- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-07-01
- Bylos Nr.
- II-94-660/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01453-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Larisa Tamulionienė
- Pareiškėjas
- M. R.
Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, Agnetai Liekytei, dalyvaujant pareiškėjui M. R., jo atstovei advokatei J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. R. skundą dėl 2014-01-30 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-01-30 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos specialistas priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. R. su 2014-01-30 nutarimu nesutiko, kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintais skundais prašydamas nutarimą panaikinti, iškelti administracinę bylą ir pripažinti T. Z. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir jį nubausti, arba panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui) įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, papildomam tyrimui atlikti.
Atsiliepimas
Institucijos, priėmusios nutarimą byloje, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atsiliepime į skundą nurodyta, kad su skundo reikalavimai nesutinka. 2014-01-14 ekspertizės akte nurodyta, kad nustatyti, kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti įvykiui, negalima. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai, numatyti ATPK 35 str., pasibaigė, naikinti nutarimo nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė advokatė J. S. prašė tenkinti patikslinto skundo reikalavimus. Parodė, kad M. R. įsitikinimu, T. Z. yra padaręs ATPK 127 str. numatytą teisės pažeidimą, kadangi nesilaikė saugaus atstumo, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į vairavimo sąlygas, kelio reljefą, taip pat į kelio eismo intensyvumą, laiku nesulėtino greičio ir nesustojo, sustojus M. R. vairuojamam automobiliui. Dėl to atsitrenkė į prieš T. Z. stovėjusį M. R. automobilį, jį apgadino – tuo pažeidė KET 9 p., 132 p., 133 p., 134 p. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina M. R. aplinkybių versiją. Liudytojas J. M. patvirtino M. R. duotus paaiškinimus apie įvykio aplinkybės. T. Z. paaiškinimai vertinti kritiškai ir negali būti laikomi tinkamais ir patikimais įrodymais. T. Z. paaiškinimas, kurį jis parašė iškart po įvykio, yra nekonkretus, jis nenurodė įvykio aplinkybių, paaiškinime yra braukymų. Apklaustas teisme du kartus, jis apie įvykio aplinkybes davė labai nenuoseklius, prieštaringus parodymus, keitė juos, ypač dėl atstumo tarp automobilių. T. Z., apklaustas teisme, nurodė naują aplinkybę, kad neva po to kai automobiliai sustojo ir buvo pradėtas judėjimas, priekyje stovėjęs M. R. automobilis stovėjo, nejudėjo, dėl to už T. Z. automobilio vairuotojai pradėjo signalizuoti. Tiek M. R., tiek liudytojas J. M. šių aplinkybių nepatvirtino. Kita T. Z. nurodyta aplinkybė, kad neva M. R. automobilis buvo pariedėjęs atgal, neatitinka M. R., J. M. paaiškinimų bei kitų byloje esančių aplinkybių. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad tarp automobilių yra atstumas 2,8 m, abu automobiliai stovi kairėje eismo juostoje ties skiriamąja juosta. Tokiu atveju, jei M. R. automobilis pajudėtų atgal ir atsitrenktų į žemiau stovintį automobilį, tarp jų nebūtų jokio atstumo. T. Z. nurodė, kad po susidūrimo jo automobilis nebuvo pajudėjęs, jis stovėjo. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad T. Z. važiuodamas į įkalnę ir atsitrenkęs į priekyje stovintį automobilį, visgi pavažiavo šiek tiek atgal ir atsitraukė nuo M. R. automobilio. M. R. patvirtino, kad po smūgio į automobilio galinę dalį, automobilis nebuvo pajudėjęs, jis ratus pasuko į dešinę, kad automobilis nejudėtų ir pasiliko įvykio vietoje. Liudytojas J. M. nurodė, kad T. Z. iškart siūlė pavažiuoti į kitą vietą ir tartis dėl įvykio aplinkybių. M. R. ir liudytojo J. M. nuoseklūs parodymai leidžia manyti, kad jie sako tiesą, nes T. Z. parodymai yra visiškai nenuoseklūs ir akivaizdu, kad jis juos duoda, siekdamas išvengti atsakomybės. Be to, apklaustas policijos darbuotojas, kuris taip pat patvirtino, kad jo nuomone, pažeidimą padarė T. Z., nes jis nesilaikė saugaus atstumo. Prašo pradėti ATP bylą ir nubausti T. Z. pagal ATPK 127 str. 2 d., panaikinti ginčijamą nutarimą ir tenkinti skundą ir patikslintus skundus.
