Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje, ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu skirta neatlikta bausmės dalimi ir M. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. birželio 6 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. P. skirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš M. P. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. P. pagal BK 242 straipsnį nuteistas už tai, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis Alytaus pataisos namuose, Ulonų g. 8A, Alytuje, pagal 2021 m. rugsėjo 17 d. darbo sutartį dirbdamas (duomenys neskelbtini) darbininku, turėdamas teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų ,,Išvedimo į darbą paskyroje“ nustatytu laiku, 2021 m. spalio 12 d., nuo 6.00 val. iki 19.00 val. buvo išleistas į darbą (duomenys neskelbtini), tačiau ten be svarbios priežasties nenuvyko ir nustatytu laiku iki 2021 m. spalio 12 d., 19.00 val. į įkalinimo vietą negrįžo, o 2022 m. vasario 22 d. buvo sulaikytas Švedijos Karalystėje ir 2022 m. kovo 18 d., apie 17.20 val. konvojuotas į Lietuvos Respubliką, tuo pažeidė Alytaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų „Nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos ar atliekančių bausmę atvirojoje kolonijoje ir gyvenančių pataisos namams priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose pataisos namų teritorijoje, elgesio taisyklių“ 4.2 ir 4.3 punktų reikalavimus - laikytis nustatyto maršruto, po darbo laiku grįžti į gyvenamąsias patalpas ir apie tai informuoti priežiūrą vykdantį pareigūną.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmetamas

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl M. P. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, ir mano, kad baudžiamoji byla turi būti nutraukta arba sušvelninta jam paskirta bausmė.

Dėl kaltės

5. BK 242 straipsnyje numatyta atsakomybė už vengimą atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę ar sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą. Šio straipsnio dispozicijoje išdėstytos dvi nusikalstamos veikos sudėtys: 1) tas, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba 2) būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Skundžiamu nuosprendžiu M. P. buvo nuteistas už tai, kad be svarbios priežasties nustatytu laiku, t. y. 2021 m. spalio 12 d., 19.00 val., negrįžo į įkalinimo vietą.

6. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad pagal 2021 m. kovo 17 d. Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos ar atliekančių bausmę atvirojoje kolonijoje ir gyvenančių pataisos namams priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose pataisos namų teritorijoje, elgesio taisyklių“ 4.2 ir 4.3 punktų reikalavimus - laikytis nustatyto maršruto, po darbo laiku grįžti į gyvenamąsias patalpas ir apie tai informuoti priežiūrą vykdantį pareigūną, M. P. buvo suteikta teisė nustatytu laiku, 2021 m. spalio 12 d. nuo 6.00 val. iki 19.00 val. išvykti į darbą (pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) darbininku) (duomenys neskelbtini) tačiau ten be svarbios priežasties nenuvyko ir nustatytu laiku iki 2021 m. spalio 12 d. 19.00 val. į įkalinimo vietą negrįžo, o 2022 m. vasario 22 d. buvo sulaikytas Švedijos Karalystėje ir 2022 m. kovo 18 d. apie 17.20 val. konvojuotas į Lietuvos Respubliką.

7. Apeliaciniame skunde M. P. teigia, kad į pataisos namus negrįžo, nes turėjo skolų, dėl kurių jam buvo daroma įtaka net ir pataisos namuose. Nuteistasis nurodė, kad dėl to kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, tačiau juo nepatikėjo. Dėl to, ėmėsi kraštutinių priemonių ir negrįžo į pataisos įstaigą bei išvyko į Švedijos Karalystę. Apelianto teigimu, jis taip pasielgė, nes jo sveikatai grėsė pavojus. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad dėl savo elgesio gailisi, supranta, kad pasielgė netinkamai, tačiau taip stengėsi gelbėti save. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su jo kalte pagal BK 242 straipsnį ir prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi M. P. teigimu jis neturėjo tyčios negrįžti į pataisos namus, tai padarė dėl anksčiau minėtų aplinkybių, t. y. turimos skolos ir sulauktų grasinimų jo atžvilgiu. Taigi, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų negrįžimo laiko į pataisos įstaigą fakto M. P. neginčija.

8. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo kaltės pagal BK 242 straipsnį vis tik pažymėtina, kad šiame straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra formali, pasekmių nereikalauja, todėl pakanka to, kad nuteistas asmuo nustatytu laiku negrįžtų į laisvės atėmimo vietą atlikti laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimas trunkamasis ir įtakos kiek valandų jis negrįžo į įkalinimo įstaigą, įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Atsakomybę pagal komentuojamo straipsnio nuostatas šalinanti aplinkybė yra negrįžimas nustatytu laiku tik esant svarbiai priežasčiai. Sąrašo aplinkybių, kas gali būti laikoma svarbiomis priežastimis, įstatymas nenumato, tai yra vertinamasis požymis ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi diskrecijos teisę spręsti, ar aplinkybė yra pripažintina svarbia, ar ne. Svarbiomis priežastimis, trukdžiusiomis nustatytu laiku grįžti į įkalinimo vietą teismų praktikoje paprastai laikomos objektyvios priežastys, kurios sukliudė laiku grįžti ir kurios nepriklausė nuo nuteistojo valios, pavyzdžiui – sunki liga, transporto avarija, įvairios stichinės nelaimės ir panašiai. Be to negrįžimo laiku priežastys turi būti arba visuotinai žinomos, arba pagrįstos dokumentais, kurių svarbą kiekvienu atveju vertina teismas arba ikiteisminio tyrimo institucijos.

