/2015, 2K-62-976/2017). Pagal teismų praktiką BK 145 straipsnio pirmoje dalyje ir antroje dalyje įtvirtintas veikas skiria tai, kad terorizuojant asmenį ar jį sistemingai bauginant nukentėjusysis yra nuolatinėje baimės, netikrumo būsenoje, t. y. kaltininkas siekia nukentėjusįjį laikyti nuolatinėje baimėje (baudžiamoji byla Nr. 2K-496/2005).Nagrinėjamu atveju, išanalizavusi skundo argumentus ir ištyrusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptarti L. C. veiksmai nepagrįstai vertinti kaip terorizavimas. L. C. nuteistas už tai, kad terorizavo nukentėjusįjį, grasindamas padaryti pavojingą gyvybei bei sveikatai veiką. Terorizavimas pasireiškė tuo, kad jis nufotografavo asmenį mobiliuoju telefonu ir po to pasakė frazę „išeisi į lauką, tavęs jau ten lauks maniškiai, chebra, tau bus...“. Teisėjų kolegija pažymi, jog terorizavimui būdingą nuolatinę baimę, netikrumą, įtampą paprastai sukelia grasinimai padaryti neteisėtus veiksmus prieš patį nukentėjusįjį, jam artimus asmenis ar jo turtą ne tam tikru konkrečiu metu, bet neapibrėžtu laiku, ateityje, bet kada ir pan., neapibrėžtoje vietoje, kas būtent ir sukelia nuolatinės baimės, netikrumo, nuolatinės įtampos jausmą. Nagrinėjamu atveju L. C. frazė „išeisi į lauką, tavęs jau ten lauks maniškiai, chebra, tau bus...“ suponuoja manymą, kad kažkas gali įvykti labai konkrečiu apibrėžtu laiku ir apibrėžtoje vietoje, t. y. netrukus, po posėdžio, kažkur lauke, netoliese nuo teismo pastato. Šia fraze išsakomas vienkartinis, momentinis grasinimas dėl to, kad kažkas gali įvykti ne kada nors ateityje, neapibrėžtu laiku, o netrukus, tuoj pat. Todėl jau vien dėl šių aplinkybių minėta frazė kaip tokia negali būti vertinama kaip galinti sukelti ilgalaikį, nuolatinį baimės, įtampos ar netikrumo jausmą ir juo labiau nerodo kaltininko tikslo laikyti nukentėjusįjį pastovioje, nuolatinėje baimėje ar įtampoje. L. C. buvo inkriminuota tai, kad terorizavimas pasireiškė nufotografavimu ir aptariamos frazės išsakymu, tačiau fotografavimas, vertinant atskirai ir atsižvelgiant į tai, jog tai buvo padaryta pirmiau nei išsakyta frazė, pats savaime, net ir įvertinus, kad tai daro nepažįstamas asmuo, jokios grėsmės nesuponuoja. Fotografavimo vertinimas priklauso nuo tolimesnių veiksmų. Kadangi vėliau išsakyta frazė taip pat negali būti vertinama kaip galinti sukelti nuolatinį baimės, nesaugumo ir netikrumo jausmą ir nerodo tikslo sukelti tokius jausmus, teisėjų kolegija sprendžia, jog nei fotografavimas, nei išsakyta frazė, tiek vertinant šiuos veiksmus atskirai, tiek ir kartu, nesuponuoja nuolatinio baimės, nesaugumo, įtampos, netikrumo jausmo ir nerodo tikslo laikyti nukentėjusįjį pastovioje, nuolatinėje baimėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, L. C. pripažindamas kaltu, įrodymus bei išsakytą frazę, jos poveikį nukentėjusiajam nepagrįstai vertino atsižvelgiant išimtinai vien į nukentėjusiojo poziciją ir į neteisėtus prieš nukentėjusįjį iki tol padarytus veiksmus bei to sukeltas pasekmes. Pažymėtina, jog nukentėjusysis atėjo į salę jau bijodamas ir nesijautė saugus. Jį lydėjo pareigūnas. Posėdžio metu nukentėjusysis davė parodymus, dėl kurių jam buvo prieš tai daromas poveikis, kad jis tokių parodymų neduotų, todėl akivaizdu, jog prieš tai patyrus neteisėtą poveikį ir po to davus nepalankius parodymus, nukentėjusiojo baimė dar labiau išaugo ir ji buvo sąlygota ne L. C. veiksmų, o iki to susiklosčiusio situacijos. Nukentėjusysis jautėsi įbaugintas dar iki L. C. veiksmų. Nors L. C. pažinojo T. P., tačiau duomenų, kad L. C. būtų prisidėjęs prie poveikio K. B. kaip liudytojui kitoje byloje darymo, nėra. Nėra pagrindo teigti, jog L. C. žinojo, kad K. B. buvo daromas poveikis, kad jis yra įbaugintas, todėl nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis turėjo tyčią ir savo veiksmais dar labiau siekė tą baimę pagilinti, padidinti. