Alytaus apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui A. P., trečiajam asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Finansų administravimas“, institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad sutuoktiniai kartu negyvena, bendro ūkio neveda, artimų santuokinių ryšių nepalaiko, nenori taikytis, duomenų, kuriais remiantis būtų galima tikėtis, kad įmanoma išsaugoti šeimą, kad ieškovė ir atsakovas vėl pradės bendrai gyventi ir vykdyti sutuoktinių pareigas vienas kito atžvilgiu, nėra. Ieškovė tvirtai apsisprendusi dėl santuokos nutraukimo, taikytis ir gyventi toliau kartu su atsakovu nenori, atsakovas būdamas pasyvus ir abejingas procesui savo pozicijos šiuo klausimu neišreiškė, kas įgalina spręsti, jog ji ieškiniui neprieštarauja ir su juo sutinka. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės išsakytą poziciją, termino susitaikyti neskyrė (CK 3.54 straipsnio 4 dalis). Dėl paminėto spręstina, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Minėta, ieškovė ir atsakovas vienas kito dėl santuokos iširimo nekaltina, ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas ieškiniui dėl santuokos nutraukimo esant abipusei sutuoktinių kaltei neprieštaravo. Kadangi šalys kaltės CK 3.60 straipsnio pagrindu neįrodinėjo, ginčo, kad šeima iširo dėl abipusės kaltės, nėra, todėl, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes nedėjo pastangų siekti šeimos darnos, paremtos abipusiu sutarimu ir pagarba. Todėl pripažintina, kad jie abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, o šalių santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ji nutrauktina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Šalys viena iš kitos išlaikymo priteisti neprašo, todėl jis nepriteistinas. Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei J. P. paliekama pavardė – P., o atsakovui A. P. – P. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos

Ieškovė prašo šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, šio ieškovės reikalavimo neginčijo, daroma išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina (ieškove). Todėl po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus Lauryno gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, patikrinusi vaiko gyvenimo sąlygas, nustatė, kad nepilnametis vaikas gyvena su motina, ir nori gyventi su motina, todėl atsižvelgiant į vaiko norus ir interesus nepilnamečio gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina. (CK 3.178 str.).

Ieškovė nurodė, kad atsakovas nebendrauja su nepilnamečiu. Bylos nagrinėjimo metu ginčas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nekilo.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nesant tarp šalių ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nustatytina, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi Laurynu bendrauja abiejų šalių bendru sutarimu. Kilus tėvų nesutarimams dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bet kuris iš tėvų gali pareikšti atskirus ieškinius nustatyta tvarka dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CPK 376 straipsnis).

Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo

Nustačius nepilnamečio L. P. gyvenamąją vietą su motina būtina išspręsti jo išlaikymo klausimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, patvirtinta J. P. ir A. P. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė, jog A. P. gera valia įsipareigoja kiekvieną mėnesį nepilnamečių vaikų – (t. y. sūnaus T. P. (gimusio (duomenys neskelbtini)), dukros D. P. (gimusios (duomenys neskelbtini)), sūnaus A. P. (gimusio (duomenys neskelbtini)), sūnaus L. P. (gimusio (duomenys neskelbtini)), dukros L. P. (gimusios (duomenys neskelbtini)) ir sūnaus L. P. (gimusio (duomenys neskelbtini))) išlaikymui po 72,00 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis mėnesinėmis išmokomis kiekvienam vaikui ir išlaikymą padidinti iki 200 Eur per mėnesį. Reikalavimą padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui ieškovė reiškia padidėjusių jo poreikių pagrindu bei pasikeitusia atsakovo turtine padėtimi, t. y. tuo, kad šiuo metu atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą tik vienam šalių nepilnamečiui vaikui, kiti penki šalių vaikai, kuriems minėta nutartimi buvo priteistas išlaikymas, yra sulaukę pilnametystės.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad nepilnamečio sūnaus L. P. poreikių tinkamam tenkinimui kas mėnesį būtina skirti 400,00 Eur, iš kurių maistui – 200,00 Eur, higienos reikmenims – 20,00 Eur, drabužiams, avalynei – 130,00 Eur, vaistams, vitaminams – 25,00 Eur, laisvalaikiui – 25,00 Eur (b. l. 1 – 9, 33). Bylos duomenimis. šalių nepilnametis sūnus L. P. mokosi (duomenys neskelbtini), jam skirtas nemokamas maitinimas – pietūs (b. l. 13), yra sveikas (b. l. 41 – 42). Teismo posėdžio metu iškovė taip pat paaiškino, kad kainuoja važinėjimas, sūnui duoda kasdien kišenpinigių, sūnaus telefono sąskaitos papildymas mėnesiui kainuoja 6,00 Eur. Kūrena malkomis, kietu kuru, per sezoną kūrenimui išleidžia 800,00 – 1 000,00 Eur.

Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties priėmimo metu L. P. buvo 13 metų amžiaus, šiuo metu jam yra 17 metų, todėl jo poreikiai natūraliai padidėjo dėl jo amžiaus bei dėl jo pradėjimo lankyti mokyklą (duomenys neskelbtini), be to, per ketverius metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Akivaizdu, kad mokyklinio amžiaus vaikams būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Remiantis paminėtu, teismas sprendžia, kad vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė – padidėjo. Remiantis ieškovės reikalavimu dėl šalių nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo matyti, kad ieškovės teigimu, sūnaus padidėjusių poreikių tenkinimui mėnesiui papildomai reikalinga 256,00 Eur suma. Nors atsakovė rašytiniais įrodymais ir nepagrindė realių vaiko poreikių, teismui abejonės ši suma nekelia, ji vertintina kaip protinga ir pakankama vaiko poreikiams užtikrinti, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, kad šiuo metu ši suma papildomai reikalinga vaiko išlaikymui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Šiuo metu MMA yra 555,00 Eur (neatskaičius mokesčių).

Pagal (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo nutartį, atsakovas turėjo teikti išlaikymą šešiems nepilnamečiams vaikams po 72 Eur, o šiuo metu atsakovas pagal minėtą nutartį turi pareigą mokėti išlaikymą tik vienam šalių nepilnamečiui sūnui L., kitiems šalių vaikams, po minėtos nutarties priėmimo tapus pilnamečiais, spręstina, kad iš esmės pagerėjo atsakovo turtinė padėtis, todėl išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui didintinas ir šiuo pagrindu.

Vertinant ieškovės turtinę padėtį, nustatyta, kad ieškovė nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 32). Jos mėnesio pajamos yra apie 665,00 Eur, iš kurių apie 390,00 Eur yra socialinė pašalpa, 210,00 Eur -– išmoka vaikams ir 65,00 Eur – L. P. mokama išmoka iš vaikų išlaikymo fondo (b. l. 41 – 42, 2019 m. kovo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas). Ieškovė viena išlaiko nepilnametį sūnų L. P., atsakovas šiuo metu neprisideda prie sūnaus išlaikymo, taip pat ji viena išlaiko dar tris šalių pilnamečius vaikus: L. P., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) (b. l. 14, 15), dukrą L. P., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri mokosi (duomenys neskelbtini) (b. l. 16, 17) ir sūnų A. P., gimusį (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad būsto šildymui per sezoną išleidžia 800,00 – 1 000,00 Eur. Ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso bendros 9 045,00 Eur vidutinės rinkos vertės nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 22, 26). Ieškovė neturi transporto priemonių (b. l. 27). Remiantis šiomis bylos aplinkybėmis, pripažintina, jog atsakovės turtinė padėtis nėra gera, šiuo metu ji, atsižvelgiant į jos pajamas ir išlaidas, pati nebūtų pajėgi teikti sūnaus L. P. išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė nedarbinga ar turi sveikatos problemų. Pažymėtina, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Teismo vertinimu, ieškovė sveika, darbinga, darbingo amžiaus, gali susirasti darbą ir turėtų galimybę teikti 200,00 Eur dydžio išlaikymą sūnui.