Ekspertas V. V. parodė, kad ekspertizės išvadą rašė iš nuotraukų, kuriose užfiksuoti išoriniai automobilių apgadinimai. Negalėjo nustatyti, ar iš galo atvažiavęs automobilis BMW nespėjo sustabdyti ir trenkėsi į Hondą, ar BMW stovėjo, o Honda pajudėjo atgal ir įvyko susidūrimas. Automobilis per penkis metrus atgal pariedėjęs gali išvystyti greitį ir turėti kinetinę energiją šiuo atveju, nes tai įvyko ant stataus kalno. Deformacijos nėra intensyvios, pagal tai negalima nustatyti tiksliai kaltininko. Tas deformacijas galėjo padaryti tiek automobilis BMW, kuris sulėtindamas greitį nespėjo sustabdyti ir trenkėsi į automobilį Hondą, tiek ir Honda dėl Parodos g. statumo pajudėjusi atbuline eiga.
Liudytojas J. M. parodė, kad 2013-06-04 M. R. vežė jį savo automobiliu, iš lėto antra eismo juosta automobilis kilo į Parodos kalną, sustojęs nebuvo. Prieš juos važiavo trys mašinos. Nespėjus sustoti, pajuto smūgį, gale važiuojantis automobilis sustojo. M. R. ir kito automobilio vairuotojas išlipo. Jie kalbėjosi, kito automobilio vairuotojas pasiūlė pavažiuoti į priekį, ten sustoti ir pakalbėti. M. R. nesutiko ir iškvietė policiją. Atvažiavo policijos pareigūnai. M. R. automobilio bagažinė po įvykio atsidarė. Pareigūnai pasakė nuvykti į policijos komisariatą. Jie uždarė bagažinės dangtį, nes negalėjo važiuoti su atidaryta bagažine. Nuvykus į policijos nuovadą reikėjo nufotografuoti automobilį, tačiau tuomet jau negalėjo atidaryti bagažinės dangčio. Įvykio dieną paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių neparašė, nes labai blogai rašo lietuviškai ir rusiškai, paaiškinimą surašė policijos pareigūnas.
Liudytojas T. Z. parodė, kad 2013-06-04 važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos, Parodos gatve, apie 15-20 km/h greičiu. Kartu su juo važiavo D. J.. Buvo didelis kamštis, kelias buvo drėgnas. Prieš jį važiavo Honda Accord automobilis, atstumas tarp jų buvo 20-25 metrai. Prieš įvykį jis buvo sustojęs paskui Honda Accord automobilį 5-6 metrų atstumu (sakydamas, kad atstumas buvo 20-25 metrai – suklydo), stovėjo kol pradėjo judėti priekyje važiavusios mašinos. Pradėjo signalizuoti kiti vairuotojai, nes priekyje kiti automobiliai pradėjo važiuoti, bet jis stovėjo, nes automobilis Honda Accord stovėjo, tuo metu kai jis norėjo pradėti judėti, Honda Accord vairuotojas atleido sankabą ir automobilis pradėjo riedėti atgal, kol atsitrenkė į jo automobilį. Jo automobilis nuo smūgio nepariedėjo atgal, nes jis buvo paspaudęs stabdžius. Po susidūrimo automobilis Honda Accord pavažiavo į priekį. Jie iškvietė policijos pareigūnus. Kurioje juostoje įvyko susidūrimas neprisimena. Įvykio metu buvo apgadintas jo automobilis - nubrozdintas priekinės bamperis, įskilo radiatoriaus grotelės. Jam buvo padaryta 300 Lt žala.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas naikintinas, skundas tenkintinas iš dalies.
Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylą, darytina išvada, kad nutarimą šioje byloje priėmęs organas nesilaikė procesiniam sprendimui keliamų įstatymo reikalavimų, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba, tirdama bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų faktų, neištyrė visų įrodymų.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnis įpareigoja organus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, motyvuojamojoje nutarimo dalyje išdėstyti bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir jas motyvuotai įvertinti, kas reiškia, kad nutarime privalo būti nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos jame padarytos išvados, argumentai, dėl kurių vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, įstatymus, kuriais nutarimą priėmęs organas vadovavosi. Pagal ATPK 256 str. 3 d. nuostatas, organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent, bylą nagrinėjančiam organui – šiuo atveju pareigūnui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011).
Nagrinėjamoje byloje nuobaudos skyrimo terminas, numatytas ATPK 35 str., pasibaigė 2014-06-04 ir jo pratęsti nėra pagrindo, tačiau gali kilti eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo klausimas, todėl turi būti analizuojamas kaltės klausimas, turi būti tinkamai ištirti ir įvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai.
Nutarimą surašęs organas nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną grindė ekspertizės akto išvada, kurios antrajame punkte konstatuota, kad nustatyti, kurio eismo dalyvio - M. R. ar T. Z. - veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, negalima, todėl vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d., 284 str., 287 str. 2 d. nutarė administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2014 m. sausio 30 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną neatitinka aukščiau nurodytų įstatymo nuostatų, jame nenurodytos nustatytos reikšmingos bylai aplinkybės ir nėra jų motyvuoto įvertinimo, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Be to, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime nepagrįstai konstatuota, kad nenustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės, tai yra padaryta žala, kurios atsiradimą lėmė kažkurio iš eismo įvykio dalyvių – M. R. ar T. Z. - neteisėti veiksmai, pasireiškusieji Kelių eismo taisyklių pažeidimu, susiję priežastiniu ryšiu su žalos atsiradimu.