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog teismas nepagrįstai L. C. veikoje nustatė objektyviuosius bei subjektyviuosius terorizavimo sudėties požymius, todėl nepagrįstai pripažino jį kaltu ir nuteisė pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Įvertinus išsakytos frazės formuluotę, aplinkybes, kuriomis frazė buvo pasakyta, nukentėjusiojo ir L. C. tarpusavio santykius, teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog aptariama frazė taip pat negali būti vertinama ir kaip grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, už ką numatyta atsakomybė BK 145 straipsnio 1 dalyje. BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taigi, grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą visų pirma turi būti konkretus ir realus. Baudžiamoji atsakomybė numatyta ne už bet kokį grasinsimą, o už grasinimą nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą, todėl kiekvienu atveju turi būti nustatyta, jog buvo išreikštas grasinimas padaryti būtent tokio pobūdžio veikas. Nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, L. C. pasakyta frazė nesuponuoja grasinimo, nukreipto būtent į tai, kad neva tai gali būti padarytas nužudymas ar sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokios išvados negalima daryti nei vertinant šią frazę tiesiogiai lingvistiškai, nei vertinant jos netiesioginę prasmę aplinkybių, kuriomis ji buvo išsakyta, kontekste. Žodžiais „išeisi į lauką, tavęs jau ten lauks maniškiai, chebra, tau bus...“ tiesiogiai nepasakoma, jog asmuo bus būtent nužudytas arba gali būti sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Ši frazė skamba bauginančiai, verčia nerimauti, tačiau, kolegijos vertinimu, net ir bandant įžvelgti netiesioginę prasmę, ji nereiškia grasinimo būtent nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Pažymėtina, jog L. C. išsireiškia apie veiksmą, kuris neva tai bus padarytas tuoj pat, netrukus, po posėdžio, išėjus iš teismo pastato. Tačiau, akivaizdu, jog iš karto po posėdžio išėjus iš teismo pastato, viešoje vietoje, esant pastate teismo darbuotojams, o taip pat tikėtina tiek pastate, tiek ir gatvėje esant kitiems, pašaliniams asmenims, nes posėdyje dalyvavo daugiau asmenų, buvo ir pareigūnų, kurie taip pat eitų po posėdžio iš teismo pastato, neteisėtų, nusikalstamų veiksmų, o tuo labiau tokio pobūdžio veiksmų, kuriais būtų kėsinamasi į gyvybę ar būtų siekiama sunkiai sutrikdyti sveikatą, niekas nedarytų. Šios aplinkybės rodo, jog L. C. ištarta frazė negali būti vertinama kaip grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Be to, kolegijos vertinimu, anksčiau aptartos aplinkybės, o taip pat ir tai, kad K. B. L. C. nepažinojo, jam nebuvo žinoma apie kokius nors nuteistojo smurtinius veiksmus, anksčiau iš jo pusės nebuvo patyręs smurto ar grasinimų, L. C. aptariamą frazę ištarė pašaipiai, neturėdamas rankose jokių daiktų, nerodydamas jokių grasinančių gestų, leidžia pagrįstai teigti, jog nukentėjusysis neturėjo pagrindo spręsti apie tokių grasinimų realumą. Nagrinėjamu atveju K. B. baimę lėmė ne L. C. išsakyta frazė, tačiau dar iki tol susiklosčiusi situacija dėl nukentėjusiajam daryto poveikio. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad L. C. būtų prisidėjęs prie tokios situacijos ar žinojęs apie tokios situacijos buvimą. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis aptartomis aplinkybėmis ir būdu išsakydamas minėtą frazę turėjo tikslą priversti nukentėjusįjį bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos. Todėl atsakomybė pagal BK 145 straipsnio 1 dalį L. C. taip pat negali kilti.Atsižvelgiant į aptartus argumentus Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kurioje L. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, panaikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta. L. C. atžvilgiu priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis. L. C. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Nacikūno ir nuteistojo E. S. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo L. C. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžio dalį, kurioje L. C. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir L. C. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuteistojo D. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendį dalyje dėl D. M. skirtos bausmės pakeisti.

D. M. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį skirti naują bausmę – 60 MGL, t. y. 2259,6 eurų, dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d. – iš viso 15 dienų, 1 suėmime išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę bausmę D. M. – 30 MGL, t. y. 1129,8 eurų, dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.