Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-09-30 · Civilinė byla Nr. 2A-12-460/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-30
Bylos Nr.
2A-12-460/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Almantas Padvelskis
Ieškovas
P. K.
Atsakovas
R. K.
Advokatai
Viktorija Safošina, Algirdas Platauna

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-12-460/2010

Teisėja Regina Bertašienė Procesinio sprendimo kategorija(S)77.4.2; 78.2.1KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. rugsėjo 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovui P. K., jo atstovui advokatui Algirdui Plataunai, atsakovei R. K., jos atstovei advokatei Viktorijai Safošinai, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-7044-255/2008 pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo ir tėvystės nuginčijimo ir atsakovės R. K. priešieškinį ieškovui P. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, turto padalinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas 2008-06-09 pateikė teismui ieškinį, 2008-10-09 patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) nutraukti P. K. ir R. K. santuoką, įregistruotą 1993-07-17 Klaipėdos rajono metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 125) dėl sutuoktinės kaltės; 2) nustatyti S. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir B. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu; 3) priteisti išlaikymą dukroms iš motinos po 300 litų kas mėnesį kiekvienai iki jų pilnametystės; 4) nustatyti sūnaus P. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ir iš tėvo jam priteisti išlaikymą po 300 litų iki jo pilnametystės; 5) pripažinti, kad ieškovas P. K. nėra L. K., gim. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas; 6) padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovui priteisiant 62/100 dalies žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2488 Lt, o likusias 38/100žemės sklypo dalis palikti R. K. nuosavybei; 7) ieškovui priteisti traktorių MTZ-80, su padargais, t.y, grėblį, plūgą, kultivatorių, bulvių sėjamąją mašiną, bulvių kasamąją mašiną, kurių vertė 5300 Lt; 8)namų apyvokos daiktus: skalbimo mašiną 900 Lt vertės, šaldytuvą 400 Lt vertės, spintą 700 Lt vertės; televizorių 400 Lt vertės, magnetofoną 300 Lt vertės, komodą 500 Lt vertės; sofą – lovą 300 Lt vertės, viso už 4330 Lt palikti R. K.; 9) 3 žąsis už 150 Lt, l karvę 1500 už Lt priteisti P. K.; 10) 3 žąsis už 150 Lt, l karvę 1500 priteisti R. K.; 11) iš atsakovės priteisti 5000Lt dydžio neturtinę žalą (t. 1, b. l. 102–105).