Atsakovo vardu neregistruota transporto priemonių (b.l. 27). VSDFV duomenimis, atsakovas A. P. nedirba (b.l.71). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas dirba privačiai atsitiktinius darbus, duomenų apie kitus išlaikytinius byloje nėra. Šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus ar kad dėl objektyvių priežasčių atsakovas negali prisidėti prie sūnaus išlaikymo ar kad padidinus jo nepilnamečiui sūnui mokamą sūnaus išlaikymo sumą, jis būtų priverstas (įpareigojamas) teikti didesnį išlaikymą nei objektyviai leidžia jo turtinė padėtis ir (ar) galimybės gauti tokias pajamas, atsakovas taip pat nepateikė. Pažymėtina, kad ieškovei ir taip tenka didesnė išlaikymo ir kasdienio rūpinimosi vaikais našta, kadangi su ja gyvena šalių nepilnametis vaikas. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas gali ir privalo materialiai prisidėti prie vaiko L. P. išlaikymo, turėtų galimybę teikti savo nepilnamečiui sūnui L. P. 200,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

Vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes apie šalių turtinę padėtį, teismo nuomone, šiuo metu gali būti nustatytas šalių sūnaus poreikius patenkinantis išlaikymo dydis – 400,00 Eur, nenustatyta žymaus šalių turtinės padėties skirtumo, dėl to pripažintina, kad nėra pagrindo nukrypti nuo abiejų tėvų teikiamo vaikui išlaikymo lygių dalių principo. Todėl pripažintina, kad abu tėvai išlaikymą sūnui turi teikti lygiomis dalimis.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į šalių sūnaus amžių, jo poreikius bei interesus, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą apie šalių turtinę padėtį ir jų galimybes dalyvauti nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje, tikslinga padidinti teismo sprendimu priteistą iš atsakovo nepilnamečiui sūnui išlaikymą iki 200,00 Eur per mėnesį, todėl ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo tenkintinas. Esant nurodytoms aplinkybėms, (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi šalių nepilnamečiui vaikui L. P. priteistas išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis pakeistinas, nustatant, kad atsakovas A. P. nepilnamečio sūnaus L. P. išlaikymui turi mokėti kas mėnesį po 200,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės (CK 3.208 straipsnis). Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 str.). Pagal teismų praktiką turto balansas sudaromas pagal byloje esančią medžiagą, teismas šiuo atveju nėra aktyvus. Už informacijos pateikimą teismui atsakingos ginčo šalys, kuriuos turėjo teikti duomenis apie turtą, esantį bendrąją jungtine nuosavybe. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d.).

Spręsdamas dėl konkretaus sutuoktinių turto padalijimo būdo (turto padalijimo natūra ar viso turto priteisimo vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais), teismas kiekvienu atveju privalo išsiaiškinti sutuoktinių pageidavimus – t. y. nustatyti, ar dėl turto padalijimo būdo tarp šalių yra ginčas. Nustačius, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo nesiskiria arba kai vienam iš sutuoktinių pareiškus savo pageidavimą dėl turto padalijimo būdo antrasis sutuoktinis jo neginčija arba nepareiškia kitokio pageidavimo, teismas padalija turtą tuo būdu, dėl kurio tarp šalių nėra ginčo, išskyrus atvejus, kai tokio būdo taikymas pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, kuriuos teismas privalo ginti ex officio, arba sutuoktinių (ar vieno iš jų) kreditorių interesus ir byloje dalyvaujantys kreditoriai jam prieštarauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).

Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad ji ir atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi bendros 9 045,00 Eur vidutinės rinkos vertės nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y.: žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kiemo statinius. (b. l. 23, 26), kurių vidutinė rinkos vertė paskaičiuota VĮ Registrų centras duomenimis. Antstolis G. S. (duomenys neskelbtini) areštavo 1/59 dalį iš ½ dalies gyvenamojo namo ir (duomenys neskelbtini) areštavo 3/5 dalis minėto žemės sklypo (b. l. 96, 97 – 98). Ieškovės ir atsakovo vardu neregistruota transporto priemonių ir asmeninės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto (b. l. 21 – 23, 27, 28).

