- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-25
- Bylos Nr.
- 2S-82-198/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04278-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8230-589/2018 pagal pareiškėjo R. G. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui Andriui Bespalovui, uždarajai akcinei bendrovei „Žvalguva“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. G. pateikė skundą dėl antstolio A. Bespalovo veiksmų, prašė panaikinti antstolio A. Bespalovo 2018 m. birželio 4 d. patvarkymą „Dėl turto įvertinimo (areštavimo)“, kuriuo pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su žemės sklypu ir priklausiniais – buvo įvertintas bendra 83 000 Eur suma; perkainoti turtą, kad jo vertė taptų artima realiai rinkos vertei, sustabdyti išieškojimą vykdymo procese minėtoje vykdomojoje byloje, kurioje buvo priimtas patvarkymas.
2. Antstolis A. Bespalovas 2018 m. birželio 27 d. patvarkymu S-3.5 Nr. 10317 pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė pareiškėjo skundą kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjo R. G. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
4. Teismas vadovavosi areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 681 straipsnyje. Nustatė, kad skolininkas nesinaudojo teise ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą, pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo.
5. Teismas sprendė, kad skunde nurodyti prieštaravimai dėl turto rinkos vertės bei pateikti įrodymai nėra pakankamai motyvuoti ir pagrįsti patikimais objektyviais duomenimis, todėl jie nepaneigia ir nesudaro pagrindo abejoti vykdomojoje byloje ekspertizės akte nustatyta turto rinkos verte (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra duomenų, jog atliktas turto vertinimas būtų ydingas, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, būtų nepagrįstas nustatytais metodais ar vertinimu būtų nustatyta ne turto rinkos vertė.
6. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Savo nesutikimą su nustatyta rinkos verte pareiškėjas grindžia tik internetinio portalo skelbimais be konkrečių rinkos tyrimais ar analogiško pobūdžio ekspertiniu aktu nustatyto turto vertę patvirtinančių įrodymų. Todėl pareiškėjo pateikti duomenys iš internetinės svetainės „www.aruodas.lt“ apie parduodamų gyvenamųjų namų kainas, nelaikytini tinkamais įrodymais, kuriais remiantis, būtų galima vadovautis nustatant vertinamo objekto tikrąją rinkos vertę (tokie duomenys neįrodo vertinto turto tikrosios rinkos vertės ir nepaneigia turto individualios rinkos vertės, kurią nustatė kvalifikuotas turto vertintojas), juo labiau, kad turto ekspertizės akte turto rinkos vertė apskaičiuota taikant lyginamąjį metodą. Kitų įrodymų, patvirtinančių, jog realiai egzistuoja kitokia areštuoto turto rinkos kaina nei nustatyta ekspertizės akte, pareiškėjas nepateikė. Todėl abejoti UAB „Verslavita“ kompetencija ir įgaliojimais atlikti turto vertinimą, taip pat šio turto vertintojo nustatyta areštuoto turto verte, nėra jokio pagrindo.
7. Teismas konstatavo, kad antstolis, priėmęs ginčijamą 2018 m. birželio 4 d. patvarkymą „Dėl turto įvertinimo (areštavimo)“ S-3.5 Nr. 9184 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir įkainojęs turtą, remdamasis ekspertizės aktu Nr. PNE-18-067, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, nustatė teisingą bei realią areštuoto turto vertę, taigi šis patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas.
8. Pažymėjo, kad turto įkainojimas savaime nereiškia, kad būtent už tokią kainą šis turtas bus realizuotas varžytynėse. Objektyvi turto rinkos vertė kaip tik ir bus nustatyta varžytynių metu. Jei pareiškėjas yra įsitikinęs kitokia turto rinkos verte, jis gali CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka pats pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.
9. Teismas nurodė, kad antstolis vykdomojoje byloje nėra pradėjęs turto realizavimo veiksmų, turto varžytynės nėra paskelbtos ir jų neketinama skelbti iki, kol bus išnagrinėtas šis skundas, todėl pareiškėjo prašymas dėl išieškojimo sustabdymo vykdomojoje byloje taip pat netenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. G. prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų.
11. Nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi, antstolio patvarkymu ir antstolio veiksmais. Realiai rinkoje turto kaina yra daug didesnė nei nurodoma patvarkymuose bei turto vertinimo ataskaitoje.
12. Teigia, kad teismas netinkamai taikė CPK 681 straipsnio nuostatas, nepagrįstai nelaikė svarbia aplinkybe to, kad turto vertinimas buvo atliktas pakankamai seniai ir turto vertė gali būti pasikeitusi.
13. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, nors jos yra būtinos. Jeigu turtas būtų parduotas, paaiškėjus, kad jis parduotas per pigiai, iškiltų naujų teisinių procesų būtinybė.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Žvalguva“ prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti.
15. Nurodo, kad skolininkas neskundė antstolio patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo, nereiškė nušalinimo antstolio A. Bespalovo paskirtam ekspertui UAB „Verslavita“.
