Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-846-288/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-17
Bylos Nr.
1-846-288/2018
Teisminio proceso Nr.
101-1-47429-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liuba Kymantienė
Kaltinamasis
A. P.
Nukentėjusysis
K. K.
Advokatai
Tomas Kaminskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-846-288/2018Teisminio proceso Nr.1 01-1-47429-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.6.4.6; 1.2.26.2;1.1.6.6;2.1.15.3.3.2;2.1.14;2.1.8; 2.1.16.1.9 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei,kaltinamajam A. P., jo gynėjui advokatui Tomui Kaminskui,nukentėjusiam K. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. 2017-09-14, apie 13.40 val., viešoje vietoje, prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ pirmo aukšto automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia vieną kartą galva sudavė nukentėjusiam K. K. į veidą ir sumušė nosį, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusio sveikatą bei tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną atvažiavo į „Akropolį“, matė, kad iš stovėjimo vietos išvažiuoja mašina, jis įjungė posūkį ir laukė. Nukentėjęs gal nepamatė, kad jis laukia, įvyko konfliktas. Kaltinamasis pasikarščiavo, pastūmė nukentėjusį ir trinktelėjo jam į veidą galva. Pripažįsta padaręs jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atlygino nukentėjusiam 200 eurų žalą, prašo nutraukti bylą pagal laidavimą.

Nukentėjęs K. K. parodė, kad buvo sužalotas „Akropolio“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Norėjo pasistatyti automobilį, kaltinamasis atvažiavo iš paskos, dėl parkavimosi įvyko konfliktas ir kaltinamasis plūdosi necenzūriniais žodžiais, po to jam galva trenkė į veidą. Buvo iškviesta policija. Dabar kaltinamasis jam atlygino 200 eurų žalą. Liko neatlyginta 1000 eurų neturtinės žalos, bet jos dydį palieka spręsti teismui. Neprieštarauja, kad byla būtų nutraukta pagal laidavimą.

Liudytoja G. B. parodė, jog ji dirba apsaugos darbuotoja „Akropolyje“. Atsimena, kad darbo metu vaikščiojo prekybos centre ir per raciją išgirdo, kad automobilių stovėjimo aikštelėje vyksta muštynės. Nubėgusi į vietą pamatė tarp dviejų vyrų vykstantį ginčą. Pasiūlė medikų pagalbą, bet jie sakė kvies policiją. Aplinkui buvo žmonių, o vyrai garsiai rėkė ir ginčijosi, kiek ji suprato dėl parkavimo vietos. Smūgių liudytoja nematė, taip pat nematė, kad kuris nors iš vyrų būtų kraujuotas.

Liudytoja A. S. parodė, jog sėdėjo ant suoliuko prie įėjimo į prekybos centrą ir matė kaip atvažiavo du automobiliai, parkavosi, po to vienas vyras ėjo link kito. Kai buvo pasakyti žodžiai, kad kvies policiją, visi prie durų stovėję žmonės suėjo į vidų. Liudytoja taip pat smūgių nematė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. P. kaltę be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusio K. K. parodymų, liudytojų parodymų, įrodo ir kita byloje sutrinkta rašytinė medžiaga: liudytojos J. Š. (b. l. 24), specialisto išvada Nr. G2648/2017(02), kurioje nurodyta kad K. K. padarytas nosies sumušimas. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ranka, koja, ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2017-09-14 (b. l. 21-22), savanoriško daiktu, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad K. K. pateikė vaizdo įrašą (b. l. 27-28), šis įrašas apžiūrėtas (b. l. 29-34), policijos patrulio G. M. tarnybinis pranešimas (b. l. 57), 2017-09-14 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune (b. l. 5-8).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinamasis, viešoje vietoje, prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ pirmo aukšto automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia vieną kartą galva sudavė nukentėjusiam K. K. į veidą ir sumušė nosį, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusio sveikatą bei tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

A. P. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį.

BK 40 straipsnio (laidavimas) taikymas.

Sprendžiant kaltinamojo A. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas U. P. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. U. P. nurodė, kad A. P. yra jos vyras, šiuo metu ji yra nėščia. Dirba (duomenys neskelbtini) administratore, turi savo du vaikus iš pirmos santuokos. A. P. charakterizuoja tik labai gerai, jis nėra nei piktybinis, nei agresyvus, ji labai nustebo po tokio įvykio. Dabar jos vyras yra suimtas dėl narkotikų, tačiau narkotikų jis nevartoja. Jie kasdien bendrauja telefonu, gauna pasimatymus. Jis augina jos vaikus, vaikai ji labai myli. Mano, kad ji gali daryti įtaką vyrui.

Prokurorė neprieštaravo kaltinamojo ir jo gynėjo prašymui A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visoms šio straipsnio 2 dalyje išvardytoms sąlygoms.

Sprendžiant klausimą dėl A. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.

Kaltinamasis BK 284 straipsnyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis) padarė būdamas neteistas, teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, atlygino nukentėjusiam turtinę žalą.. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Įvertinus kaltinamojo A. P. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, žmona nėščia), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą (prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, gailisi dėl jos įvykdymo, atlygino dalį žalos, sutinka atlyginti likusią dalį žalos), teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje A. P. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, jog U. P., A. P. žmona, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista ir nebausta administracine tvarka, su vyru bendrauja visais gyvenimo klausimais, ji yra jam autoritetas ir gali daryti jam teigiamą įtaką, ji juo pasitiki, augina du vaikus iš jos pirmos santuokos, šiuo metu ji laukiasi trečio vaiko, mano, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nebedarys. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad U. P. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo vyrui A. P. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, esant U. P. sutikimui ir prašymui, teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą U. P. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, laiduotojo turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato.

Civilinis ieškinys.

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nekyla abejonių, kad įvykio metu nukentėjęs patyrė skausmą, neigiamų emocijų, nepatogumų, t. y. jam padaryta neturtinė žala.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, reiškia tokios piniginės satisfakcijos parinkimą, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusio asmens patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Teismas nustatė, kad kaltinamasis sumokėjo 200 eurų turtinei žalai atlyginti. Nukentėjęs pareiškė 1000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, tačiau dėl jo dydžio paliko spręsti teismui. Kaltinamasis sutinka atlyginti žalą per pusę metų.

Išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad nukentėjusio pateiktas civilinis ieškinys neturinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 600 eurų, patvirtinant susitarimą, kad kaltinamasis šią sumą atlygina per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Sumažindamas ieškinį teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, į realias galimybes atlyginti žalą nukentėjusiam, į kaltinamojo turtinę padėtį, šiuo metu jis yra suimtas, šeimoje auga du mažamečiai vaikai, dirba viena žmona, kuri laukiasi trečio vaiko.

Daiktinis įrodymas – CD su vaizdo įrašu (b. l. 28), įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinas saugoti byloje.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant U. P. atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. P. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai U. P., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusio K. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamojo A. P. 600 eurų (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, įpareigojant šią sumą nukentėjusiam sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktinius įrodymus, CD su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Liuba Kymantienė