9. Įvertinus nuteistojo nurodytas aplinkybes ir išanalizavus bylos medžiagą teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog šiuo atveju į pataisos įstaigą nuteistasis negrįžo dėl svarbios priežasties. Remiantis nuteistojo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų visuma, išleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis 2021 m. spalio 12 d. turėdamas leidimą išvykti be palydos, buvo pasirašęs pasižadėjimą grįžti į pataisos įstaigą nustatytu laiku ir įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už negrįžimą į įkalinimo vietą, išvyko į darbą (duomenys neskelbtini). Apie 9-10 val. išleistas į darbą ir išėjęs iš pataisos namų teritorijos, paskambino mamai, paprašė paskolinti pinigų. Mama pinigų nepaskolino, todėl jis susirado internete skelbimą ir išvažiavo į Švediją. Ten buvo nuvežtas nemokamai, bet Švedijoje nedirbo, gyveno lauke, vogė maistą, grįžimui namo neturėjo pinigų, todėl po savaitės nuo atvykimo pats nuėjo į Lietuvos ambasadą, pasakė, kad yra paieškomas. Du kartus dėl to kreipėsi į ambasadą, kol buvo sulaikytas pagal Europos arešto orderį ir pargabentas į Lietuvą.

10. Vertinant šiuos nuteistojo parodymus, sprendžiant jų patikimumo ir objektyvumo klausimą pažymėtina, kad iš pataisos namų nuteistasis buvo išleistas direktoriaus įsakymu į darbo vietą (duomenys neskelbtini). Su minėtame įsakyme aptartomis išvykos sąlygomis, taisyklėmis ir judėjimo maršrutu nuteistasis buvo supažindintas pasirašytai (1 t., b. l. 12-13). Taip pat pasirašytinai buvo pasižadėjęs sugrįžti nustatytu laiku į pataisos įstaigą ir įspėtas dėl gresiančios baudžiamos atsakomybės už pabėgimą iš pataisos įstaigos (1 t., b. l. 14-15). Tačiau, M. P. ne tik negrįžo į pataisos namus nustatytu laiku, nenuvyko į darbo vietą, bet vietoje to išvyko į Švediją, kas neatitinka pataisos namų direktoriaus įsakyme nustatytų sąlygų. Be to, nuteistasis su savimi turėjo mobilaus ryšio telefoną, juo į pataisos namus skambino keletą kartų norėdamas informuoti apie savo grįžimą, tačiau vėliau ryšys nutrūko, abonentas buvo nepasiekiamas, o nuteistasis į pataisos namus negrįžo nei tą dieną, nei nustatytu laiku.

11. Įvertinus bylos aplinkybes, galima teigti, kad nuteistasis iš anksto savavališkai suplanavo ir nusprendė pakeisti savo išvykos maršrutą – paleistas iš pataisos namų jis nuvažiavo ne į darbą, o paskambino savo mamai su prašymu paskolinti pinigų, tačiau negavęs prašomos sumos, susirado internete skelbimą ir išvažiavo į Švediją. Esant šių duomenų visumai, abejoti nuteistojo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 242 straipsnį, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Abejonių tuo, jog M. P. suvokė pažeidęs jam skirto trumpalaikio išvykimo tvarką, negrįždamas laiku atlikti bausmę suvokė jog taip jis pažeidžia nustatytą tvarką, pats griauna pasitikėjimą juo, tačiau sąmoningai siekė ilgiau negu nurodyta leidime, negrįžti į bausmės atlikimo vietą, teisėjų kolegijai nekyla. Tokiu būdu, tenkinti M. P. apeliacinio skundo prašymą ir naikinti skundžiamą nuosprendį bei priimti naują išteisinamąjį nuosprendį M. P. atžvilgiu, jo veiksmuose nenustačius nusikalstamos veikos sudėties požymių, teisinio pagrindo nėra.

Dėl bausmės

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

13. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. P. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

14. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. P. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - M. P. padarė šį tyčinį nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, taigi šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas, ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad M. P. praeityje teistas 11 kartų (plėšimas, vagystės, fizinio skausmo sukėlimas, melagingas skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, vairavimas apsvaigus, grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogau sveikatą, terorizavimas). Pažymėtina, kad M. P. šį nusikaltimą įvykdė atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, praėjus vos trims mėnesiams nuo paskutiniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžios. Nors praeityje M. P. buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės ir švelnesnės bausmės, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas.

15. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą nuteistojo M. P. charakteristika, kurioje nuteistasis yra vertinamas neigiamai. Charakteristikoje nurodoma, kad jis bausmės atlikimo metu buvo baustas vieną kartą (už alkoholio vartojimą), skatintas nebuvo, vidaus tvarkos taisykles įsisavino blogai, vyrauja antivisuomeninės nuostatos, už administracinius nusižengimus per trejus metus baustas 21 kartą. Diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, tačiau abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad M. P. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

16. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. P. skyrė tokią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Bausmių bendrinimo klaidų Alytaus apylinkės teismas taip pat nepadarė. Be to, subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus M. P. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę M. P. pagrindo mažinti nėra.

17. Byloje gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą nuteistajam M. P., kurias sudaro 135,00 Eur (2 t., b. l. 40). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

18. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą, kuris atmetamas, kaip nepagrįstas. Nuteistasis M. P. apie galimybę išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas buvo informuotas išsiunčiant jam Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo paskyrimo (2 t., b. l. 27). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam M. P. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo M. P. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 135,00 Eur, neišieškoti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.