Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2018-09-04 · Civilinė byla Nr. 2YT-8230-589/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-04
Bylos Nr.
2YT-8230-589/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Dambrauskaitė
Pareiškėjas
R. G.
Kategorijos
Civilinė byla 2YT-8230-589/2018
Teisminio dokumento Nr. 2-08-3-04278-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.5.11 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugsėjo 4 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dambrauskaitė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. G. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui Andriui Bespalovui, uždarajai akcinei bendrovei „Žvalguva“.

Tesimas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio Andriaus Bespalovo 2018 m. birželio 4 d. patvarkymą „Dėl turto įvertinimo (areštavimo)“, kuriuo pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su žemės sklypu ir priklausiniais (toliau – ir turtas) – buvo įvertintas 83 000 Eur; perkainoti turtą, kad jo vertė taptų artima realiai rinkos vertei, sustabdyti išieškojimą vykdymo procese minėtoje vykdomojoje byloje, kurioje buvo priimtas patvarkymas. Nurodo, kad nesutinku su nustatyta turto pardavimo kaina, kadangi realiai rinkoje turto kaina yra daug didesnė nei nurodoma patvarkyme bei turto vertinimo ataskaitoje. Tai patvirtina prie šio skundo pridedami panašaus turto skelbimai, iš kurių akivaizdu, kad turto kaina nustatyta netinkama. Juo labiau, kad turto būklė buvo pagerinta, namas yra sutvarkytas, suremontuotas ir pagerintas, be to, turtas yra pabrangęs ir dėl nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, todėl nustatyta kaina yra neadekvati realiai rinkos kainai, net jei turtas ir yra realizuojamas priverstinai. Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, mano, kad antstolio patvarkymu turtas turi būti perkainotas, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 681 straipsnyje nustatytos tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad nenustačius turto kainos, neįmanoma tęsti išieškojimo iš turto, prašo sustabdyti išieškojimą minėtoje vykdomojoje byloje. Jei vykdymo procesas nebūtų sustabdytas ir jei varžytynės įvyktų, tuomet paaiškėjus, kad turtas buvo parduotas per pigiai, iškiltų naujų teisinių procesų būtinybė, kadangi skolininkas būtų priverstas kreiptis dėl žalos atlyginimo, reikalaudamas skirtumo tarp realizuoto turto pardavimo vertės ir tikrosios turto kainos, kuri turėjo būti nustatyta šioje vykdomojoje byloje.

