- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-27
- Bylos Nr.
- e2A-2052-390/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04830-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SME Capital 3“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.2.2Laidavimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SME Capital 3“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SME Capital 3“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. S. 2 359,30 Eur negrąžintą paskolą, 38,54 Eur palūkanas, 1 393,75 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 86 Eur žyminį mokestį.
2. Nurodė, kad su trečiuoju asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugpjūčio 30 d. sudarė paskolos sutartį Nr. PSCAP3-22-0060, kurios pagrindu ieškovė suteikė trečiajam asmeniui 20 000 Eur paskolą, o trečiasis asmuo įsipareigojo mokėti paskolos grąžinimo įmokas bei palūkanas, pradelsęs paskolos sutartyje numatytus mokėjimo terminus – kompensacines palūkanas. Už trečiojo asmens tinkamą prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymą 2022 m. rugpjūčio 30 d. laidavimo sutartimi Nr. PSCAP3-22-0060/L1 laidavo atsakovas V. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, todėl atsakovas yra atsakingas už trečiojo asmens prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymą. Pažymėjo, kad paskolos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė atstovaujama jos vadovo – atsakovo V. S.. Šalių teisė susitarti dėl kompensacinių palūkanų bei jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška. Pasirašydamas sutartį trečiasis asmuo sutiko su kompensuojamųjų palūkanų dydžiu, įsipareigojo mokėti 0,23 proc. per dieną kompensacines palūkanas už laiku nesumokėtas įmokas.
3. Atsakovas V. S. pripažino savo kaip laiduotojo atsakomybę dėl likusios pagrindinės skolos sumos – 2 359,30 Eur, taip pat 38,54 Eur palūkanų, nesutiko su reikalavimu priteisti 1 393,75 Eur kompensacines palūkanas, kadangi ši suma neproporcinga ir per didelė, viršijanti rinkos normas. Pažymėjo, kad kredito mokėjimai buvo atliekami reguliariai, tlko nesumokėta tik viena įmoka. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, o tai objektyviai trukdo vykdyti įsipareigojimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei iš atsakovo 2 359,30 Eur negrąžintą paskolą, 38,54 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 1 393,75 Eur kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 791,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 86 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš atsakovo 8,64 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pripažįsta ieškinį iš dalies, neginčija skolos, palūkanų pagrįstumo ir dydžio, nesutinka su prašomomis priteisti kompensacinėmis palūkanomis.
6. Teismas nurodė, kad atsakovas V. S. pagal pasirašytą laidavimo sutartį įsipareigojo solidariai grąžinti kreditą, jei kredito gavėja neįvykdys arba netinkamai įvykdys prievolę (laidavimo sutarties 1.1 ir 1.2 papunkčiai). Nesant tarp šalių ginčo dėl faktinių aplinkybių ir atsakovui sutinkant su ieškinio reikalavimais dėl 2 359,30 Eur negrąžintos paskolos ir 38,54 Eur palūkanų, teismas šias sumas priteisė ieškovei iš atsakovo.
7. Teismas nurodė, kad Paskolos sutarties 4.5 papunktyje įtvirtinta, jog kompensacinės palūkanos (per dieną) yra 0,23 proc. dydžio, kad sudarydamos paskolos sutarties priedus (2023 m. balandžio 25 d., 2023 m. spalio 26 d.), kuriais pakeistos tam tikros paskolos sutarties sąlygos, ieškovė ir trečiasis asmuo kompensacinių palūkanų dydžio procentinės išraiškos nekeitė.
8. Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad netesybos yra aiškiai per didelės ir jas mažinti. Paskolos sutartis sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų (verslo subjektų), paskola skirta finansuoti apyvartines lėšas, ieškovė kiekvieną dieną patiria nuostolius dėl paskolos ir palūkanų negrąžinimo, negali naudotis negrąžintomis lėšomis, gauti už jas mokėjimo palūkanas, nors ieškovė užsiima finansavimo veikla. Teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir ieškovei iš atsakovo priteisė 1 393,75 Eur kompensacines palūkanas.