Be to, teismo vertinimu, tikslinga nekilnojamąjį turtą, kuriame faktiškai gyvena ieškovė ir nepilnametis šalių sūnus bei dar trys pilnamečiai šalių vaikai, neturintys savarankiškų pajamų ir gyvenamojo būsto, natūra palikti ieškovei, nes šis turtas yra labiau reikalingas ieškovei, nes čia yra jos gyvenamoji vieta, tuo tarpu atsakovas ketverius metus faktiškai gyvena kitoje vietoje, visą nurodytą laikotarpį minėto turto priežiūra ir išlaikymu nesirūpino, o taip pat prioritetiškai siekiant užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą bei sveikas ir saugias sąlygas augti bei vystytis, nes ieškovė kito gyvenamojo būsto, kuriame galėtų gyventi su nepilnamečiu sūnumi, neturi. Atsižvelgtina ir į realių galimybių padalyti šį turtą natūra nebuvimą bei konfliktiškus buvusių sutuoktinių tarpusavio santykius, nesugebėjimą bendradarbiauti bei taikiai spręsti iškylančius klausimus, dėl ko ginčo turto padalijimas natūra neišvengiamai sudarytų sąlygas nesusikalbėjimams ir konfliktams kilti ir ateityje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šalių santuokoje įgytas bendros 9 045,00 Eur vidutinės rinkos vertės nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo paliktinas ieškovės asmenine nuosavybe.

Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o ieškovei atiteko visas santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 4 537,50 Eur kompensacija už ieškovei atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

Dėl priteistos kompensacijos mokėjimo išdėstymo

Ieškovė prašė priteisti iš jos atsakovo naudai 4 537,50 Eur piniginę kompensaciją už jos nuosavybėje liekantį visą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, tačiau prašė priteistos kompensacijos mokėjimą išdėstyti dvejiems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes šiuo metu ji neturi galimybės atsiskaityti su atsakovu iš karto. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, todėl daroma išvada, kad jis neprieštaravo dėl teismo sprendimu jam iš ieškovės priteistinos kompensacijos mokėjimo išdėstymo dalimis ir su tuo visiškai sutiko.

CPK 284 straipsnyje įtvirtintos normos, nustatančios sprendimo vykdymo išdėstymą ar atidėjimą, įgyvendinimas iš esmės reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos. Todėl ji taikytina tik išimtinais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Spręsdamas tokio pobūdžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, interesus ir nustatyti, ar tokio prašymo tenkinimo atveju nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprieštarauja, kad priteistinos kompensacijos mokėjimas būtų išdėstytas, taip pat atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį, į priteistos kompensacijos dydį bei kas mėnesį tenkančią mokėti kompensacijos dalį, ieškovės J. P. prašymas tenkintinas – iš jos priteistinos 4 537,50 Eur kompensacijos atsakovui A. P. už jai atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį sumokėjimas išdėstytinas 24 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad ieškovė J. P. po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos per pirmąjį mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos turi sumokėti atsakovui A. P. 190,50 Eur dydžio kompensacijos dalį, kitus 23 mėnesius iki paskutinės mėnesio dienos sumoka A. P. po 189,00 Eur dydžio kompensacijos dalį.

Dėl prievolės kreditoriui vykdymo

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas ir pradinis kreditorius UAB „4finance“ (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu kreditorius atsakovui suteikė 173,77 Eur kreditą, atsakovas paskolą turėjo grąžinti iki 2015 m. sausio 24 d. (duomenys neskelbtini) UAB „4finance“ atsakovo skolą perleido International Risk Management OÜ, kuri (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisę į su A. P. sudarytą vartojimo kredito sutartį ir jos pagrindu atsiradusią skolą perleido UAB „Finansų administravimas“ (b. l. 56 – 59). Alytaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės UAB „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui A. P. (duomenys neskelbtini) sprendimu už akių iš dalies tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė ieškovei UAB „Finansų administravimas“ iš A. P. 173,77 Eur negražinto kredito, 49,86 Eur palūkanų, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 223,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7,50 Eur žyminio mokesčio bei valstybei priteisė 4,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (b. l. 56 – 59).