Iš bylos nustatyta, jog grąžinus bylą iš naujo tirti institucijai, byloje Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininko užduotimi Lietuvos teismo ekspertizės centro Eismo įvykių skyriui buvo pavesta atlikti įvykio aplinkybių techninį tyrimą siekiant nustatyti transporto priemonių susidūrimo mechanizmą ir pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti (b. l. 25). Apie tai M. R. nebuvo informuotas, dėl to jis neturėjo galimybės pateikti klausimų ekspertui.
Ekspertas akte nurodė, kad tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima tiksliai atkurti automobilių suartėjimo eigą bei spręsti klausimo dėl pagrindinės sąlygos šiam eismo įvykiui kilti (b. l. 28-31). Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas priimdamas nutarimą, rėmėsi šia eksperto išvada, tačiau ekspertizės akto nevertino ir nemotyvavo.
Apklaustas liudytoju T. Z. nurodė, kad prieš jį važiavo Honda Accord automobilis, paskui kurį jis sustojo, tačiau priekyje stovėjusio automobilio vairuotojas atleido sankabą ir automobilis pradėjo riedėti atgal, kol atsitrenkė į jo automobilį.
T. Z. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jie yra nenuoseklūs, prieštaringi, jis keitė juos apklausos eigoje nurodydamas sau palankias aplinkybes (dėl atstumo tarp automobilių iš pradžių nurodė, kad atstumas iki M. R. automobilio buvo 20-25 m, po to - 5-6 m, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-274-358/2013 nurodė kitus atstumus – 10-15 m, po to 2-2,5 m), o kitas reikšmingas aplinkybes nutylėdamas (dėl siūlymo M. R. pavažiuoti į kitą vietą ir tartis dėl įvykio aplinkybių), todėl teismas juos atmeta.
Pažymėtina, kad nagrinėjant skundą D. J. nebuvo apklaustas liudytoju, kadangi jis dalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant M. R. skundą iš esmės administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-274-358/2013 ir teismas pripažino, kad D. J. negali būti apklausiamas liudytoju, nes visą posėdžio laikas buvo salėje (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-274-358/2013, b. l. 19).
Apklaustas liudytoju administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-274-358/2013 policijos pareigūnas L. Š. parodė, kad jis buvo eismo įvykio vietoje, kur Parodos g. antroje juostoje, važiuojant link Petrausko g. įvyko eismo įvykis, buvo apgadinti du automobiliai, priekinis automobilis buvo labiau apgadintas. Sprendžiant pagal apgadinimų pobūdį, antras, paskui važiavęs automobilis atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį, nes pariedėjus atgal tokių apgadinimų nebūtų padaryta (administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-274-358/2013, b. l. 24).
Iš M. R. paaiškinimo ir teisme duotų parodymų matyti, kad kylant Parodos gatvę į kalną jis sustojo, nes sustojo prieš jį važiavęs automobilis, tuo metu jis pajuto stiprų smūgį į savo automobilio galinę dalį.
M. R. parodymus visiškai sutampa su teismo posėdyje liudytoju apklausto J. M. parodymais, kuris parodė, kad jis su M. R. važiavo antrąja eismo juosta ir užkilus ant kalno priekyje važiavę automobiliai sustojo, automobilis nebuvo pariedėjęs atgal ir po kelių sekundžių jis pajuto stiprų smūgį į automobilio galinę dalį, pamatė, kad į automobilį atsitrenkė kitas, iš paskos važiavęs automobilis. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo J. M. parodymais, kurie nuo pat administracinio teisės pažeidimo tyrimo pradžios yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys nei pirminiam šio liudytojo paaiškinimui, nei kitiems byloje esantiems duomenims, kuriuose jis pakankamai detaliai aprašė eismo įvykio aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad T. Z. vairuodamas automobilį buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo, jo nesustabdė ir atsitrenkė į priekyje važiavusią ir pristabdžiusią transporto priemonę, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 133 p., 134 p. reikalavimus, jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., kuriame numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), sudėtis.
Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 7 p. numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje nuobaudos skyrimo terminas pasibaigė 2014-06-04.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 2014-01-30 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną naikintinas ir byla nutrauktina, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena T. Z. atžvilgiu nepradėtina pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 7 p., 302 str. 1 d. 2 p.,
nutarė:
M. R. skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto 2014-01-30 nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną T. Z. atžvilgiu nepradėti pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui.
Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.