- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-12
- Bylos Nr.
- eI-2961-331/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rokiškio aliejinė“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rokiškio aliejinė“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl turto arešto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
3. Pareiškėja UAB ,,Rokiškio aliejinė“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti VMI 2016 m. gegužės 24 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-1170; 2) panaikinti VMI 2017 m. lapkričio 8 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-2662; 3) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjos naudai ( b. l. 1–7).
3.1. Paaiškino, kad 2016 m. balandžio 15 d. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Panevėžio AVMI) pradėjo Bendrovės mokestinį patikrinimą pagal pavedimą tikrinti Nr. (42.59)FR0773-1213 (toliau – ir pavedimas). VMI 2016 m. balandžio 21 d. Bendrovės atžvilgiu priėmė turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-903, kuriame nurodyta, kad turto arešto apimtis yra 300 000 Eur (toliau – ir Turto arešto aktas Nr. 1). Taip pat VMI 2016 m. gegužės 24 d. Bendrovės atžvilgiu priėmė turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-1170 (toliau – ir Turto arešto aktas Nr. 2), kuriame nurodyta, kad turto arešto apimtis yra 300 000 Eur, tačiau nėra nurodyta, kokiu būdu buvo nustatyta turto arešto apimtis ir dėl kokių priežasčių buvo nuspręsta taikyti dar vieną savarankišką turto areštą. Bendrovės atžvilgiu VMI 2017 m. lapkričio 8 d. priėmė savarankišką turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-2662 (toliau – ir Turto arešto aktas Nr. 3), kuriame nurodyta, kad turto arešto apimtis yra 1 300 000 Eur, tačiau nėra nurodyta, kokiu būdu buvo nustatyta turto arešto apimtis ir dėl kokių priežasčių buvo nuspręsta taikyti dar vieną savarankišką turto areštą.
3.2. Pareiškėja 2018 m. kovo 30 d. VMI pateikė prašymą: 1) pateikti informaciją ir atitinkamų dokumentų kopijas, kurios pagrįstų, kokiu būdu buvo nustatyta visų Turto arešto aktų apimtis; 2) pateikti informaciją ir atitinkamų dokumentų kopijas, kurios pagrįstų, kokiu būdu kiekvieno Turto arešto akto priėmimo atveju buvo nustatyta, jog egzistuoja reali rizika, kad Bendrovė jai priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti; 3) panaikinti visus Turto arešto aktus, jeigu nėra galimybės Bendrovei pateikti pirmiau nurodytos informacijos ir atitinkamų dokumentų kopijų. VMI 2018 m. balandžio 24 d. pateikė atsakymą (toliau – ir VMI raštas) į 2018 m. kovo 30 d. Bendrovės prašymą ir atsisakė panaikinti Turto arešto aktus, tačiau nepateikė informacijos ar dokumentų kopijų, kurios pagrįstų kokiu būdu buvo nustatyta, jog egzistuoja reali rizika, kad Bendrovė jai priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti.
3.3. Turto arešto aktas Nr. 2 ir Turto arešto aktas Nr. 3 priimtas remiantis Panevėžio AVMI pavedimu, kuriame nėra užsimenama, kad Bendrovė turi mokestinę nepriemoką, todėl VMI pažeidė pareigą motyvuoti individualius administracinius aktus ir taikomas poveikio priemones pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį. Turto arešto aktuose Nr. 2 ir Nr. 3 vienu atveju teigiama, kad Bendrovė nepagrįstai į apskaitą įtraukė 300 000 Eur PVM, o kitu atveju nurodoma, kad Bendrovei gali būti apskaičiuota 1 000 000 Eur PVM bei pritaikyta 300 000 Eur bauda, tačiau VMI nenurodė dėl kokių Bendrovės sandorių ar ūkinių operacijų buvo apskaičiuoti minėti mokesčiai. VMI, taikydama sankcijas Bendrovei, t. y. papildomai areštuodama turtą pagal Turto arešto aktus Nr. 2 ir Nr. 3, taip pat kaip ir Turto arešto akte Nr. 1, nurodė pavedimą pagal kurį buvo nustatyta mokestinė Bendrovės nepriemoka. Turto arešto aktai Nr. 2 ir Nr. 3 prieštarauja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 101 straipsnio 4 dalies nuostatoms, todėl yra pagrindas Turto arešto aktų Nr. 2 ir Nr. 3 naikinimui.