Antstolis Andrius Bespalovas 2018 m. birželio 27 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir skundą su vykdomąja byla Nr. 0025/18/00806 perdavė teismui. Nurodo, kad skunde išdėstyti motyvai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais dokumentais, nepateikti jokie įrodymai, kuriais remiantis būtų galima suabejoti nustatyta vidutine rinkos verte, bei būtų būtinybė atlikti kilnojamojo turto ekspertizę, siekiant nustatyti vidutinę rinkos vertę, kas sudarytų papildomas išlaidas ir užvilkintų vykdymo procesą. Iš internetinio tinklalapio www.aruodas.lt pateikti parduodamų namų skelbimai visiškai nesusiję su uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Verslavita“ Panevėžio skyriaus atliktu vertinimu, kadangi pardavinėjami gyvenamieji namai nenusako vidutinės rinkos vertės (tokiais skelbimais negalima vadovautis atliekant ekspertizę lyginamuoju metodu, kurio esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB „Žvalguva“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2018 m. gegužės 7 d. antstolis priėmė patvarkymą „Dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti“, kuriuo paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti, ekspertizę pavedė atlikti UAB „Verslavita“ Panevėžio skyriui, tačiau pareiškėjas neteikė skundo dėl minėto patvarkymo bei nereiškė nušalinimo antstolio paskirtam ekspertui, vadinasi sutiko, kad būtų skiriama ekspertizė turto vertei nustatyti, kad tokią ekspertizę atliktų UAB „Verslavita“ Panevėžio skyrius. Neturi jokios reikšmės, kad turto būklė buvo pagerinta, kadangi UAB „Verslavita“ Panevėžio skyrius vertino esamą turto būklę ir nustatė būtent esamos turto būklės vertę. Ekspertizės aktas galiojantis ir nenuginčytas. Prie skundo pridėti skelbimai neįrodo, kad pareiškėjai priklausančio nurodyto turto vertė neatitinka jo rinkos kainos. Pats skolininkas iki šiol nepasiūlė savo pirkėjo, kuris sutiktų pirkti minėtą turtą už didesnę kainą nei 83 000,00 Eur. Nėra pagrindo naikinti teisėtai ir pagrįstai 2018 m. birželio 4 d. priimto antstolio patvarkymo „Dėl turto įvertinimo (areštavimo)“.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0025/18/00806 nustatyta, kad antstolio Andriaus Bespalovo 2018 m. balandžio 10 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti S-18-25-8917 priimtas vykdyti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. išduotas vykdomasis raštas dėl 63 871,25 Eur solidariosios skolos, 1 044,20 Eur solidarių delspinigių, 3 449,05 Eur solidarių palūkanų, 442,00 Eur žyminio mokesčio, procesinių palūkanų išieškojimo išieškotojos UAB „Žvalguva“ naudai iš skolininko R. G., o 2018 m. balandžio 19 d. skolininkui įteiktas 2018 m. balandžio 10 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-18-25-8918 (vykdomosios bylos Nr. 0025/18/00806, l. 1-14). Kadangi per raginime nurodytą terminą skolininkas skolos nesumokėjo, 2018 m. gegužės 7 d. turto arešto aktu Nr. 0025/18/00806, kuris skolininkui įteiktas asmeniškai 2018 m. birželio 8 d. kartu su 2018 m. gegužės 7 d. patvarkymu „Dėl turto areštavimo“ S-3.5 Nr. 7544, antstolis areštavo skolininkui nuosavybės teise priklausantį 0,2764 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – stoginę, lauko tualetą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turtas). 2018 m. gegužės 7 d. patvarkymu „Dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti“ S-3.5 Nr. 7543, kuris skolininkui įteiktas 2018 m. birželio 8 d., antstolis nusprendė paskirti ekspertizę minėto turto vertei nustatyti ir pavedė ją atlikti UAB „Verslavita“ Panevėžio skyriui (vykdomosios bylos Nr. 0025/18/00806, l. 36-39, 42-44). Atlikusi turto vertinimo ekspertizę, ekspertinė įstaiga antstoliui pateikė Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. PNE-18-067, kurioje nurodė, kad turto vertės nustatymo dieną (2018 m. gegužės 24 d.) turto rinkos vertė yra 83 000,00 Eur (vykdomosios bylos Nr. 0025/18/00806, l. 29-57). Vadovaudamasis ekspertizės aktu, antstolis 2018 m. birželio 4 d. patvarkymu „Dėl turto įvertinimo (areštavimo)“ S-3.5 Nr. 9184 nutarė areštuoti 0,2764 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – stoginę, lauko tualetą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei nustatyti minėto turto bendrą vertę – 83 000,00 Eur (vykdomosios bylos Nr. 0025/18/00806, l. 98-99). Šis patvarkymas kartu su patikslintu 2018 m. birželio 4 d. turto arešto aktu Nr. 0025/18/00806 skolininkui įteiktas asmeniškai 2018 m. birželio 8 d. (vykdomosios bylos Nr. 0025/18/00806, l. 91-94, 98-99). 2018 m. birželio 22 d. antstolio kontoroje gautas pareiškėjo skundas dėl 2018 m. birželio 4 d. patvarkymo „Dėl turto įvertinimo (areštavimo)“ S-3.5 Nr. 9184, kurį antstolis atsisakė tenkinti ir su vykdomąja byla Nr. 0025/18/00806 perdavė Panevėžio apylinkės teismui (b. l. 2-3, 4-21; vykdomosios bylos Nr. 0025/18/00806, l. 100-118).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nesutinka su vykdomojoje byloje ekspertizės nustatyta turto rinkos verte, nes mano, kad buvo nustatyta per maža ir rinkos vertės neatitinkanti turto rinkos vertė, o tikrąją rinkos vertę patvirtina pareiškėjo iš viešosios erdvės surinkti duomenys. Tačiau su tokiais argumentais teismas nesutinka.