16. Teigia, kad apelianto argumentai dėl turto būklės pagerinimo neturi teisinės reikšmės, kadangi ekspertizės metu vertinta konkretaus turto vertė. Nėra jokių duomenų, kad turto vertinimas būtų ydingas, o turto būklė po ekspertizės atlikimo pagerinta.
17. Taip pat teigia, kad teismas pagrįstai nepripažino, jog šiuo atveju reikalinga stabdyti vykdymo veiksmus. Antstolis nėra pradėjęs turto realizavimo veiksmų, varžytinės nebus skelbiamos iki skundo išnagrinėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
19. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas panaikinti antstolio A. Bespalovo 2018 m. birželio 4 d. patvarkymą „Dėl turto įvertinimo (areštavimo)“ ir turto perkainavimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
20. Išanalizavęs bylos, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, įvertinęs skundžiamoje nutartyje teismo motyvus dėl antstolio veiksmų įkainojant pareiškėjo turtą, iš kurio vykdomas išieškojimas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų visų nebekartoja.
21. Byloje nustatyta, kad nuo 2018 m. balandžio 10 d. antstolio kontoroje vykdomas 63 871,25 Eur solidarios skolos, 1 044,20 Eur solidarių delspinigių, 3 449,05 Eur solidarių palūkanų, 442 Eur žyminio mokesčio, procesinių palūkanų išieškojimas išieškotojos UAB „Žvalguva“ naudai iš skolininko R. G.. 2018 m. gegužės 7 d. patvarkymu „Dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti“ antstolis paskyrė ekspertizę skolininko turto – 0,2764 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, viralinės, garažo, kitų inžinerinių statinių – stoginės, lauko tualeto, esančių (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti, ekspertizę pavedant atlikti UAB „Verslavita“ Panevėžio skyriui. Atlikus turto vertinimą, 2018 m. gegužės 24 d. surašytas Ekspertizės aktas Nr. PNE-18-067. Nustatyta turto vertė - 83 000 Eur. 2018 m. birželio 4 d. antstolis surašė patvarkymą „Dėl turto įvertinimo (areštavimo)“, kuriuo areštavo minėtą skolininko turtą ir nustatė bendrą jo vertę - 83 000 Eur.
22. Apeliantas tvirtina, kad realiai rinkoje turto kaina yra ženkliai didesnė nei nustatyta ekspertizės akte ir antolio patvarkyme. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
23. CPK 681 straipsnyje, reglamentuojančiame areštuoto turto įkainojimą, nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, o įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).
24. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju antstolis įstatyme nustatytas pareigas vykdė sutinkamai su įstatymo reikalavimais. Vykdomojoje byloje turto vertei nustatyti skirta ekspertizė. Turto vertinimas atliktas, įvertinant skolininko žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus bei kitus žemės sklype esančius pastatus, jų buvimo vietą, statybos metus, baigtumą, nusidėvėjimą ir kitus individualius duomenis, be kita ko, taikant lyginamąjį metodą. CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Todėl antstolis surašydamas 2018 m. birželio 4 d. patvarkymą „Dėl turto įvertinimo (areštavimo)“, pagrįstai vadovavosi eksperto nustatyta turto verte.
26. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju skolininkas nereiškė prieštaravimų dėl turto įkainojimo, kaip tai numato CPK 681 straipsnio 3 dalis. Skolininkas nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu nepateikė objektyvių duomenų apie areštuoto turto didesnę, kaip kad teigia vertę, turto rinkos kainos pokyčius, po ekspertizės atlikimo atliktus turto pagerinimus (CPK 12, 178, 314 straipsniai). Priešingai nei teigia apeliantas, jo pateikti internetinio portalo skelbimai apie parduodamą nekilnojamąjį turtą, nelaikytini objektyviais duomenimis, juolab neatitinka CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyto rinkos kainos kriterijaus.
27. Apeliacinės instancijos teismas tai pat atmeta, kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad turto vertinimas atliktas pakankamai seniai ir turto vertė gali būti pasikeitusi. Šie apelianto argumentai iš esmės yra prielaidos. Kaip jau minėta, faktinių duomenų apie skolininko turto vertės pokyčius arba reikšmingus pokyčius nekilnojamojo turto rinkoje, byloje nėra pateikta.
28. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl išieškojimo vykdymo procese sustabdymo. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos esant nustatytiems abiem CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams – pareiškėjui tikėtinai pagrindus ieškinio (skundo) reikalavimą, ir nustačius grėsmę, būsimo teismo sprendimo įvykdymui, be to apmokėjus prašymą nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju pareiškėjas nesilaikė CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių neapmokėjo žyminiu mokesčiu. Be to, esant ginčui dėl areštuoto turto įkainojimo, turto realizavimo veiksmai nėra atliekami. Todėl, pareiškėjo argumentai dėl kylančios grėsmės – turtas bus parduotas iš varžytinių iki skundo išnagrinėjimo, nepagrįsti. Būtinybės stabdyti išieškojimą nėra.
29. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias areštuoto turto įkainojimą bei sprendė, kad antstolis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.