3.4. Bendrovė nėra praleidusi termino paduoti skundą, kadangi 2018 m. balandžio 24 d. gavo VMI raštą, kuriame nebuvo paaiškinta apie Turto arešto aktų Nr. 2 ir Nr. 3 priėmimo motyvus ir kokiu būdu buvo nustatyta minėtų aktų apimtis. Praleistas terminas skundui paduoti gali būti atnaujinamas, kadangi Bendrovė aktyviai bendradarbiauja su VMI, siekia ginčą užbaigti taikiai, tačiau nei Panevėžio AVMI, nei VMI nepateikė informacijos, kokios aplinkybės lėmė, jog buvo priimti minėti Turto arešto aktai.
Atsiliepimas
4. Atsakovė VMI su pareiškėjos skundu nesutinka, prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą (b. l. 27–32) paaiškino, kad Panevėžio AVMI pavedimą inicijavo po 2016 m. balandžio 15 d. atlikto mokestinio tyrimo. Bendrovei per VMI internetinę svetainės autorizuotų elektroninių paslaugų sritį 2016 m. balandžio 26 d. buvo įteiktas pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (36.20 FR0687-697), kuriame nurodyti mokestinio tyrimo metu nustatyti pažeidimai ir jų apimtis. Mokestinis patikrinimas nuo 2017 m. liepos 5 d. yra sustabdytas dėl mokestiniam patikrinimui užbaigti reikiamos informacijos gavimo iš kitų Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių įstaigų bei institucijų. Panevėžio AVMI 2016 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (36.3E)64-813 informavo VMI dėl Bendrovės permokos arešto, nurodydama, kad Bendrovė, galimai pažeisdama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 58 straipsnio ir 64 straipsnio nuostatas, nepagrįstai į PVM ataskaitą įtraukė daugiau kaip 300 000 Eur sumą. Taip pat Panevėžio AVMI 2017 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. (36.3EJAPS-6K)-1798 informavo VMI dėl Bendrovės permokos arešto, nurodydama, kad Bendrovė galimai pažeidė PVMĮ 58 straipsnio ir 64 straipsnio nuostatas, kai nepagrįstai į PVM ataskaitą įtraukė daugiau kaip 600 000 Eur sumą bei papildomai informavo, kad pagal MAĮ 10 straipsnį, PVMĮ 49 straipsnio 1 dalį bei 56 straipsnio nuostatas dėl galimai nepagrįsto PVM 0 proc. tarifo taikymo, parduodant prekes kitų Europos Sąjungos valstybių narių mokėtojams, patikrinimo metu gali būti papildomai apskaičiuota daugiau kaip 400 000 Eur PVM suma. Dėl pažeidimų gali būti skirta bauda apie 300 000 Eur. Bendra numatoma priskaičiuoti mokesčių suma sudarytų apie 1 300 000 Eur.
Šalies argumentai
4.1. VMI Turto arešto aktu Nr. 1 areštavo PVM permoką 116 178,29 Eur, tačiau Bendrovė 2016 m. gegužės 23 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT) buvo pateikusi skundą dėl Turto arešto akto Nr. 1 panaikinimo. VAAT 2017 m. sausio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-482-643/2017 Turto arešto aktą Nr. 1 laikė priimtu teisėtai ir pagrįstai ir Bendrovės skundą atmetė kaip nepagrįstą. Bendrovei pateikus grąžinimo PVM deklaracijas bei mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016 m. gegužės 24 d. duomenimis, susidarius papildomai 176 820,18 Eur PVM permokai, buvo surašytas Turto arešto aktas Nr. 2 ir areštuota 176 820,18 Eur Bendrovės PVM permoka, nurodant tą patį arešto mastą, t. y. 300 000 Eur. Turto arešto aktu Nr. 3 buvo areštuota mokesčių apskaitos informacinės sistemos apskaitoma PVM permoka 986 893 Eur, arešto mastas 1 300 000 Eur. Bendrovės atstovai žinojo ketinamų priskaičiuoti sumų mastą, kadangi Bendrovės iniciatyva 2017 m. spalio 30 d. įvyko Bendrovės atstovų, apskaitą tvarkančios UAB ,,INTEGRE“ darbuotojos ir Panevėžio AVMI atstovų bei mokestinį patikrinimą atlikusios vyriausiosios specialistės, susitikimas.