Pirmiausia pažymėtina, jog turto pardavimas iš varžytynių yra skolininko nuosavybės teisių ribojimas, kuris turi būti atliekamas atsižvelgiant į privalomus reikalavimus. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-90/2009, Nr. 3K-3-218/2009).

Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę. Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 1, 4 dalys).

Kaip jau minėta, antstolis 2018 m. gegužės 7 d. priėmė patvarkymą „Dėl turto areštavimo“ S-3.5 Nr. 7544, kuriame nebuvo nustatyta areštuoto turto vertė, bei patvarkymą „Dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti“ S-3.5 Nr. 7543. Abu patvarkymus pareiškėjas gavo 2018 m. birželio 8 d. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad skolininkas turto arešto metu ar po to, kai gavo patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, naudodamasis jam CPK 681 straipsnyje suteiktomis teisėmis, būtų pareiškęs nuomonę ar pateikęs įrodymus apie areštuoto turto vertę. Pagal bylos duomenis, 2018 m. gegužės 7 d. patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti skolininkas nustatyta tvarka neskundė, nušalinimo antstolio paskirtai ekspertinei įstaigai nereiškė. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad skolininkas laiku ir tinkamai buvo informuojamas apie vykdomojoje byloje Nr. 0025/18/00806 atliekamus vykdymo veiksmus ir priimtus patvarkymus, tarp kurių yra ir 2018 m. birželio 4 d. patvarkymas „Dėl turto įvertinimo (areštavimo)“ S-3.5 Nr. 9184 pagal ekspertizės akto išvadą 83 000 Eur suma, kuris skolininkui įteiktas 2018 m. birželio 8 d. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 3 dalimi, skolininkas prieštaravimus dėl turto įkainojimo galėjo pareikši ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą, tačiau jis šia teise nepasinaudojo.

Įvertinus pareiškėjo skunde nurodytus prieštaravimus dėl turto rinkos vertės bei pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad jie nėra pakankamai motyvuoti ir pagrįsti patikimais objektyviais duomenimis, todėl jie nepaneigia ir nesudaro pagrindo abejoti vykdomojoje byloje ekspertizės akte nustatyta turto rinkos verte (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra duomenų, jog atliktas turto vertinimas būtų ydingas, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, būtų nepagrįstas nustatytais metodais ar vertinimu būtų nustatyta ne turto rinkos vertė. Teismas pažymi, jog pareiškėjas nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Savo nesutikimą su nustatyta rinkos verte pareiškėjas grindžia tik internetinio portalo skelbimais be konkrečių rinkos tyrimais ar analogiško pobūdžio ekspertiniu aktu nustatyto turto vertę patvirtinančių įrodymų. Todėl pareiškėjo pateikti duomenys iš internetinės svetainės „www.aruodas.lt“ apie parduodamų gyvenamųjų namų kainas, nelaikytini tinkamais įrodymais, kuriais remiantis, būtų galima vadovautis nustatant vertinamo objekto tikrąją rinkos vertę (tokie duomenys neįrodo vertinto turto tikrosios rinkos vertės ir nepaneigia turto individualios rinkos vertės, kurią nustatė kvalifikuotas turto vertintojas), juo labiau, kad turto ekspertizės akte turto rinkos vertė apskaičiuota taikant lyginamąjį metodą. Kitų įrodymų, patvirtinančių, jog realiai egzistuoja kitokia areštuoto turto rinkos kaina nei nustatyta ekspertizės akte, pareiškėjas nepateikė. Todėl abejoti UAB „Verslavita“ kompetencija ir įgaliojimais atlikti turto vertinimą, taip pat šio turto vertintojo nustatyta areštuoto turto verte, nėra jokio pagrindo. Iš ekspertizės akto matyti, kad UAB „Verslavita“ įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, turto vertinimą ji atliko įstatymų nustatyta tvarka – ekspertizė turto vertei nustatyti atlikta aktualiu laikotarpiu (2018 m. gegužės mėn.), turtą vizualiai apžiūrėjus, ekspertizės akte išdėstyti argumentai ir pateikti faktiniai duomenys turto rinkos vertei pagrįsti. Šių aplinkybių neginčijo ir pats pareiškėjas. Kaip minėta, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad antstolis, priėmęs ginčijamą 2018 m. birželio 4 d. patvarkymą „Dėl turto įvertinimo (areštavimo)“ S-3.5 Nr. 9184 vykdomojoje byloje Nr. 0025/18/00806 ir įkainojęs turtą, remdamasis ekspertizės aktu Nr. PNE-18-067, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, nustatė teisingą bei realią areštuoto turto vertę, taigi šis patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas.

CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Taigi vykdymo proceso metu turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ar vykdymo proceso šalys gauna informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė. Byloje nustatyta, kad ekspertas įvertino faktines aplinkybes, kurios buvo ekspertizės atlikimo metu. Pareiškėjas argumentuoja, kad turtas buvo pagerintas ir suremontuotas, tačiau nei vykdomojoje byloje, nei nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, įrodymų apie šių veiksmų atlikimą, ar kad minėti veiksmai buvo atlikti po ekspertizės atlikimo. Todėl įvertinus byloje esančius įrodymus bei nenustačius, kad atlikta turto vertės ekspertizė būtų nepagrįsta, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, nesant įrodymų, kad turto vertė per gana trumpą laiko tarpą galėjo pasikeisti dėl nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, taip pat nesant objektyvių duomenų apie turto vertės po ekspertizės atlikimo padidėjimą dėl atliktų pagerinimų, teismas daro išvadą, kad atlikti pakartotinę turto vertės ekspertizę nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo prašymas perkainoti turtą, laikytinas nepagrįstu.

Pažymėtina, kad turto įkainojimas savaime nereiškia, kad būtent už tokią kainą šis turtas bus realizuotas varžytynėse. Objektyvi turto rinkos vertė kaip tik ir bus nustatyta varžytynių metu. Jei pareiškėjas yra įsitikinęs kitokia turto rinkos verte, jis gali CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka pats pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.

Pareiškėjas prašo sustabdyti išieškojimą vykdymo procese minėtoje vykdomojoje byloje, kurioje buvo priimtas ginčijamas patvarkymas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde aiškiai nėra suformulavęs prašymo taikyti išieškojimo vykdomojoje byloje sustabdymą kaip laikinąją apsaugos priemonę, nėra sumokėjęs ir žyminio mokesčio, taikomo už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą. Todėl teismas, išsprendęs skundo priėmimo klausimą, tokio prašymo nelaikė prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas), o išnagrinėjęs skundą, nepripažino, esant reikalinga vykdymo veiksmus sustabdyti (CPK 510 straipsnio 8 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolis vykdomojoje byloje nėra pradėjęs turto realizavimo veiksmų, turto varžytynės nėra paskelbtos ir jų neketinama skelbti iki, kol bus išnagrinėtas šis skundas, todėl pareiškėjo prašymas dėl išieškojimo sustabdymo vykdomojoje byloje taip pat netenkintinas.

Nenustačius skolininko interesų ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, pareiškėjo skundo tenkinti nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo (CPK 510-513 straipsniai), todėl jis atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo R. G. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui Andriui Bespalovui, uždarajai akcinei bendrovei „Žvalguva“.

Grąžinti vykdomąją bylą Nr. 0025/18/00806 antstoliui Andriui Bespalovui, nutarčiai įsiteisėjus.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Rita Dambrauskaitė