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine atsakovo prievolę UAB „Finansų administravimas“, nes jai apie sutarties sudarymą nebuvo žinoma, savo sutikimo jai sudaryti ji nedavė, gauti pinigai nebuvo naudojami šeimos interesais, bendro ūkio vedimui. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, neginčijo minėtų ieškovės nurodytų aplinkybių, todėl daroma išvada, kad jis neprieštaravo ir sutiko su šiuo ieškovės ieškinio reikalavimu ir su juo susijusiomis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Finansų administravimas“ per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Teismas pažymi, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus, savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Iš bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta atsakovo, sutuoktinei nedalyvaujant. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nurodo ieškovė, jai apie sutarties sudarymą su kreditore nebuvo žinoma, savo sutikimo jai sudaryti ji nedavė, gauti pinigai nebuvo naudojami šeimos interesais, bendro ūkio vedimui, kur atsakovas išleido ir panaudojo šiuos gautus pinigus, ieškovei nežinoma. Priešingų duomenų byloje nėra. Atsakovas nepateikė patvirtinančių įrodymų, jog skolindamasis pinigus tarėsi su ieškove, kad sutartis sudaryta šeimos interesais, ir šių aplinkybių byloje neįrodinėjo.

Bylos duomenų visuma sudaro pagrindą vertinti, jog negalima pripažinti, kad atsakovo paimta vartojimo paskola buvo panaudota šeimos interesams tenkinti ir nėra pagrindo šios prievolės pripažinti solidaria sutuoktinių prievole. Byloje nepateikta priešingų duomenų, leidžiančių pakankamai pagrįstai abejoti vartojimo kredito lėšų panaudojimo tikslu ir vertinti, kad jos panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, todėl akivaizdu, kad kreditiniai įsipareigojimai UAB „Finansų administravimas“ laikyti asmenine atsakovo prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Valstybė byloje patyrė 196,04 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų (b. l. 90) ir 15,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (b. l. 7). Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei valstybės patirtas išlaidas sudaro 196,04 Eur advokato užmokestis (b. l. 90).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 196,04 Eur už advokato pagalbą.

Taip pat iš atsakovo priteistinas 282,00 Eur žyminis mokestis valstybei (100,00 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su juo susijusius neturtinius reikalavimus, 46,00 Eur už reikalavimą dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo (12 mėn. x 128,00 Eur x 3 procentai = 46,00 Eur), 136,00 Eur už reikalavimą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo (4 537,50 x 3 procentai=136,00 Eur), nuo kurių sumokėjimo ieškovė atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai tenkinti 100 procentų, valstybei iš atsakovo priteistinos 15,77 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 384, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. P., palikti santuokinę pavardę „P.“, atsakovui A. P., – jo pavardę „P.“.

Nustatyti nepilnamečio L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina J. P.

Nustatyti, jog atsakovas A. P., su nepilnamečiu sūnumi L. P. gimusiu (duomenys neskelbtini), bendrauja abiejų šalių bendru sutarimu.

Pakeisti Prienų rajono teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš A. P., nepilnamečio sūnaus L. P., išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2018 m. gruodžio 17 d., iki sūnaus L. P. pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio motinai J. P.. Sprendimą šioje dalyje dėl išlaikymo dydžio padidinimo vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovei J. P., žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) 709,00 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) 8 140,00 Eur vertės, esantį Prienų r. sav., Naujosios Ūtos sen., Naujosios Ūtos k., Beržų g. 3; ūkinį pastatą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) 71,00 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) 125,00 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini); kiemo statinius (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Viso priteisti natūra turto už 9 075,00 Eur.

Priteisti iš ieškovės J. P., atsakovui A. P., 4 537,50 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt septynis eurus 50 ct) kompensaciją už didesnę ieškovei tenkančią turto dalį. Išdėstyti priteistos kompensacijos mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad ieškovė J. P. po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos per pirmąjį mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos turi sumokėti atsakovui A. P. 190,50 Eur dydžio kompensacijos dalį, kitus 23 mėnesius iki paskutinės mėnesio dienos J. P. turi sumokėti A. P. po 189,00 Eur dydžio kompensacijos dalį kas mėnesį.

Pripažinti asmenine atsakovo A. P., prievole prievolę kreditoriui UAB „Finansų administravimas“ pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. P., 282,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 15,77 Eur (penkiolika eurų 77 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, bei 196,04 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus 04 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybei, priteistą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo pavedime nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 541 straipsnio 3 dalimi, elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.