9. Ieškinį tenkinus, teismas iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas V. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimą dalį, kuria priteistos 1 393,75 Eur kompensacinės palūkanos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų atmesti arba sumažinti iki protingo dydžio (pvz. 0,05 proc. per dieną), perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Paskolos sutartimi nustatytas 0,23 proc. per dieną kompensacinių palūkanų dydis yra beveik 84 proc. metinė norma. Tai aiškiai per didelis netesybų dydis, kuris nesuderinamas su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Priteistos kompensacinės palūkanos sudaro beveik 60 proc. visos pagrindinės skolos. Tai neatitinka netesybų kompensacinės funkcijos. Taip pat nėra įrodyta, kad ieškovė realiai patyrė tokio dydžio nuostolius dėl pavėluoto mokėjimo, kurie pateisintų tokio masto netesybas.
10.2. Apeliantas, kaip laiduotojas, negalėjo daryti įtakos kompensacinių palūkanų dydžiui, nes ieškovė pateikė tipinę naudojamą formą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Paskolos sutartis sudaryta laisva valia dviejų lygiaverčių šalių. Abi sutarties šalys turėjo vienodas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Šalys, suderinusios savo valią, pasirašė Paskolos sutartį. Tuo atveju, jeigu apeliantui siūlomos sutarties sąlygos nebuvo priimtinos, jis visada galėjo pasirinkti skolintis iš kitų finansų įstaigų jam labiau priimtinomis sąlygomis. Tai, kad apeliantas, būdamas trečiojo asmens vadovu, pasirašė Paskolos sutartį, tik patvirtina, kad siūlomos sąlygos (įskaitant ir kompensacinių palūkanų dydį) jam buvo tinkamos ir priimtinos.
11.2. Kadangi apeliantas sutiko su 0,23 proc. kompensacinių palūkanų dydžiu, jų niekada neginčijo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jų mažinti ar šį reikalavimą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Apeliacinės bylos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovei priteistos 1 393,75 Eur kompensacinės palūkanos.
14. Pagal paskolos šalių sudarytos sutarties 4.5 papunktį kompensacinės palūkanos (per dieną) yra 0,23 proc. dydžio. Nustatyta, kad šalys sudarydamos paskolos sutarties priedus (2023 m. balandžio 25 d., 2023 m. spalio 26 d.), keitė kai kurias paskolos sutarties sąlygas, tačiau sutarties sąlygų, liečiančių kompensacines palūkas ir jų dydį nekeitė.
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo laikyti netesybas aiškiai per didelėmis ir jas mažinti. Teismas konstatavo, kad paskolos sutartis sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų (verslo subjektų), paskola skirta finansuoti apyvartines lėšas, ieškovė kiekvieną dieną patiria nuostolius dėl paskolos ir palūkanų negrąžinimo, negali naudotis negrąžintomis lėšomis, gauti už jas mokėjimo palūkanas, nors ieškovė užsiima finansavimo veikla. Tuo motyvuodamas apylinkės teismas pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl 1 393,75 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo. Apeliantas ginčija tokį apylinkės teismo sprendimą.
16. Pagal Kasacinio teismo praktiką palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą (kitaip – pelno palūkanos), iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6. 870 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kadangi kreditoriaus reikalavimas sumokėti pelno palūkanas yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, taip pat draudimas šias palūkanas priteisti kartu su netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-209-916/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3-7-775-823/2020).
17. Atsižvelgiant į Kasacinio teismo išaiškinimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovei kompensacines palūkanas ir jų nemažino. Teismas priimdamas sprendimą teisingai taikė materialines teisės normas. Naikinti ar keisti apylinkės teismo priimtą sprendimą už akių nėra teisinio pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025m. gegužės 28d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.