4.2. Turto arešto aktas Nr. 2 surašytas susidarius papildomai 176 820,16 Eur PVM permokai bei areštavus Bendrovės PVM permoka – 176 820,18 Eur, nurodant tą patį arešto mastą – 300 000 Eur, kaip ir Turto arešto akte Nr. 1. Paaiškino, kad Turto arešto aktas Nr. 3 surašytas nustačius, kad Bendrovė nepagrįstai į PVM ataskaitą įtraukė daugiau kaip 600 000 Eur sumą. Turto arešto akte Nr. 3 buvo nurodyta, kad patikrinimo metu gali būti papildomai apskaičiuota daugiau kaip 400 000 Eur PVM suma ir dėl pažeidimų gali būti skirta bauda apie 300 000 Eur, todėl bendra priskaičiuotina suma būtų apie 1 300 000 Eur. Pažymėjo, kad yra areštuota 300 000 Eur suma ir prašoma areštuoti 2017 m. rugpjūčio mėn. 986 893 Eur PVM permoką. Turto arešto aktuose nurodyta, kuo pasireiškia rizika, kad Bendrovė jai priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Turto arešto aktas surašytas atliekant mokestinį patikrinimą, todėl nėra surašytas patikrinimo aktas, kuriame būtų nurodyti konkretūs pažeidimai, juos patvirtinantys dokumentai ir konkrečios apskaičiuotos mokesčių sumos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl VMI 2016 m. gegužės 24 d. turto arešto akto Nr. (23.31-08)-319-1170 ir 2017 m. lapkričio 8 d. turto arešto akto Nr. (23.31-08)-319-2662, teisėtumo bei pagrįstumo.
6. Byloje nustatyta, kad Panevėžio AVMI 2016 m. balandžio 8 d. pranešimu informavo Pareiškėją, kad yra atliekamas mokestinis tyrimas dėl to, jog Bendrovė nėra deklaravusi įsigijimų iš Čekijos mokėtojo, vėliau parduotų prekių Latvijos mokėtojui, o gabenimas vyko iš Čekijos į Lenkiją. Taip pat Bendrovė vykdė įsigijimus iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, tačiau nepagrįstai deklaravo įsigijimus iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, nes prekės buvo importuotos iš trečiųjų šalių. Abejonių sukėlė Bendrovės faktinės rapso sėklų įsigijimo aplinkybės iš Latvijos įmonės tarpininkės, kadangi atvykimas pasikrauti prekių pagal CMR turėjo įvykti Latvijos įmonėje, nors įvyko Estijos įmonėje, kuri yra išregisruota iš PVM mokėtojų. Panevėžio AVMI nustatė, kad Bendrovė įformino rapsų sėklų ir rapsų aliejaus įsigijimą iš Lietuvos įmonės tarpininkės, kuri galėjo įforminti neįvykusias ūkines operacijas, nes įsigijo prekes iš kitų Lietuvos įmonių tarpininkių, kurios nebendrauja su mokesčių administratoriumi, neteikia deklaracijų, yra nedeklaravusios ir nesumokėjusios į Lietuvos biudžetą PVM (b. l. 41–42).
6.1. Panevėžio AVMI 2016 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (36.3E JAPS-6K)-(36.3E)64-813 informavo VMI, kad pagal pavedimą atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė, galimai pažeisdama PVMĮ 58 straipsnio bei 64 straipsnio nuostatas, nepagrįstai įtraukė pirkimo PVM į ataskaitą pagal įformintas neįvykusias ūkines operacijas ir todėl patikrinimo metu gali būti papildomai apskaičiuota daugiau kaip 300 000 Eur PVM suma. Panevėžio AVMI, vadovaujantis MAĮ 101 straipsniu, prašė VMI areštuoti 161 178,29 Eur PVM permoką (b. l. 47).
6.2. VMI Turto arešto aktu Nr. 1 areštavo Bendrovės apskaitomą PVM permoką – 116 178,29 Eur, bei nurodė, kad arešto mastas yra 300 000 Eur (b. l. 51–53). VAAT 2017 m. sausio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-482-643/2017 Pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6.4. Panevėžio AVMI 2017 m. liepos 5 d. pavedimo priedu Nr. (42.59) FR0773-1485 sustabdė Bendrovės mokestinį patikrinimą nuo 2017 m. liepos 7 d. iki informacijos gavimo (b. l. 45).
7. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ). Šio įstatymo 33 straipsnio 15 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Užtikrinimo būdų sąrašas pateiktas MAĮ 95 straipsnio 1 dalyje, kurioje, kaip mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nurodomas ir turto areštas. Pagal MAĮ 101 straipsnio 1 dalį turto areštas – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turtas taip pat gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas).
Žemesnės instancijos teismas
8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas MAĮ 101 straipsnio 4 dalį, savo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad šioje teisės normoje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą: 1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (pvz., 2011 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-249/2011, 2011 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011, 2013 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-985/2013, 2014 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-711/2014 ir kt.). Taigi, darytina išvada, kad būtent šių kumuliatyvių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą.