Atsakovė R. K. 2008-07-17 priešieškiniu prašė: 1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono sav. Administracijos CMS, akto įrašo Nr. 125, tarp P. K. ir R. K., nutraukti dėl sutuoktinio P. K. kaltės; 2) nepilnamečių vaikų: dukros S. K., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus P. K., gim. (duomenys neskelbtini), dukros B. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina R. K.; 3) priteisti iš atsakovo P. K. dukros S. K., sūnaus O. K. ir dukros B. K. išlaikymui po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės nuo priešieškinio teismui padavimo dienos; 4) R. K. nuosavybės teise priteisti 1 karvę, skalbimo mašiną „Beko“, televizorių, magnetofoną, sofą – lovą, komodą, drabužių spintą, sekciją, traktorių „Belarus“, bulvių sodinamąją mašiną, bulvių kasamąją mašiną, grėblį, kultivatorių, plūgą; 31/100 dalis 1 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Viso turto vertė 131 835,34 Lt; 5) P. K. nuosavybės teise priteisti 1 karvę. 6 žąsis, šaldytuvą „Beko“, mikrobangų krosnelę, dulkių siurblį, sudėtus 2 plastikinius langus, šarvuotas duris, 31/100 dalis1 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Viso turto vertė 109 335,34 Lt; 6) iš atsakovo ieškovei priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui; 7) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-12-29 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą 1993 m. liepos 17 d., Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 125, tarp P. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. K. (B.), gimusios (duomenys neskelbtini), nutraukė esant abiejų sutuoktinių kaltei. Po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes – K., K.. S. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu P. K.. P. K., gim. (duomenys neskelbtini), B. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamą vietą nustatytė su motina R. K.. Priteisė iš P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus P. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės nuo priešieškinio teismui padavimo dienos –2008-07-17. Priteisė iš P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) dukros B. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės nuo dukros perdavimo motinai dienos. Priteisė iš R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) dukros S. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės nuo 2008-04-01. Pripažino, kad P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2008-01-25, tėvas ir panaikino jos gimimo įraše, sudarytame Klaipėdos miesto sav. Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo data 2008-02-15, įrašo Nr. 253, duomenis apie tėvą. Santuokoje įgytą turtą padalino taip: 61/100 dalis 1.0000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (bendra rinkos vertė – 192270,68 Lt) padalino lygiomis dalimis po 31/100 dalį P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) P. K. priteisė traktorių „Belarus“, su padargais bulvių sodinamąja mašina, bulvių kasamąja mašina, grėbliu, kultivatoriumi, plūgu bendros 5300 Lt vertės; priteisė namų apyvokos daiktus: televizorių 400 Lt vertės, šaldytuvą „Beko“ 1100 Lt vertės, skalbimo mašiną „Beko“, 1000 Lt vertės bei naminius gyvulius: 1 karvę 1500 Lt vertės ir tris žąsis 150,00 Lt vertės. Taip pat P. K. tenkančią turto dalį įskaitė P. K. motinos bute sudėtus du plastikinius langus 2200 Lt vertės; šarvuotas duris 1700 Lt vertės ir bute padarytą 5000 Lt vertės remontą. R. K. priteisė mikrobanginę krosnelę 100 Lt vertės, dulkių siurblį 1500 Lt vertės, magnetofoną 130 Lt vertės, sofą – lovą 300 Lt vertės; komodą 1 600 Lt vertės, drabužių spintą 1100 Lt vertės, sekciją 1700 Lt vertės, 1 karvę 1500 Lt vertės ir tris žąsis 150 Lt vertės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas P. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-29 sprendimą dalyje dėl B. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su motina ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, nustatant B. K. gyvenamąją vietą su tėvu ir priteisiant iš atsakovės dukros išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad mergaitės nuo gimimo gyvena kartu su tėvu ir močiute, motinai išėjus iš šeimos 2007-04-09 abi dukros liko gyventi toje pačioje aplinkoje, mergaitės yra prižiūrėtos, prisirišusios viena prie kitos ir prie kartu gyvenančių asmenų (tėvo, močiutės). Taip pat neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovė palikusi abi dukras išėjo gyventi pas sugyventinį A. G., nuo to laiko (2007-04-09) visiškai jomis nesirūpino (namuose, mokykloje), o socialines pašalpas ir išmokas vaikams leido ir leidžia savo poreikiams tenkinti. Nei atsakovė, nei jos sugyventinis ilgą laiką nedirbą, neturi pastovių pajamų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-29 sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apygardos teismas 2010-01-07 nutartimi patenkinti ieškovo P. K. prašymą ir paskyrė kompleksinę ambulatorinę teismo psichologinę–psichiatrinę ekspertizę, ją pavedant atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo dukros B. K., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su motina bei iš jo priteistas išlaikymas B. K.. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad dukra S. K. nori gyventi su tėvu, močiute ir seserimi, į tai, kad seserys yra prisirišusios viena prie kitos ir kad pastoviai auga su močiute ir tėvu. Taip pat neatsižvelgė, kad motina niekur nedirba ir, nuo 2007-04-09 išėjusi pas sugyventinį A. G., nesirūpina dukromis. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais.

Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi nustatyti su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčą negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 str. 2 d.). Būtina vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 str. 2 d.). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (LAT CBS kolegijos 2008-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Be to, teismų prak­ti­ko­je laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertindamas tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (LAT CBS teisėjų kolegijos 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2005-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

Nagrinėjamu atveju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada nustatyti šalių dukros B. K. gyvenamąją vietą su atsakove. Teismas padarė išvadą, kad abu tėvai nepakankamai dėmesio skiria vaikams, nei vienas iš tėvų savo nuosavo būsto neturi ir nustatė, kad geresnės gyvenymo sąlygos motinos namuose. Teismas atsižvelgė į amžiaus skirtumą tarp mergaitės ir ją auklėjančios močiutės, į tai, jog tėvo šeimoje nepakankamai užtikrinta priežiūra, auklėjimas ir lavinimas. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikta Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada. Pažymėtina, kad šiuo metu motinai yra apribota galimybė bendrauti su dukromis ir tai įrodyta byloje surinktais įrodymais bei liudytojų parodymais, todėl ilgiau tęsiantis tokiai situacijai gali būti prarasti motinos ir dukros B. tarpusavio ryšiai.

