Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal E. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. S. ir S. S. (J.), gimusi (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r., mirusi 2015 m. birželio 11 d. yra seserys, kurias sieja ketvirtos eilės giminystės laipsnis.

Pareiškėja pareiškime (3-6 b. l.) nurodė, kad pareiškėja yra S. Š., mirusios 2015 m. birželio 11 d. (8 b.l.), sesuo. S. Š. buvo sudariusi 2004-09-30 Testamentą, kuriame išreiškė savo valią, kad jai nuosavybės teise priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, kiekvienai po 1/2 dalį palieka seseriai E. S. ir kitai seseriai G. L. (9 b.l.). Sesuo G. L. mirė 2012-11-18 (10 b.l.), t.y. dar iki palikėjos pagal testamentą S. Š. mirties. E. S. po sesers S. Š. mirties, kaip testamentinė įpėdinė kreipėsi į Kauno miesto 12-ąjį notaro biurą dėl palikimo po sesers mirties priėmimo. E. S. kaip testamentinė įpėdinė turi teisę paveldėti testamente nurodytą turto dalį, bei nesant kitų pirmesnės eilės įpėdinių, turi teisę paveldėti mirusios sesers dalį, kaip įstatyminė įpėdinė, kadangi pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktą palikėjo broliai ir seserys yra ketvirtos eilės paveldėtojai pagal įstatymą. Aplinkybę, kad E. S., kreipėsi į notaro biurą su pareiškimu dėl palikimo po palikėjos S. Š. mirties priėmimo patvirtina pridedamas Kauno miesto 12-ojo notaro biuro 2015-07-08 liudijimas (11 b.l.). Dėl palikimo pagal testamentą priėmimo jokių kliūčių nėra, t.y. nėra kliūčių pareiškėjai priimti testamentu paliktą turto dalį, kadangi testatorius palikimą gali palikti bet kuriam asmeniui nepriklausomai nuo giminystės ryšio, tačiau norint priimti likusią palikėjos dalį pagal įstatymą (kadangi kaip jau minėta kita testamentinė įpėdinė G. L. mirė 2012-11-18, dar iki testatorės mirties), būtina įrodyti giminystės ryšį. Siekiant nustatyti E. S. ir S. Š. giminystės ryšį, notarinei kontorai, tvarkančiai palikėjos S. Š. paveldėjimo bylą, buvo būtina pateikti tiek E. S., tiek ir S. Š. gimimo liudijimus. Kadangi E. S. sesers S. Š. gimimo liudijimo neturėjo, todėl Kauno miesto 12-ojo notaro biuro notarė Gintė Kuzabavičienė kreipėsi į civilinės metrikacijos skyrių prašydama pateikti S. J., gimusios (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. gimimo akto įrašą, tačiau nustatyta, kad gimimo akto įrašas nėra išlikęs. Civilinės metrikacijos skyriuje nesant duomenų apie S. J., gimusios (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. gimimą, dėl duomenų apie jos gimimą (krikštą) buvo kreiptasi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą. 2015-08-04 raštu Lietuvos valstybės istorijos archyvas pateikė atsakymą, kad Lankiškėlių, Vilkaviškio Romos katalikų bažnyčių 1922-1925 metų metrikų knygose S. J., J. dukters gimimo duomenų nerasta. Į Lietuvos valstybės istorijos archyvą buvo kreiptasi pakartotinai, tačiau 2015-10-16 raštu Lietuvos valstybės istorijos archyvas pateikė atsakymą, kad Pajevonio, Virbalio, Bartninkų, Gražiškių, Lankiškėlių, Vištyčio Romos katalikų bažnyčių 1922-1924 metų metrikų knygose S. J., J. dukters gimimo duomenų nerasta (13-14 b.l.). Siekdama gauti S. J., J., gimimo akto įrašo nuorašą (jį atkurti), pareiškėja kreipėsi į Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių (pagal palikėjos gimimo registracijos vietą) su 2015-12-04 prašymu atkurti S. J., J., gimimo akto įrašą bei pateikė visus su tuo susijusius bei turimus dokumentus. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius 2015-12-07 raštu informavo, kad S. J. gimimo įrašą atkurti atsisako, kadangi nėra išlikusių gimimo faktą liudijančių dokumentų (18 b.l.). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui atsisakius atkurti S. J. gimimo įrašą bei pareiškėjai išnaudojus visas galimybes gauti juridinį faktą patvirtinančius dokumentus, pareiškėja priversta kreiptis į teismą dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto. Kitokia tvarka gauti giminystės santykius patvirtinančių dokumentų pareiškėja neturi galimybių, kadangi nėra išlikę S. J. (Š.), gimimo faktą patvirtinantys dokumentai. Giminystės santykių nustatymas reikalingas tikslu priimti palikėjos S. Š., mirusios 2015 m. birželio 11 d. palikimą, pagal įstatymą. Pareiškėjos E. S. ir S. J. (Š.), gimusios (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r., mirusios 2015 m. birželio 11 d. giminystės santykius, jog yra seserys patvirtina šios faktinės aplinkybės. Pareiškėjos E. S. pavardė iki santuokos buvo J.. Šią aplinkybę patvirtina pridedamas pareiškėjos gimimo liudijimas, kuriame yra duomenys apie pareiškėjos pavardę (19-20 b.l.). Palikėjos S. Š. pavardė iki santuokos taip pat buvo J.. Šią aplinkybę patvirtina pridedamas palikėjos S. Š. santuokos liudijimas, kuriame nurodyta, kad Stanislavos pavardė iki santuokos sudarymo buvo J. (22 b.l.). Tiek pareiškėjos, tiek ir S. J. (Š.) tėvas buvo J. J., o motina N. B.. Kaip matyti iš pareiškėjos pridedamo gimimo liudijimo, jame nurodyta, kad pareiškėjos tėvas yra J. J.. Palikėjos S. Š. (buvusi J.) santuokos liudijime, taip pat nurodyta, kad jos tėvo vardas J. (22 b.l.). Taigi minėtos aplinkybės taip pat patvirtina, kad tiek pareiškėjos, tiek ir S. Š. tėvas buvo J.. Galiausiai pati S. Š. 2004 m. rugsėjo 30 d. testamentu, kuris laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu, notarinio registro Nr. 10871 patvirtino, kad ji palikimą palieka seseriai E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), t.y. pati palikėja notariniu veiksmu išreikšdama savo valią patvirtino, kad pareiškėja ir S. S. yra seserys. Atitinkamai įrodymų visuma pagrįstai leidžia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. S. ir S. S. (J.) yra seserys, kurias sieja ketvirtos eilės giminystės laipsnis.

Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime į pareiškimą (27 b.l.) nurodė, kad dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštarauja, bylą prašo nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.

Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad savo prašymą palaiko, tvirtina visas raštu teismui nurodytas aplinkybes. S. Š. yra pareiškėjos sesuo, gimusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ją prižiūrėjo iki mirties.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjos prašymą palaiko.

Liudytoja V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjos draugė. Pareiškėja turėjo seseris gražiną ir S., kurių pavardžių dabar įvardinti negali. S. buvo 10-12 metų vyresnė už ją. Liudytoja pabendraudavo su pareiškėjos seserimi S., kartu šventė šventes, yra tekę kartu švęsti S. gimtadienį.

Liudytoja R. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjos sesers G. L. dukra. Kitos pareiškėjos sesers S. Š. mergautinė pavardė buvo J.. S. Š. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai buvo kaip ir pareiškėjos J. J. ir B.. Apie S. Š. testamentą visi žinojo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Šilingės poilsio namai“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. D. V. ir J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009).

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra giminystės santykių nustatymas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (CK 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktą negalima nustatyti vaiko tėvystės ar motinystės, taip pat negimininių (pvz., svainystės ( CK 3.136 straipsnis), įvaikinimo, santuokinių, sugyventinių ir kt.) santykių. (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-560-436/2016). Šioje byloje pareiškėja siekia nustatyti šoninės linijos antrojo laipsnio giminystės santykį tikslu įgyvendinti teisę paveldėti pagal įstatymą, kadangi vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktu paveldint pagal įstatymą ketvirtos eilės įpėdiniai yra palikėjo broliai ir seserys. Kitų galimybių patvirtinti giminystės santykį pareiškėja neturi (12-18 b.l.).

Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2004-09-30 S. Š. sudarė testamentą, kuriuo jai priklausantį turtą lygiomis dalimis paliko seseriai E. S., t.y. pareiškėjai, ir seseriai G. L. (9 b.l.). Pareiškėjos sesuo G. L. mirė 2012-11-18 (10 b.l.). S. Š. mirė 2015-06-11 (8 b.l.). Pareiškėjos E. S. mergautinė pavardė buvo J. (21 b.l.). S. Š. mergautinė pavardė buvo J. (22 b.l.). Tiek pareiškėjos, tiek S. Š. tėvai buvo J. J. ir B. N. (19-20, 22 b.l.). Aptarti rašytiniai ir kiti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja E. S. yra S. Š. (J.), gimusios (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r., mirusios 2015 m. birželio 11 d. sesuo (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Atitinkamai pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S. (J.), gimusi (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2015 m. birželio 11 d. yra seserys, turto paveldėjimo atveju patenkančios į ketvirtąją paveldėtojų eilę (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje civilinėje byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S. (J.), gimusi (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2015 m. birželio 11 d. yra seserys, turto paveldėjimo atveju patenkančios į ketvirtąją paveldėtojų eilę.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.