9. Pažymėtina, kad pirmoji paminėtoje normoje numatyta sąlyga gali būti tenkinama ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų, bet ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma preliminari išvada (prielaida) apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2011 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-249/2011). Taigi, MAĮ 101 straipsnio 4 dalis suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir atliekant patikrinimą, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones galima ir (tikėtinos) būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu (LVAT 2008 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-850/2008). Vertinant pirmąją iš numatytų sąlygų, aišku, jog įstatymų leidėjas suteikė mokesčių administratoriui teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, ir būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu. Ši išvada nuosekliai patvirtinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2011 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011, 2011 m. kovo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-592/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-249/2011, 2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-424/2012, kt.).
10. Bylos esantys duomenys patvirtina, kad Panevėžio AVMI pavedė patikrinti Bendrovės pagal MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimą, deklaravimą bei sumokėjimą, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. (b. l. 8–9). Taigi, mokesčių administratorius, atlikęs mokestinį patikrinimą bei nustatęs papildomai apskaičiuoti sumą, viršijančią 300 000 Eur ir susidarius papildomai 176 820,18 Eur PVM permokai, Turto arešto aktu Nr. 2 areštavo Bendrovės PVM permoką, t. y. 176 820,18 Eur, nurodydamas 300 000 Eur arešto masto. Mokesčiu administratorius, atsižvelgęs į to paties mokestinio patikrinimo išvadas, Turto arešto aktu Nr. 3 areštavo Bendrovės PVM permoką, t. y. 986 893 Eur, nurodydamas 1 300 000 Eur arešto masto. Teismas pažymi, kad 176 820,18 Eur bei 300 000 Eur arešto masto sumos ir 986 893 Eur bei 1 300 000 Eur arešto masto sumos apskaičiavimai yra susiję su Bendrovės galimai padarytais mokesčių įstatymų pažeidimais, o VMI galėjo taikyti turto areštą būsimai mokestinei prievolei kaip jos užtikrinimo būdą.
11. Dėl antrosios MAĮ 101 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos pažymėtina, jog siekiant taikyti turto areštą, kiekvienu atveju turi būti nustatyta, jog egzistuoja realus pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (LVAT 2008 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-194/2008). Ši sąlyga išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl, sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką. Pažymėtina, kad pagal LVAT praktiką, didelė mokestinės prievolės suma gali būti laikoma pateisinančia turto arešto taikymą (pvz., LVAT 2011 m. kovo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-592/2011, 2011 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1497/2011, 2016 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-401-438/2016).
12. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad VMI preliminariai Bendrovei apskaičiavo pakankamai dideles mokestinės prievolės sumas, t. y. 176 820,18 Eur, nurodydama 300 000 Eur arešto mastą bei 986 893 Eur, nurodydama 1 300 000 Eur arešto mastą, todėl joms padengti būtina užtikrinti, kad Bendrovė turės pakankamai turto, jeigu bus pradėtos realios skolos biudžetui išieškojimo procedūros.
13. Todėl atsižvelgus į galimai priskaičiuotinas pakankamai dideles sumas, t. y. 176 820,18 Eur (be delspinigių ir baudų), nurodant 300 000 Eur arešto mastą, bei 986 893 Eur (be delspinigių ir baudų) mokesčių, nurodant 1 300 000 Eur arešto mastą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju turto areštas yra pateisinama priemonė, nes turto arešto taikymo metu egzistavo pagrįsta rizika, kad pareiškėja jai priklausantį turtą galėjo paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti. Todėl, netaikius šios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės ir mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiavus mokesčius ir su jais susijusias sumas, galėjo būti sunku arba neįmanoma išieškoti papildomai apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų. Taigi, egzistavo ir antroji įstatyminė prielaida turto arešto taikymui – pagrįsta turto netekimo rizika.
14. Atsakovės priimti ir pareiškėjos ginčijami Turto arešto aktai yra pagrįsti objektyviais duomenimis, teisės aktų normomis, o pritaikytos poveikio priemonės motyvuotos. Pareiškėjos skundo argumentas, kad Turto arešto aktas Nr. 2 ir Turto arešto aktas Nr. 3 neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, yra nepagrįstas.
15. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Pareiškėjos turtas buvo areštuotas nepažeidžiant MAĮ 101 straipsnio 4 dalies reikalavimų, todėl VMI 2016 m. gegužės 24 d. turto arešto aktas Nr. (23.31-08)-319-1170 ir 2017 m. lapkričio 7 d. turto arešto aktas Nr. (23.31-08)-319-2662 laikytini teisėtais ir pagrįstais.
16. Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkinamas
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rokiškio aliejinė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.