Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 26 d. nutarties, sprendžiant ieškovės A. R. ieškinio atsakovei L. M. dėl neturtinės žalos priteisimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktą skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas). Nagrinėjamu atveju apeliantė skunde nesuformulavo skundo argumentų, patvirtinančių skundžiamos teismo nutarties (ar jos dalies) nepagrįstumą ar neteisėtumą, nenurodė imperatyviųjų teisės normų esminių pažeidimų, varžančių ar pažeidžiančių jos teises bei teisėtus interesus, o tik pateikė reikalavimą skundžiamą nutartį panaikinti.

9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

10. Taigi teismas, prieš priimdamas asmens ieškinį, turi patikrinti, ar laikomasi teisės kreiptis į teismą sąlygų. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti ieškinį. Jei teismas prieš priimdamas ieškinį nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti ieškinį.

11. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį dėl tapataus ginčo jau pasinaudota. Dėl to civilinio proceso įstatymai draudžia nagrinėti dvi ar daugiau bylų, kuriose pareikšti tapatūs reikalavimai, tame pačiame ar skirtinguose teismuose. Atsižvelgiant į tai, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu jo žinioje yra byla dėl ginčo tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

12. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas atsisakymo priimti ieškinį pagrindas yra laikino pobūdžio, t. y. jis taikytinas tais atvejais, kai anksčiau iškeltoje byloje pagal tapatų ieškinį dar nėra priimtas procesą užbaigiantis teismo procesinis sprendimas. Atsisakymas priimti ieškinį šiuo pagrindu nereiškia, kad ieškovas nebegalės su tapačiu ieškiniu kreiptis į teismą ateityje. Tokios pasekmės atsiranda tik tuo atveju, kai anksčiau iškeltoje byloje yra priimamas ir įsiteisėja teismo sprendimas dėl ginčo esmės, arba anksčiau iškelta byla yra nutraukiama įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021).

13. Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė A. R. buvo pateikusi ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir L. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovei A. R. buvo nustatęs 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus. Trūkumų ieškovei nepašalinus, teismas 2021 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovės A. R. ieškinį laikė nepaduotu ir jis buvo grąžintas ieškovei. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad priimant skundžiamą nutartį, 2021 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neįsiteisėjusi. Apeliacinės instancijos vertinimu pirmosios instancijos teismo minimoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. R. ieškinys atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir L. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo priimtas, t. y. teisme nebuvo iškelta byla pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir L. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškovės A. R. ieškinio atsakovei L. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

14. Taip pat nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje ir civilinėje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti ieškiniai yra visiškai tapatūs. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti tapataus ieškinio (tapačios bylos) sampratą, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019; kt.).

15. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant dėl ginčo šalių (ne)tapatumo esminę reikšmę turi ir dėl to turi būti vertinamas ne ginčo šalių formalus procesinis statusas, bet materialiojo teisinio santykio, kurio dalyviai buvo asmenys, kurių ginčą sprendė teismas, (ne)tapatumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei L. M. dėl neturtinės žalos priteisimo, o civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė A. R. buvo pateikusi ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir L. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, negalima vertinti, kad šalys abiejose bylose yra tapačios, o tai reiškia, kad ir ieškinio negalima vertinti tapačiu. Todėl ir dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas negalėjo ieškovės ieškinio atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

Dėl procesinės bylos baigties

17. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, nes teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.