Apeliantas teigia, kad turi būti atsižvelgta į dukters B. K. nuomonę dėl gyvenimo su tėvu, seserimi ir močiute, kadangi ši to norinti. CK 3. 164 str. numatyta, jog tam, kad vaikas būtų išklausytas teisme, jis turi būti tokio amžiaus, kad sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Taigi įstatymo leidėjui nekonkretizuojant žemiausios amžiaus ribos turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi. Todėl neabejotina, kad 4 metų vaikas ne tik negali suformuluoti savo pažiūrų, bet dar jų neturi. Be to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime 2002 m. birželio 21 d. Nr. 35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“ nurodyta, kad visais atvejais teismas, aiškindamasis vaiko pažiūras ir norus, turi išsiaiškinti, ar vaikas pakankamai brandus, kad juos suformuluotų ir išreikštų; siekdamas, nustatyti, ar vaikas pakankamai brandus, teismas gali paskirti psichologinę ekspertizę. Byloje pateikta Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, kurioje nurodyta, kad B. K. dėl nebrandumo dar nesugeba išreikšti savo nuomonės su kuriuo iš tėvų vaikas norėtų gyventi. Be to, Klaipėdos miesto apygardos teismas 2010-01-07 nutartimi buvo patenkintas ieškovo P. K. prašymas ir paskirta kompleksinė ambulatorinė teismo psichologinė–psichiatrinė ekspertizė, ją pavedant atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsakyti į šiuos klausimus:

1. Ar B. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nors iš tėvų ar močiutė daro įtaką, nuteikdami prieš kitą iš tėvų?

2. Ar B. K. buvo daroma įtaka prieš būsimąjį pokalbį su teismo ekspertais?

3. Ar B. K. vystymasis atitinka jos amžių, ar ji pakankamai brandi, kad suformuluotų ir išreikštų savo pažiūras ir nuomonę?

4. Su kuriuo iš tėvų gyvenant būtų labiausiai ginami (apsaugomi) B. K. interesai?

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte padarytos šios ambulatorinės kompleksinės teismo psichologijos-psichiatrijos ekspertizės išvados:

1. Neabejotina, jog ir tėvas P. K. su močiute, ir motina R. K. tiesiogiai ir netiesiogiai formuoja B. K. neigiamą nuomonę atitinkamai apie jos motiną ir tėvą. Pažymėtina, jog didesnį poveikį B. K. daro tie suaugusieji, su kuriais ji pastoviai gyvena, t.y. tėvas ir močiutė.

2. Negauta nei objektyvių, nei subjektyvių duomenų apie tai, jog B. K. būtų darytas poveikis prieš pat ekspertizę. B. K. ekspertizės metu atvirai pasakojo apie tarpasmeninius santykius šeimoje.

3. B. K. pažintinių funkcijų išsivystymas neatitinka statistinio amžiaus vidurkio, tačiau defekto lygio nesiekia; žemesnius rodiklius sąlygoja B. K. pedagoginis-kultūrinis apleistumas. Antrasis klausimas abstraktus. Pažymėtina, jog pagal savo amžių bei individualius psichologinius ypatumus B. K. negali išreikšti savo nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo (šis klausimas gali būti keliamas, kai vaikas yra 10 m. ar vyresnio amžiaus).B. K. poreikis ir noras būti su mama - natūralus ir būtinas jos asmenybės raidoje.

4. Įvertinus tai, jog B. K. poreikį bendrauti su mama tėvas P. K. akivaizdžiai ignoravo, elgėsi neadekvačiai (grubiais veiksmais išsivedė verkiančią dukrą iš pastato), visa tai rodytų, jog tėvas savo dukros B. K. interesų nepaiso. Atsižvelgiant į dukros-mamos teigiamą, saugų tarpusavio ryšį, tikėtina, jog R. K. atsiliepia į B. K. poreikius (juos patenkina).

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė B. K. gyvenamąją vietą su motina R. K.. Atmetus apelianto prašymą nustatyti B. K. gyvenamąją vietą su juo, atmestinas ir prašymas priteisti iš atsakovės dukros išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, jis paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjai Albina PupeikienėAlmantas Padvelskis